Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-11-08 · Civilinė byla Nr. 2-5768-944/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
2-5768-944/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01907-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
V. D.
Advokatai
Kristina Mikolaitė, Mantas Cemnolonskis
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5768-944/2016Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01907-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovei V. D., jos atstovui advokato padėjėjui Mantui Cemnolonskiui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Martynui Kapčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 13508-955/2015 patvirtintą išlaikymo nepilnametei D. P. sumą nuo 230 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 100 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymi, kad jis neteko darbo, kito darbo dėl sveikatos būklės negali susirasti, todėl sutarto išlaikymo negali mokėti. Paaiškina, kad visas jo pajamas sudaro gaunama neįgalumo pašalpa, jokio vertingo turto neturi. Iš gaunamų lėšų turi pragyventi jis pats, mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei mokėti paskolą, t. y. vartojimo kreditą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad aktyviai ieško, tačiau negali susirasti darbo. Atsakovės nuomone, ieškovo neįgalumas neturi įtakos darbo paieškoms, ieškovas yra darbingo amžiaus. Laikinas darbo netekimas nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima mažinti nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį. Be to, sumažinti teiktino išlaikymo dydį būtina nustatyti svarbių aplinkybių, dėl kurių sumažėjo galimybė teikti nustatyto dydžio išlaikymą, visumą. Ieškovas nurodo tik vieną aplinkybę – prarado darbą, kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ir jis negali teikti nepilnametei dukrai sutarto dydžio išlaikymo, nuo taikos sutarties ir šią sutartį patvirtinančio teismo sprendimo, neatsirado. Ieškovo neįgalumas ir finansiniai įsipareigojimai už paimtą paskolą jau egzistavo susitarimo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą sudarymo metu. Nurodė, kad ieškovė finansinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, dukters poreikiai taip nėra sumažėję, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad priteistas išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus, pagrindo žymiai mažinti priteistą išlaikymą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra D. P., gimusios 2014-07-21, tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13508-955/2015 buvo patvirtinta mano ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta dukters D. P. gyvenamoji vieta su motina ir susitarta dėl 230 Eur išlaikymo dydžio mokamo periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovas dėl pasikeitusios turtinės padėties prašo šią sumą sumažinti. Atsakovė teigia, kad po taikos sutarties patvirtinimo nepasikeitė iš esmės nei vaiko poreikiai, nei ieškovo turtinė padėtis, todėl jo reikalavimas nepagrįstas.

Teismas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (LR CPK 279 str. 5 d.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Išaiškintina, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su LR CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2015-04-30 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko tėvas mokės po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad teismas tvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, t. y. teismas netyrė nei nepilnamečio vaiko poreikių, nei tėvų turtinės padėties, todėl šis sprendimas neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Interbolis v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

Pagal nepilnamečio vaiko motinos pateiktą poreikių lentelę matyti, kad jos poreikiams užtikrinti per mėnesį turi būti skiriama 532,98 Eur suma. Pagal byloje pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų matyti, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, t. y. serga atopiniu dermatitu, alergiška maisto produktams, dažnai serga (b. l. 62–66). Ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės nėra. Nepilnametis vaikas lanko darželį, baseiną (b. l. 91–94). Pagal pateiktą skaičiuotę matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama maistui, darželiui, būsto išlaidos ir būsto paskolai, taip pat sveikatos profilaktikai, vaistams, transporto išlaidoms, aprangai, avalynei ir kt. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametei būtina labai atidžiai rinkti maistą, nes daugeliui maisto produktų ji yra alergiška, taip pat rūbeliai, patalynė turi būti skirta alergiškiems žmonėms, higienos priemonės turi būti specialios ir kt., pateikta teismui medicininiai išrašai receptai, kvitai, kuriai grindžia vaiko poreikius (b. l. 123–130).

Nors ieškovas ieškiniu ir teigė, kad dukters poreikiai yra mažesni, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neginčija nurodytų vaiko poreikių ar sumų, konkrečių duomenų dėl mažesnių vaiko poreikių nepateikė (LR CPK 178 str.). Aiškino, kad jis faktiškai, realiai sutarto išlaikymo negali mokėti. Teismas nurodo, kad išlaidas patvirtinančių duomenų dėl nepilnamečio vaiko konkrečių išlaidų maistui, vaistams ar kt. nėra pateikta, tačiau atsakovė nepagrįstai prie vaiko poreikių priskiria būsto paskolą. Teismas nurodo, kad paskolos sutartimi įsipareigojimus prisiėmė vykdyti atsakovė, ji už suteiktą paskolą įsigijo nekilnojamąjį turtą savo vardu, atliekant mokėjimus nepilnametis vaikas nuosavybės į turtą neįgis, todėl nepagrįstai būsto paskolos išlaidas priskirtos vaiko poreikiams. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji taip pat dirba tame pačiame vaikų darželyje, kurį lanko dukra, tačiau į šias aplinkybes, pateikiant transporto išlaidas, nėra atsižvelgta. Kadangi ieškovas neginčijo konkrečių vaiko poreikių skaičiuotėje nurodytų dydžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos be paskolos išlaidų ir per pusę mažesnėmis transporto išlaidomis yra pagrįstos, todėl papildomai dėl jų pagrįstumo teismas nepasisako. Be to, įvertinus tai, kad šalių taikos sutartis patvirtinta 2015-04-30, iš šalių paaiškinimų matyti, kad iš esmės panašaus dydžio vaiko poreikiai buvo ir tuo metu, kai šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, t. y. vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (LR CPK 178 str.) (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Ieškinys grindžiamas esminiu ieškovo turtinės padėties pasikeitimu, dėl prarasto darbo, todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties pokytis.

Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas dagiau išlaikomų asmenų neturi, yra darbingo amžiaus asmuo, tačiau turi sveikatos problemų, t. y. jam nustatytas 40 proc. darbingumas (b. l. 8), darbingumo lygis nustatytas iki 2035-08-07. Visos šios aplinkybės egzistavo ir šalims sudarant taikos sutartį. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis sutiko dėl 230 Eur per mėnesį išlaikymo mokėjimo dukrai todėl, kad tuo metu dirbo ir be gaunamos netekto darbingumo išmokos dar gavo pajamas iš darbinės veiklos. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis yra dirbęs policijos pareigūnu, tačiau iš darbo išėjo, ieškojosi ir prieš tai dirbo apsaugos darbuotoju. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad ieškovas iš buvusio darbo ne išėjo savo noru, o buvo atleistas, nes įmonei iškelta bankroto byla (b. l. 13). Šiuo metu ieškovas nurodė, kad ieškosi darbo, tačiau pasiūlymų dėl sveikatos būklės negauna. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali dirbti darbą, kuris atitinka jo sveikatos būklę, t. y. pagal išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 137). Teismo vertinimu asmens sveikatos būklė yra objektyvaus pobūdžio faktorius, kuris riboja asmens galimybes susirasti darbą, atitinkamai gauti pajamas iš darbinės veiklos. Pažymėtina, kad sveikatos būklė ir darbingumas iš dalies egzistavo jau tuo metu, kai šalys tarėsi dėl išlaikymo dydžio, tačiau ieškovas nurodė, kad tuo metu objektyviai dėl gaunamų pajamų jis buvo pajėgus mokėti 230 Eur per mėnesį, todėl sutiko, t. y. iš esmės išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo siejamas su gaunamomis pajamomis iš darbo (sutartas išlaikymas sudarė apie pusę jo visų gaunamų pajamų). Tuo metu, kai buvo sutarta dėl išlaikymo ieškovo pajamos sudarė apie 320–340 Eur per mėnesį gaunamos darbinės pajamos bei apie 226 Eur invalidumo/netekto darbingumo išmoka (b. l. 10–11). Šiuo metu ieškovo visas gaunamas pajamas sudaro tik pašalpa, kuri siekia kartu su kompensuojamąja išmoka 233 Eur. Ieškovas nurodė, kad daugiau jokių pajamų negauna, jokio kito registruotino vertingo turto savo vardu neturi, t. y. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, šiuo metu padeda mama. Ieškovas taip pat pažymi, kad šiuo metu moka įmokas bankui pagal prisiimtus kreditinius įsipareigojimus. Pažymi, kad už skolintas lėšas buvo pirktas automobilis, kuris perleistas atsakovei, tačiau įmokas ir toliau moka ieškovas. Teismas nurodo, kad asmens prisiimti įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį, atsirado iki teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis sudarymo. Asmuo prisiimdamas bet kokio pobūdžio įsipareigojimus turi prisiimti atsakomybę, ne tik vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir suvokti, kad dėl tokio pobūdžio veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo įsipareigojimai dėl vartojimo kredito vykdymo nėra pagrindas, kuris sudarytų pagrindą mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Tačiau įvertinus bylos duomenis ir šalių išsakytus paaiškinimus, pripažintina, kad asmens darbo netekimas yra reikšminga aplinkybė dėl asmens pajamų ženklaus sumažėjimo, asmens sveikatos būklė yra objektyvaus pobūdžio faktorius, kuris sumažina asmens galimybę įsidarbinti, palyginus su kitais darbingo amžiaus sveikais asmenimis, priemonių ir galimybių savarankiškai susirasti darbą taip pat yra mažiau, todėl šiuo atveju darbo pajamų netekimas pripažintina kaip svarbia aplinkybe dėl išlaikymo nepilnamečiui dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas disponuotu vertingu turtu, iš kurio galėtų vykdyti pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą.

Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovės turtinės padėties pasikeitimo matyti, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 28064 Eur, šiam turtui nustatyta hipoteka (b. l. 68). Atsakovė savo vardu yra pasiėmusi paskolą būstui (b. l. 71–90), kurios įmokos per mėnesį siekia 107,09 Eur (369,75 Lt), atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovei perleido ieškovas už 10 Eur, tačiau reali jos vertė turėtų būti didesnė. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ši transporto priemonė atsakovei buvo dovanota, todėl jos kaina nurodyta kur kas mažesnė. Atsakovė daugiau išlaikomų asmenų neturi, ji šiuo metu dirba, jos darbo pajamas sudaro virš 600 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, t. y. ji grįžo iš vaiko priežiūros atostogų. Atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad dirba vaikų darželyje, jos pajamos yra pastovios ir yra galimybė gauti didesnes pajamas, t. y. daugiau dirbti. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji stengiasi sukurti nepilnamečiui vaikui geras aplinkos sąlygas, labai rūpinasi ir prižiūri šalių dukrą, neapsiriboja tik būtiniausių dukters poreikių tenkinimu. Pagal bylos duomenis matyti, kad tuo metu, kai teismas nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį atsakovės pajamos siekė virs 213 Eur, t. y. gaunama motinystės pašalpa, nuo 2016 m. liepos mėnesio ji grįžo į darbą ir šiuo metu jos gaunamos pajamos padidėjo beveik tris kartus.

Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad po teismo procesinio sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką perskirstymo tarp vaiko tėvų. Ieškovas nurodo, kad pagal gaunamas pajamas, jis galėtų mokėti po 100 Eur, vėliau, t. y. baigus mokėti vartojimo kreditą po 150 Eur. Teismas nurodė, kad asmenų turimi įsipareigojimai negali būti pagrindas, dėl kurio nukentėtų nepilnamečio interesai ir atitinkamai padidėtų kitam iš tėvų pareiga užtikrinti vaiko poreikius, todėl įvertinus bylos duomenis, šalių išsakytus argumentus teismo vertinimu yra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad ieškovas neteko darbo ne dėl savo kaltės, todėl ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, jam yra apribotos galimybės ieškovui įsidarbinti, tačiau jos egzistuoja, t. y. ieškovas turi dėti maksimalias pastangas įsidarbinti, tokiu būdu vykdyti prisiimtą socialinę riziką dėl vaiko išlaikymo. Atitinkamai pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai ji gali skirti daugiau lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Ieškovas prašo sumažinti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – sumažinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas LR CK nereglamentuojamas. Teismas nurodo, kad LR CK 3.201 str. reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, tačiau šios normos 2 d. nėra nuostatų nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis. Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (LR CPK 18 str.), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (LR CK 3.3 str. 1 d.) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Darytina išvada, kad, spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR CPK 18, 279, 281 str., 588 str. 1 d.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Šalims suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau ieškovui ji suteikta tik 50 proc. Ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymą patenkintas iš dalies, t. y. 65 proc., todėl iš dalies turi būti padengtos išlaidos atsakovei suteiktai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Ieškovei buvo suteikta teisinės paslaugos už 126,70 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovas turėtų apmokėti pusę šių išlaidų – 41,17 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-04-30 nutarties dalį, kuria D. P., gimusios 2014-07-21, išlaikymui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigojo mokėti po 230 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą sumažinant, ir iš ieškovo D. P. nepilnamečio vaiko D. P., gimusios 2014-07-21, išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoju paskirti nepilnamečio vaiko motiną V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė