Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-117-356/2023

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-03
Bylos Nr.: e2-117-356/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01464-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vijolė Vitienė
Ieškovas: R. Š., V. Š.
Atsakovas: T. Š.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Inga Maskoliūnaitė, Benita Surgailytė

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-117-356/2023Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01464-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.3.5.2.2.; 3.2.6.1. (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 3 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,dalyvaujant ieškovams R. Š., V. Š. ir ieškovų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovui T. Š. ir jo atstovei advokato padėjėjai Benitai Surgailytei,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-117-356/2023, pagal ieškovų R. Š. ir V. Š. ieškinius atsakovui T. Š. dėl išlaikymo ir skolos pilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. Š. ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti: materialinę paramą jam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 EUR nuo ieškinio padavimo dienos iki kol studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų, indeksuojant išmoką Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 1 375 EUR dydžio paramos įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, prašė remtis ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais bei akcentavo, kad: atsakovas, nors ieškovo motinos buvo informuotas apie tai, kad jo, ieškovo, nors pilnamečio, tačiau besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, pragyvenimui būtinos lėšos, materialinės paramos neteikė, ieškovo paskaičiavimu, susidarė 1 375 EUR dydžio skola, kurią prašė priteisti; baigęs vidurinę mokyklą studijuoti pasirinko dienines studijas, mokosi pažangiai, už mokslą mokėti nereikia; jo, kaip studento, gyvenančio Vilniuje, poreikių, t. t. atsižvelgiant į jo sveikatos būklę tenkinimui kas mėnesį būtina apie 1 004 EUR suma; atsakovas žino, kad jis, ieškovas, neturi jokio turto ar pajamų, kol kas nedirba, nes visą laiką skiria mokslui, be to, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti bet kokio darbo, gauti paskolą nesikreipė, nes mano, kad skolintis reikia atsakingai, tačiau neteikia jokios paramos, todėl prašė priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamas 275 EUR dydžio išmokas iki jis mokysis pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų; atsakovas galimybę teikti paramą turi; prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. Š. ieškiniu prašė pakeisti (padidinti) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai V. Š. ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. Š. naudai išlaikymą 275 EUR dydžio periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki V. Š. pilnametystės. Priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti, prašė remtis ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais bei akcentavo, kad: atsakovas nei gera valia, nei pranešus apie tai, kad dukros išlaikymui nepakanka jo mokamo išlaikymo, didesnės sumos, nei 188 EUR nemoka, nors tokią galimybę turi; jų sūnui tapus pilnamečiu, jokios materialinės paramos neteikia, tokią pareigą vykdo tik ji, ieškovė; dukros poreikių tenkinimui būtina suma yra 586 EUR, taigi jie iš esmės padidėjo, todėl prašė priteisti išlaikymą 275 EUR dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., t. y. nuo tada, kada kreipėsi dėl mediacijos taikymo; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas T. Š. atsiliepime į ieškinius nurodė, kad nei su vieno iš ieškovų ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstus, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinius atmesti, prašė remtis atsiliepime į ieškinius nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais bei akcentavo, kad: dukros poreikiai nuo 2021 metų iš esmės nepasikeitė, nes neatsirado jokių naujų poreikių, kuriuos reikėtų tenkinti, jis moka indeksuotą išlaikymo sumą; kai ką dukrai nuperka papildomai, dukra pas jį svečiuojasi; dukra gauna valstybės išmoką; jo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, o ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo; ieškovas niekada į jį nesikreipė su prašymu jį remti, nei tuo metu, kai mokėsi vidurinėje mokykloje, nei po to, todėl jis nemano, kad galima pripažinti, jog jis nevykdo pareigos materialiai remti sūnų; ieškovas pats nesilaiko pareigos gerbti tėvus, nesiteirauja apie jo, tėvo, poreikius, piktybiškai nebendrauja; nerodo jokios iniciatyvos dirbti ir turėti savarankiškų pajamų; ieškovo sveikatos būklė ieškovui yra žinoma, ji nekliudo ieškovui dirbti fizinį darbą, nes žaidžia krepšinį; ieškovas, kaip matyti iš pateiktų kvitų, perka ir nesveiką maistą; paskaitų tvarkaraštis yra toks, kad yra galimybė dirbti, galėtų gyventi studentų bendrabutyje, o ne nuomojamame bute; nesikreipė gauti paskolą; mano, kad neišnaudojo visų galimybių, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl materialinės paramos priteisimo iš jo; priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad, tarnybos nuomone, iš atsakovo šiuo metu priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas, kad būtų tinkamai tenkinami tik minimalūs nepilnametės V. Š. poreikiai, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (nepilnametės dukros poreikiai), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam vystymuisi, ir negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu; jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis dydis; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, išklausiusi nepilnamečio vaiko nuomonę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis ir CK 3.178 straipsnio 2 dalimi, 3.156 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsniu ir suformuluota teismų praktika, bei atsižvelgusi į nepilnametės V. Š. poreikius ir interesus, teikė išvadą, kurią atstovė teismo posėdžio metu palaikė, kad ieškovės V. Š. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 275 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš tėvo, atsakovo T. Š., yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi V. Š. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Žemesnės instancijos teismas

Nepilnamečio vaiko – V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra T. Š. ir V. Š. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu nustatyta šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove ir patvirtintas šalių susitarimas, kad atsakovas teiks išlaikymą dukrai V. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 170 EUR dydžio išmokomis (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktas). Taigi, teismo sprendimo priėmimo metu minimaliai mėnesinei algai (toliau – ir MMA) esant 468 EUR (atskaičius mokesčius) šalys susitarė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidės mokėdamas tik 36 proc. MMA dydžio išmokas. Tokio pat dydžio periodines išmokas atsakovas įsipareigojo mokėti ir šiuo metu jau pilnametystės sulaukusiam sūnui R. Teismo sprendimo priėmimo metu šalys turėjo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Ieškovės teigimu, apie padidėjusius dukros poreikius ji informavo atsakovą, atsakovas prie vaiko išlaikymo reikiama suma neprisidėjo, dėl to ieškovė iniciavo mediacijos procesą. Tą aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – mediatoriaus E. M. pažyma dėl mediacijos atlikimo laikotarpiu nuo 2022-08-29 iki 2022-09-07, mediacijos rezultatas – mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas ir toliau moka priteistą 170 EUR sumą, kurią nustatyta tvarka indeksuoja, ieškovės teigimu, ir indeksuotos išlaikymo sumos – 188 EUR nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl nepagrįstai jai pačiai tenka prisidėti didesne dalimi. Prašė didesnio dydžio išlaikymą priteisti nuo 2022-08-02, t. y. nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos taikymo dienos.

CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą ir dėl to susidariusios padėties neatitikimą CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.

Šalių dukrai V. šįmet sukaks (duomenys neskelbtini) metų, ji lanko mokyklą, duomenų, kad turėtų specialiųjų poreikių, nėra, teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo metu jai buvo sukakę (duomenys neskelbtini) metų.

Institucijos atstovai bendravo su šalių nepilnamete dukra, ji papasakojo, kad kai su mama išsikraustė iš buvusios gyvenamosios vietos, reikėjo pirkti naujus baldus, kas jai reikalinga, nuperka tik mama, tėvas jos neklausia, ar kažko reikia, taip pat nepasiūlo ir pinigų, tačiau gavo dovanų gimtadienio ir Kalėdų proga, svečiuojasi pas tėvą. Ji, be užsiėmimų mokykloje, lanko mokamas jojimo treniruotes, prižiūri žirgus, ją mama nuveža, moka už treniruotes (80 EUR už 4 treniruotes per mėnesį), jojimo treniruotėms jai reikalinga ir speciali apranga, pvz. jojimo kelnės kainuoja 70 EUR. Mano, kad motinai per sunku išlaikyti ją ir pilnametį besimokantį brolį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (sveikatos priežiūra, maistas, apranga, tinkamos gyvenimo sąlygos, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Nuo teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, šalių dukra šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, taigi taip pat, kaip ir sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo metu, reikia pirkti pratybas, aprangą, kitas priemones, be to, šalių dukra papildomai mokosi (papildomos grupinės pamokos digiklasėje), už tai ieškovė moka 58,40 EUR. Be to, ji savo gebėjimus ir toliau lavina mokydamasi joti, prižiūrėti žirgus. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių dukra vyksta į klasės organizuojamas mokamas ekskursijas.

Ieškovės paskaičiavimu, beveik (duomenys neskelbtini) metų dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 586 EUR, neįskaitant nenumatytų išlaidų: maistui – 200 EUR; vaistams ir/ar vitaminams, maisto papildams – 20 EUR; aprangai ir avalynei, patalynei, rankšluosčiams – 70 EUR; vaiko ugdymui – 15 EUR; jojimo pamokoms žirgyne – 80 EUR; komunalinėms paslaugoms – 50 EUR; internetui ir įvairiems vaiko kompiuterio atnaujinimams – 15 EUR; asmens higienos ir skalbimo priemonėms – 20 EUR; kirpyklos paslaugoms – 10 EUR; kišenpinigiams – 40 EUR; mobiliojo telefono planui – 6 EUR; dantų priežiūrai – 20 EUR; išlaidos kurui vaiką vežant į užsiėmimus ir kt. – 20 EUR. Konkrečios nenumatytų išlaidų sumos ieškovė nenurodė.

Ieškovės vertinimu, būtiną išlaikymui lėšų sumą turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovas, nors ieškovės apskaičiuotos išlaidų sumos neginčijo, tačiau vertina, kad vaiko poreikiai iš esmės nėra pasikeitę, neatsirado naujų poreikių, jis moka indeksuotą išlaikymo sumą – 188 EUR, be to, vaikui išmoką moka ir valstybė – apie 80 EUR, todėl vaiko poreikiai tenkinami, mokėti daugiau jis neprivalo.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 468 EUR, nuo 2022 m. sausio 1d. – 533 EUR, nuo 2023 m. sausio 1d. yra 633 EUR. Ieškovė nurodė dukros poreikiams tenkinti būtiną sumą – 586 EUR. Taigi ieškovės apskaičiuotos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės nėra didesnės nei minimali mėnesinė alga.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad ieškovės ieškinyje nurodytos apskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti – 586 EUR nėra nepagrįstai didelės, atsakovas neginčijo apskaičiuotų išlaidų dydžio. Nesant kitokių įrodymų, laikytina, kad šalys (duomenys neskelbtini) m. dukros išlaikymui susitarė skirti lygias dalis, t. y. po 170 EUR, taigi vaiko poreikiams tenkinti būtina suma buvo 340 EUR. Šiuo metu ši suma yra padidėjusi 42 procentais ir yra 586 EUR.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Vaikams nuo 2022 m. buvo mokamos 73,50 EUR dydžio išmokos, nuo 2023 m. – 85,75 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

Turint omenyje tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šalių dukros amžių – sukaks (duomenys neskelbtini) metų, jos gebėjimų lavinimą, papildomą lavinimą mokantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė nuolatinio pobūdžio vaiko priežiūros poreikio esminį padidėjimą (42 proc.), todėl toks nustatytas faktas, nesant šalių bendro sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo (duomenys neskelbtini) metais teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.

Teismas prieina prie išvados, kad šalių dukros nuolatinio pobūdžio poreikiai po (duomenys neskelbtini) m. priimto teismo sprendimo iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis), nėra mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga, yra 586 EUR dydžio. Taigi susiklosčiusi situacija dėl šalių išlaikomo vaiko poreikių padidėjimo, kai atsakovas moka tik 188 EUR, nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų, dėl to prie dukros išlaikymo vaiko motina priversta prisidėti didesne dalimi nei su atsakovu susitarė (duomenys neskelbtini) metais nutraukiant santuoką.

Ieškovei po santuokos nutraukimo 2021 m. atsakovas turėjo išmokėti 200 EUR kompensaciją, jai teismo sprendimo pagrindu nuosavybės teise atiteko 2002 m. gamybos automobilis ir ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat jos įkurta IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį šio buto (vidutinė ½ dalies rinkos vertė – 15 800 EUR), kas mėnesį moka po 200 EUR buto bendraturčiui tikslu išpirkti jo ½ dalį bendrojoje nuosavybėje, tokias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas. Neįvykdytų piniginių prievolių ieškovė neturėjo, turėjo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, po to, kai (duomenys neskelbtini) m. sūnus tapo pilnametis, teikia jam materialinę paramą ir išlaiko nepilnametę dukrą. Ieškovės teigimu, iš šeimos namo ji ir vaikai atsakovo buvo iškeldinti be daiktų, todėl paveldėto buto pritaikymui jai ir vaikams gyventi turėjo įgyti būtiniausių baldų. Ieškovė yra jauno amžiaus, darbinga, dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2022 metais vidutiniškai gavo (duomenys neskelbtini) EUR dydžio darbo užmokestį. Šalių dukra gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo nepagerėjo.

Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko transporto priemonė – 2013 m. gamybos automobilis Mitsubishi Outlander, kurios dalyvavimas viešajame eisme šiuo metu draudžiamas, du žemės sklypai, kurių paskirtis – mėgėjų sodo sklypas, viename iš jų yra neregistruotas šeimos naudotas gyvenamasis namas, jo padalijimo klausimas sprendimu neišspręstas; po santuokos nutraukimo atsakovo įgijo 2009 m. gamybos automobilį Volkswagen Golf, o taip pat, įgijo dar vieną minėtos paskirties žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) metais atsakovas turėjo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai sūnus tapo pilnametis, tačiau dar mokėsi, nusprendė materialiai neremti sūnaus. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam 2022 metais vidutiniškai buvo išmokėta po (duomenys neskelbtini) EUR mėnesiui. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio pažymos, atsakovui prie darbo užmokesčio, kuris yra ne mažesnis kaip (duomenys neskelbtini) EUR (atskaičius mokesčius), kas mėnesį mokamos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) EUR dydžio išmokos, nuo kurių mokesčiai neatskaičiuojami. Nors atsakovas nurodė, kad minėtos išmokos yra skirtos sumokėti įvairiems mokesčiams, o taip pat maistui ir nakvynei viešbutyje, tačiau tokių įrodymų neteikė ir neprašė išreikalauti. Taigi atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo darbo užmokestis yra tik apie (duomenys neskelbtini) EUR, neįrodytos. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo pagerėjo: įgijo turto, vykdo pareigą išlaikyti dukrą, tačiau, priešingai nei ieškovė, neremia materialiai pilnamečio besimokančio sūnaus.

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo ar priteisti mažesnį išlaikymą vaikui, nei tai objektyviai būtina.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir įpareigoti atsakovą prisidėti didesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog jis objektyviai neišgalėtų dukrai, kurios poreikių, kaip jau nustatyta, tenkinimui būtina 586 EUR suma, mokėti daugiau nei 188 EUR. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti iš esmės didesne dalimi. Pažymėtina, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai, tai, kad atsakovas nenori, nėra priežastis kokia nors dalimi mažinti jam tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą.

Pateikti šalių turtinės padėties įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas abu vaiko tėvai turi galimybę dukros išlaikymui teikti 275 EUR dydžio išmokas, t. y. tiek, kad pakaktų ne tik minimaliems jos poreikiams tenkinti, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Nustačius tokias aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju valstybės mokamos išmokos turėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).

Ieškovė padidinto dydžio išlaikymą prašė priteisti iš atsakovo nuo 2022-08-02. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė iniciavo mediacijos procesą, todėl prašymą priteisti didesnio dydžio išlaikymą susiejo su kreipimosi dėl teisminės mediacijos data, nors apie poreikį teikti didesnio dydžio išlaikymą atsakovas, ieškovės teigimu, buvo informuotas anksčiau. Ieškovės pateikti duomenys, nesant byloje kitokių duomenų, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui nuo 2022-08-02 tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo teikimo, o todėl nustatytina, kad atsakovui nuo 2022-08-02 atsirado pareiga prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. iš esmės padidėjus V. Š. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 275 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (4 punktas) dėl V. Š. priteisto išlaikymo dydžio ir iš atsakovo nepilnametės dukros V. išlaikymui priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis 275 EUR dydžio išmokomis nuo 2022-08-02 iki dukros V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovės ieškinys tenkinamas. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Tėvų turtinė padėtis (antroji kriterijų grupė) nustatoma atsižvelgiant į tokias aplinkybes: ar tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; ar, priteisus išlaikymą, iš esmės nepablogės paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. Š. yra atsakovo T. Š. ir ieškovės V. Š. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvų santuoka nutraukta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukus santuoką, ieškovas liko gyventi kartu su motina. Teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas mokant periodinėmis išmokomis po 170,00 EUR iki jo pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Atsakovas išlaikymą teikė.

Ieškinio pareiškimo metu, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Studijų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)), ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialybę, valstybės finansuojamų studijų dieniniame skyriuje. 2022 m. rugpjūčio 18 d. VĮ Registrų centras raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. VĮ Regitra pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą – mokėjimo pavedimą, kad vieną kartą yra gavęs 200 EUR prizą iš asociacijos krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu negauna jokių išmokų, savarankiškų pajamų neturi.

Ieškovo pagrindinė pareiga yra lankyti paskaitas, atlikti savarankiškas užduotis, išlaikyti egzaminus, t. y. pažangiai mokytis. Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai – studijų paskaitų tvarkaraščiai įrodo, jog ieškovo studijų grafikas nėra pastovus, paskaitos vyksta įvairiu dienos metu, paskaitų tvarkaraščiai keičiasi. Nors neatmetama galimybė, kad ieškovas galėtų bent minimaliai derinti darbą ir studijas, tačiau teismas laiko svarbia aplinkybe ir atsižvelgia į tai, jog 2022/2023 mokslo metai ieškovui yra pirmieji, jo studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, todėl suprantamas ir laikytinas pagrįstu ieškovo siekis visą savo laiką ir pastangas skirti išimtinai mokslams, gauti kuo geresnius įvertinimus, tokiu būdu užsitikrinant ir tolesnį jo studijų finansavimą iš valstybės biudžeto.

Atsakovas teigė, kad, jo vertinimu, ieškovo paskaitų grafikas nėra įtemptas, todėl ieškovas galėtų dirbti, juo labiau, kad yra daug įvairių darbo pasiūlymų studentams, jis kartu su atsiliepimu teikė, jo nuomone, tinkamus darbo skelbimus (prekių išvežiotojo, prekių surinkėjo, pavežėjo). Ieškovo sveikatos būklė atsakovui žinoma, ji nėra tokia, kad neleistų dirbti fizinio darbo, nes ieškovas žaidžia krepšinį, kuris reikalauja didelio fizinio krūvio.

Ieškovo tvirtinimu, jo sveikatos būklė yra tokia, kad negalėtų dirbti bet kokio darbo. Jeigu ne sveikatos problemos, jis galėtų užsiimti profesionaliu sportu (žaidžia krepšinį) ir iš to gauti pajamų. Dirbti pavežėju jis neturi reikalaujamo 2 metų vairavimo stažo, neturi automobilio, Vilniaus mieste gyvena tik nuo (duomenys neskelbtini), jam nėra žinomas miestas. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo teiginius, jog šiuo metu jo galimybės savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Nepaisant ribotų galimybių dirbti, studijuodamas ieškovas turi tenkinti būtinuosius materialinius poreikius būstui išlaikyti, maistui, drabužiams, transporto ir komunikavimo poreikiams, vaistams, mokymosi priemonėms.

(duomenys neskelbtini) m. baigus studijas jis įgis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jį išlaiko motina, padeda kiti artimieji, nes tėvas materialiai neremia. Taigi ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą grindžia tuo pagrindu, kad jam reikalinga parama, jis mokosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis nei 24 metų.

Taigi, įvertinus siekiančio įgyti aukštąjį išsilavinimą ieškovo pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokslams, lankyti paskaitas, laisvu nuo paskaitų metu ruošti savarankiškų darbų užduotis, ruoštis atsiskaitymams, egzaminų sesijoms, konstatuotina, jog ieškovui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Analogiškai ir studijuojant aukštojoje mokykloje pažangus mokymasis siejamas su sąžininga pareiga mokytis ir įgyti profesiją, akademinių skolų neturėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad vidurinėje mokykloje išlaikė valstybinius brandos egzaminus ir sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą, ieškovo mokymosi rezultatai aukštojoje mokykloje yra įvertinti 10 balų, pasiektas lygmuo – puikus. Duomenų apie tai, jog ieškovas turėtų akademinių skolų, byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką bei įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovo mokymasis laikytinas pažangiu. Pastabų dėl mokymosi pažangumo atsakovas ieškovui neturėjo.

Pasisakant dėl pirmosios kriterijų grupės pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad ieškovas studijuoja aukštojoje mokykloje, pagal pateiktus į bylą duomenis matyti, kad išlaiko egzaminus, taigi ieškovas tinkamai vykdo pareigą pažangiai mokytis. Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ieškovas mokosi dieniniame skyriuje, bei tai, jog ieškovas deda pastangas siekti gerų rezultatų studijuojant, tačiau dėl objektyvių priežasčių – studijų grafiko mokantis dieniniame skyriuje, sveikatos būklės savęs išlaikyti negali – ieškovą išlaiko jo motina ir kiti artimieji, sutiktina su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovui reikalinga finansinė parama ir iš atsakovo.

Nustačius paramos reikalingumo faktą, spręstinas klausimas dėl atsakovo galimybės teikti ieškiniu reikalaujamo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 275 EUR kas mėnesį.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas apskaičiavo, kad jo poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1 004 EUR suma. Tokio dydžio išlaidos būtinos atsižvelgiant ir į ieškovo sveikatos būklę, nes jam iki pilnametystės buvo nustatytas neįgalumas. Šią aplinkybę patvirtina Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti patikrinus sveikatą, nes tuo metu profesionaliai užsiėmė sportu. Vėliau, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini). Būtina nuolat vartoti (duomenys neskelbtini)vaistą (duomenys neskelbtini), vitaminą B6, vitaminą D, žuvų taukus, (duomenys neskelbtini). Taip pat jis turi riboti maistą, turintį daug (duomenys neskelbtini), maitintis reguliariai, gydytojas dietologas rekomenduoja (duomenys neskelbtini) dietą, režimas – 4-5 kartai per dieną, nuo 2 l iki 4 l skysčių, būtina kasdien vartoti žuvų taukus 1 g omega3. Būtinas reguliarus individualiai pasirinktas fizinis krūvis. Ieškovui rekomenduojamas tausojantis režimas. Ieškovo sveikatos būklę patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų.

Atsakovo teigimu, aplinkybės dėl ieškovo sveikatos būklės jam yra žinomos, jis joms reikšmės neteikia.

Kas mėnesį ieškovo pragyvenimui reikalingą 1 004 EUR sumą sudaro: apie 450 EUR maistui (ieškovas yra 216 cm ūgio, turi laikytis (duomenys neskelbtini) dietos, valgyti 4-5 kartus per parą, maisto produktai turi būti kuo kokybiškesni, kad kuo mažiau (duomenys neskelbtini)); apie 270 EUR už buto nuomą ir komunalines paslaugas (gyvena draugo močiutės bute, moka 200 EUR dydžio nuomą ir dengia dalį komunalinių paslaugų); apie 50 EUR vaistams ir maisto papildams (nuolat vartoja kompensuojamą vaistą (duomenys neskelbtini): 190 tablečių kainuoja 247,26 EUR, 244,26 EUR kompensuoja, 3 EUR priemoka, kasdien geria žuvų taukus, aktyviąją anglį, vitaminus B6, D, Livosil, periodiškai turi vartoti (duomenys neskelbtini), dėl skrandžio problemų epizodiškai tenka pavartoti aktyviąją anglį, (duomenys neskelbtini), vaistus nuo kraujospūdžio, reikalingas raminamasis koncentratas (duomenys neskelbtini)); apie 50 EUR drabužiams ir avalynei (yra 216 cm ūgio, nešioja 49,5 dydžio batus); 5.80 EUR viešojo transporto išlaidos Vilniuje; apie 50 EUR tarpmiestinis transportas (kadangi neturi savo automobilio, važiuoja kartu su draugu ir jam kompensuoja 1/2 dalį kuro išlaidų); apie 25 EUR kirpyklai; apie 30 EUR higienos priemonėms (serga (duomenys neskelbtini), todėl turi naudoti specialias priemones); apie 10 EUR kanceliarinėms prekėms ir mokymosi reikmėms; apie 20 EUR laisvalaikiui; apie 20 EUR mobiliam telefonui ir interneto ryšiui; 23 EUR sporto klubui (dėl sveikatos būklės būtinas reguliarus individualiai pasirinktas fizinis krūvis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad pilnametis asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje, turi dėti visas pastangas sumažinti savo išlaidas ir savarankiškai gauti bent dalį pajamų, reikalingų jo išlaikymui. Lyginant su nepilnamečio vaiko ar pilnamečio asmens, besimokančio vidurinėje mokykloje išlaikymu, pilnamečiui taikomos griežtesnės paramos teikimo sąlygos, todėl pirmiausia jis turi pareigą pasirūpinti pats savimi ir tik išnaudojus visas protingas galimybes, kreiptis dėl paramos priteisimo iš atsakovo. Ieškovas nepateikė duomenų apie kreipimąsi gauti studijų paskolą. Perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti bent dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų ir šias lėšas gauti gali. Tačiau teismų praktikoje laikomasi ir tos nuostatos, jog tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pažangiai mokosi ir yra užsitikrinęs jo studijų išlaidų dengimą valstybės lėšomis, teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas nesikreipė gauti studijų paskolą, negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovui reikalingumą ir būtinumą.

Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismas pažymi, kad reikšmingos faktinės aplinkybės išlaikymo dydžiui nustatyti ir išlaikymui priteisti vertinamos išlaikymo priteisimo (teismo sprendimo priėmimo) momentu. Ieškovas, nors jo poreikių tenkinimui būtina suma yra 1 004 EUR, prašo priteisti iš atsakovo tik po 275,00 EUR kas mėnesį nuo ieškinio padavimo – 2022-09-30. Taigi prašo priteisti tik 27 procentus būtinos sumos, tokia suma iš esmės neviršija ½ MMA. Atsakovui neteikiant jokios paramos, didžiąją dalį ieškovo, jo teigimu, pragyvenimui reikalingų lėšų skiria motina, padeda krikšto tėvai, močiutė.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo apskaičiuoto pragyvenimui reikalingų lėšų dydžio. Atsakovo nuomone, ieškovas turi galimybę gyventi studentų bendrabutyje, tačiau gyvena nuomojamame bute, dėl ko turi daugiau išlaidų, be to, perka net ir jo sveikatai netinkamus maisto produktus. Atsižvelgus į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dėl didelio ūgio jam reikalinga didesnė lova ir jai pritaikytas čiužinys, o tokių galimybių gyvenant studentų bendrabutyje nėra, vertinama, kad gyvendamas nuomojamame bute ieškovas neišlaidauja. Minėtos atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia padarytos išvados, jog ieškovui reikalinga finansinė parama iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovas neprašo paremti jį ½ dalimi reikiamų lėšų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo motina teikia jam materialinę paramą, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas, dirbdamas ir gaudamas vidutiniškai apie 1 413 EUR, būdamas sveikas, turėdamas nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kai nepilnametės dukros išlaikymui priteista mokėti 275 EUR dydžio periodinės išmokos, dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti 275 EUR dydžio materialinę paramą ieškovui, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis 275 EUR dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2022-09-30 iki kol ieškovas studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kaip tą numato CK 3.208 straipsnis. Teismas vertina, kad atsakovas, teikdamas nurodyto dydžio išlaikymą, galėtų tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų, jo turtinė padėtis iš esmės nepablogėtų, atsakovui nebūtų padaryta esminės žalos, jam pačiam parama nereikalinga. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui skolos priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti priteisiamas. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 375 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), už 5 mėnesius. Ieškovui 18 metų sukako (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos ir byloje pateikto brandos atestato matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) metais mokėsi gimnazijos 4 klasėje ir (duomenys neskelbtini) baigė vidurinio ugdymo programą, dalykai įvertinti 9-10 balų, egzaminai išlaikyti. Kaip matyti iš byloje esančio Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) m. sprendimo, ieškovo išlaikymui atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti 170 EUR dydžio periodines išmokas iki pilnametystės, dėl materialinės paramos teikimo ieškovui tuo laikotarpiu, kol jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, nutraukdami santuoką ieškovo tėvai nesusitarė.

Kaip nurodė ieškinyje ieškovas, jam sulaukus pilnametystės, tačiau dar mokantis pagal vidurinio ugdymo programą, atsakovas prie jo poreikių tenkinimo iš viso neprisidėjo. Atsakovas šios aplinkybės neneigė, atsikirsdamas į ieškinį rėmėsi tuo, kad jo pareiga išlaikyti sūnų iki pilnametystės baigėsi, o asmeniškai ieškovas neprašė jį remti materialiai, todėl tokia pareiga ir neatsirado. Ieškovo teigimu, apie būtinumą jį remti su atsakovu kalbėjo jo motina.

Ieškovas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus nepasibaigia, jeigu jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra reikalingi paramos. Nagrinėjamu atveju ieškovas vidurinėje mokykloje mokėsi iki (duomenys neskelbtini) (išduotas brandos atestatas), o (duomenys neskelbtini) jis jau buvo sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl studijų dieniniame skyriuje.

Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovui atsirado teisė į išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iki ieškovui tampant pilnamečiu, jam skirtą iš atsakovo priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdžiusi ieškovo motina nesikreipė į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo, valstybė ieškovui mokėjo 73,50 EUR dydžio išmoką. Taigi vertintina, kad atsakovas prie ieškovo išlaikymo privalėjo prisidėti 170 EUR suma, ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojant, t. y. 188 EUR suma, mokama kas mėnesį.

Kaip matyti iš mediatorės D. V. 2022-09-14 pažymos, ji laikotarpiu nuo 2022-08-29 iki 2022-09-14 atliko mediaciją tarp ieškovo ir atsakovo, mediacijos rezultatas – mediacija pasibaigė, nesudarius taikos sutarties. Taigi atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas prašo jį paremti didesne suma, nes jam pasirinkus studijas (duomenys neskelbtini), jo poreikiai iš esmės pasikeitė ir padidėjo. Teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškovą nuo studijų pražios, t. y. nuo 2022-09-01, turėjo pareigą paremti 275 EUR suma.

Skola už minėtą laikotarpį yra 1 017,83 EUR (4 mėn. x 188 EUR = 752 EUR; 275 EUR : 30 d. = 9,17 EUR; 9,17 EUR x 29 d. = 265,83 EUR). Atsakovas, žinodamas, kad gyvenant santuokoje nebuvo sukaupta lėšų pilnamečio vaiko materialinei paramai tol, kol jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, žinodamas, kad sūnus neturi turto ar pajamų, be jokio pagrindo nusišalino nuo materialinės paramos sūnui teikimo minėtu laikotarpiu. Atsakovo teiginys, kad asmeniškai pats sūnus neprašė jį materialiai remti, o todėl pareiga jam neatsirado, neturi teisinės reikšmės, nes materialinės paramos teikimas siejamas su jos reikalingumu ir tėvų galimybe ją teikti. Teismas vertina, kad atsakovas nenuginčijo ieškovo įrodytų faktinių aplinkybių, kad jam tapus pilnamečiu materialinė parama buvo reikalinga, o atsakovas turėjo galimybę ją teikti. Atsakovas neneigė, kad ieškovo motina informavo jį apie būtinumą remti besimokantį pilnametį sūnų, o tai, teismo vertinimu, buvo pakankamas informavimas ir pagrindas atsakovui tęsti bent jau tokio pat dydžio lėšų mokėjimą. Iš atsakovo ieškovui priteistina 1 017,83 EUR išlaikymo skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje ieškinys atmetamas, nes neįrodytas (dėl išlaikymo dydžio).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas (100 proc.), ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas (100 proc.), dėl išlaikymo skolos priteisimo tenkinamas iš dalies (tenkinama – 74 proc., atmetama – 26 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai).

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Abu ieškovai sudarė sutartį dėl jų atstovavimo. Kadangi ieškovas neturi savarankiškų pajamų, už advokatės ir advokato padėjėjo teisines paslaugas mokėjo ieškovė, iš viso sumokėjo 1 030 EUR: už ieškinio parengimą 2022-09-29 – 730 EUR, už atstovavimą 2022-12-01 – 150 EUR, už atstovavimą 2023-01-12 – 150 EUR. Laikytina, kad ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų dalys yra lygios (po 515 EUR), nes jie neprašė vertinti kitaip.

Atsakovas už advokato padėjėjos teisines paslaugas iš viso sumokėjo 575 EUR: už atstovavimą 2023-01-16 – 225 EUR, už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2022-10-27 – 350 EUR.

Šalių turėtų išlaidų už advokatų ir advokato padėjėjų teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 5 punkte, 8.2, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (ieškovų – po 515 EUR, atsakovo – 575 EUR) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų bei advokato padėjėjų darbo ir laiko sąnaudoms.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 515 EUR už teisines paslaugas. Ieškovas buvo pareiškęs du reikalavimus, vienas iš jų patenkintas 100 proc., kitas – 74 proc., todėl iš atsakovo ieškovui, laikant, kad kiekvienam reikalavimui turėtų bylinėjimosi išlaidų dalys yra lygios (515 EUR : 2 = 257,50 EUR), priteistina iš viso 448,05 EUR (257,50 EUR + 190,55 EUR). Iš ieškovo atsakovui, laikant, kad kiekvienam reikalavimui turėtų bylinėjimosi išlaidų dalys yra lygios (575 EUR : 3 = 191,67 EUR), priteistina 49,83 EUR (191,67 EUR x 26 proc.).

Ieškovai taip pat turėjo kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. VĮ Registrų centrui ieškovė sumokėjo 3,37 EUR, o ieškovas – 3,33 EUR, atitinkamai VĮ Regitra sumokėjo 4,30 EUR ir 4 EUR. Iš atsakovo ieškovei priteistina 7,67 EUR šių išlaidų, o ieškovui – 6,38 EUR (3,67 EUR + 2,72 EUR).

Atlikus šalių (ieškovo ir atsakovo) vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 404,60 EUR bylinėjimosi išlaidų (448,05 EUR + 6,38 EUR = 454,43 EUR; 454,43 EUR – 49,83 EUR = 404,60 EUR).

Ieškovai atleisti nuo ieškinių apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 121 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies teisės normas) žyminio mokesčio (275 EUR – 188 EUR = 87 EUR; 87 EUR x 12 mėn. = 1 044 EUR; 1 044 EUR x 3 proc. = 31,32 EUR; 31,32 EUR x 75 proc. = 23,49 EUR už ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo); 275 EUR x 12 = 3 300 EUR; 3 300 EUR x 3 proc. = 99 EUR; 99 EUR x 75 proc. = 74,25 EUR už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo); (1 017,83 EUR x 3 proc. = 30,53 EUR; 30,53 EUR x 75 proc. = 22,90 EUR už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo).

Byloje susidarė 6,33 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai), atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 5,78 EUR šioms išlaidoms padengti (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės V. Š. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (4 punktas) dėl V. Š. priteisto išlaikymo dydžio, jį pakeisti ir priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 275 EUR dydžio išmokas nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 522,67 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo R. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 275 EUR dydžio išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1 017,83 EUR išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 404,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo R. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 121 EUR žyminio mokesčio ir 5,78 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė