Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo, suinteresuoti asmenys byloje V. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Teismo vertinimu, teismo procesas negali būti savitikslis. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai matyti, kad inspekcijos priimtas privalomasis nurodymas įvykdytas, o neįvykdymo priežastys buvo susijusios su skolininko inicijuotu bandymu įgyti valstybinės žemės sklypą ir tokiu būdu įteisinti statybą. Nepaisant šių proceso metu paaiškėjusių aplinkybių išieškotojas inspekcija nesiėmė teisinių priemonių elgtis protingai ir rūpestingai ne tik kaip proceso dalyvis civiliniame procese, bet ir kaip valdžios institucija. Toks valdžios institucijos veikimas, atsisakant administracinėmis priemonėmis užbaigti klausimo išsprendimą ir toliau bylinėjantis teisme, nėra suderinamas su protingu ir sąžiningu asmens elgesiu bei civilinio proceso paskirtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

23. Vertina, jog teismo nustatytos aplinkybės dėl privalomojo nurodymo įvykdymo gali būti kriterijumi teismui sprendžiant dėl skirtinos konkrečios baudos dydžio, bet ne pagrindu apskritai atmesti antstolės pareiškimą.

29. Pažymi, jog inspekcijos privalomojo nurodymo vykdymas buvo tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla – suinteresuoto asmens V. P. ir R. P. apeliacinio skundo tenkinimo atveju įsiterpęs valstybinės žemės plotas būtų suformuotas ir sujungtas su suinteresuotam asmeniui V. P. ir R. P. priklausiusiu besiribojančiu žemės sklypu.

30. Pabrėžia, jog iš karto po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo, skolininkas įvykdė likusius neįvykdytus privalomajame nurodyme numatytus reikalavimus, ką patvirtina byloje esantis antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. sausio 13-15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-21-2648.

31. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patikrinimo akto surašymo metu iš nugriautinų pagal privalomąjį nurodymą objektų buvo likusi tik pietvakarinėje pusėje į valstybinę žemę išlendanti 6,32 m tvora, kuri šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat jau buvo nugriauta.

32. Pamini, jog jeigu suinteresuoto asmens V. P. ir R. P. apeliacinis skundas administracinėje byloje būtų buvęs patenkintas, nebūtų buvę poreikio nugriauti tvoros, ką pripažino ir inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu.

33. Nurodo, jog skolininkui nesuprantamas inspekcijos atskirojo skundo argumentas neva suinteresuoto asmens V. P. bandymas įgyti valstybinės žemės sklypą nėra siekis pašalinti pažeidimus ir įteisinti statybą. Pažymi, jog skolininkas dar 2017 m. spalio 19 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o privalomasis nurodymas buvo surašytas kelios dienos prieš Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant sprendimą.

34. Be kita ko, pažymi, jog buvo gavęs ir kitą privalomąjį nurodymą, ir pagal skirtingus privalomuosius nurodymus buvo nurodomi skirtingi griautinos medinės tvoros ilgiai. Be to, privalomajame nurodyme nurodyta nugriauti apie 76 m ilgio tvorą. Nors pagal plano duomenis nugriovus 64,46 m ilgio medinės tvoros dalį inspekcijos atstovėms apžiūrėjus situaciją vietoje, buvo konstatuota, kad 2019 m. gegužės 29 d. privalomojo reikalavimo nurodymai yra įvykdyti. Vertina, jog inspekcijos reikalavimai nebuvo tikslūs ir aiškūs.

35. Nurodo, jog skolininkas visada teikė informaciją inspekcijai ir vadovavosi geranoriškumo bei savitarpio pagarbos bei pasitikėjimo principais, tikėdamasis, kad medinės tvoros griovimo klausimas bus atnaujintas iš karto po to, kai galutinai bus išspręstas įsiterpusio žemės sklypo nuomos ir/ar įsigijimo klausimas.

36. Pažymi, jog likusios patikrinimo akte įvardinamos, kaip nenugriauta, tvoros dalis yra skirta artezinio gręžinio apsaugai nuo sugadinimo bei jo galimo neigiamo poveikio asmenų sveikatai. Artezinio gręžinio aptvėrimas apsaugo gręžinį nuo taršos, o tuo pačiu ir žmonių, kurie naudojasi gręžiniu, sveikatą nuo galimo nekokybiško vandens naudojimo. Kiek yra žinoma, gręžinio vandeniu naudojasi ne mažiau kaip 10 namų ūkių. Svarbu tai, kad tvora, kuria aptvertas artezinis gręžinys, faktiškai yra bendra dalinė visų artezinio gręžinio naudotojų nuosavybė.

37. Teigia, jog jeigu vis dėlto apeliacinės instancijos teismas laikytųsi pozicijos, jog nagrinėjamos bylos atveju buvo pagrindas skolininkui skirti baudą, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, bauda negali būti skiriama už ankstesnį laikotarpį nei nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis).

38. Antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu prašo apeliantės atskirojo skundo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

40. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41. Bylos duomenimis nustatyta, jog byloje nėra ginčo, kad 2019 m. gegužės 29 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-515 įvykdytas po antstolės kreipimosi į teismą, taigi, šiuo metu yra įvykdytas.

42. Antstolė ir suinteresuotas asmuo (išieškotojas) prašo skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2021 m. kovo 25 d. Atskirajame skunde inspekcija iš esmės nurodo, jog pats privalomojo nurodymo neįvykdymo laiku faktas yra pakankamas pagrindas taikyti baudos institutą skolininkui, neatsižvelgiant į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, bylos šalių elgesį, siekiant privalomojo nurodymo įvykdymo.

43. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės apeliuoja į tą aplinkybę, jog administracinės bylos pradėjimas, kuria buvo inicijuota valstybinės žemės sklypo įgijimo procedūra, buvo neatsiejamai susijęs su privalomojo nurodymo vykdymu – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tenkinus skolininko apeliacinį skundą, privalomojo nurodymo nebebūtų reikėję vykdyti.

44. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies) dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224).

46. Neneigiant teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principo, vis dėlto, būtent šiuo nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, spręstina, jog skolininkui (suinteresuotam asmeniui V. P.) galutinai įvykdžius privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus, iškart po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto galutinio sprendimo, kurio rezultatas buvo susijęs su privalomojo nurodymo (ne)vykdymu, laikytinas svarbia aplinkybe sprendžiant dėl baudos, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skyrimo.

47. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininkas kreipėsi į inspekciją dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo laiku, tačiau inspekcija tokį prašymą nagrinėjo daugiau nei pusę metų, taigi, toks valstybės institucijos elgesys galėjo suponuoti pagrindą manyti, jog pačiai inspekcijai privalomojo nurodymo įvykdymo termino laikymasis šiuo konkrečiu atveju neatrodė itin reikšmingas. Vietoje to, jog būtų operatyviai išspręstas klausimas dėl privalomojo nurodymo termino (ne)pratęsimo, išieškotojas, nevertindamas individualių suinteresuoto asmens situacijos faktinių aplinkybių, pradėtų teisminių procesų (procesai buvo pradėti iki ginčo privalomojo nurodymo priėmimo), pasirinko spręsti ginčą teisminiu būdu.

48. Pažymėtina, kad išieškotojas buvo informuotas apie pradėtus teisminius procesus, siekiant įteisinti privalomajame nurodyme nurodytus neteisėtos statybos padarinius, pati inspekcija sutiko su tuo, jog administracinės kompetencijos teismams priėmus palankų suinteresuotam asmeniui procesinį sprendimą, privalomajame nurodyme nurodyti tvoros griovimo veiksmai būtų netekę galios. Atsižvelgiant į šios konkrečias bylos aplinkybes, į tai, jog šios bylos nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas yra visiškai įvykdytas, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą laiku, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui V. P. neskyrė baudos pagrįstai, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, baudos taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė. Taigi, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.