Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei šios institucijos Tyrimų skyriaus tyrėjai Justinai Žėkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Tomo Bagdanskio (2018 m. vasario 24 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su 2018 m. vasario 15 d. skundu, prašydamas:

Rezoliucinė dalis

1.1. panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, ir Komisija, ir VTEK) 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. KS-11 „Dėl S. K.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta:

1.1.1. pripažinti, kad S. K., ėjęs valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Departamentas) viršininko pareigas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija) nenurodęs duomenų apie savo sutuoktinę, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas;

1.1.2. pripažinti, kad S. K., ėjęs VĮ Registrų centro Departamento viršininko pareigas, Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais Deklaracijoje nenurodęs, kad yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas;

1.2. priteisti pareiškėjui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ėjo Departamento viršininko pareigas, pareigybės nuostatuose nurodoma, kad šias pareigas einantis asmuo organizuoja, administruoja, planuoja ir įgyvendina Departamentui pavestas funkcijas, paskirsto skyrių vedėjams darbus pagal patvirtintus skyriaus ir vedėjų pareiginius nuostatus, tikrina, kad darbai būtų atlikti; instruktuoja ir tikrina, kaip tiesiogiai pavaldūs darbuotojai laikosi saugos darbe, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų, pagal galiojančius premijavimo nuostatus teikia siūlymus dėl Departamento darbuotojų premijavimo, kontroliuoja skyriaus darbo laiko apskaitą. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. pareiškėjas perkeltas į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Centras) (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagal VĮ Centro (duomenys neskelbtini)pareigybės nuostatus sistemų architektui pavesta kurti, vertinti, diegti ir kontroliuoti kompleksinius architektūrinius sprendimus, analizuoti, testuoti ir teikti pagrįstus pasiūlymus dėl naujų technologijų, produktų ir platformų; analizuoti ir dokumentuoti veiklos ir sistemų poreikius, apibrėžti reikalavimus informacinių technologijų (toliau – ir IT) infrastruktūros architektūrai, ruošti reikalingą IT infrastruktūros dokumentaciją, dalyvauti projektuose, įgyvendinant IT infrastruktūros sprendimus, rengti ir pristatyti IT infrastruktūros sprendimus, rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją apie vykdomus projektus, derinti projektus su užsakovais, dalyvauti rengiant sutartis su užsakovais ar subrangovais pagal vykdomų darbų tematiką, teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamiems norminiams teisės aktams ir jų pakeitimams, susijusiems su vykdomais darbais, dalyvauti Centro rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, rengti tokių pirkimų techninę specifikaciją ir konsultuoti Viešųjų pirkimų skyrių, rengiant visą reikalingą dokumentaciją.

2.3. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nurodyti duomenis apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis (arba sutuoktinis) yra. Minėta, kad pareiškėjas nėra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, nes administravimo įgalinimų neturi. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.45 straipsnį, juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas (toliau – ir Bendrijų įstatymas), bendrijos pirmininkas neturi prievolinių teisių ar pareigų, nėra laikomas bendrijos dalyviu, todėl pareiškėjas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepažeidė ir pareigos deklaruoti, kad yra Bendrijos pirmininkas, neturėjo.

Be to, Bendrijos tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, tai niekaip nenusiję su pareiškėjo eitomis Departamento viršininko ar einamomis Centro sistemos architekto pareigomis VĮ Registrų centre. Be to, Bendrijos pirmininko pareigas pareiškėjas ėjo visuomeniniais pagrindais ir už tai jokio atlyginimo negauna (ir negavo).

2.4. Niekada nebuvo jokios grėsmės (situacijos) viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti. Sprendimo 1–2 punktuose nurodytos aplinkybės niekaip nesusijusios su pareiškėjo VĮ Registrų centre einamomis pareigomis.

2.5. Pranešimams pateikti nustatomas 3 m. terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 23 straipsnio 1 dalis)) (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-7201-281/2015). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. administracinę bylą Nr. A662-440/2010) dėl teisės aktų galiojimo laike bendrųjų nuostatų taikymo, pradedant tyrimą, vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VTEK neturi juridinio pagrindo pradėti tyrimą pagal pranešimą, kuris pateikiamas praleidus 3 m. terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. LVAT administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010 nurodė, jog VTEKĮ (2008 m. liepos 1 d. redakcija) 23straipsnio 1 dalies nuostata, jog pranešimams pateikti nustatomas 3 m. terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, ne tik nustato senaties terminą pranešimų dėl galimai teisės aktus pažeidžiančių veikų pateikimui, bet kartu ir apibrėžia tokio pranešimo tyrimo ribas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi, taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, be kita ko, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, VTEKĮ (2008 m. liepos 1 d. redakcija) 23straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 m. termino reikšmės ir pasekmių (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. Ik-1040-142/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, manytina, kad praleidus 3 m. terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo ((duomenys neskelbtini) pareiškėjas įregistravo santuoką su I. Č.; pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 15 d. paskirtas Bendrijos pirmininku), VTEK neturėjo pagrindo tirti šias aplinkybes ir / ar konstatuoti Įstatymo pažeidimą.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pripažindama, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, išsamiai išdėstyti VTEK sprendime, todėl atsiliepime pateikiama VTEK pozicija dėl kai kurių pareiškėjo skundo argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus.

Komisija nesutinka su pareiškėjo argumentais šiuo klausimu. Sprendime nustatyta pareiškėjo Įstatymo nuostatas pažeidžianti veika laikytina trunkamojo pobūdžio, t. y. daroma nepertraukiamai. Ši veika – nedeklaruoti duomenys apie sutuoktinę ir Bendriją, su kuriais ryšys nebuvo nutrūkęs – tęsėsi iki 2016 m. balandžio 30 d., t. y. kol pareiškėjas ėjo asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje pareigas – Departamento viršininko – ir jam buvo taikomos Įstatymo nuostatos. Taigi, pareiškėjo teisės aktus pažeidžiančios veikos data, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas 3 m. terminas pranešimui pateikti, laikytina 2016 m. balandžio 30 d.

Atsižvelgiant į tai, Komisija, nusprendusi pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atlikties Įstatymo nuostatoms ir priėmusi Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose.

Teismo posėdyje atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovė šios institucijos Tyrimų skyriaus tyrėja Justina Žėkaitė (2018 m. vasario 13 d. įgaliojimas Nr. S-600-(2.4)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėjas pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d., kurioje nenurodė nei sutuoktinės, nei duomenų apie ryšį su Bendrija. Pareiškėjas duomenis apie sutuoktinę ir ryšį su Bendrija Deklaracijoje nurodė 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pareiškėjas Bendrijos pirmininku paskirtas nuo (duomenys neskelbtini)).Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. spalio 23 d. rašte Nr. 4S-3216 nurodė Komisijai, kad buvo gauta informacija, jog VĮ Registrų centro viešųjų pirkimų komisijose dalyvavo asmenys, susiję su UAB„(duomenys neskelbtini)“ valdančiais asmenimis, prašė, informuoti, be kita ko, ar VĮ Registrų centro viešųjų pirkimų komisijos narys Departamento viršininkas S. K., vykdęs savo funkcijas 2010 m.–2017 m. ir galimai susijęs su VĮ Registrų centro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdančių asmenų ir darbuotojų ryšių sąraše esančiais asmenimis, minimu laikotarpiu tinkamai deklaravo savo privačius interesus.Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 20 straipsniu ir 28 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Rezoliucinė dalis

7. Komisija, įvertinusi buvusio VĮ Registrų centro Informacinių technologijų centro Infrastruktūros valdymo departamento viršininko S. K. elgesio Įstatymo nuostatoms bei tyrimo metu surinktą medžiagą, 2018 m. sausio 17 d. sprendime Nr. KS-11 „Dėl S. K.“, be kita ko, nusprendė:

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. pareiškėjas perkeltas į Centro (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagal Centro (duomenys neskelbtini) pareigybės nuostatus sistemų architektui pavesta kurti, vertinti, diegti ir kontroliuoti kompleksinius architektūrinius sprendimus; analizuoti, testuoti ir teikti pagrįstus pasiūlymus dėl naujų technologijų, produktų ir platformų; analizuoti ir dokumentuoti veiklos ir sistemų poreikius; apibrėžti reikalavimus IT infrastruktūros architektūrai; ruošti reikalingą IT infrastruktūros dokumentaciją; dalyvauti projektuose įgyvendinant IT infrastruktūros sprendimus; ruošti ir pristatyti IT infrastruktūros sprendimus; rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją apie vykdomus projektus; derinti projektus su užsakovais; dalyvauti ruošiant sutartis su užsakovais ar subrangovais pagal vykdomų darbų tematiką; teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamiems norminiams teisės aktams ir jų pakeitimams, susijusiems su vykdomais darbais; dalyvauti Centro rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, rengti tokių pirkimų techninę specifikaciją ir konsultuoti Viešųjų pirkimų skyrių rengiant visą reikalingą dokumentaciją.

8.1.3. Pareiškėjas Deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pirmą kartą pateikė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su I. Č., duomenis apie sutuoktinę Deklaracijoje nurodė 2017 m. gruodžio 5 d.

8.1.4. 2002 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. 06-02-21-525 nurodoma, kad pareiškėjas nuo 1996 m. sausio 31d. iki 2001 m. spalio 10 d. buvo TŪB „(duomenys neskelbtini)“ tikruoju nariu. 2001 m. spalio 11d. vykusiame TŪB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime buvo nuspręsta TŪB „(duomenys neskelbtini)“ likviduoti. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) perregistruota į likviduojamąją. Nuo 2002 m. sausio 10 d. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sąrašo Juridinių asmenų registro duomenis TŪB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas – išregistruota. Pareiškėjas ryšio su TŪB „(duomenys neskelbtini)“ Deklaracijoje nenurodė.

8.1.6. Pareiškėjas (pardavėjas) 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė 5 000 Eur vertės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su I. U. (pirkėjas), šį sandorį Deklaracijoje nurodė 2017 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas (nuomotojas) sudarė buto nuomos sutartį su M. G. (nuomininkas) 3 m. laikotarpiui. Turto nuomos mokestis pagal sudarytą sutartį – 365 Eur per mėnesį. Šį sandorį Deklaracijoje pareiškėjas nurodė 2017 m. gruodžio 5 d.

8.2.4 Pareiškėjas paaiškino, kad niekada nebuvo jokios grėsmės viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti, jo paaiškinime nurodytos aplinkybės niekaip nesusijusios su jo VĮ Registrų centre einamomis pareigomis ir jis nesuprato, kad atitinkamus faktus reikia deklaruoti.

8.4. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvoką, tokiems asmenims priskiriami ir valstybės įmonėse dirbantys bei administravimo įgaliojimus turintys asmenys. Teismų praktikoje administravimo įgaliojimai suprantami ir aiškinami kaip įgaliojimai priimti sprendimus (duoti privalomus vykdyti nurodymus), susijusius su struktūros tvarkymu (įskaitant veiklos pertvarkymo procesų valdymą), personalo valdymu, materialinių ir finansinių išteklių valdymu bei naudojimu, raštvedybos tvarkymu. Dažniausiai administravimo įgaliojimus turi vadovaujamas pareigas einantys asmenys. Įvertinus VĮ Registrų centro Informacinių technologijų centro Infrastruktūros valdymo departamento viršininko pareigybės nuostatus matyti, kad eidamas šias pareigas pareiškėjas turėjo administravimo įgaliojimus: jam buvo suteikta teisė skirstyti skyrių vedėjams darbus bei tikrinti, kad darbai būtų atlikti, kontroliuoti skyriaus darbo laiko apskaitą, teikti siūlymus dėl departamento darbuotojų premijavimo ir pan. Taigi, apreiškėjui ėjusiam Departamento viršininko pareigas, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, buvo taikytina Įstatyme nustatyta prievolė tam tikra tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

8.5. Komisija taip pat įvertino ir nuo 2016 m. gegužės 1 d. pareiškėjo einamų VĮ Registrų centro Informacinių technologijų centro sistemos architekto pareigybės nuostatus, iš kurių matyti, kad jam nesuteikta teisė duoti privalomo pobūdžio nurodymų kitiems VĮ Registrų centro darbuotojams, jis neturi pavaldžių asmenų. Viešojo administravimo įgaliojimai, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka, yra suprantami kaip įgaliojimai vykdyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose reglamentuotą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: priimti administracinius sprendimus, atlikti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikti įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruoti viešųjų paslaugų teikimą ir atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Administravimo įgaliojimai teismų praktikoje yra suprantami ir aiškinami kaip įgaliojimai priimti sprendimus (duoti privalomus vykdyti nurodymus), susijusius su struktūros tvarkymu, personalo valdymu, materialinių-finansinių išteklių valdymu ir naudojimu ar raštvedybos tvarkymu. Atsižvelgdama į tai, Komisija nemano, kad Centro (duomenys neskelbtini) atliekamoms funkcijoms būdingi požymiai, kurie leistų šias pareigas priskirti bent vienai iš įvardytųjų kategorijų. Darytina išvada, kad pareiškėjas pagal šiuo metu einamų pareigų – Centro sistemos architekto – pareigybės instrukcijos nuostatas nelaikytinas turinčiu administravimo arba viešojo administravimo įgaliojimus, todėl Įstatymo nuostatos jam neturėtų būti taikomos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, tyrimo dalis dėl pareiškėjo galbūt laiku nedeklaruotų pirkimo–pardavimo ir nekilnojamojo turto nuomos sandorių, kuriuos jis sudarė eidamas Centro sistemos architekto pareigas, yra nutrauktinas.

8.6. Tyrimo metu taip pat vertinta, ar pareiškėjui, ėjusiam Departamento viršininko pareigas, nekilo pareiga Deklaracijoje nurodyti ryšį su TŪB „(duomenys neskelbtini) “. Komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl TŪB „(duomenys neskelbtini) “, pareiškėjo pateiktą paaiškinimą ir pateiktus dokumentus, t. y. kad TŪB nuo 2002 m. sausio 10 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sąrašo (be to, iš Juridinių asmenų registro matyti, kad jos teisinis statusas – išregistruota), su valstybės biudžetais ir fondais atsiskaityta bei atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta konkrečių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių ir vėlesnį pareiškėjo ryšį su TŪB „(duomenys neskelbtini) “, daro išvadą, kad tyrimas dėl šių aplinkybių nutrauktinas.

8.6. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įpareigoja asmenį deklaracijoje nurodyti visus 6 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose išvardytus, naujai atsiradusius ar pasikeitusius duomenis ir tik 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato galimybę deklaruojančiam asmeniui savarankiškai spręsti, kokius artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis ar duomenis jis turi deklaruoti, atsižvelgdamas į tai, ar dėl šių aplinkybių jam atliekant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta imperatyvi pareiga valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nurodyti duomenis apie savo sutuoktinį. Taigi, pareiškėjas privalėjo (duomenys neskelbtini) teiktoje Deklaracijoje nurodyti duomenis apie sutuoktinę (vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę), nepriklausomai nuo to, ar jam dėl jos galėjo kilti interesų konflikto situacija. To nepadaręs, pareiškėjas nevykdė Įstatyme nustatytos pareigos deklaruoti privalomus duomenis.

Pareiškėjas paaiškinime nurodė duomenų apie sutuoktinę nedeklaravęs todėl, kad nėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Pabrėžtina, kad karjeros valstybės tarnautojas yra priskiriamas prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų. Pareiškėjas, eidamas Departamento viršininko pareigas, taip pat buvo laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, todėl Įstatymo nuostatos, taip pat ir pareiga deklaruoti privalomus duomenis apie sutuoktinę, jam tuo metu taikytos visos apimties.

8.7. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta imperatyvi pareiga valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nurodyti duomenis apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis (arba sutuoktinis) yra. Pagal CK 2.45 straipsnį juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, o minėto straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad bendrijos pirmininkas, pavyzdžiui, atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą, sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo, informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu, bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai, informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu ir kt.

Taigi, įvertinus tai, kas nurodyta, pareiškėjas, eidamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas, laikytinas šio juridinio asmens dalyviu, t. y., kaip matyti iš Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų, Bendrijos pirmininko pareigos pareiškėjui suteikia prievolinių pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Darytina išvada, kad pareiškėjas, 2012 m. rugsėjo 24 d. teiktoje Deklaracijoje nenurodęs ryšio su DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nepriklausomai nuo to, ar jam dėl Bendrijos galėjo kilti interesų konflikto situacija, nevykdė Įstatyme nustatytos pareigos deklaruoti privalomus duomenis.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. KS-11 „Dėl S. K.“ dalį, kurioje nuspręsta pripažinti, kad S. K., ėjęs valstybės įmonės Registrų centro Informacinių technologijų centro Infrastruktūros valdymo departamento viršininko pareigas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie savo sutuoktinę, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažinti, kad S. K., ėjęs VĮ Registrų centro Departamento viršininko pareigas, Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais Deklaracijoje nenurodęs, kad yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėjas S. K. ėjo VĮ Registrų centro Departamento viršininko pareigas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8.1.2 punktą), pareiškėjas pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d., kurioje nenurodė nei sutuoktinės, nei duomenų apie ryšį su Bendrija. Pareiškėjas duomenis apie sutuoktinę ir ryšį su Bendrija Deklaracijoje nurodė 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijoje (santuoka sudaryta 2(duomenys neskelbtini), pareiškėjas Bendrijos pirmininku paskirtas nuo 2011 m. rugsėjo 15 d.) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Taigi, šioje administracinėje byloje tėra ginčas dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis neprivalėjo deklaruoti nurodomų duomenų, nes jo pareigos to daryti neįpareigojo. Kita vertus, kaip minėta, pareiškėjas dar 2012 m. rugsėjo 24 d. pateikė deklaraciją. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi ir asmenys, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įmonėse bei turi administravimo įgaliojimus. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju šiuos du požymius atitinka. VĮ Registrų centras yra valstybės įmonė, o pareiškėjas šioje įstaigoje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ėjo Departamento viršininko pareigas. Vien šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti, kad pareiškėjui einant minėtas pareigas, jis atitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjui Įstatymo nuostatos buvo taikomos visa apimtimi, lėmė ne tik formalus jo pareigybės pavadinimas, bet ir pareigybės aprašyme jam deleguotos tarnybinės pareigos: organizuoja, administruoja, planuoja ir įgyvendina Departamentui pavestas funkcijas; paskirsto skyrių vedėjams darbus pagal patvirtintus skyriaus ir vedėjų pareiginius nuostatus bei tikrina, kad darbai būtų atlikti, instruktuoja ir tikrina, kaip tiesiogiai pavaldūs darbuotojai laikosi saugos darbe, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų, kontroliuoja skyriaus darbo laiko apskaitą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas privalėjo deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis apie savo sutuoktinę bei Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis yra (apie DNSB „(duomenys neskelbtini)“), bei tai turėjo atlikti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, tačiau to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas teigė, jog Įstatymo nuostatos yra neaiškios, nors jis pirminę deklaraciją teikė dar 2012 m., vertintina kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Be to, teismo vertinimu, įstatymų galiojimo ir tinkamo paskelbimo prezumpcija suponuoja ir pareiškėjo pareigą juos žinoti bei įgyvendinti. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo teiginys, jog VTEK visų pirma privalėjo jį įspėti apie tokią jam taikomą pareigą ir tik tuomet, jeigu to nebūtų padaryta, vėliau konstatuoti padarius Įstatymo reikalavimų pažeidimą, yra visiškai nepagrįstas. Tokios procedūros (prevencinių priemonių taikymas Įstatymo reikalavimus pažeidusiems asmenims) nenustato ne tik VTEK, kaip Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bet tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams, nes įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti iš kitų asmenų, šiuo atveju – privačius interesus deklaruojančių sąžiningai, laiku ir tinkamai.

4. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad jo nedeklaruoti duomenys, negalėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, yra nepagrįsti. Minėta, kad pareiškėjas privalėjo deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis apie savo sutuoktinę bei Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis yra (apie DNSB „(duomenys neskelbtini)“), bei tai turėjo atlikti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, tačiau to nepadarė. Tik Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos išimtys, kada asmuo gali nenurodyti duomenų apie savo sutuoktinį, tačiau pareiškėjas tokių pagrindų nepateikė.

5. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog Sprendime nustatyta pareiškėjo Įstatymo nuostatas pažeidžianti veika laikytina trunkamojo pobūdžio, t. y. daroma nepertraukiamai. Ši veika – nedeklaruoti duomenys apie sutuoktinę ir Bendriją, su kuriais ryšys nebuvo nutrūkęs – tęsėsi iki 2016 m. balandžio 30 d., t. y. kol pareiškėjas ėjo asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje pareigas, ir jam buvo taikomos Įstatymo nuostatos. Taigi, pareiškėjo teisės aktus pažeidžiančios veikos data, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas 3 m. terminas pranešimui pateikti, laikytina 2016 m. balandžio 30 d. Vadinasi, Komisija, nusprendusi pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atlikties Įstatymo nuostatoms ir priėmusi Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo S. K. skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. KS-11 „Dėl S. K.“ dalis paliktina nepakeista.

7. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra teisinio pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.