Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. S., A. S., antstolė Santa Selezniovienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui R. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis šio turto: automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „TGB Laser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1,3900 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. turto arešto aktais: Nr. S1b-13691, Nr. S1b-13689, buvo areštuotas skolininkei ir jo sutuoktiniui priklausantis turtas ir antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/17/00381, pradėta vykdyti pagal Tauragės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2269-607/2016 dėl 15 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. S., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė turto arešto aktą Nr. S1b-13691, kuriuo areštavo skolininko sutuoktiniui A. S. priklausančias transporto priemones: „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini); „TGB Laser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 51-56). Minėtu turto arešto aktu antstolė pasiūlė išieškotojai per 1,5 mėnesio kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo.

Vykdymo procesą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005, 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013, Kauno apygardos teismo 2014-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2191-390/2014).

Iš vykdomosios bylos Nr. 00184/17/00381 medžiagos nustatyta, kad R. S. nuo 1991 m. spalio 12 d. yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu A. S. (v. b. l. 45). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai R. S. ir A. S. būtų sudarę vedybų sutartį (v. b. l. 35), todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobiliai: „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini); „TGB Laser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), įgyti R. S. ir A. S. santuokos metu, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu nurodytas turtas galėtų būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, laikytina, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Iš vykdomojoje byloje esančių valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 1,3900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šiame turte skolininkei tenkanti dalis nenustatinėjama (v. b. l. 26).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių R. S. ir A. S. bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, kad suinteresuotam asmeniui R. S. priklauso 1/2 dalis antstolės Santos Selezniovienės turto arešto aktu areštuoto šio turto: automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini) automobilio „TGB Laser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų galima antstolei vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto. Kita prašymo dalis atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis A. S. ir jo sutuoktinės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini); automobilio „TGB Laser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 00184/17/00381 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.