Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui G. M., pareiškėjo atstovei advokatei Beatai Vilienei, atsakovės atstovei Agnei Karalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės taryba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. M. (toliau - ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir Komisija) 2010-10-04 sprendimą Nr. KS-58 „Dėl G. M." (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškina dėl senaties termino taikymo. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriumi buvo paskirtas Šiaulių miesto savivaldybes tarybos (toliau – ir Taryba) 2003-06-26 sprendimu Nr. T-734 nuo 2003-06-27, o iš šių pareigų atleistas Tarybos 2007-03-22 sprendimu Nr. T-l09 nuo 2007-03-22. Pareiškėjas remiasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau - VTEKĮ) (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1666 redakcija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir nurodo, kad Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) savo nutarimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Neleidžiama iš teisinių santykių dalyvių reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurios neegzistavo jam darant veiką, kadangi nebuvo įmanoma žinoti būsimų reikalavimų. Retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises, įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Dėl to atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai teisinio santykio šaliai, bet kitai nepalankūs (KT 1994-04-21 nutarimas). Atitinkamos pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2010-03-01 sprendime administracinėje byloje Nr. A662-440/2010, pasisakydamas dėl teisės aktų galiojimo laike bendrųjų nuostatų taikymo pradedant tyrimą, vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra nurodęs, kad Komisija neturi juridinio pagrindo pradėti tyrimą pagal pranešimą, kuris pateikiamas praleidus trejų metų terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. LVAT 2010-10-04 sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010 pažymėjo, jog VTEKĮ (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, ne tik nustato senaties terminą pranešimų dėl galimai teisės aktus pažeidžiančių veikų pateikimui, bet kartu ir apibrėžia tokio pranešimo tyrimo ribas. Remiasi KT 2007-10-24 nutarimo nuostatomis, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, VTEKĮ (2008-07-01 įstatymo Nr. X 1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trejų metų termino reikšmės ir pasekmių. Pareiškėjo teigimu, Komisija atliko tyrimą dėl jo, ėjusio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nuo 2003-06-27 iki 2007-03-22, dalyvavimo sprendžiant klausimus dėl Šiaulių miesto kapinių parinkimo. Komisija tyrimą atliko pagal Šiaulių apygardos prokuratūros pranešimą, pateiktą 2010-03-22 raštu Nr. 8-09-01-1728. Todėl Komisija, atsižvelgusi į teisės aktų galiojimo laike bendrąsias nuostatas, neturėjo juridinio pagrindo vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pradėti ir atlikti tyrimą dėl pareiškėjo, kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, veikų, padarytų anksčiau, nei VTEKĮ nustatytas 3 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo pateikimo dienos (t. y. dėl veikų, padarytų nuo 2003-06-27 iki 2007-03-22). Paaiškėjus šiai aplinkybei, Komisija privalėjo minėtoje dalyje tyrimą nutraukti (VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto pareiškėjas remiasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2008-08-18) 3 straipsnio 2 punktu ir nurodo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-11-222/2003 pažymėjo, kad aplinkybė, su kuria siejamas interesų konfliktas (kartu šiai bylai reikšminga aplinkybė), siejama su asmens vienokiu ar kitokiu poveikiu sprendimams, kurie sukelia interesų konfliktą. Ši aplinkybė (kaip ir kitos administracinei bylai reikšmingos aplinkybės) teismo nustatoma pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 57 straipsnyje („Administracinių teismų praktika", 2004, Nr. 4). Pareiškėjo manymu, skundžiamame Sprendime nurodytais atvejais, tiek, kiek jis dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu, jokio interesų konflikto nebuvo. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalimis, tam, kad būtų konstatuotas interesų konfliktas, būtina įrodyti asmeninį suinteresuotumą. Vienintelė aplinkybė, kuria Sprendime yra grindžiamas G. M. asmeninis suinteresuotumas, yra ta, kad kapinių įrengimui siūlomoje vietoje prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, yra jo sutuoktinės L. M. motinai, dėdei (tėvo broliui) ir tetai (tėvo seseriai) dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė. Pareiškėjas aiškina, kad į „artimo asmens" sąvoką, kuri pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, neįtrauki valstybės tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinio tėvai bei sutuoktinio tėvų broliai ir seserys. Įstatyme pateiktas artimųjų asmenų sąrašas yra baigtinis. Todėl šiuo atveju nebuvo jokio jo asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galėjusio turėti įtakos priimamiems sprendimams. Komisija, konstatuodama viešųjų ir privačių interesų konfliktą, plečiamai aiškino „artimo asmens" sąvoką, todėl, netinkamai taikydama Įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis, padarė nepagrįstą išvadą, jog kilo interesų konfliktas.

Dėl Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo nebuvimo paaiškina, kad Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo procedūros buvo pradėtos dar 2004 metais. Kai tik Šiaulių MSA Architektūros ir urbanistikos skyrius kaip vieną iš siūlomų vietų kapinių įrengimui pasiūlė vietą prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, pareiškėjas 2005 metais vykusio pasitarimo metu žodžiu informavo tuometinį merą V. J. ir vicemerą K. Š., kad minėtoje teritorijoje yra jo sutuoktinės motinai, dėdei (tėvo broliui) ir tetai (tėvo seseriai) dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė. Taigi, jis įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, nustatantį, kad, prieš pradedant sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Būtent taip ir buvo pareiškėjo atveju, kadangi minėti savivaldybės vadovai nepriėmė jo nusišalinimo, neįžvelgę jokio galimo interesų konflikto. Minėti savivaldybės vadovai pareiškėjui nepateikė jokių rašytinių rekomendacijų, kaip tai tuo metu reikalavo Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008-07-17) 22 straipsnio 2 dalis. Tad net jeigu tuo metu ir būtų kilęs interesų konfliktas, negavus rašytinių rekomendacijų, nuo kokių sprendimų svarstymo ar priėmimo ir kokiu būdu pareiškėjas turėtų nusišalinti, laikytina, kad jam buvo neįmanoma įgyvendinti pareigos nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų priėmimo kokiu nors kitu būdu, negu jis padarė, informuodamas apie galimą interesų konfliktą savivaldybės vadovus ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad jis, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, įvykdė pareigą nusišalinti ir Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nepažeidė. Įstatymo 11 strapsnio 1 ir 2 dalių jis nepažeidė ir eidamas Šiaulių miesto savivaldybes mero (toliau-Meras) pareigas, kadangi visą laiką buvo įsitikinęs, jog jo privatūs interesai neapima jo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, sutuoktinės motinos, sutuoktinės tėvo brolio ir sutuoktinės tėvo sesers asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo sprendimų priėmimu (Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalys). Vos tik kilus abejonėms dėl galimo interesų konflikto, dar iki Šiaulių pensininkų sąjūdžio ir Asociacijos ,,Jungtinis demokratinis judėjimas“ skundų prokuratūrai pateikimo ir Komisijos tyrimo pradžios jis savanoriškai nusišalino nuo klausimų, susijusių su Šiaulių miesto kapinių įrengimu prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, svarstymo ir priėmimo. Šį faktą patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-10-20 posėdžio protokolas. Daro išvadą, kad Sprendimo 1 punkte nurodyta išvada dėl Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nevykdymo bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo yra nepagrįsta.

Dėl privačių interesų deklaracijos pildymo paaiškina, kad Komisija Sprendimo 2 punktu nusprendė, kad G. M., savo privačių interesų deklaracijoje pavėluotai nurodęs sutuoktinės artimuosius giminaičius, kaip asmenis, dėl kurių jam einant pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir nedeklaravęs konkrečių naujų aplinkybių, lemiančių interesų konfliktą, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 d. 6 punktą (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) ir 7 straipsnio 3 dalį (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) bei 2 dalį (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija). Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada, kadangi pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse pateiktas sąvokas jo privatūs interesai neapima jo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, sutuoktinės motinos, sutuoktinės tėvo brolio ir sutuoktinės tėvo sesers asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo sprendimų priėmimu. Kadangi klausimų, susijusių su Šiaulių miesto kapinių įrengimu prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, svarstymas ir priėmimas jokiu būdu nelietė pareiškėjo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, privačių interesų taip, kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, jis neturėjo pareigos pildyti privačių interesų deklaraciją.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir jo argumentus. Papildomai paaiškino, kad skundžiamas VTEK sprendimas yra prieštaringas, kadangi jo motyvuojamoji dalis neatitinka rezoliucinės dalies. Rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą „dalyvaudamas sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu“, tuo tarpu motyvuose toks kaltinimas neįrodomas. Pareiškėjas dalyvavo tik Tarybai priimant 2008-10-23 sprendimą Nr. T-334, kai toks klausimas nebuvo svarstomas, o priimant Tarybai sprendimą dėl paskolos paėmimo kapinių įrengimui, pareiškėjas nusišalino. Būdamas meru pareiškėjas per klaidą pasirašė Tarybos sprendimą, nors buvo nusišalinęs nuo svarstymo. Kitus sprendimus kapinių vietos klausimu priiminėjo Šiaulių rajono savivaldybės taryba. Jokių klausimų, susijusių su kapinių vietos parinkimu, pareiškėjas nesprendė. Papildomai pažymėjo, kad VTEK posėdžio protokolas patvirtina, kad VTEK nariai nebuvo vieningi, priimdami sprendimą, ir skundžiamas sprendimas priimtas nežymia balsų persvara. Prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių Komisija priėmė Sprendimą, buvo tęstinio pobūdžio, t. y. interesų konfliktas jam kilo dar einant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir jis nesiėmė veiksmų šio konflikto išvengti: dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių įrengimu. Interesų konfliktą lemiančios aplinkybės išliko jam pradėjus eiti mero pareigas, jis taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų šio konflikto išvengta. VTEKĮ 23 straipsnyje nustatytas trejų metų terminas yra procesinis, tai patvirtina ir Įstatymo IV skirsnio straipsniai: Įstatymo 26 straipsnis nustato pranešimų ištyrimo terminus; Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta šio įstatymo paskirtis. Įstatyme nėra kalbama nei apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievoles, nei apie Įstatymo nustatytus draudimus. Šis 3 metų terminas laikytinas procesiniu pranešimų padavimo terminu ir netaikytinas materialiniams santykiams reguliuoti. Šio termino praleidimas netrukdo Komisijai atlikti tyrimo - jai tokią teisę suteikia Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nustatydamas politikams, pareigūnams bei valstybės tarnautojams prievoles ir draudimus, Įstatymas jokių senaties terminų nenustatė. Komisija įsitikinusi, kad visuomenės viešieji interesai (jiems suteikiamas pirmumas privačių interesų atžvilgiu) turi būti ginami prioritetiškai ir abejonės atitenka viešojo intereso naudai. Su šia Komisijos pozicija sutiko VAAT (įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-956-661/2009). Toks viešųjų interesų gynimas visiškai atitinka KT nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną apie valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Įstatymo nuostatos, reikalaujančios teisės aktuose numatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, galiojo tiek pareiškėjui einant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, tiek mero pareigas, todėl netinkama teigti, kad Komisijos sprendimas pažeidžia principą, draudžiantį iš teisinių santykių dalyvių reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurios neegzistavo jiems darant veiką.

Vertinant, ar pareiškėjas turėjo pareigą nusišalinti nuo administracinių sprendimų priėmimo, esminę reikšmę turi tai, ar šie sprendimai sukėlė interesų konfliktą. Mano, kad jokio asmeninio pareiškėjo suinteresuotumo sprendimais nebuvo. VTEK sprendime nenurodė, kaip pasireiškė ar gali apibrėžtoje ateityje pasireikšti pareiškėjo G. M. asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas. VTEK sprendime pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas suformuluotas abstrakčiai ir atsietai nuo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pabrėžia, kad įstatymo 11 straipsnis įtvirtina apribojimą vykdant tiesiogines pareigas, t. y. apribojimą vykdyti darbo funkcijas, kurias asmuo privalėtų vykdyti pagal užimamas pareigas. Todėl pripažįstant asmenį pažeidus įstatymo 11 straipsnį, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymo sąlygos, kaip jos suformuluotos įstatyme. VTEK privalėjo tirti, kokios pareiškėjo veikos leidžia daryti išvadą, kad jis nevykdė pareigos informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą apie galimą interesų konfliktą ir nusišalinti. VTEK tokio tyrimo neatliko, o pateikė teisiškai nereikšmingas, neaiškias išvadas.

Sutinka su pareiškėjo skundu, jog VTEK pažeidė teisės aktų galiojimo laike bendrąsias nuostatas, nagrinėjo ir priėmė sprendimą dėl G. M. veiksmų laikotarpiu nuo 2003-06-27 iki 2007-03-22. Mano, kad atsakovas nesivadovavo VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalim., 2 dalimi. Tyrimas dėl 2004-2007 metais priimtų administracinių aktų pradėtas praėjus atitinkamai daugiau nei 6–3 metams. Dėl to mano, kad VTEK sprendimo dalis, susijusi su 2004–2007 m. įvykių tyrimu, naikintina.

Mano, kad G. M. skundas tenkintinas.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. M., būdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, 2004-05-11 pateikė metinę privačių interesų deklaraciją (toliau - Deklaracija), Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje gautą 2004-05-13 (Nr. PI-53), kurioje kaip sutuoktinę nurodė L. M.; deklaracijos X skyrius ,,Asmenys dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ buvo neužpildytas (t. I, b. l. 194-195).

Šie duomenys nesikeitė ir 2005-05-05 bei 2006-04-25 pateiktose deklaracijose (t. I, b. l. 196-197, 198-199). 2007-05-05 pateiktoje deklaracijoje G. M. nurodė, kad pasikeitė jo pareigos į Šiaulių miesto savivaldybės mero (t. I, b. l. 200).

2008-12-15 pateiktoje deklaracijoje G. M., būdamas meru, IV skyriuje nurodė, kad yra Šiaulių regbio klubo ,,Vairas“ prezidentas, dalyvauja klubo posėdžiuose, priimant sprendimus; X skyriuje, prie aplinkybių, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas jis nurodė sporto programas, finansuojamas Šiaulių MST, tarp kurių ir regbio klubas ,,Vairas“ (t. II, b. l. 2).

2009-11-02 pateiktoje deklaracijoje G. M. nurodė, kad dirba meru bei Šiaulių universitete asistentu, o VII skyriuje ,,Fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ kaip artimus jam asmenis nurodė J. J., A. J., A. J., o interesų konflikto pagrindą – žemės paėmimą visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) kapinėse; Šiaulių universitetą, galimo interesų konflikto pagrindą – galimi ŠMST sprendimai dėl Šiaulių universiteto (t. II, b. l. 2-3).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius G. M. 2005-12-23 dalyvavo Teritorijų planavimo dokumentų viešame svarstyme su visuomene (protokolo Nr. 28), kuriame buvo svarstytas Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialusis planas (sprendiniai) ir nutarta sprendinius dėl kapinių vietos parinkimo pripažinti priimtinais, išnagrinėjus gautus pasiūlymus į juos atsakyti raštu; parengtus specialiojo plano sprendinius teikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai tvirtinti (t. I, b. l. 121-122).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius G. M. dalyvavo 2006-02-08 derinant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti“ projektą (t. I, b. l. 174). Taryba 2006-02-23 sprendimu Nr.T-57 pritarė Specialiajam planui Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti ir nusprendė šį specialųjį planą teikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai tvirtinti ir prašyti Tarybą pritarti, kad Administracija rengtų Šiaulių miesto kapinių detalųjį planą (t. I, b. l. 35).

Tuometinis meras V. J. pasirašė Tarybos 2006-02-23 sprendimą Nr. T-57, kuriuo Taryba pritarė Specialiajam planui Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti, nusprendė teikti Šiaulių rajono savivaldybės tarybai tvirtinti Specialųjį planą Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti ir kt.

Administracijos direktorius G. M. 2006-04-27 priėmė įsakymą Nr. 11-517, kuriuo pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui paruošti dokumentus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti (t. I, b. l. 56, antra pusė).

Meras G. M. 2008-10-23 pasirašė Tarybos sprendimą Nr. T-334 ,,Dėl nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams“, kurio 1.1 punktu Taryba nusprendė kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Šiaulių AVA) su prašymu paimti visuomenės poreikiams sklypą Nr. 2 (dalis sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), išperkamas plotas – 6,06 ha iš 11,46 ha bendro ploto, sklypo savininkai: A. J., A. J., E. J.) (t. I, b. l. 36, antra pusė).

Meras G. M. 2009-10-29 pasirašė Tarybos sprendimą Nr. T-314, kurio 1 punktu Taryba nusprendė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 28 punktu, imti ilgalaikę (10 metų) 6000 tūkst. litų paskolą investicijų projektams finansuoti, o 2-uoju punktu įgaliojo merą pasirašyti paskolos sutartį (t. I, b. l. 38, antra pusė).

Šiaulių pensininkų sąjūdis 2010-03-01 ir Asociacijos ,,Demokratinis judėjimas“ Šiaulių skyrius 2010-03-16 kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) kapinių projekto (t. I, b. l. 24, 29). Šie pareiškimai Šiaulių apygardos prokuratūros 2010-03-22 raštu Nr. 8-09-01-1728 (t. I, b. l. 24) persiųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Rašte nurodyta, kad pareiškimuose keliami klausimai, susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybinėje tarnyboje, nėra priskirti prokuratūros kompetencijai, todėl šių klausimų nagrinėjimas perduodamas VTEK. Šiaulių pensininkų sąjūdžio rašte buvo nurodyta, kad Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaime galėjo būti viešųjų ir privačių interesų supainiojimo faktų. Nurodyti šie įtarimai: nustatyta išperkamos žemės kaina beveik 5 kartus viršija rinkos kainą; išperkamų žemės sklypų savininkų tarpe yra Šiaulių miesto mero žmonos artimi giminaičiai; žemės sklypų su beveik vienodais žemės naudmenų balais įvertinimas skiriasi beveik 5 kartus; 2009 metais, jau esant sunkiai ekonominei padėčiai, aukščiausios kategorijos 1 ha žemės nekainavo nei 15 000 Lt, o išperkamos žemės 1 ha kaina buvo nustatyta net nuo 123 000 iki 138 000 Lt. Aplink Šiaulius yra laisvos valstybinės žemės, už kurią nereikia mokėti ir kuri yra daug arčiau miesto, kas daug patogiau žmonėms. Prasiskolinusi savivaldybė neieškojo pigesnių variantų ir nusprendė išpirkti nesąmoningomis kainomis žemės sklypus, o tai atsilieps Šiaulių miesto gyventojų, ypač pensininkų, biudžetams. Šie argumentai leidžia abejoti žemės vertinimo teisingumu ir Šiaulių MST sprendimo skaidrumu (t. I, b. l. 24).

Asociacijos ,,Demokratinis judėjimas“ Šiaulių skyrius 2010-03-09 kreipimusi paprašė atsakyti: kas priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) kapinių vietos parinkimo, ir ar tai nėra susiję su apskrities ir miesto valdininkų interesais; kodėl, jau paruošus (duomenys neskelbtini) kapinių projektą, Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Remeikienė į suprojektuotą valstybinę teritoriją leido privatiems asmenims persikelti žemes iš kitur; kada kapinių teritorijoje atsirado su Šiaulių miesto meru G. M. susijusių giminių žemės sklypai (t. I, b. l. 29).

Komisijos Tarnybinės etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė 2010-03-30 surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pasiūlė Komisijai, vadovaujantis VTEKĮ 17 str. 1 punktu, pradėti tyrimą dėl Šiaulių miesto mero G. M. veikos atitikties Įstatymo nuostatoms (t. I, b. l. 30). 2010-03-30 rezoliucija buvo pavesta pradėti tyrimą.

G. M. 2010-04-08 pateikė Komisijai paaiškinimą, kad kapinių vietos parinkimo procedūros buvo pradėtos 2004 metais. 2005 metais, kai specialiuoju planu kapinėms buvo parinkta vieta (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, G. M. informavo tuometinį Šiaulių miesto merą V. J. ir vicemerą K. Š., kad planuojamoje kapinių teritorijoje yra jo žmonos senelių žemė. Tai niekam nebuvo paslaptis ir visi tai žinojo. Žemė nuo tarpukario laikų priklausė A. J. (miręs 1941 m.) ir J. J. (mirusi 1996 m.). Tiesioginiai žemės paveldėtojai yra G. M. žmonos tėvas E. J. (miręs 2007 metais), po jo žemę paveldėjo žmonos motina J. J. (gim. 1933 m.), žmonos tėvo brolis A. J. (gim. 1935 m.), žmonos tėvo sesuo A. J. (gim. 1926 m.). Su minėtais asmenimis giminystės ryšiais yra susijusi G. M. žmona L. M. (t. I, b. l. 33).

Komisija 2010-06-11 posėdyje priėmė sprendimą pratęsti pranešimo dėl G. M. veikos atitikties Įstatymo nuostatoms tyrimo terminą iki 6 mėn. (t. I, b. l. 161).

Komisija 2010-07-13 pranešė G. M., kad atlieka tyrimą dėl galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo jam Šiaulių miesto savivaldybėje sprendžiant klausimus dėl miesto kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) kaime (Šiaulių rajonas) įrengimo, kai į išperkamą žemę, priskirtą kapinių teritorijai, galimai patenka ir jo artimiems asmenims priklausanti žemė. Komisija, vadovaudamasi VTEKĮ 27 straipsnio 2 dalimi, paprašė iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. pateikti išsamų paaiškinimą dėl šių aplinkybių: 1) Komisijos turimais duomenimis, eidamas Šiaulių miesto savivaldybės mero pareigas, 2008-2009 m. G. M. dalyvavo klausimų, susijusių su jo artimiems asmenims priklausančia išpirktina žeme, rengimo, svarstymo bei priėmimo procedūrose (pvz.: Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T-334 projekto derinimas, šio projekto įtraukimas į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, priimto sprendimo įforminimas; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T-314 įforminimas); 2) eidamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, 2005-2006 m. dalyvavo nurodytų klausimų sprendimo (svarstymo, derinimo) procedūrose (dalyvavimas 2005 m. gruodžio 23 d. Teritorijų planavimo dokumentų viešame svarstyme su visuomene; administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-517 įformintas pavedimas Architektūros ir urbanistikos skyriui; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 23 d sprendimo Nr. T-57 projekto derinimas); 3) asmenis, artimais giminystės ryšiais susijusius su G. M. sutuoktine, dėl kurių jam, einant tarnybines pareigas, gali kilti interesų konfliktas, nurodė tik 2009 m. lapkričio 2 d. Komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. Ankstesnėse G. M. deklaracijose tokių duomenų nėra (t. I, b. l. 180).

G. M. 2010-08-20 paaiškinime Nr. S-2128-1 paaiškino Komisijai, kad 2008-2009 m., eidamas Savivaldybės mero pareigas, iš tiesų dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) kapinių įrengimu bei žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Tačiau išpirktinos žemės dalis, patenkanti į būsimųjų (duomenys neskelbtini) kapinių teritoriją, priklauso jo sutuoktinės L. M. motinai, tėvo broliui ir tėvo seseriai. Įstatymo 2 str. 2 dalis nurodo, kad privatūs interesai yra asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Įstatymo 2 str. 5 dalis apibrėžia artimo asmens sąvoką, pagal kurią sutuoktinio tėvai bei sutuoktinio tėvų broliai bei seserys nėra „artimi asmenys". Todėl jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galėjusio turėti įtakos sprendimams, atliekant tarnybines pareigas, nebuvo. Be to, pagal Konstitucijos 23 straipsnį, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atlyginimo už paimamą žemę sąvoka pagrindiniame Lietuvos Respublikos teisės akte panaudota neatsitiktinai. KT ne kartą savo nutarimuose yra pasisakęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas aiškintinas kaip paimamo turto ir turto, kuriuo atlyginama už paimamą turtą, lygiavertiškumas (KT 1996 m. spalio 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Tai reiškia, kad asmeniui, kurio turtas yra paimamas visuomenės poreikiams, yra kompensuojama, bet jokiu būdu nėra suteikiama teisė „uždirbti" valstybės (savivaldybės) sąskaita. Tad net ir tuo atveju, jei būsimųjų (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje būtų jo artimiems asmenims priklausanti žemė, turtinės naudos gavimas yra neįmanomas, nes tai draudžia Konstitucija, Žemės įstatymas ir visi kiti poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Šiaulių apygardos prokuratūra jau nagrinėjo Šiaulių pensininkų sąjūdžio ir Asociacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas" skundus dėl minėtų kapinių įrengimo, žemės, reikalingos kapinėms įrengti, kainos dydžio. Tyrimas nutrauktas, 2010 m. birželio 7 d. nutarimu atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešojo interese gynimo. Prokuratūros nuomone, nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atlyginimo dydis už žemę, paimamą visuomenės poreikiams, nustatytas nepagrįstai. Naujųjų miesto kapinių įrengimo klausimas buvo pradėtas nagrinėti ir administraciniai sprendimai priiminėjami nuo 2004 m., kai G. M. ėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. 2010 m balandžio 8 d. paaiškinime jis minėjo, kad iš karto informavo tuometinį merą V. J. bei vicemerą K. Š. apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime jo sutuoktinės seneliams priklauso žemė. Būdamas įsitikinęs, kad Įstatymo nuostatos nenustato pareigos nurodyti sutuoktinio motinos, sutuoktinio tėvo brolio ir sutuoktinio tėvo sesers turtinio suinteresuotumo, jis toliau dalyvavo šio klausimo svarstyme. Iki 2009 m. lapkričio 2 d. jis nedeklaravo J. J., J. A. bei J. A. turimos žemės būsimųjų (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje, dėl priežasčių, išvardintų šio rašto pirmajame punkte. Tiek Įstatymas, tiek ir Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 punktas aiškiai nurodo, jog sutuoktinio motina, sutuoktinio tėvo brolis ir sutuoktinio tėvo sesuo neįeina į „artimo asmens" sąvoką. Tačiau, kitiems politikams vis dažniau bandant sutrikdyti miestui itin reikalingų kapinių įrengimą ir skleidžiant neteisingą informaciją, kad tai daroma tik dėl „jam artimų asmenų" toje vietoje turimos žemės, deklaravo Komisijai 2009 m. lapkričio 2 d. (t. I, b. l. 181).

Atlikusi tyrimą, Komisija 2010-10-04 sprendimu Nr. KS-58 nustatė, kad G. M., eidamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero pareigas, dalyvaudamas sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu, nors į jų teritoriją patenka jo sutuoktinės artimiems asmenims nuosavybės teise priklausanti išpirktina žemė, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.); G. M., savo privačių interesų deklaracijoje pavėluotai nurodęs sutuoktinės artimuosius giminaičius kaip asmenis, dėl kurių jam einant pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir nedeklaravęs konkrečių naujų aplinkybių, lemiančių interesų konfliktą, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcija) ir 7 straipsnio 3 dalį (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcija) bei 2 dalį (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcija) (sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas). Tokį sprendimą Komisija priėmė nustačiusi, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, interesų konfliktas gali kilti priimant sprendimus, susijusius ne tik su jo paties, jo artimų asmenų, bet ir kitų valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui žinomų asmenų privačiais interesais (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šiuo metu galiojančioje ir ankstesnėse Įstatymo redakcijose reglamentuojant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų sąvoką nurodoma, kad privatūs interesai – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jo artimojo giminaičio ar šeimos nario artimo asmens) interesai. Interesų konfliktą valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui sukelia ne tik paties asmens, bet ir jo artimo asmens privatūs interesai. Nagrinėjamuoju atveju tai yra mero G. M. sutuoktinės asmeninis suinteresuotumas tinkamais savivaldybės sprendimais dėl jos artimų giminaičių. G. M. interesų konfliktas kilo dėl jo sutuoktinės (G. M. artimojo asmens) asmeninio suinteresuotumo. Pagal Įstatymo nuostatas, G. M. sutuoktinės artimieji asmenys (Juozapaičiai) ir yra asmenys, dėl kurių G. M., einant tarnybines pareigas, neabejotinai kilo viešųjų ir jo privačių interesų konfliktas. Asmuo, atsidūręs interesų konflikto situacijoje, turi kiek galėdamas stengtis išsklaidyti bet kokias visuomenei kilusias abejones dėl jo elgesio skaidrumo ir nešališkumo, kitaip tariant, vengti interesų konflikto – nedalyvauti klausimų, keliančių interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrose. Priešingu atveju visuomenei kyla pagrįstų įtarimų, kad sprendimai priimami neskaidriai, ir menkėja žmonių pasitikėjimas valdžios įstaigomis ir jų administraciniais gebėjimais. G. M., išaiškėjus, kad į planuojamų Šiaulių miesto kapinių teritoriją pateks ir jo sutuoktinės artimų asmenų privati žemė, kuri turės būti išpirkta, privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti Juozapaičius, kaip asmenis, dėl kurių jam gali kilti interesų konfliktas (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o kilus atitinkamo interesų konflikto situacijai turėjo deklaracijoje nurodyti konkrečias aplinkybes, lemiančias interesų konfliktą (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcijos 7 straipsnio 3 dalis ir 2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcijos 7 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kilusią pareigą nusišalinti, privalėjo informuoti tiesioginį vadovą bei procedūroje kartu dalyvaujančius asmenis ir nedalyvauti sprendimų, susijusių su sutuoktinės artimais giminaičiais, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose. Tyrimo metu nustatyta, kad J., kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, G. M. nurodė pavėluotai (2009 m. lapkričio 2 d.), neįvykdė prievolės deklaruoti naujas konkrečias jam interesų konfliktą keliančias aplinkybes ir nedalyvauti sprendimų, keliančių tą interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose. Reikalavimas nusišalinti, kaip ir kiti Įstatymo reikalavimai, yra formalus, nereikalaujantis nustatyti, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris veikė pažeisdamas prievolę vengti interesų konflikto, iš tokių savo veiksmų gavo realios (konkrečios) asmeninės naudos. Įstatymas nereikalauja įrodyti, ar G. M., ėjusio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir šiuo metu einančio mero pareigas, tarnybinėje veikloje interesų konflikto grėsmę keliantys sutuoktinės artimieji giminaičiai gavo realios turtinės naudos arba buvo kokiu nors palankiu būdu išskirti ir (ar) pan. Esminis kriterijus vertinant, ar asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas, yra įvertinimas, ar buvo imtasi veiksmų, siekiant išvengti interesų konflikto. Įstatymu siekiama užtikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų priimamų sprendimų nešališkumą. Tai, kad sprendimai, kurių rengime, svarstyme ir priėmime G. M. dalyvavo, yra susiję su jo sutuoktinės artimaisiais giminaičiais, Komisijos nuomone, yra pakankamas pagrindas G. M. privačių ir viešųjų interesų konfliktui atsirasti ir atlikti pareigą nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant šiuos sprendimus. Įstatymo prasme nėra svarbu, ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų rezultatas būtų toks pat, jei G. M. būtų tinkamai atlikęs pareigą nusišalinti, nes Įstatymu siekiama užtikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų priimamų sprendimų nešališkumą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Įstatymo pažeidimui nustatyti pakanka, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT adm. byla Nr. A14-844/07). Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo principais, lemiančiais, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, taip pat nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais (LVAT adm. byla Nr. A662-922/2009). Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad G. M. nevengė viešųjų ir privačių interesų konflikto: pavėluotai deklaravo asmenis, dėl kurių jam gali kilti interesų konfliktas (Juozapaičius), kilus konkrečiai interesų konflikto situacijai, nedeklaravo aplinkybių, lemiančių tą interesų konfliktą, ir nevykdė pareigos nusišalinti nuo sprendimų, keliančių jam interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų. G. M. veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, – jis nesiėmė tinkamų priemonių vengti interesų konflikto tiek eidamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, tiek mero pareigas, nors taip elgtis įpareigoja Įstatymo nuostatos (t. I, b. l. 189-193).

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su senaties termino taikymu.

Šiaulių apygardos prokuratūra persiuntė VTEK medžiagą dėl galimo pažeidimo 2010-03-22 raštu, kuris gautas VTEK 2010-03-25 (t. I, b. l. 24). Ši data ir laikytina pranešimo gavimo data, nes organizacijos, kurių pareiškimai šiuo raštu persiųsti, tiesiogiai į VTEK nesikreipė.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir VTEKĮ, 2008 07 01 įstatymo Nr. X-1666 redakcija) nustatyta, kad pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, 2 dalyje nustatyta, kad pranešimai, pateikti praėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, gali būti tiriami šiais atvejais, kai yra: 1) gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tokį tyrimą; 2) gautas Seimo komiteto ar komisijos arba 1/5 Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą; 3) gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą; 4) priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą.

Daroma išvada, kad VTEK nepagrįstai traktuoja nustatytą terminą kaip išskirtinai procedūrinį ir kurio VTEK gali nepaisyti atlikdama tyrimą. Įstatyme nurodyti terminai kartu reiškia ir patraukimo atsakomybėn terminus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tai įstatymas reglamentuojantis panašius santykius (LVAT 2005-09-07 nutartis adm. byloje Nr. A7-874/2005). Dėl VTEKĮ numatyto termino atitinkamai pasisakė LVAT 2010-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-440/2010 ir 2010-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010. Šiuo atveju nebuvo sąlygų pradėti tyrimą nepaisant 3 metų termino, nes nei Generalinė prokuratūra, nei STT neprašė atlikti tyrimą nuo 2004 m., VTEK pati nepriėmė motyvuoto sprendimo, tuo tarpu ginčo sprendime aprašo konkrečius G. M. veiksmus 2005–2006 metais. Senaties riba laikytina 2007-03-25.

Ginčijamame VTEK sprendime, motyvuojamojoje dalyje pradžioje išvardijamos nustatytos faktinės aplinkybės, kada G. M. dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su kapinių vietos parinkimu. Nurodoma, kad 2005-04-25 administracijos direktorius G. M., kaip specialiojo plano organizatorius, patvirtino planavimo sąlygas specialiojo plano dokumentui rengti, 2005-04-26 patvirtino Šiaulių miesto kapinių parinkimo specialiojo plano planavimo darbų programą. Toliau nurodoma, kad G. M. dalyvavo 2005-12-23 specialiojo plano sprendinių viešo svarstymo procedūroje, kur dalyvavo jo sutuoktinės artimi giminaičiai (J.). Nurodoma, kad G. M. suderino Tarybos sprendimo projektą (2006-02-23 Nr. T-57), nurodomas 2006-04-27 administracijos direktoriaus G. M. įsakymas Nr. A-517, kuriuo jis pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui paruošti dokumentus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies galima spręsti, kad paminėti 2005-2006 m. laikotarpio atvejai sudaro pažeidimo sudėtį. Visų pirma, iš sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkto galima spręsti, kad išvardyti atvejai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų. Antra, motyvuose nurodoma, kad G. M. privalėjo deklaracijoje nurodyti galimą interesų konfliktą ir asmenis. Kadangi nurodoma 2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcijos 6 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 7 straipsnio 3 dalis, reiškia, VTEK nustatė pažeidimą, susijusį su deklaracijos papildymu, dar dėl 2005 m. nustatytų atvejų. Taigi, visi nurodyti tuo periodu G. M. veiksmai ir deklaracijos nepapildymas 2005 metais, ar 2006 m., negalėjo būti VTEK vertinami ir tiriami, nes tai veiksmai, atlikti iki 2007-03-25, ir jie negalėjo būti nei tiriami, nei vertinami. G. M. nuo 2003-06-26 iki 2007-03-22 ėjo administracijos direktoriaus pareigas. Nuo 2007-05-05 G. M. eina Šiaulių miesto savivaldybės mero pareigas. Skundžiamo sprendimo motyvuose išdėstyti atskiri atvejai, kai VTEK nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo, sprendžiant konkrečius klausimus, susijusius su kapinių vietos parinkimu, todėl atsakovo paaiškinimas, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl vertintinas kaip vienas pažeidimas, yra nepagrįstas. Pareiškėjo dalyvavimas priimant kiekvieną iš VTEK nurodytų sprendimų, dalyvavimas atskirose procedūrose, turėtų būti vertinami kaip atskiri atvejai, juo labiau, kad keitėsi ir pareiškėjo tarnybinė padėtis. Dėl to sprendimo dalis, kurioje konstatuojami pažeidimai tuo laikotarpiu, kai negalėjo būti tiriami, turi būti pakeista (analogiškai buvo keičiama VTEK sprendimo dalis LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010).

Dėl VTEK tirtų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo reikalavimo pažeidimų po 2007-03-25.

Ginčo sprendime nurodoma, kad 2008-10-23 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-334 nutarta kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, priklausančius privatiems asmenims, tarp jų nurodyti ir G. M. sutuoktinės artimieji giminaičiai. Nurodyta, kad G. M. dalyvavo šio sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūroje.

Pareiškėjas neneigia dalyvavęs nurodytose procedūrose, neneigia, kad nedeklaravo asmenų ir aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nenusišalino nuo sprendimo priėmimo procedūrų. Dėl šios sprendimo dalies pareiškėjo motyvacija yra kitokia. Pareiškėjas aiškina, kad nurodomi asmenys yra jo žmonos L. M. motina (prieš tai tėvas), tėvo brolis ir tėvo sesuo, atitinkamai J. J., A. J. ir A. J. Paaiškina, kad tokie asmenys nenurodyti Įstatymo 2 straipsnyje, kuriame aiškinamos sąvokos. Nuo 2008-08-18 galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama artimų asmenų sąvoka. Tarp jų nurodomas sutuoktinis. Asmeninis suinteresuotumas apibūdinamas kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. T. y. asmenis suinteresuotumas apima ne tik valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesą, bet taip pat ir jam artimo asmens interesą. Visiems suprantama, kad pareiškėjo sutuoktinė turėjo suinteresuotumą, kad jos motinai nuosavybės teise priklausanti žemė būtų išperkama kaip galima geresnėmis sąlygomis. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta: privatūs interesai - tai asmens dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje paaiškinama, kad interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar vykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama viešųjų interesų sąvoka. Tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Jokios Įstatymo nuostatos nereikalauja kokių nors faktinių pasekmių, todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad svarstymo procedūrų metu jo žmonos giminaičiams priklausanti žemės dalis, patenkanti į kapinių teritoriją, vis mažėjo ir galiausiai tapo visai nedidelė, neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant pažeidimą. Dėl tos pačios priežasties nėra teisiškai reikšmingos ir VTEK nurodomos aplinkybės dėl detaliojo plano panaikinimo (LVAT administracinė byla Nr. A502-1489/2010). Šiuo atveju turi būti sprendžiama tik tai, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi dirbančiųjų valstybinėje tarnyboje asmenų prievolių, nustatytų Įstatymo 3 straipsnyje, t. y. vengti interesų konflikto, elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Tai reiškia, kad pareiškėjas, dalyvaudamas sprendimo priėmimo procedūrose, kai sprendimas susijęs su jo privačiais interesais, nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto reikalavimų. Įstatymas reikalauja elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog konfliktas yra.

Pareiškėjas dalyvavo priimant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-10-23 sprendimą Nr. T-334 (t. I, b. l. 36, antra pusė), pasirašė šį sprendimą kaip savivaldybės meras. Tai patvirtina ir Tarybos posėdžio 2008-10-23 protokolas Nr. TP-10. Tarybos sprendimas buvo dėl nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams. Taryba nusprendė kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar jų dalis, tarp jų sklypą, kurio 6,06 ha iš 11,46 ha, nuosavybės teise priklausantį savininkams A. J., A. J. ir E. J.. E. J. mirė 2006-12-08 (t. I, b. l. 70). Detaliojo plano viešame svarstyme 2007-03-30 dalyvavo J. J., A. J. ir A. J., t. y. dalyvavo pareiškėjo žmonos motina J. J., kuri mirus tėvui paveldėjo žemės sklypą (t. I, b. l. 73), taip pat ji dalyvavo 2007-06-15 viešame susirinkime (t. I, b. l. 80). Tarybos 2008-10-23 sprendimas susijęs su pareiškėjo privačiaisiais interesais ir pareiškėjo dalyvavimas priimant šį sprendimą sukelia interesų konfliktą. Minėtos Įstatymo nuostatos reiškia, kad artimo asmens, t. y. sutuoktinės turtiniai ir neturtiniai interesai, tuo pačiu yra ir valstybės tarnyboje dirbančio asmens privatūs interesai. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjo paaiškinimai, kad į jo artimų žmonių sąrašą nepatenka jo žmonos motina ir tėvas, dėdė ir teta. Dalyvavimas šio sprendimo priėmime VTEK pagrįstai įvertintas, kaip nevykdymas Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir kaip Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas sprendimo priėmimo metu dirbo valstybinėje tarnyboje, todėl viešųjų interesų viršenybei užtikrinti privalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kai sprendimas susijęs su jo privačiais interesais. VTEK sprendime nurodyta, kad interesų konfliktą sukelia ir pareiškėjo sutuoktinės privatūs interesai. Tokiu atveju Įstatymas įpareigoja prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu informuoti asmenis (šiuo atveju Tarybos narius, Tarybos posėdyje dalyvavusius asmenis), kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas administracijos direktoriumi, 2005 m. darbinio pasitarimo metu ten buvusiems administracijos darbuotojams, merui ir jo pavaduotojui pasakė, kad planuojamoje kapinių vietoje yra jo sutuoktinės giminaičiams priklausanti žemė. Visų pirma, tai nebuvo nusišalinimas nuo klausimo sprendimo ateityje, antra, tai buvo susiję su visai kitais sprendimais ir procedūromis, pareiškėjas tuo metu ėjo kitas pareigas. Būdamas meru pareiškėjas nevykdė Įstatyme nustatytos pareigos vengti interesų konflikto, nusišalinti, todėl jo dalyvavimas priimant Tarybos 2008-10-23 sprendimą pagrįstai VTEK pripažintas Įstatymo pažeidimu.

Ginčo sprendime nurodomas ir 2009-10-29 Tarybos sprendimas Nr. T-314, kuriuo nuspręsta imti ilgalaikę paskolą investicijų projektams finansuoti, meras G. M. įgaliojamas pasirašyti sutartį (t. I, b. l. 38). Šio sprendimo priėmimo posėdžio protokole nurodyta, kad meras G. M. pasakė, kad svarstant šį klausimą nedalyvaus, pakvietė pirmininkauti pavaduotoją. Pareiškėjas G. M. aiškino, kad nedalyvavo svarstant šį klausimą, tačiau vėliau per klaidą pasirašė Tarybos sprendimą. VTEK sprendime nėra įvertinimo, ar pareiškėjas kaltinamas Įstatymo pažeidimu dalyvavus Tarybos 2009-10-29 sprendimo priėmime. Sprendime tik aprašytos aplinkybės ir dėl šio konkretaus atvejo nėra jokių išvadų, kaip VTEK įvertino pareiškėjo nusišalinimą priimant Tarybos sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas ir jo priėmimo procedūra buvo aprašyti VTEK sprendime, daroma išvada, kad ir šio sprendimo priėmimas įvertintas kaip Įstatymo pažeidimas.

VTEK sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tai reiškia, kad toks sprendimas priimtas dėl visų sprendime išvardytų konkrečių atvejų. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo (kuris aprašytas šio straipsnio 1 dalyje) rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį, dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Pareiškėjas aiškina, kad, būdamas administracijos direktoriumi, kai sužinojo apie numatomą kapinių vietą, jis 2005 metais darbinio pasitarimo dalyviams pasakė, kad į numatomą kapinių žemės sklypą patenka jo žmonos giminėms priklausanti žemė. Iš tiesų liudytojai K. Š., D. Ž., J. S., J. R., V. J. šią aplinkybę patvirtino, taip pat patvirtino, kad administracijos teisinį išsilavinimą turinti darbuotoja, įvertinusi Įstatymo nuostatas, pareiškėjui ir jo tuometiniam vadovui merui patvirtino, kad tokie asmenys nelaikytini artimais, todėl nusišalinti pareiškėjui nereikia. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjam atveju neturi reikšmės. Tas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo administracijos direktoriumi, negalėjo būti tiriamas ir vertinamas, todėl nėra reikšminga ir tai, ar pareiškėjas tuomet tinkamai nusišalino. Nagrinėjamu atveju reikšmės turi tik tai, kaip pareiškėjas elgėsi būdamas savivaldybės meru.

Dėl Tarybos 2009-10-29 sprendimo Nr. T-314 galima spręsti, kad, nors meras nusišalino nuo sprendimo priėmimo, iš esmės Taryba pareiškėjo nusišalinimo nuo sprendimo priėmimo nepriėmė, nes tuo sprendimu įpareigojo merą pasirašyti paskolos sutartį, t. y. leido jam dalyvauti tolesnėje procedūroje. Tai patvirtina, kad Taryba nusišalinimo nuo visų procedūrų nepalaikė, nors meras ir nusišalino nuo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, dėl šio Tarybos sprendimo pareiškėjas negali būti kaltinamas Įstatymo nuostatų pažeidimu. VTEK sprendime nėra kaltinimo tuo, kad pareiškėjas dalyvavo šio sprendimo rengimo procedūrose, konkrečiai sprendime nenurodyta, kuo galėjo pasireikšti toks dalyvavimas, todėl šios aplinkybės teismo ir neanalizuojamos, nors atsakovo atstovė teismo posėdyje ir minėjo tokius dalykus, kaip klausimo įtraukimas į Tarybos darbotvarkę ir pan. Kaltinimas turėjo būti tikslai ir nedviprasmiškai apibrėžtas pačiame VTEK sprendime. Dėl to kaltinimas Įstatymo nuostatų pažeidimu priimant 2009-10-29 Tarybos sprendimą yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo atstovės argumentų, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, nes neaišku, ką reiškia klausimai, susiję su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu, teismas daro išvadą, kad iš skundžiamo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių yra aišku, kokie tai klausimai, kurie susiję su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu, nes sprendime kiekvienas toks atvejis aptartas atskirai.

Dėl pareigos deklaruoti.

Nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas meru ir deklaruodamas privačius interesus 2008-12-15, nurodė sutuoktinę L. M. (t. II, b. l. 1), o 2009-10-25 nurodė ir J. J., J. A. ir J. A. (t. II, b. l. 3). Skundžiamo sprendimo 2 punkte nurodyta, kad G. M. savo privačių interesų deklaracijoje pavėluotai nurodęs sutuoktinės artimuosius giminaičius, kaip asmenis, dėl kurių jam einant pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir nedeklaravęs konkrečių naujų aplinkybių, lemiančių interesų konfliktą, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) ir 7 straipsnio 3 dalį (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) bei 2 dalį (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nurodymas reiškia, kad kaltinimas susijęs su sprendime aprašytais 2005–2006 m. atvejais. Kaip minėta pirmiau, šie atvejai negalėjo būti nei tiriami, nei vertinami, todėl šis pažeidimas nurodytas nepagrįstai. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nurodymas taip pat susijęs su 2005–2006 m. nepagrįstai tirtais atvejais, todėl šios normos pažeidimu pareiškėjas kaltinamas nepagrįstai. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo. Pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs jam artimą asmenį, sutuoktinę, taigi jis deklaravo privačius interesus ir ši aplinkybė nepasikeitė. Pareiškėjas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas pažeidė dėl to, kad jo sutuoktinės giminaičiai galėjo būti suinteresuoti sprendimais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Artimu asmeniu, dėl kurio kilo interesų konfliktas, buvo ne šie giminaičiai, bet tai, kad pareiškėjo sutuoktinė galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis reikalauja privačių interesų deklaraciją papildyti tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, o ne tuo atveju, kai konkrečios tarnybinės veiklos aplinkybės patvirtina, kad interesų konfliktas jau yra kilęs. Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo sutuoktinės suinteresuotumas priimamu sprendimu, o sutuoktinė yra nurodyta privačių interesų deklaracijoje. Be to, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta – jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Šiuo konkrečiu atveju kapinių vietos parinkimas, t. y. detaliojo plano rengimas buvo svarstomas viešai (t. I, b. l. 42, 71). Pirmas viešas susirinkimas, kuriame visuomenei pristatyti detaliojo plano sprendiniai, vyko 2006-06-15, po to detalusis planas svarstytas viešai 2007-03-30 (t. I, b. l. 73). Todėl negalima teigti, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurias pareiškėjas, priimant 2008-10-23 sprendimą, turėjo nedelsdamas deklaruoti (teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką 2008-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-296/2008, 2010-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ dalis ta apimtimi, kurioje nagrinėtos G. M. veikos, padarytos anksčiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino, susijusios su dalyvavimu 2005–2006 m. priimant ir rengiant sprendimus dėl Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo, G. M. einant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nusprendžiant, kad tuo G. M. nesilaikė pareigos, nustatytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija), 7 straipsnio 3 dalies (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) nuostatas, panaikinama; ta apimtimi, kurioje pripažinta, kad G. M., eidamas mero pareigas ir dalyvaudamas 2009-10-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimo Nr. T-314 priėmime, nesilaikė pareigos, nustatytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, panaikinama; ta apimtimi, kuria pripažinta, kad G. M. savo privačių interesų deklaracijoje pavėluotai nurodęs sutuoktinės artimuosius giminaičius kaip asmenis, dėl kurių jam einant pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir nedeklaravęs konkrečių naujų aplinkybių, lemiančių interesų konfliktą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nuostatas, panaikinama (teismas vadovaujasi LVAT 2010-10-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010). T. y. skundžiamo sprendimo 1 punktas panaikinamas iš dalies, o 2 punktas panaikinamas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ dalį, kurioje nagrinėtos G. M., ėjusio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, veikos, padarytos anksčiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino, susijusios su dalyvavimu 2005–2006 metais priimant ir rengiant sprendimus dėl Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo, nepapildant privačių interesų deklaracijos, ir nusprendžiant, kad tuo G. M. nevykdė pareigos, nustatytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija), 7 straipsnio 3 dalies (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) nuostatas.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ dalį, kurioje pripažinta, kad G. M., eidamas mero pareigas ir dalyvaudamas 2009-10-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimo Nr. T-314 priėmime, nevykdė pareigos, nustatytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ nusprendžiamosios dalies 2 punktą.

Kitoje dalyje G. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.