Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju, teistas:

1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. BK 64 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. 2011 m. birželio 10 d. bausmę atliko;

3. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

4. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų. 2012 m. spalio 5 d. bausmę atliko;

5. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

6. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

7. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

8. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. 2014 m. lapkričio 26 d. bausmę atliko;

9. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 64-1 straipsnio pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymas atidėtas 2 metams. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

10. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams, BK 64-1 straipsnio pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir BK 64 straipsnio pagrindu subendrinus su 2015 m. rugpjūčio 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

11. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmę subendrinus su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams. 2019 m. balandžio 19 d. bausmę atliko;

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;

13. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 16 dienų. Bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilės neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. birželio 22 d., apie 18.19 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 2A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 18.57 val. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 2.14 promilių neblaivumą, kas yra daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. birželio 22 d. išgėręs alaus važiavo pas draugą ir buvo sulaikytas. Nepamena kiek išgėrė, jautėsi normaliai. Vairavo draugės automobilį, pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Draugė neleido paimti automobilio. Savo padarytą veiką vertina labai blogai, išvadas pasidarė.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

3.1. Liudytoja A. R. parodė, kad apie 18.10 val. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. R.. Ji būdama namuose pro kambario langą, kuris yra į kiemo pusę, pamatė, kaip į kaimynės kiemą atvažiavo pilkos spalvos automobilis, kuris kieme keistai manevravo, o galiausiai važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į kaimynės metalinę - tinklinę tvorą ir ją apgadino. Ji pasiėmusi savo mobilaus ryšio telefoną skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė policiją, su ja bendravusiais darbuotojais pranešė, kad automobilis kuris įvažiavo į tvorą yra BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio vairo sėdėjo vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Minėtas vyras kelis kartus bandė išvažiuoti, tačiau niekaip jam nesisekė, išlipdavo iš automobilio, pasitaisydavo už ratų užkliuvusį tvoros tinklą ir vėl sėsdavo į automobilį bandydamas išvažiuoti. Po kurio laiko vyras išlipo iš automobilio, priėjo prie kaimynės namo pagrindinių durų į jas beldėsi, taip pat beldė ir į langus. Kaimynė A. K. išėjusi iš savo namų kažką su vyru pasikalbėjo ir po kurio laiko sugrįžo į savo namus. Vyras dar kelis kartus ėjo, beldėsi į kaimynės namo langus ir duris, tačiau ji iš namų daugiau neišėjo. Tada vyras atėjo iki jų namo pagrindinių durų ir skambino prie durų pritvirtintu skambučiu. Jie iš namų nebuvo išėję ir durų vyrui neatidarė. Tada vyras įsėdo į automobilį, pavažiavo į priekį, tada atbulas bandė išvažiuoti, tačiau tuo metu į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai.

3.2. Liudytoja A. K. parodė, kad 2025 m. birželio 22 d., tikslaus laiko nežino, apie 18.20 val., ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Įsijungė televizorių ir norėjo pažiūrėti vakaro žinias. Tuo metu išgirdo triukšmą, ūžesį, nesuprato, kas kur vyksta. Ėjo po kambarius ir per langus bandė pasižiūrėti, tačiau nieko nematė. Tada atsidariusi pagrindines namo lauko duris pamatė, kad jos kieme į tvorą yra įvažiavęs automobilis BMW, pilkos spalvos, valstybinių numerių nepamena. Automobilio salone už vairo sėdėjo vienas vyras, automobilis buvo užvestas, girdėjo veikiantį variklio garsą. Jai matant vyras bandė išvažiuoti iš tvoros, tačiau jam nesisekė. Pamatęs ją, nieko nebedarė, atsidarė duris, ji jam garsiai šaukė, kad iškvies policiją, jis prašė jos nekviesti policijos, šaukė, kad užmuš. Ji apsisuko ir įėjo į namus norėdama kviesti policiją, tačiau sulaukė skambučio iš kaimynės, kuri pasakė, kad ką tik iškvietė policiją. Girdėjo, kaip vyras dar beldė į jos namo langus ir duris, tačiau į lauką jau nėjo ir išėjo tada, kai į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai.

3.3. Liudytojas V. R. parodė, kad 2025-06-22, apie 18.10 val., jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė per langą, kai į kaimynų kiemą įvažiavo automobilis pilkos spalvos, pagalvojo, kaimynai atvažiavo. Tačiau po kurio laiko pamatė, kad tai buvo ne kaimynų automobilis, kuris važiuodamas atbuline eiga užvažiavo prie kaimynės namo kampo pastatytos juodos spalvos plastikinės „baleikos“. Automobilis į tą „baleiką“ atsirėmė ir sustojo, iš automobilio salono vairuotojo pusės durelių išlipo vyras, kuris nuėjo pasižiūrėti, į ką jis atsirėmė, apsižiūrėjęs vėl sėdo už automobilio vairo ir bandė išvažiuoti iš kiemo, važiuodamas atbuline eiga jis atsitrenkė į kaimynės metalinę - tinklinę tvorą. Bandė kelis kartus išvažiuoti, tačiau nesėkmingai. Jis iš to kambario, kuriame buvo vienas, nuėjo pas žmoną A., kuri buvo kitame kambaryje ir taip pat viską stebėjo. Žmona tuo metu savo telefonu kalbėjosi su sūnumi, kuris paragino kviesti policiją. Žmona tada skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir viską papasakojo, ką matė. Toliau stebėjo, kaip vyras vis bandė išvažiuoti iš kiemo, vėliau išlipęs iš automobilio, priėjo prie kaimynės namų, beldė į langus ir duris. Po kurio laiko pamatė, kad kaimynė A. buvo išėjusi į kiemą ir kažką bendravo su vyru. Bet pokalbis buvo jų trumpas ir ji parėjo į namus. Žmona telefonu susisiekė su A. ir pasakė, kad nebijotų, nes iškvietė policiją, netrukus į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai ir toliau bendravo su vairuotoju.

3.4. Liudytoja A. V. parodė, kad A. K. yra jos draugas, antroji pusė. Artimus santykius palaiko apie tris mėnesius laiko. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, kurį yra įgijusi maždaug virš metų laiko. Pati vairuoja automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį yra įsigijusi savo vardu. Yra dirbanti ir automobilį įsigijo iš įmonės per kitą įmonę „MOGO LT“, kuri davė jai paskolą automobiliui. Automobilį pirko išsimokėtinai. Automobilio vertė 8300 Eur, bet jai mokant išsimokėtinai įmokas, išeina šiek tiek pabrangimas. Automobiliu naudojosi ji pati, ne kas kitas. Pirkimo - pardavimo sutartį bei paskolos sutartį prideda prie apklausos. 2025 birželio 22 d. vakare, galbūt 18 val., ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir A.. Matė, kad A. namuose gėrė alų. Jai atrodo, jis išgėrė keturias skardines po 0,5 l talpos alaus. Dienos metu jiems būnant kaime, A. buvo gėręs degtinės, tad vakare jis tikrai buvo neblaivus. Kada buvo su A. namie, jis vis zyzė, kad nori važiuoti pas draugą ir prašė jį ten nuvežti, o ji jo nevežė. Pati buvo visiškai blaivi, nes alkoholio nevartoja. Ji A. sakė eiti pailsėti, nes sekančią dieną reikės į darbus. Jie abu namuose apsipyko dėl to, kad sakė, jo niekur neveš ir jis išėjo. Ji nematė, kad jis pasiėmė jos automobilio BMW užvedimo spynelės pultelį. Jį laiko visada namuose ant staliuko prie veidrodžio koridoriuje. A. kažkur iš namų išėjo ir ji netikrino, nežiūrėjo pro langą, kur jis išėjo. Jos automobilis stovėjo jos pačios paliktas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Ji manė, kad A. kur pėsčiomis iš namų išėjo ir tiek. Jis namo grįžo naktį, paryčiui, gal apie 1-2 nakties ir tada jai pasakė, kad jis vairavo jos automobilį BMW neblaivus, kad jį pagavo policija. A. nesakė, kurioje vietoje tai įvyko ir kaip tai įvyko. Tiesa ta, kad jis vairavo be jos leidimo jos automobilį, bet ji dėl to jam pretenzijų neturi, jokio pareiškimo rašyti nenori. Yra pora, bet automobiliu ji pati naudojosi, pati jį vairavo ir A. niekada nedavė jo vairuoti, nes žinojo ir žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada nebuvo įgijęs. Supranta, kad automobilis yra nuvežtas ir saugomas kažkurioje aikštelėje, už ką reikės sumokėti. Ji labai prašo jai automobilį grąžinti, nes automobilis jai labai reikalingas kelionėms į darbą ir visoms kitoms jos reikmėms. Šiuo metu be automobilio yra kaip be kojų, turi šeimoje bėdų ir jis jai labai reikalingas. Automobilyje yra palikta jos mirusios sesės U. V. piniginė, kurioje buvo sesers vardu išduota asmens tapatybės kortelė, mokyklos pažymėjimas bei neįgaliojo pažymėjimas. Tai jos sesės daiktai, juos ji buvo palikusi automobilyje, nes po sesers mirties tvarkė su tėčiu reikalingus dokumentus laidojimui.

3.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d., apie 18.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. K. vairavo automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kiemo teritorijoje stovėjusią metalinę tvorą ir ją apgadino.

3.6. Įvykio vietos, vietovės, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 2, kieme stovi priekiu į ūkinius pastatus, galu į išvažiavimą iš kiemo, automobilis „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matoma, kad apgadintas automobilio galinis bamperis, ant jo matomi žalios spalvos dažų likučiai, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durys, priekinis bamperis turi nežymius apgadinimus. Automobilio salone ant vairuotojo sėdynės matomi palikti pinigai, 20 Eur kupiūra ir dvi kupiūros po 5 Eur. Ant priekinės keleivio sėdynės matomas cigarečių pakelis, priekinėje automobilio daiktadėžėje matoma į plastikinę įmautę įdėta raudonos spalvos odinė moteriška piniginė, kuri priklauso U. V., juodos spalvos akiniai nuo saulės ir kiti dokumentai. Toje pačioje daiktadėžėje rasti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio galinės sėdynės matoma juodos spalvos vyriška odinė striukė. Automobilio bagažinėje palikti įvairūs medžiaginiai rankšluosčiai ir šluostės, plastikinis kirvio kotas, metaliniai iešmai. Šalia automobilio kairėje pusėje matoma tinklinė tvora su metaliniais stulpais, iš kurių 2 metaliniai stulpai nulenkti ir apgadinti bei sulankstyta tinklinė tvoros dalis. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų bylai tirti pėdsakų ir objektų nerasta ir neužfiksuota. Iš įvykio vietos į automobilių saugojimo aikštelę paimtas „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

3.7. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos Liucijos Gudelytės 2025 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d. apie 18.22 val. dirbant kartu su tyrėju V. Jatkausku, buvo reaguota į pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjos namo tvorą įvažiavo automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, minėtas automobilis važiavo atbuline eiga, automobilį užstatė ir jis sustojo. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo A. K.. Automobilio salone daugiau asmenų nebuvo. A. K. alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.38 promilių neblaivumas. Antru pūtimu buvo nustatytas 2.14 promilių neblaivumas.

3.8. 2025 m. birželio 22 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija - pėda po pėdos: gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs): gali. Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0085, patikros Nr. 2216479, pirmuoju tikrinimu 18.39 val. nustatytas 2.38 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.57 val. nustatytas 2.14 promilių neblaivumas. A. K. su tikrinimo rezultatais sutiko.

3.9. VĮ „Regitra“ 2025 m. birželio 23 d. duomenimis, keleivinio automobilio „BMW 520D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „MOGO LT“, o transporto priemonės valdytoja A. V., kuriai išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas.

3.10. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Remigijaus Norinkevičiaus 2025 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d. apie 18.19 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į namo kieme esančią tvorą įvažiavo automobilis BMW, 5 serijos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas bando pasišalinti. Atvykus į įvykio vietą, rado kieme stovintį automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjus V. Jatkauską ir L. Gudelytę, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą su tarnybiniu automobiliu, šaukinys V7032, pastarieji buvo susilaikę automobilio vairuotoją A. K., nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0085, patikros Nr. 2216479, pirmu pūtimu 18.39 val. buvo nustatytas 2.38 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 18.57 val. nustatytas 2.14 promilių girtumo laipsnis. A. K. elgėsi agresyviai, todėl buvo pristatytas į Ukmergės rajono PK procesiniams veiksmams atlikti. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad A. K., vairuodamas automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į kiemo teritoriją ir bandydamas atbulas išvažiuoti, pirmu kartu atsitrenkė į kieme prie namo kampo stovinčią plastikinę juodos spalvos vandens talpyklą, vėliau važiuodamas atbulas atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo teritorijos aptvertą tvorą su metaliniais stulpais su tinklu bei ją apgadino. Eismo įvykio faktus ir aplinkybes matė ir paliudijo A. R. ir jos vyras V. R.. Taip pat buvo apklausta ir A. K., kuriai priklauso apgadintas turtas. Automobilis buvo priverstinai išvežtas iš įvykio vietos į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ukmergės m., Pramonės g. 7. Dėl eismo įvykio įvykis užregistruotas eismo įvykių registre Nr. 07-25-9642322. Dėl vairavimo esant neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3.11. 2025 m. birželio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti prie bylos gauti ir pridėti Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas ir policijos pareigūnų „BODY“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pranešėjos skambutis Bendrajam pagalbos centrui, neblaivaus vairuotojo sulaikymas, liudytojų apklausa.

4. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

6. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2025 m. birželio 22 d. apie 18.19 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 2A, kai nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, vairavo automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras nuvažiuoti pas draugą). Nenustatyta, kad A. K. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: A. K. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

7. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

8. Prokurorė prašė kaltinamojo sunkinančią aplinkybę pripažinti tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamoje byloje, kaltinamasis A. K. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, kaltinamasis A. K. praeityje yra teistas 13 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir sunkų nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. K. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, A. K. pripažintinas recidyvistu.

9. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už 2025 m. birželio 22 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

11. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad A. K. 13 kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą, teistumą, būdamas recidyvistu, jam jau buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, per paskutinius penkerius metus 6 kartus baustas administracine tvarka (baudos nėra sumokėtos). Sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo, jog A. K. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti. Pažymėtina ir tai, kad A. K. anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo.

12. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui – 6 mėnesiams.

13. Teismo vertinimu, skirti švelnesnę bausmę ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti šiuo atveju nėra pagrindo, nes A. K. išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir jo nekeičia – švelnesnės (kitos rūšies) bausmės nebus veiksmingos, jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

14. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

15. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; 2) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės BMW 520 vertę atitinkančią pinigų sumą; 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis)

16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

17. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. nustatytas 2,14 promilės neblaivumas. Šis kiekis daugiau kaip 5 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2025 m. birželio 23 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. birželio 23 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

18. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – A. V.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė BMW 520 kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio BMW 520 vertę.

20. Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės BMW 520 kaina yra 8 860 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021-11-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Teismo vertinimu, tikslesnė yra būtent VĮ „Regitra“ nurodoma transporto priemonės BMW 520 vertė – 8 300 Eur. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad pirkimo-pardavimo sandoris nurodo tikrą kainą rinkoje. Be to, transporto priemonė 2011 m. laidos, yra masinės gamybos ir mažai tikėtina, jog transporto priemonės vertė galėjo padidėti, be to, automobilio apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio matyti apgadinimai. Teismas sprendžia, jog laikytina, kad transporto priemonės BMW 520 vertė yra 8 300 Eur.

21. BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai ir 6 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

22. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 23 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

24. Byloje 2025 m. liepos 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07941, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. dėl 250,95 Eur išlaidų atlyginimo.

25. Nagrinėjamu atveju teismas A. K. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. K., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

26. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti A. K. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 8 300 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-898-1196/2025). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 23 d. nutarimu skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.