Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei N. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaiko ieškinį, nurodo, kad sūnus anksčiau gyveno su atsakove, tačiau motina vaiko neprižiūrėjo, todėl jau apie dvejus metus sūnus gyvena su juo. Gyvenimo sąlygos pas jį sūnui yra geros, sūnus kartais susitinka ir su motina, tačiau nori likti gyventi su juo. Atsakovė prie sūnaus išlaikymo beveik neprisideda, jis ( ieškovas) vykdo individualią veiklą, dirba statybose, uždirba apie 500-600 Eur per mėnesį. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 100 Eur, todėl ieškovė turėtų bent iš dalies prisidėti prie sūnaus išlaikymo, prašo priteisti iš ieškovės 60 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas nurodo, kad ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi sūnų R. M., gimusį (duomenys neskelbtini) Šalys santuokos nėra įregistravę, gyvena atskirai, neveda ir netvarko bendro ūkio. Ieškovas S. M. prašo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Tokį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė gyvena „laisvą gyvenimą“. Kaip matosi iš vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto, 2016m. gegužės 3d. R. M. motina namuose rasta nestabilios būsenos( duso, negalėjo paeiti), todėl įvertinus vaiko R. M. gyvenimo sąlygas ir atsižvelgus į vaiko nuomonę, jis paimtas iš motinos N. G. gyvenamosios vietos ir perduotas tėvui S. M.. Nuo 2017m. balandžio 13d. R. M. gyvenamoji vieta deklaruota pas tėvą S. M., adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matosi iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados, ieškovo namuose sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas lanko mokyklą, puikiai mokosi, tėvas rūpinasi vaiko ugdymu, užklasine veikla. Priešingai, vaiko motina vaiko ugdymu nesidomi. Pagal pateiktą išvadą vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu( vaiko tėvu), nes taip vaiko teisės ir teisėti interesai geriau bus ginami ir atstovaujami. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo reikalavimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, leidžiant atsakovei su vaiku bendrauti be jokių apribojimų, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ( CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. CK 3.194 straipsnis nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Dabartiniu metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su tėvu ( ieškovu ) ir yra jo pilnai išlaikomas, atsakovė, kaip matosi iš šalių paaiškinimų beveik neprisideda prie sūnaus išlaikymo( atsakovė nurodo, kad neturi pajamų, dirba atsitiktinius darbus ), tačiau dėl to jos pareiga išlaikyti sūnų išlieka. Akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis yra stabilesnė, tačiau atsakovė turi pareigą padėti ieškovui išlaikyti sūnų, ieškovo prašoma priteisti periodinių išmokų suma po 60 Eur kas mėnesį tikrai nėra didelė, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-02-07 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-1525-2805 suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, jis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 30,75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 21 Eur dydžio žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (60 x 12 x 3%), 3,78 Eur pašto išlaidų ir 162,12 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti R. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu S. M., a.k(duomenys neskelbtini) leidžiant vaiko motinai N. G., a.k(duomenys neskelbtini) bendrauti su sūnumi R. M. be apribojimų.

Priteisti iš N. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M., a.k(duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 60 Eur ( šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016m. gegužės 9d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiui R. M. uzufrukto teise valdo jo tėvas S. M..

Priteisti iš N. G., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 55,53 Eur ( penkiasdešimt penkis eurus 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš N. G., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

2017m. gegužės 24d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-860-322/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones „priteisti iš N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo – 2017 m. gegužės 23 d. – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-860-322/2017 priėmimo dienos“, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.