Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl galimybės ateityje atkurti nuosavybės teises nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktą, projektuojamiems grąžinamiems natūra žemės sklypams numatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintą bendrąjį planą, ginčo teritorija patenka į teritoriją, kurioje numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,10 ha, o gamtiniame karkase – 0,15 ha. Žemės sklypas, kuris bus suplanuotas ateityje minėtoje teritorijoje, dėl savo neracionalaus reljefo ir teritorijos negalės būti naudojamas pagal paskirtį, nes siauriausia sklypo vieta yra 1,66 metrai, o tai neleistų pravažiuoti jokiai transporto priemonei. Taip pat šiaurinėje sklypo dalyje, kur turėtų būti įrengtas privažiavimas, yra įrengtas eksploatacinis gręžinys požeminio vandens tiekimui. Pietinėje dalyje sklypas apsuptas privačios nuosavybės. Taigi ginčo sklypas neatitinka Tvarkos 106¹ punkte nustatytų reikalavimų. Be to, dėl šios teritorijos jau yra priimtas NŽT teritorinio skyriaus sprendimas, kad sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir buvusiems savininkams negrąžinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). 2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai su 2017 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį apie 320 kv. m ploto žemės sklypą ir jį sujungti su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu 2204 kv. m ploto žemės sklypu, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas, b. l. 44).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) atsisakė organizuoti Projekto rengimą (b. l. 52). Skyrius argumentavo tuo, kad įsiterpęs sklypas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 47 punkte įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos ir reikalavimų, nustatytų Nutarimo 2.15 punkte.

NŽT išnagrinėjusi skyriaus sprendimo teisėtumą, 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1SS-1184-(8.5) pareiškėjų prašymo netenkino. NŽT nurodė, kad nors prašomas suformuoti sklypas iš esmes laikytinas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu (formuojamas 0,03 ha žemės sklypas sudaro siaurą juostą, nes ji neviršija 10 m pločio ribos), tačiau ginčo sklypo teritorijoje yra piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant žemę natūra, turėtoje vietoje.

Pareiškėjai nesutikdami su NŽT ir NŽT skyriaus sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

3. Pagrindiniai, argumentai, kuriais pareiškėjai ginčija administracinius aktus yra tai, kad, pareiškėjų teigimu, pagal Taisyklių 106¹ punktą, projektuojamiems grąžinamiems natūra žemės sklypams reikalinga, kad sklypai būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Pagal Specialųjį planą, minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,10 ha, o gamtiniame karkase – 0,15 ha, taigi prašomas formuoti 0,03 ha sklypo plotas, dėl savo dydžio, neracionalaus reljefo ir teritorijos neatitiks Specialiajame plane numatyto net minimalaus ploto, tinkančio gyvenamųjų namų statybai. Be to, siauriausia sklypo vieta yra 1,66 metrai ir tai neleistų pravažiuoti jokiai transporto priemonei, o šiaurinėje sklypo dalyje, kur turėtų būti įrengtas privažiavimas, yra įrengtas eksploatacinis gręžinys požeminio vandens tiekimui bei pietinėje dalyje sklypas apsuptas privačios nuosavybės.

4. Byloje nėra ginčo, kad prašomas suformuoti kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės 0,03 ha sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, kurioje nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiems savininkams grąžinant ją natūra turėtoje vietoje.

Taisyklių 106¹ punktas reglamentuoja tvarką, kuria privalu remtis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Šioje teisės nuostatoje nustatyta, kad suprojektuotas sklypas gali būti grąžintinas natūra, jei jis pripažįstamas tinkamu naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.

5. Taisyklių 106¹ punkte nėra įtrauktos sąlygos dėl projektuojamo sklypo minimalaus ploto, todėl pareiškėjų argumentai, kad prašomas suprojektuoti 0,03 ha sklypas neatitiks Specialiajame plane numatyto minimalaus planuojamo žemės sklypo dydžio, taikomo gyvenamųjų namų statybai ir gamtiniam karkasui, teisiškai nėra reikšmingi.

6. Byloje taip pat nėra ginčo, kad prašomas suformuoti žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Kaip nurodė atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypas ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, todėl yra galimybė prie ginčo žemės sklypo įrengti privažiuojamąjį kelią. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad sklypas ribojasi su dar nesuformuotu valstybinės žemės sklypu ir, kaip skundžiamame sprendime nurodė atsakovė, jog 0,03 ha sklypas, kuris bus suformuotas grąžinti natūra, bus formuojamas ji sujungiant su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, o tai reiškia, kad grąžintino natūra sklypo plotas keisis (gali didėti). Vadinasi galutinai suformavus grąžintiną natūra sklypą, t. y. ginčo sklypą sujungus su valstybinės žemės sklypu, šis sklypas galimai atitiks žemės sklypo paskirties ir būdo reikalavimus, numatytus savivaldybės bendrajame plane.

7. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovei, kaip nurodyta 2018 m. birželio 15 d. sprendime ir atsiliepime, ketinančiai prašomą suformuoti 0,03 ha žemės sklypą sujungti su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės ir galimai atitiks grąžintiną natūra sklypą Taisyklių 106¹ punkto nuostatos prasme. Iš nurodytų argumentų darytina išvada, kad pareiškėjai skunde nurodytais argumentais neįrodė, kad prašomas projektuoti 0,03 ha žemės sklypas negalės būti grąžintas piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant žemę natūrą turėtoje vietoje.

8. Pareiškėjų ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ pripažintini teisėtais, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. P. ir R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.