- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-132-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Romerus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Argimetas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Romerus“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-09-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Romerus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Argimetas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Romerus“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Argimetas“ priteisti 6 700,13 Eur skolą, įstatyme numatytas 8 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškovė ir atsakovė tarpusavyje vykdė prekybą metalo laužu. Ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis atsakovė ieškovei 2015-06-22 buvo skolinga 88,52 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2017-03-29 duomenimis 2015 m. gegužės mėn. ieškovės įvykdytų mokėjimų atsakovei už prekes permoka sudarė 1 993,64 Eur sumą (įvertinus ir minėtą 88,52 Eur sumą). Toliau bendradarbiaujant ieškovė atsakovei pardavė metalo laužą 2015 m. gegužės–birželio mėnesiais, tačiau atsakovė už parduotą metalo laužą pagal 2015‑05‑12 PVM sąskaitą faktūrą ROMER Nr. 15/05-12/02 ir PVM sąskaitą faktūrą ROMER Nr. l5/06-25 su ieškove neatsiskaitė, todėl bendra atsakovės skola ieškovei sudaro 6 700,13 Eur (1 993,64 Eur + 4 706,49 Eur). Atsakovė, valdydama ieškovės sumokėtas lėšas, kaip permoką už pateiktas prekes, ir neatsikaitydama už iš ieškovės įgytas prekes, pažeidžia savo prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017‑09‑22 sprendimu ieškovės „UAB ,,Romerus“ ieškinys atsakovei UAB ,,Argimetas“ atmestas, taip pat priteista iš ieškovės UAB ,,Romerus“ atsakovės UAB ,,Argimetas“ naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų už advokatės pagalbą byloje. Taip pat teismas nusprendė spendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017‑04-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovei UAB „Romerus“ savo reikalavimą dėl 88,52 Eur skolos kildinant iš buhalterinės programos – apyvartos žiniaraščio, o atsakovei UAB „Argimetas“ minėtos skolos nepripažįstant, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė skolos suderinimo akto ir jokių kitų objektyvių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad 2015-06-22 atsakovė UAB „Argimetas“ buvo skolinga ieškovei 88,52 Eur. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Romerus“ apyvartos žiniaraštyje tokia skola nurodyta, nelaikyta pagrindu ieškinį patenkinti.Pasisakydamas dėl 6 611,61 Eur skolos, teismas įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad bendra skola iš 2015 m. gegužės–birželio mėnesių bendradarbiavimo yra likusi neatsiskaityta suma 6 700,13 Eur, taip pat įvertino atsakovės UAB „Argimetas“ atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus dėl atsiskaitymo su ieškove nurodytu laikotarpiu. Atsižvelgta į tai, kad ieškovė UAB „Romerus“ gavusi atsakovės UAB „Argimetas“ atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodė, jog prašoma priteisti skola susidarė ne 2015 m. gegužės–birželio mėn., kaip nurodyta ieškinyje, o 2014 m. pabaigoje ir yra 6 737,86 Eur, o ieškovė negavo 2014-08-05 sąskaitos ArgiD Nr. 0273 dėl 4 626,63 Lt (t. y. 1 339,96 Eur) sumos ir 2014-12-19 sąskaitos Nr. ArgiD Nr. 0389 dėl 18 637,85 Lt (5 397,89 Eur) sumos.Teismas nustatė, kad UAB „Romerus“ 2014-08-08 apmokėjo atsakovės UAB „Argimetas“ pateiktą sąskaitą ArgiD Nr. 0273, pervesdama 4 626,63 Lt (t. y. 1 339,96 Eur), o pervedimo paskirtyje nurodė sąskaitos ArgiD Nr. 0273 duomenis. Teismas konstatavo, kad minėta sąskaita pateikta laiku, kadangi ieškovė pripažino atsakovės UAB „Argimetas“ atliktus darbus ir laiku sąskaitą apmokėjo. Sąskaita Nr. ArgiD Nr. 0389 buvo išrašyta dėl 18 637,85 Lt (t. y. 5 397,89 Eur) sumos. Tą pačią dieną 2014-12-19 įskaitymu buvo padengta UAB „Romerus“ sąskaita Nr. ROMER Nr. 000507 dėl 11 115 Lt (t. y. 3 219,13 Eur) sumos, o likusią sumą ieškovė UAB „Romerus“ pervedė banko pervedimu 2014-12-22 7 522,85 Lt (2 178,77 Eur). Sudėjus šias sumas konstatuota, kad sąskaita Nr. ArgiD Nr. 0389 yra apmokėta visiškai ir teismas nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti, jog jos visiškai nebuvo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė UAB „Romerus“ negali pagrįsti savo ieškinio reikalavimų, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Romerus“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovė grindė tokiais argumentais:Pagal sąskaitą faktūrą ArgiD Nr. 0273 iš ieškovės reikalaujama apmokėti krautuvo paslaugas, tačiau tokios paslaugos ieškovei nesuteiktos, atsakovė pati paslaugų neteikė, todėl reikalavimas apmokėti sąskaitą neteisėtas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad minėta sąskaita faktūra ieškovės nepatvirtinta, taip pat neįvertino atsakovės direktoriaus duotų paaiškinimų dėl šios paslaugos teikimo.Sąskaitoje faktūroje ArgiD Nr.0273 nurodytu krautuvu atsakovė krovos paslaugų nesuteikė, o krautuvą pernuomojo įmonei UAB ,,Resota“ (sąskaitoje nurodyti klaidingi pirkėjo duomenys). Sandoris dėl krautuvo subnuomos ieškovei nebuvo sudarytas. Remdamasi byloje esančios Nuomos sutarties Nr. LTN l4107-04/446 2.2 ir 10.1 punktais ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo teises subnuomuoti techniką, todėl iš neteisės atsakovei teisė neatsirado ir ji negali būti ginama. Pagal sąskaitą faktūrą ArgiD Nr.0273 tarp šalių nebuvo sudarytas nei paslaugos pardavimo, nei subnuomos sandoris (technika pernuomuota ne ieškovei, o įmonei UAB ,,Resota“), todėl atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovei šios sumokėtas lėšas pagal minėtą sąskaitą, nes ieškovei mokėjimo prievolė pagal ją neatsirado;Ieškovė nurodo, kad pagal sąskaitą faktūrą ArgiD Nr. 0389 joje nurodytos prekės nebuvo pasvertos, parduotos ir pristatytos ieškovei (pirkimas–pardavimas neįvyko), todėl neatsirado prievolė apmokėti už nepristatytą prekę. Be to, apeliantė teigia, kad pažeista įskaitymo pagal minėtą sąskaitą faktūrą tvarka, nes apie įskaitymą pagal šią sąskaitą ieškovei nepranešta;Pažymi, kad 88,52 Eur skolos suma nėra savarankiškas reikalavimas, o yra tik aplinkybė apie atsakovės skolos duomenis pagal ieškovės konkrečios datos apskaitą. Teismas nepagrindė, kodėl rėmėsi tik atsakovės pateiktais apyvartų žiniaraščiais ir kitais dokumentais, o ieškovės dokumentais nesirėmė.Atsiliepimu atsakovė UAB „Argimetas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės 400 Eur turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovė nurodo, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą ArgiD Nr. 0273 buvo savitarpio susitarimu atlikti darbai ir suteiktos paslaugos. Pažymi, kad jeigu 2014-12-19 PVM sąskaita faktūra Nr. ArgiD Nr. 0389 nebūtų buvusi išrašyta ir pateikta ieškovei, tai skola jau būtų susidariusi 2014 m. metiniame balanse, tačiau ieškovės parengtame žiniaraštyje skolos nėra. Atsakovės teigimu, ji ieškovei neskolinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei fakto ir pareigos atsakovei padengti nurodomą įsiskolinimą. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostęs ilgalaikis bendradarbiavimas pirkimo–pardavimo teisinių santykių pagrindu tarpusavyje vykdant prekybą metalo laužu. Ši aplinkybė pripažintina reikšminga nagrinėjant ir vertinant šalių nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nurodomo atsakovės įsiskolinimo susidarymo.Bendrasis prievolių vykdymo principas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.200 straipsnio 1–3 dalies reglamentavimu, sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.Iš ieškovės UAB „Romerus“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodomą atsakovės UAB „Argimetas“ įsiskolinimo susidarymą ieškinyje grindė 2015 m. gegužės–birželio mėnesiais tarp šalių susiklosčiusiais pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais ir vykusiais atsiskaitymais. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovei UAB „Argimetas“ pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė UAB „Romerus“ į bylą pateikė 2017-05-31 pažymą. Joje aprašyti 2014 m. apskaitos dokumentų duomenys, taip pat nurodoma, kad UAB „Romerus“ nebuvo gavusi 2014-08-05 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr. 0273 – suma 4 626,63 Lt (t. y. 1 339,96 Eur) ir 2014‑12‑19 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr. 0389 – suma 18 637,85 Lt (t. y. 5 397,89 Eur). Minėtoje ieškovės pažymoje nurodoma, kad UAB „Argimetas“ įsiskolinimas UAB „Romerus“ sudaro 6 737,86 Eur sumą. Taigi ieškovė iš esmės argumentavo, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė 2014 m. pabaigoje, o ne 2015 m. gegužės–birželio mėnesiais, kaip ši aplinkybė buvo grindžiama ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas vertino šias ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės įsiskolinimo susidarymo.Ieškovė UAB „Romerus“ apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino PVM sąskaitų faktūrų ArgiD Nr. 0273 ir ArgiD Nr. 0389 įrodomąją reikšmę. Ieškovė nurodo, kad dėl prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo rašytiniai sandoriai nebuvo sudaryti. Apeliantės nuomone, minėtos sąskaitos nepakankami įrodymai konstatuoti sandorio sudarymo ir įvykdymo faktą iš pardavėjo pusės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-250-469/2015; nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, ir kt.). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes dėl sutartinių santykių tarp šalių susiklostymo ir jų pobūdžio vertintina visuma byloje esančių įrodymų.Iš byloje esančios 2014‑08-05 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr. 0273 duomenų nustatyta, kad sąskaitą dėl 4 626,63 Lt sumos išrašyta pardavėjos UAB „Argimetas“ pirkėjai UAB „Romerus“ už krautuvo paslaugas. Apeliantė dėl šios PVM sąskaitos faktūros netinkamo įvertinimo nurodo argumentus, kad ieškovė šios sąskaitos joje nurodyta tvarka nėra patvirtinusi. Nors apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad minėta sąskaita nepasirašyta ieškovės atstovo, tačiau šiuo aspektu įvertintina bylos duomenų visuma dėl šalių tarpusavio bendradarbiavimo aplinkybių. Iš byloje esančių šalių viena kitai 2014–2015 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų matyti, kad dažniausiai sąskaitos būdavo pasirašomos dokumentą išdavusios šalies. Tad iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalims bendradarbiaujant ne visais atvejais sąskaitos ir metalo laužo pirkimo–pardavimo aktai būdavo pasirašomi abiejų šalių (t. 1, b. l. 8–10, 13, 14, 29, 83–88, 102–106). Atsakovės UAB „Argimetas“ direktorius byloje nurodė, kad tarp šalių bendradarbiavimas vyko elektroninėje erdvėje. Įvertinus nurodytus duomenis darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog minėta PVM sąskaita faktūra nepasirašyta ieškovės atstovo nesudaro pagrindo abejoti jos pagrįstumu.Ieškovė taip pat teigia, kad 2014‑08-05 PVM sąskaitoje faktūroje ArgiD Nr. 0273 nurodytos paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, o buvo suteiktos kitai bendrovei – UAB „Resota“. Ieškovė pažymi, kad nesinuomojo krautuvo, nes tuo metu ieškovė neturėjo darbuotojų, galinčių dirbti su tokiu įrenginiu. Tačiau iš 2014‑08-05 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr. 0273 turinio matyti, kad ji išrašyta ne už krautuvo nuomą, o už krautuvo paslaugas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės UAB „Argimetas“ direktoriaus paaiškinimų dėl krautuvo suteikimo UAB „Resota“, kurios valdomas krautuvas buvo sugedęs. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus ir argumentus, kad minėta kita bendrovė ieškovei nepavaldi, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės ir pati pažymi, kad UAB „Resota“ teikia ieškovei sąskaitoje nurodyto pobūdžio paslaugas. Iš atsakovės UAB „Argimetas“ direktoriaus A. I. 2017-09-04 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad užsakymą atsakovei pateikė ieškovės UAB „Romerus“ darbuotojas, buvo susitarta, kad atsakovė užsakys ieškovei reikalingą paslaugą (techniką). Atsakovės direktorius nurodė, kad UAB „Romerus“ ir UAB „Resota“ savininkus sieja giminystės ryšys; atsakovė išsinuomojo krautuvą, su technika buvo dirbta nurodytą valandų skaičių. Antra, šiuo aspektu svarbia aplinkybe pripažintini ieškovės tolesni aktyvūs ir jos valią išreiškiantys veiksmai, o būtent – pačios ieškovės atliktas šios konkrečios sąskaitos apmokėjimas (t. 1, b. l. 125, 155). Šiuo atveju mokėjime nurodytas atsakovės konkrečios 2014‑08-05 išrašytos PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr. 0273 numeris, tad nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei apie nurodytą sąskaitą ir jos sumą, tad ir pačios sąskaitos turinį, buvo akivaizdžiai žinoma. Ši sąskaita įtraukta ir į ieškovės 2017-06-01 sudarytą atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 (t. 1, b. l. 125). Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti paslaugų suteikimu ieškovės naudai. Pažymėtina, kad ieškovė yra profesionali verslininkė, apmokėjimą įvykdė vykdydama savo komercinę veiklą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad kilus abejonėms dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų suteikimo ieškovė, kaip profesionali verslininkė, akivaizdžiai nebūtų tokios sąskaitos apmokėjusi. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad vertinant šį įrodymą ir tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos.Iš byloje esančios 2014-12-19 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr.0389 duomenų nustatyta, kad ši UAB „Argimetas“ sąskaita dėl 18 637,85 Lt sumos išrašyta ieškovei UAB „Romerus“ už juodųjų metalų laužą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog minėtoje sąskaitoje nurodytos prekės buvo pasvertos pas ieškovę, o nesant svėrimo akto (Metalo laužo pirkimo–pardavimo akto), vienašalėje PVM sąskaitoje faktūroje ArgiD Nr. 0389 nurodyti duomenys neturi faktinio pagrindo, todėl negali būti pripažįstami kaip įrodyti.Teisėjų kolegija įvertina anksčiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, kad šalims tarpusavyje vykdant prekybą metalo laužu pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ne visos sąskaitos būdavo pasirašomos abiejų šalių. 2014-12-19 PVM sąskaita faktūra ArgiD Nr. 0389 pateikta į bylą. Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovės UAB „Romerus“ buhalterė kreipėsi į atsakovę dėl minėtos PVM sąskaitos faktūros ir duomenys apie tokią sąskaitą buvo suteikti, bet dėl pateiktų duomenų formato sąskaita ieškovės į apskaitą neįtraukta. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-12-19 PVM sąskaita faktūra ArgiD Nr. 0389 yra įtraukta į atsakovės UAB „Argimetas“ apskaitą. Byloje esantys atsakovės UAB „Argimetas“ 2014 m. metinės apyvartos žiniaraščio duomenys, skolų tiekėjams sąskaitos žiniaraščio bei pirkėjų sąskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kad 2014-12-19 įskaitymo būdu pagal minėtą ginčo sąskaitą buvo padengta 11 115 Lt (t. y. 3 219,13 Eur) ieškovės UAB „Romerus“ išrašyta sąskaita ROMER Nr. 000507 (t. 1, b. l. 109, 118, 148). Be to, UAB „Romerus“ 2014-12-22 atsakovei pervedė 7 522,85 Lt (t. y. 2 178,77 Eur). Ši suma atitinka likutį pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą ArgiD Nr.0389. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė UAB „Romerus“ sąskaitos neišsaugojo, o byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo akivaizdžiai abejoti šios sąskaitos ir jos pagrindu buvusių teisinių santykių buvimu.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės atlikto įskaitymo pagal 2014-12-19 PVM sąskaitą faktūrą ArgiD Nr. 0389 nepagrįstumo. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įskaitymas numatytas kaip vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. Tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1–2 dalys). Teisėjų kolegija įvertina tai, kad įskaitymas į ginčo 2014-12-19 PVM sąskaitą faktūrą ArgiD Nr. 0389 atliktas dar 2014-12-19. Be to, iš byloje esančių šalių finansinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad apeliantės akcentuojamas atsakovės UAB „Argimetas“ atliktas įskaitymas nebuvo vienintelis šalių tarpusavio įsiskolinimų padengimas tokiu būdu. Iš atsakovės UAB „Argimetas“ 2014 m. ir 2015 m. metinės apyvartos žiniaraščių matyti, kad tiek anksčiau 2014 m., tiek ir vėliau 2015 m. (pvz., 2014-10-01, 2014-11-28, 2015-03-30, 2015-05-12, 2015-06-25) buvo atliekami šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymai. Šių atsakovės atliktų įskaitymų ieškovė neginčija. Tad yra pagrindas vertinti, kad ši praktika šalims vykdant veiklą buvo žinoma. Be to, įskaitymai buvo atlikti ir iki ieškovės UAB „Romerus“ 2017-03-29 pažymoje nurodytos 2015‑06-22 dienos, o nurodytą dieną užfiksuota tik 88,52 Eur UAB „Romerus“ permoka UAB „Argimetas“. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius bendradarbiavimo santykius, nenustatyta pagrindo vertinti, kad įskaitymas atliktas nepagrįstai ir atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovei avansą.Nurodytas išvadas papildomai pagrindžia ir šalių elgesys toliau tarpusavyje bendradarbiaujant ir vykdant įsipareigojimus. Apeliantė teigia, kad ieškovės 2014-12-22 mokėjimas (7 522,85 Lt (t. y. 2 178,77 Eur)), kaip ir kiti mokėjimai, už kuriuos vėliau turi būti pristatomos prekės pagal Metalo laužo pirkimo–pardavimo aktus, buvo avansinis. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė, gaudama atsakovės įmokas, dengė seniausius atsakovės įsipareigojimus ir tokia tvarka vykdant atsakovės įsipareigojimų dengimą 2015-06-22 atsakovės skola ieškovei sudarė 88,52 Eur, kuri vėliau augo iki ieškinio sumos, nes atsakovė nepristatė prekių už gautą avansą.Ieškovės ir atsakovės pateikti rašytiniai apskaitos dokumentai patvirtina, kad šalys toliau tarpusavyje vykdė prekybą ir 2015 m. Byloje esančioje ieškovės UAB „Romerus“ 2017-03-29 pažymoje nurodyta, kad UAB „Romerus“ permoka UAB „Argimetas“ 2015-06-22 dieną sudarė 88,52 Eur. UAB „Romerus“ 2017-03-29 pažymoje nurodyta, kad bendra atsakovės skola ieškovei 2017-03-29 sudaro 6 700,13 Eur. Nors apeliantė akcentuoja, kad atsakovės skola nuo nurodytos 88,52 Eur sumos iki ieškinio sumos išaugo vėliau, t. y. iš esmės 2015 m. gegužės–birželio mėnesiais, tačiau įvertintina tai, kad atsakovei UAB „Argimetas“ į bylą pateikus atsiliepimą ir rašytinius įrodymus, ieškovė savo poziciją dėl ieškovės įsiskolinimo iš esmės grindė tuo, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė anksčiau, t. y. 2014 m. pabaigoje. Tokios pozicijos ieškovė laikosi ir apeliaciniame skunde, dėstydama nesutikimo motyvus su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2014-08-05 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr.0273 ir 2014‑12‑19 PVM sąskaitos faktūros ArgiD Nr. 0389 vertinimo. Tačiau ieškovės 2017-03-29 pažymoje 2015-06-22 dieną užfiksuota ženkliai mažesnė ieškovės permoka nei ieškovės reiškiami ieškinio reikalavimai.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Civilinių bylų procese dispozityviose bylose visa apimtimi galioja dispozityvumo ir rungimosi principai ir taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ne tik atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą, tačiau ir ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Asmeniui, neįvykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam įrodinėjimo pareigas, tenka su tuo susijusių padarinių rizika.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertina byloje esančių ieškovės UAB „Romerus“ 2017‑03‑29 ir 2017-05-31 pažymų duomenų apie įrodinėjamą atsakovės įsiskolinimo dydį nesutapimą, taip pat ieškovės nurodomų aplinkybių ir laikotarpių dėl įrodinėjamo atsakovės įsiskolinimo susidarymo nenuoseklumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė nesinaudojo galimybe atlikti detalų buhalterinės apskaitos auditą, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais šalių, šioms vykdant įrodinėjimo teisę ir pareigą, pateiktais įrodymais ir pagrįstai padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimus ir kad atsakovė ieškovei yra skolinga.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės UAB „Romerus“ apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2017-09-22 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė UAB „Argimetas“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 400 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodytos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos ir pagrįstos rašytinais įrodymais, nėra pernelyg didelės, dėl to, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės UAB „Romerus“ atsakovei priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-09-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Argimetas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romerus“ 400 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.