Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams N. G. ir S. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai N. G. ir S. M. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis gimimo liudijimu nustatyta, kad R. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jo mama – N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas – S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš ieškinio, ieškovo atstovo paaiškinimų, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro raštuose 2014 m. gegužės 29 d., ir 2016 m. balandžio 27 d., pateiktų paaiškinimų matyti, kad N. G. nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais R. M. ir N. P., juos dažnai palieka savo motinai. Apsilankymų metu dažniausiai randama pas kaimynus, namuose ypatingai trūksta tvarkos, ji vaikams neruošia šilto maisto, žiemos metu nekūrena krosnies. Vaikai atrodo pavargę, neišsimiegoję. Ji su vaikais lankosi pas draugę, sergančia tuberkulioze, prašoma nepasitikrino ir piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2016 m. gegužės 3 d., buvo pranešta, kad N. G. bandė nusižudyti (išgėrė didelį kiekį medikamentų), todėl išvežta į ligoninę. Sūnus tą pačią dieną vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas tėvui S. M.. 2017 m. gruodžio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1408-322/2017 atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus N. P. atžvilgiu. 2017 m. rugsėjo 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-860-322/2017, R. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. M.. 2018 m. rugsėjo 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. S. M. kaimynas galimai smurtavo prieš R. M.. Vaiko tėvui R. M. nustatytas 2,72 promilių girtumas, todėl vaikas tą pačią dieną paimtas iš jam nesaugios aplinkos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas močiutei. 2018 m. rugsėjo 11 d., grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. nustatytas pirmasis grėsmės lygis. 2018 m. rugsėjo 11 d., vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. perduotas tėvui S. M..

2019 m. kovo 4 d. E. M. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. R. M. parsivežė pas brolį N. P. pasisvečuoti. 2019 m. vasario 24 d., R. M. pradėjo karščiuoti. Paskambinusi vaiko tėvui ir gavusi jo sutikimą, nuvežė vaiką į ligoninę. Nuo 2019 m. vasario 27 d., su vaiko tėvu jai susisiekti nepavyko. 2019 m. kovo 4 d., vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. paimtas iš jam nesaugios aplinkos, kadangi jo motina neaugina, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neturi pastovios gyvenamosios vietos, o tėvas gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės psichiatrijos klinikos krizių intervencijos stacionaro skyriuje. Tą pačią dieną R. M. nustatytas antras grėsmės lygis, todėl vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendintas pas E. M..

2019 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4360-322/2019, leista paimti R. M. iš jo tėvų N. G. ir S. M., todėl 2019 m. kovo 21 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vaikui nustatyta laikinoji globa, o globėja skirta E. M..

2019 m. gegužės 17 d. atsakovė N. G. pateikė prašymą nustatyti jos nepilnamečiui sūnui R. M. nuolatinę globą, kadangi ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatinio darbo, piktnaudžiauja alkoholiu. Nori, kad jos sūnus būtų globojamas E. M., kuri yra kito sūnaus N. P. nuolatinė globėja.

Kelmės rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. birželio 18 d., rašte nurodyta, kad atsakovas S. M. atvejo vadybos posėdžio metu prisipažino, kad nesilaikė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nes 2019 m. balandžio 4 d., išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog savarankiškai pasirūpinti vaiku negalės, neturi galimybės sūnaus išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu prašė nustatyti sūnui R. M. nuolatinę globą (rūpybą), o sūnaus globėja paskirti E. M.. Atsakovas taip pat 2019 m. birželio 18 d., ieškovui raštu nurodė, kad savarankiškai pasirūpinti savo sūnumi negali.

Socialinių paslaugų centro duomenimis, atsakovai neteikia vaikui išlaikymo, nekeičia gyvenimo būdo, nerodo iniciatyvos susigrąžinti vaiką, pasirūpinti vaiko priežiūra, auklėjimu, atstovauti ir ginti vaiko teisėtus interesus, nepripažįsta priklausomybės alkoholiniams gėrimams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kada ribojama tėvų valdžia: kai tėvas ar motina 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nurodytas sąrašas yra baigtinis ir kiekvienu atveju teismas turi teisę riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdyje dalyvavusio ieškovo atstovo paaiškinimais nustatė, kad atsakovai N. G. ir S. M. yra visiškai atsiriboję nuo savo sūnaus R. M. auginimo, auklėjimo, išlaikymo ir juo nesirūpina. Atsakovai ilgą laikotarpį netinkamai gyvena, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, socialinės darbuotojos pastangas bei rekomendacijas ignoruoja (tėvas pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies), jie nesirūpina, neaugina, neteikia materialinio išlaikymo sūnui R. M., bendrauja tik retkarčiais. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, kas akivaizdžiai demonstruoja jų kaip biologinių tėvų abejingumą sūnaus atžvilgiu. Atsakovai vengė atlikti tėvų (motinos ir tėvo) pareigas sūnaus atžvilgiu. Atsakovė būdama darbingo amžiaus neturi pastovaus darbo, gyvena nepilnamečiams vaikams gyventi netinkamomis sąlygomis ir nesiekia jų pagerinti. Rašytiniame prašyme nurodė jog nori, kad sūnus R. M. būtų globojamas E. M. ir nori atsisakyti socialinių paslaugų. Atsakovas S. M., būdamas darbingo amžiaus, ilgą laiką niekur nedirbo, nors prieš pusmetį išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui iki šiol neteikia. Nors nepilnametis R. M. buvo išsakęs norą gyventi su tėvu, jei jis nepiktnaudžiaus alkoholiu, tačiau atsakovas rašytiniame prašyme nurodė, kad savarankiškai negali pasirūpinti savo sūnumi. Byloje esantys įrodymai patvirtina prastą, nepakankamą atsakovų N. G. ir S. M. ryšį su sūnumi ir nepakankamą bendravimą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovai N. G. ir S. M. vengia atlikti savo pareigas sūnui R. M. ir nesirūpina juo, bei šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad padėtis pasikeis ir atsakovai ims rūpintis nepilnamečiu sūnumi R. M., todėl ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvai negali atsisakyti pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų išlaikymo suma – po 70 Eur kas mėnesį – yra žymiai mažesnė už pusę minimalios mėnesio algos, ši suma pripažįstama minimalia ir būtina suma vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Duomenų apie atsakovams nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį byloje nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovai patys yra atsakingi už savo turtinę padėtį ir vaikui išlaikymą teikti jie privalo, pripažįsta, kad 70 Eur išlaikymo priteisimas R. M. atitinka vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes. Ieškovo ieškinys ir šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Pastarąjį laiką R. M. gyveno su laikinąja rūpintoja E. M.. Ieškovės atstovas prašo palikti R. M. gyvenamąją vietą rūpintojos E. M. šeimoje. Atsakovė N. G. rašytiniame prašyme nurodė, jog nori, kad R. M. toliau gyventų E. M. šeimoje, o S. M. 2019 m. birželio 18 d. atvejo nagrinėjamame posėdyje taip pat prašė nustatyti sūnaus globėją E. M.. Teismui nėra pateikta duomenų, kad E. M. netinkamai atliktų savo pareigas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo R. M. gyvenamoji vieta nustatytina E. M. gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovų priteistina tik už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po – 25 Eur (70 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai = 25 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 282 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 24 d., iki R. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 24 d., iki R. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą kartu su E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad išlaikymą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) R. M. įsiteisėjimo uzufrukto teise valdo ir tvarko laikinoji rūpintoja E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.