Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G., atsakovui R. R., jo atstovei – advokatei V. B., tretiesiems asmenims J. J. ir J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys byloje J. J. ir J. J., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovo R. R. priešieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. R. ir T. G. (po santuokos sudarymo – Š.) sūnus. Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-159-759/2015 matyti, kad buvo patvirtina R. R. ir T. G. sudaryta taikos sutartis, kuria jų sūnaus B. R. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu R. R.. Pasak ieškovo atstovės, atsakovas R. R. iki šiol vienas augina sūnų B. R. ir juo rūpinasi. Byloje nustatyta, kad T. Š. (iki santuokos sudarymo – G.) ir R. R. žodžiu susitarė ir pasidalino auginti po vieną judviejų vaiką: R. R. – B. R., o T. Š. (iki santuokos sudarymo – G.) – M. G.. Tėvai tarpusavyje susitarė, kad nemokės vienas kitam vaikams skirto išlaikymo. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4766-1072/2020 matyti, kad buvo neterminuotai apribota atsakovės T. Š. (iki santuokos sudarymo – G.) motinos valdžia nepilnamečiams vaikams: M. G., A. G., O. Š., E. G.. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties matyti, kad nepilnamečiams M. G., A. G., O. Š. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėjais bei turto administratoriais paskirti J. J. ir J. J., nepilnamečių nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo atstovės, nepilnametis M. G. nuo gimimo augo su mama T. Š. (iki santuokos sudarymo – G.), o nuo 2018 m. rugsėjo 17 d., kai kartu su jaunesniais broliu ir seserimi buvo paimti iš šeimos dėl motinos girtavimo, netinkamos vaikų priežiūros, augo ir iki šiol gyvena globėjų šeimoje. Vaiko tėvas R. R. juo nesidomėjo ir buvo visiškai nusišalinęs nuo jo auklėjimo, išlaikymo ir priežiūros. Vaikas tėvo nepažįsta, nėra susiformavusio ryšio tarp tėvo ir sūnaus. Ieškovas neturi duomenų, kad atsakovas R. R. dalyvautų savo sūnaus M. G. gyvenime. Nėra duomenų, kad atsakovas su sūnumi palaikytų ryšius, bendrautų telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, taip pat kokia nors forma teiktų savo vaikui išlaikymą. Atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą, vaiko ugdymosi įstaigą ar vaiko globėjus ir nesiteiravo dėl savo nepilnamečio sūnaus. Nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone 2020 m. spalio 2 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 3TSD-1858 matyti, kad atsakovas R. R. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) kartu su R. R., D. R. ir sūnumi B. R.. Atsakovas aplankymo metu pasakojo, kad jis jau daug metų nėra matęs sūnaus M. G., jam žinoma, kad vaikas yra globojamas, nes motina girtavo ir vaiku nesirūpino. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone 2020 m. spalio 22 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. nepilnametį M. G. globoja J. J. ir J. J., vaiko globa vykdoma tinkamai. Berniuko tėvas R. R. negyvena kartu, jis nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, su vaiku nebendrauja, o motina ir toliau girtauja, vaiku nesirūpina. Pasak nepilnamečio M. G., jis labai džiaugiasi, kad gyvena globėjų šeimoje, labai myli mamą J. Iš Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 2 d. pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo matyti, kad M. G. mokosi (duomenys neskelbtini), jam tikslinga specialioji pedagoginė pagalba, logopedo pagalba, psichologinė ir socialinė pedagoginė pagalba vaikui ir pagal poreikį šeimai.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys įrodo, jog ieškovui pagal priešieškinį R. R. nuo 1999 m. gruodžio 21 d. iki 2045 m. rugsėjo 3 d. yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (darbingumo lygio priežastis – invalidumas nuo vaikystės, diagnozės – spazminis cerebrinis paralyžius (nepatikslintas), sąnario kontraktūra, čiurna ir pėda), tačiau, teismo vertinimu, šios ligos netrukdo įgyvendinti tėvo pareigas nepilnamečiui sūnui M. G.. Tuo labiau, jog vaikų R. R. susilaukė jau sirgdamas šiomis ligomis bei jomis sirgdamas iki šiol vienas augina kitą nepilnametį sūnų B. R.. Dėl šių priežasčių, ieškovo pagal priešieškinį sveikatos būklė nėra vertinama kaip susiklosčiusi objektyvi aplinkybė, kuri lemia pastarojo negalėjimą vykdyti pareigų savo sūnui M. G.. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovas pagal priešieškinį R. R. nuo 2009 m. kovo 17 d. oficialiai nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Taigi, tokia situacija susiklostė ne dabar, o trunka ilgus metus, todėl atmestini ieškovo pagal priešieškinį teiginiai, jog jis negali rūpintis sūnumi Marku dėl objektyvių priežasčių – negalėjimo įsidarbinti esant dabartinei situacijai šalyje. Tuo labiau, jog pats ieškovas pagal priešieškinį R. R. teismo posėdžio metu pripažino, jog niekada nepalaikė jokių ryšių su sūnumi M., niekuomet vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino, visiškai nebendravo. Negali pasakyti, kas pasikeis ateityje dėl sūnaus M. priežiūros. Šio vaiko nėra matęs nuo 2015 metų. Pagal savo sveikatos būklę, jis galėtų dirbti stovimą darbą, ilgiau vaikščioti negali. Ieškovo pagal priešieškinį atstovė – advokatė V. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog yra atsakovo R. R. kaltės dėl to, jog jis visiškai nebendravo su savo sūnumi M., tačiau mano, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas pagal priešieškinį R. R. negalėtų rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi M. G.. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo pagal priešieškinį R. R. priešieškinis šioje dalyje yra netenkintinas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo taikymo

Ieškovas ieškinyje prašo atsakovui pagal ieškinį R. R. taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą sūnui M. G.. Atsakovo pagal ieškinį R. R. atstovė – advokatė V. B. teismo posėdžio metu prašė taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, jei teismas nuspręstų neatskirti vaiko nuo tėvo, motyvuojant tuo, kad nors atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi M. G., tačiau padėtis ateityje gali pasikeisti.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Vadovaujantis byloje esančiais šalių paaiškinimais, atsakovas pagal priešieškinį R. R. ir T. G. (po santuokos sudarymo – Š.) žodžiu susitarė ir pasidalino auginti po vieną vaiką: R. R. – B. R., T. Š. – M. G.. Nepilnametis M. G. nuo gimimo (duomenys neskelbtini) augo kartu su mama T. Š., o nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. kartu su broliu A. G. ir seserimi O. Š. auga globėjų J. J. ir J. J. šeimoje. Byloje nustatyta, ką posėdžio metu pripažino ir pats vaiko tėvas R. R., kad tėvas niekuomet su savo sūnumi jokio ryšio nepalaikė, su juo nebendravo. Sūnaus nėra matęs nuo 2015 metų, nors jam buvo žinoma, kad sūnus buvo paimtas iš motinos, perduotas globai, tačiau niekuomet su sūnumi susiekti nebandė, vaiku visiškai nesidomėjo ir šiuo metu nesidomi. Tarp tėvo ir sūnaus jokio ryšio nėra. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys J. J. ir J. J. paaiškino, kad jų globojamas M. G. nežino savo tėčio. Jo nėra matęs. R. R. niekuomet nei su savo sūnumi, nei su jais (globėjais) nebendravo. Bijo, kad vaikui bendravimas su tėčiu padarytų didesnę traumą, nes vaikas jau yra apsipratęs. Jei tėtis pradėtų bendrauti ir vėl nebendrautų, būtų vaikui padaryta didesnė žala. M. tėtis turėjo visas galimybes lankyti savo sūnų M., ar jam paskambinti, tačiau nuo globos pradžios, tai yra 2015 metų, nei karto to nepadarė. Jokio ryšio tarp vaiko ir tėčio visiškai nėra. Atsakovas pagal ieškinį R. R. teismo posėdžio metu neprieštaravo aplinkybėms, jog niekuomet nebandė susisiekti su vaiku ar pasidomėti juo, be to, negalėjo paaiškinti, ką darytų kitaip ateityje, kokias dėtų pastangas dėl tėvo ir vaiko ryšio atkūrimo.

Pasak ieškovo atstovės, vaikas M. G. nėra matęs ir nepažįsta savo tėvo R. R., tėvais vadina savo nuolatinius globėjus. Atsakovui yra žinoma, kad jo sūnus M. G. gyvena pas globėjus. Skyriaus vertinimu, nepilnamečio M. G. tėvas R. R. yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus priežiūros, visiškai nedalyvauja ir nesidomi vaiko gyvenimu, nesiekia jokiu būdu ir forma įgyvendinti savo, kaip tėvo teisių ir pareigų. Atsakovas visus šiuos metus nei karto nebandė susisiekti su savo sūnumi M. G. ir nesiekė atstatyti ir palaikyti jokio ryšio su sūnumi. Nuo sudaryto susitarimo su vaiko biologine motina T. Š. (iki santuokos sudarymo – G.), vaiko paėmimo iš jos šeimos bei laikinosios globos, o vėliau nuolatinės globos nustatymo, padėtis nesikeičia – atsakovas, žinodamas apie jo sūnaus M. G. gyvenime vykstančius reikšmingus įvykius, ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesidomi vaiko poreikiais, sveikata ir nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą ar kitokiu būdu ir forma įgyvendinti savo teises ir pareigas sūnaus atžvilgiu. Skyrius tokius atsakovo R. R. veiksmus, kai dėl jo kaltės neįgyvendinama tėvo valdžia nepilnamečio M. G. atžvilgiu, vertina kaip priešingus vaiko interesams ne pavienius, bet nuosekliai pasikartojančius veiksmus. Visiškas atsakovo atsiribojimas nuo sūnaus M. G., nesirūpinimas juo bei net minimalių pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką ar atstatyti su juo ryšį, neparodymas (nedėjimas), vertinant tai kitų nurodytų aplinkybių kontekste, suponuoja išvadą, kad situacija, kuri yra susiklosčiusi šiuo metu, nesikeis. Atsakovas visiškai vaiku nesirūpina, nesidomi ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali keistis.

Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas pagal ieškinį R. R. nuo pat savo sūnaus M. G. gimimo, vaiku visiškai nesirūpina, juo nesidomi, neprižiūri, nesidomi sveikata, neprisideda prie vaiko išlaikymo ir yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Akivaizdu, kad toks atsakovo pagal ieškinį elgesys daro vaikui žalą. Atsakovo kaip tėvo pareigų savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu neįgyvendinimas, atsakovo siekio su vaiku bendrauti stoka, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis, išlaikymas ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo, atsakovo pagal ieškinį paaiškinimus, trečiųjų asmenų paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovas pagal ieškinį R. R. vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui pagal ieškinį R. R. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus M. G. atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovui išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo pagal ieškinį R. R. gaunamas pajamas sudaro kas mėnesį mokama 140,00 Eur dydžio Šalpos neįgalumo pensija, kuri paskirta nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2045 m. rugsėjo 30 d. bei 9,75 Eur kas mėnesį mokama transporto išlaidų kompensacija, kuri paskirta nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2045 m. rugsėjo 4 d. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) duomenimis atsakovui yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (laikotarpiui nuo 1999 m. gruodžio 21 d iki 2045 m. rugsėjo 3 d.), diagnozė G80.00 (spazminis cerebrinis paralyžius, nepatikslintas), M24.57 (sąnario kontraktūra, čiurna ir pėda). Atsakovas pagal ieškinį R. R. išlaiko nepilnametį sūnų B. R., kuris mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad R. R. asmeninės nuosavybė teise priklauso 13,17 kv.m. butas su bendro naudojimosi patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovo R. R. priteisti 75,00 Eur išlaikymą sūnui M. G.. Ieškovas pagal priešieškinį R. R. priešieškinyje prašo iš jo priteisti 70,00 Eur sumą nepilnamečiui sūnui M. G. išlaikyti, nurodydamas, jog dėl savo sveikatos būklės ir materialinės padėties gali sūnui mokėti tik 70,00 Eur dydžio išlaikymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra neįgalus, 50 procentų darbingas, išlaiko kartu su juo gyvenantį nepilnametį sūnų B. R., niekur nedirba, jo gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro 149,75 Eur., be to atsižvelgiant į tai, kad globojamiems vaikams skiriama valstybės parama, iš atsakovo priteistinas 70,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. G. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešieškinis tenkintinas visiškai.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-6725-1072/2020, nepilnamečiui M. G. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėjais bei turto administratoriais paskirti J. J. ir J. J.. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai ir tik vaikų interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 11 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 405,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Ramūnas R. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-2837-14039 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei kitos bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtiems nuolatiniams vaiko globėjams – J. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.