- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-261-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00034-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2023 m. vasario 22 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už administracinio nusižengimo, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., tvora bei atraminė sienelė įsiterpia į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir užima 0,0325 ha minėto žemės sklypo ploto, taip pat plytelėmis išklota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (plotas – 0,0046 ha), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 7 punkto nuostatas. Nurodytos aplinkybės nustatytos NŽT 2022 m. spalio 24 d. atlikus pirmiau nurodyto valstybinės žemės ploto panaudojimo patikrinimą vietoje (2022 m. spalio 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-385-(14.48.78)).
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartimi buvo atmestas V. P. skundas dėl NŽT nutarimo panaikinimo, administracinės teisenos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašoma V. P. priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms administracinio nusižengimo teisenos procese.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę bei pasisakė tik dėl atraminės sienelės ir plytelių, t. y., ignoravo esminius V. P. argumentus dėl tvoros pastatymo. Dėl to prašoma į šiuos argumentus atsižvelgti skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo.
3.2. Apeliantas pabrėžia, kad tvoros dalis, kuri pripažinta pastatyta neteisėtai, buvo nugriauta, o tvoros dalis, apie kurią pasisakyta 2023 m. vasario 22 d. nutarime, nebuvo laikoma kaip savavališkai pastatytas statinys. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1988-866/2021 taip pat nepadarė išvados, kad ta tvoros dalis, kuri skirta gręžiniui aptverti, turėjo būti nugriauta. Be to, teisėtą tvoros pastatymą patvirtina NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. spalio 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad tvoros dalis V. P. priklauso ne kaip žemės sklypo savininkui, o kaip vienam iš tvoros statytojų, gręžinio savininkų ir naudotojų. Likusi tvoros dalis priklauso kitiems asmenims, kurie naudoja gręžinio vandenį, todėl V. P. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Net ir atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tvora pastatyta neteisėtai, V. P. negalėtų atsakyti už visus tvoros savininkus, be to, nekaltumo prezumpciją paneigti šiuo atveju turi institucija, kuri surašė protokolą ir inicijavo administracinio nusižengimo teiseną. Nesant įrodymų, kad ši tvora yra naudojama tik V. P., ši aplinkybė yra aiškinama jo naudai.
3.4. Skunde pažymima, kad ignoruota aplinkybė, jog vien plytelių ir atraminės sienelės buvimas kitam asmeniui priklausančioje žemėje esant nugriautai tvorai negali būti suprantamas kaip žemės užėmimas ar naudojimas ANK 110 straipsnio prasme. Į teritoriją, kuri yra užklota plytelėmis ir kurioje yra atraminė sienelė, kiti asmenys gali nevaržomai patekti, taip pat nenustatyta, kad šią teritoriją naudoja V. P. Be to, nenustatyta, kas ir kada šias plyteles paklojo, taip pat nėra ir įrodymų, kad tai padarė būtent V. P. Dėl to yra darytina išvada, kad NŽT nutarimas prieštarauja vyraujančiai teismų praktikai bei iš esmės grindžiamas ne nustatytais faktais, o prielaidomis.
3.5. Nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo nustatyti neteisėti V. P. veiksmai bei kaltė. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2019 m. gegužės privalomuoju nurodymu Nr. PN-515 nebuvo pripažinta, jog atraminė sienelė ir plytelės turi būti pašalinti kaip neteisėtai įrengti. Minėtu nurodymu V. P. buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, kas ir buvo atlikta, dėl to laikytina, jog jo veiksmuose daugiau nėra jokių pažeidimų, susijusių su ginčo teritorija. Ir nors NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas 2020 m. spalio 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą įvertino, kad atraminė sienelė ir plytelės valstybinėje žemėje neturėjo pagrindo būti įrengtos, jokių veiksmų šiam neatitikimui pašalinti NŽT nesiėmė.
3.6. Apelianto nuomone, V. P. objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai, ir dėl to negali būti pripažinta, kad jis veikė tiesiogine tyčia. V. P. negalėjo manyti, kad atlikus dar vieną patikrinimą, faktinės aplinkybės, kurios egzistavo jau po Privalomojo nurodymo įvykdymo, kitos institucijos bus įvertintos kitaip. Papildomai nurodoma, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas V. P. kaltę, padarė išvadą, kad jo giminystės ryšys su J. P. yra pakankamas pagrindas konstatuoti V. P. kaltę. Be to, NŽT patraukus atsakomybėn J. P. ir jam neskundus paskirtos nuobaudos, NŽT kitų veiksmų J. P. atžvilgiu nesiėmė. Tik šios bylos nagrinėjimo metu NŽT pirmiau nurodytas aplinkybes ėmė naudoti prieš V. P., o pirmosios instancijos teismas, visas V. P. nurodytas aplinkybes, paneigiančias NŽT argumentus, ignoravo. Taip pat ignoravo aplinkybę, kad už tą patį pažeidimą nubausti buvo ir J. P., ir V. P., taip atsakomybei suteikiant sekimo požymį.
3.7. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. žinojo apie 2020 m. spalio 21 d. patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, kadangi žemės sklypas tuo metu V. P. nepriklausė. Vien tai, kad jis apie šį aktą žinojo teikdamas skundą teismui, savaime nereiškia, jog jis žinojo apie tai priimant NŽT nutarimą. Be to, įvertinus tai, kad NŽT 2023 m. vasario 22 d. nutarime pateikiama tik objektyvioji pažeidimo dalis, darytina išvada, kad NŽT V. P. kaltę preziumavo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir Institucija) prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.
4.1. Institucija atkreipia dėmesį, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTSPI) privalomąjį nurodymą įvykdė iš dalies, t. y. pašalino tik tvorą, tačiau statybvietės nesutvarkė, dėl ko buvo užimta svetimo žemės sklypo dalis. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo bei administracinių teismų formuojama teismų praktika, šie V. P. veiksmai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalį.
4.2. Pažymima, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimas atlikti neplaninį žemės patikrinimą buvo priimtas gavus J. B. skundą, kuriame nurodyta, kad jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užgrobė jo žemę, t. y. pasistatė tvoras, įsirengė inžinerinius tinklus, taip pat užgrobė ir valstybinę žemę. Atlikus nurodytą patikrinimą nustatytą, kad V. P. įsiterpė į kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą ir taip nepagrįstai bei neteisėtai apribojo jo nuosavybės teises. Be to, šis pažeidimas buvo konstatuotas remiantis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliantas nesutinka su sprendimu patraukti V. P. administracinėn atsakomybėn bei prašoma administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti ir priteisti jo proceso metu patirtas išlaidas, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš gauto apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartimi bei argumentuoja, kad aptariamu atveju nenustatytas esminis ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo elementas – tyčia, nurodydamas tai, jog V. P. negalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visus bylos išsprendimui reikšmingus duomenis ir vadovaujantis teismų praktika, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-28-697/2023, 2AT-31-976/2023). Svarbu pažymėti tai, kad savavališku svetimos žemės užėmimu yra pripažintini ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privaloma įrodyti, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.
8. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog V. P. savo veiksmais pažeidė ir ŽĮ 21 straipsnio 7 punktą, kuriame numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymuose saugomų interesų.
9. Kaip matyti iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. spalio 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-385-(14.48.78.) (b. l. 92–95), patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamo sklypo šiaurės vakarinėje ir pietvakarinėje pusėse, tvora, atraminė sienelė ir plytelėmis grįsta aikštelė įsiterpia į gretimą žemės sklypą. V. P. iš esmės neginčija nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jo veiksmuose buvusi tiesioginė tyčia, kadangi nebuvo pagrindo manyti, jog tvora, kuri ankstesniuose teisminiuose procesuose nebuvo pripažinta kaip pastatyta neteisėtai, šiuo atveju bus įvertinta priešingai. Be to, nagrinėjamu pagrindu nenustatyta kas ir kada pastatė plytelėmis grįstą aikštelę, o įrodymų, pagrindžiančių, kad tai padarė būtent V. P., aptariamu atveju bylos medžiagoje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie apelianto teiginiai yra atmestini kaip paneigti bylos medžiagos duomenų.
10. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog ankstesni NŽT Vilniaus rajono skyriaus priimti žemės patikrinimo aktai pagrindžia teisėtą tvoros pastatymą. Kaip yra matyti iš 2019 m. gegužės mėnesio VTSPI privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (b. l. 33–36), V. P. buvo įpareigotas nugriauti (išardyti) tvorą, kuria aptverta 314 kv. m. valstybinės žemės dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. spalio 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-405-(14.48.78.) nustatyta, kad žemės sklypo šiaurės vakariniame kampe yra betono plytelių aikštelė su šuns būda, kuri stovi laisvoje valstybinėje žemėje. Nuo pietvakarinio kampo išlikę valstybinėje žemėje tvora ir tvoros pamatas. Nurodyta, kad nustatyti pažeidimai yra atitinkantys ŽĮ 21 straipsnio 7 punkto pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei yra nurodoma apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis nėra savaime patvirtinanti tvoros pastatymo teisėtumą – šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės prašymo skirti skolininkui V. P. baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, nuo 2019 m. liepos 9 d. Kaip matyti iš minėtos nutarties argumentų, joje nėra pasisakoma dėl apelianto nurodomos tvoros, o pozicija, kad teismas, nekonstatuodamas, kad tam tikra tvoros dalis yra pastatyta neteisėtai, pripažino tvoros teisėtumą bei atitikimą teisės aktams, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kas ir kada paklojo plyteles, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atraminę sienelę bei plytelėmis grįstą aikštelę įrengė būtent V. P. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. priklausė V. P. bei R. P., o laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. – V. P. broliui J. P. Nuo 2021 m. gruodžio 28 d. aptariamas žemės sklypas vėl priklauso V. P. 2022 m. spalio 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-385-(14.48.78.) nurodyta, kad tikrinamo sklypo šiaurės vakarinėje ir pietvakarinėje pusėje, tvoros, atraminė sienelė ir plytelėmis grįsta aikštelė įsiterpia į gretimą žemės sklypą. Pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės iš esmės analogiškos 2020 m. spalio 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-405-(14.48.78.) nustatytoms, tačiau vėlesnio patikrinimo metu šuns voljeras, buvęs ant plytelėmis grįstos aikštelės, jau buvo pašalintas. Taigi minėti pažeidimai nustatyti tuo metu, kai aptariamo žemės sklypo savininku buvo J. P. ir, kaip matyti iš pirmiau nurodytų Žemės naudojimo patikrinimo aktų, nurodytas pažeidimas (svetimame žemės sklype esanti šuns būda ir plytelėmis grįsta aikštelė) buvo iš dalies pašalintas, kadangi buvo nuimta šuns būda. Be to, nors J. P. atžvilgiu surašytas 2022 m. vasario 15 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, kurios J. P. neginčijo, tai nėra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ši situacija yra išspręsta. Kaip yra matyti iš faktinių bylos aplinkybių, nustatyti pažeidimai šiuo metu nėra pašalinti, o vadovaujantis registrų duomenimis, žemės sklypo, kurį juosianti tvora įsiterpia į šalia esančią valstybinę žemę, savininkas šiuo metu yra V. P. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad už į svetimą žemės sklypą įsiterpiančių statinių pašalinimą yra atsakingas būtent V. P.
12. Apeliaciniame skunde ginčijama, kad V. P. negalėtų atsakyti, kadangi tvoros dalis jam priklauso kaip vienam iš tvoros statytojų, gręžinio savininkų ir naudotojų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai atmestini. Pabrėžtina, kad tvora, įsiterpianti į gretimais esantį žemės sklypą, juosia V. P. priklausantį sklypą, o duomenų, paneigiančių tvoros priklausymą V. P., nagrinėjamu atveju nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų teiginį, kad pastatyta tvora yra bendra kelių asmenų nuosavybė ar faktą. Be to, V. P. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme įrodo, kad jam buvo žinomos žemės sklypo ribos ir tai, kad aptariamas jo užimtas ir naudojamas žemės plotas priklauso ne jam, tačiau V. P. valstybinės žemės plotu ir toliau naudojasi kaip savo. Taigi argumentai, kad tvoros nugriovimas turi būti bendra gręžinį naudojančių asmenų atsakomybė, yra laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir dėl to yra atmestini kaip nepagrįsti.
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad šiuo atveju nenustatyta V. P. tiesioginė tyčia. Kaip minėta pirmiau, V. P. buvo žinomos jo turimo sklypo ribos, kadangi sklypo savininku jis buvo nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., todėl vėl įsigijęs sklypą 2021 m. gruodžio 28 d. jis negalėjo nesuvokti, kad sklypą juosianti tvora yra įsiterpusi į gretimą, jam nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą, taip pat negalėjo nesuprasti, jog atraminė sienelė bei plytelėmis grįsta aikštelė taip pat yra ne jam priklausančioje žemėje. Priešingai, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartys patvirtina, jog V. P. žinojo ir suprato, kad jis negali naudotis gretimais esančia valstybine, jam nepriklausančia žeme, tačiau į šį faktą nekreipė dėmesio. Vien tai, kad V. P., įsigydamas aptariamą sklypą, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesiaiškino ar jo pastatyta tvora įsiterpia į gretimą žemės sklypą bei nesiėmė jokių veiksmų ištaisyti pažeidimą, kurio padarymas buvo konstatuotas net keletą kartų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. P. nesuprato, kad jis elgiasi neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. P. tyčia neteisėtai užimti žemę yra neabejotinai įrodyta bei pagrįsta jo paties veiksmų.
14. Nesutinkama su skundo argumentais, kad plytelių ir atraminės sienelės buvimas kitam asmeniui priklausančioje žemėje esant nugriautai tvorai negali būti suprantamas kaip žemės užėmimas ar naudojimas ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, žemės užėmimu ar naudojimu pripažintini ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Įvertinus tai, kad, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 3-ios lentelės 3.2 papunkčiu ir 4.1 papunkčiu, svetimame žemės sklype esančios atraminė sienelė ir plytelėmis grįsta aikštelė priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijai, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad minėtų statinių įsiterpimas į gretimą žemės sklypą nelaikomas žemės užėmimu ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme.
15. Taip pat atmetami skundo motyvai, kad V. P. objektyviai nežinojo apie 2020 m. spalio 21 d. patikrinimo akte nustatytus pažeidimus bei apie juos sužinojo tik po 2023 m. vasario 22 d. nutarimo priėmimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, V. P. cituoja minėtame patikrinimo akte nurodytas tam tikras aplinkybes, todėl darytina išvada, kad šis aktas bei jo turinys V. P. buvo žinomas. Aplinkybė, kad apie šį dokumentą sužinojo jau po Institucijos 2023 m. vasario 22 d. nutarimo, yra niekuo nepagrįsta, todėl vertintina kritiškai ir laikytina tik V. P. pateikta gynybine versija.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.