Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Šidagienės ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant A. Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. Užkuraitienei, atsakovo atstovams V. Mulvinaitei ir J. Sinkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja B. V. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2008-11-20 sprendimą Nr. KS-98, kuriuo nuspręsta, kad Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė B. V., dalyvaudama jai artimų asmenų – A. B., D. J. ir L. V. – įdarbinimo procedūrose, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalies nuostatas.

Pareiškėja B. V. skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas. Tiek 1997-12-01 įsakymu Nr. 22-K į kūno kultūros mokytojo pareigas priimant pareiškėjos dukters vyrą A. B., tiek 1998-05-27 įsakymu pavaduoti raštinės vedėją priimant pareiškėjos brolio dukrą D. J., priėmimo į darbą metu galiojo LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1997-07-02 redakcija, kurios 2 str. 6 dalis nurodė, kad artimieji giminaičiai ir šeimos nariai – asmenys, nurodyti LR Baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 305 straipsnyje. LR BK (aktuali redakcija nuo 1997-11-25 iki 1998-02-02 galiojusi į darbą priėmimo metu ) 305 str. 1 d. reglamentavo, kad artimieji giminaičiai reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį. O minėto straipsnio 2 d. nurodė, kad šeimos nariais laikytini asmenys, nurodyti LR civilinio kodekso 329 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, vaikai, įvaikiai, nuomininko ir sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. A. B. su pareiškėja nei priėmimo į darbą metu, nei vėliau niekada su ja kartu negyveno. Tai patvirtina pateikiamas A. B. prašymas priimti į darbą, kuriame nurodyta jo gyvenamoji vieta – Pažėrai, Kauno r., bei pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl A. B. ir D. J. nebuvo pareiškėjos šeimos nariais, o taip pat pagal priėmimo į darbą galiojusią artimųjų giminaičių sąvoką nei žentas, nei brolio vaikai nebuvo laikomi artimu giminaičiu. Be to, atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, taikė įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2008-08-23, kuri priimant į darbą A. B. ir D. J. negaliojo, tokiu būdu atsakovė pažeidė nuostatą, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja. 2004-04-20 sudarius darbo sutartį su D. J. dirbti bibliotekos vedėja bei 2007-06-26 į Kauno „(duomenys neskelbtini) gimnazijos“ bibliotekininkės pareigas priimant pareiškėjos vyro pusbrolio dukrą – L. V., galiojo LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2000-02-17 įstatymo redakcija. Minėto įstatymo 2 str. 5 dalis nustatė, kad artimieji giminaičiai ir šeimos nariai – asmenys, nurodyti LR Baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, kurio 248 str. 1 d. nustatė, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. O minėtos normos 2 dalis reglamentavo, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Todėl ir pagal šio įstatymo sąvokas D. J. ir L. V. nebuvo priskiriamos nei prie artimų giminaičių, nei prie šeimos narių. Komisija, priimdama sprendimą, privalėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais draudimą eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje. Tokiu būdu Darbo sutarties įstatymo 18 str. (1996 04 17 įstatymo NR. 1-1285) priimant į darbą A. B. bei D. J. šiuos nuostatos pažeistos nebuvo. Tiek 1996-07-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 901 4 punkte ir 2005-01-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 86 „Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ryšiai ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad draudimas netaikomas Švietimo įstaigų pedagogams, todėl, remiantis minėta išimtimi, negali būti laikoma, kad buvo pažeistos tiek LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 str. 2 dalies, tiek 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatos. Jos nuomone, atsakovė nepagrįstai savo sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998-06-17 nutartimi civilinėje Nr. 3K-85/1998, kadangi minėtų bylų skirtingos faktinės aplinkybės.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos B. V. atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, vadovaujantis skunde išdėstytais motyvais.

Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą su B. V. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pareiškėjos dukters vyras A. B., brolio duktė D. J. ir sutuoktinio pusbrolio duktė L. V. nebuvo priskirti nei prie artimų giminaičių, nei prie šeimos narių. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „artimas“ apibrėžia kaip turintį glaudžius ryšius. Be to, pirminėje LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad asmuo dirbantis valstybinėje tarnyboje savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti ne tik artimus giminaičius ir šeimos narius, bet ir kitus deklaruojančiajam žinomus asmenis, dėl kurių, tarnyboje gali kilti interesų konfliktas. Todėl pagal įstatymų leidėjo valią, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, interesų konfliktas gali kilti priimant sprendimus, susijusius ne tik su jo paties, artimų giminaičių ar šeimos narių, bet ir kitų tarnautojui žinomų asmenų privačiais interesais. Be to, visose ankstesnėse LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijose reglamentuojant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų sąvoką buvo nurodyta, jog privatūs interesai – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jo artimojo giminaičio ar šeimos nario) interesai. Todėl pagal įstatymą pareiškėjos dukters (t.y. jos artimojo giminaičio) vyras A. B., brolio (jos artimojo giminaičio) duktė D. J. ir sutuoktinio (jos šeimos nario) pusbrolio duktė L. V. yra asmenys, dėl kurių pareiškėjai vykdant tarnybines pareigas neabejotinai kilo viešųjų ir jos privačių interesų konfliktas. Nuostata „vengti interesų konflikto“ veikia visą įstatymo galiojimo laiką ir pagal Seimo Statuto 18 straipsnį, vengti interesų konflikto reiškia elgtis taip, jog visuomenei net nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, todėl pareiškėjos teiginys, kad atsakovė, vertindama jos veiksmus vadovavosi 2008-08-23 įsigaliojusiais LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimais yra nepagrįstas.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Komisijos atstovai palaikė atsiliepime į B. V. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) 3 str. 2 punkte numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto.

Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 bei 2 dalyse numatyta, kad, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Interesų derinimo įstatymo 2 str. 2 dalis apibrėžia, kad privatūs interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų derinimo įstatymo 2 str. 4 dalyje aiškiai apibrėžta interesų konflikto sąvoka. Tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar vykdyti pavedimą, susijusį ir su jo privačiais interesais.

Komisijos 2008-11-20 sprendimu Nr. KS-98 buvo pripažinta, kad pareiškėja B. V., dalyvaudama jai artimų asmenų – A. B., D. J. ir L. V. – įdarbinimo procedūrose, nevykdė Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalies nuostatas (b.l.9-13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad pareiškėja – Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė B. V. – vykdė personalo valdymo funkcijas savo žento A. B., brolio dukters D. J. ir sutuoktinio pusbrolio dukters L. V. atžvilgiu, t.y. išleido dėl minėtų asmenų įdarbinimo įsakymus, pasirašė su jais darbo sutartis bei šių sutarčių pakeitimus ir papildymus.

Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, atlikus išsamią teisės normų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą, analizę, teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog B. V. ir A. B., D. J. ar L. V. nesieja tiesioginiai tarnybinio pavaldumo ir kontrolės santykiai, pati savaime dar nepanaikina grėsmės kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui tarnybinėje veikloje. Tokiu atveju, yra galimas ne nuolatinis, bet vienkartinis interesų konfliktas, kuris pašalinamas, tik tinkamai vykdant atitinkamas įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-85/1998).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja B. V., dalyvaudama sprendimų, susijusių su žento A. B., brolio dukters D. J. ir sutuoktinio pusbrolio dukters L. V. darbo santykiais, rengimo ir priėmimo procedūrose, nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t.y. neįvykdė savo pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Teismas daro išvadą, kad Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punkte yra aiški nuostata, kad valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims atliekant tarnybines pareigas yra būtina vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o susidarius interesų konflikto situacijai, aktyviais ir aiškiai išreikštais savo veiksmais tikslinga nusišalinti nuo atitinkamų klausimų sprendimo. Interesų derinimo įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris veikė pažeisdamas šią prievolę, iš tokių savo veiksmų gavo asmeninės naudos, todėl nėra būtina įrodyti, kad asmenys, dėl kurių B. V. einant Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktorės pareigas gali kilti interesų konfliktas, buvo jos sprendimais kokiu nors tiems asmenims palankiu būdu išskirti iš kitų Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos darbuotojų, t.y. teismas daro išvadą, kad B. V., dalyvaudama sprendimų, susijusių su jos žento A. B., brolio dukters D. J. ir sutuoktinio pusbrolio dukters L. V. darbo santykiais, rengimo ir priėmimo procedūrose, nevykdė Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punkte numatytos prievolės vengti intereso konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, bei šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalyje nurodytos pareigos nusišalinti nuo sprendimo, sukeliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūros.

Teismas konstatuoja, kad Interesų derinimo įstatymas yra specialus įstatymas, kurio tikslas - kovoti su korupcija valstybinėje tarnyboje ir sudaryti prielaidas Konstitucijos nuostatai, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įgyvendinti, kad Interesų derinimo įstatymo vykdymą kontroliuoja Komisija, kurios nagrinėjimo dalykas yra tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio, jiems iškilus tikėtino ar realaus interesų konflikto situacijai, atitikties Interesų derinimo įstatymo nuostatoms įvertinimas.

Objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus bei teisės normas, reglamentuojančias viešųjų ir privačių interesų derinimą, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju lietuvių kalbos žodis „artimas“ turėtų būti vertinamas kaip turintis glaudžius ryšius, todėl, vadovaujantis Interesų derinimo įstatymu, pareiškėjos B. V. dukters (t.y. jos artimojo giminaičio) vyras A. B., brolio (jos artimojo giminaičio) duktė D. J. ir sutuoktinio (jos šeimos nario) pusbrolio duktė L. V. yra asmenys, dėl kurių pareiškėjai B. V. vykdant tarnybines pareigas, neabejotinai kilo viešųjų ir jos privačių interesų konfliktas. Be to, nuostata „vengti interesų konflikto“ reiškia, kad asmuo privalo elgtis taip, jog visuomenei nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos B. V. skunde nurodytus argumentus, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas, nes sąvoka „artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“, įtvirtinta veiksmų padarymo metu galiojusiuose teisės aktuose, neapėmė žento, brolio dukters bei asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sutuoktinio pusbrolio dukters, kad 1996-07-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 901 4 punkte ir 2005-01-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 86 „Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ryšiai ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad draudimas netaikomas Švietimo įstaigų pedagogams, todėl esant nustatytoms šioms išimtimis negali būti laikoma, kad buvo pažeistos Interesų derinimo įstatymo nuostatos, kad Interesų derinimo įstatymas imperatyviai nedraudžia artimų giminystės ryšių siejamiems asmenims, net jei vienas iš jų tarnybinių santykių prasme pavaldus kitam, eiti pareigas vienoje valstybės ar savivaldybės ir (ar) jai pavaldžioje institucijoje, tačiau įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis vengti interesų konfliktų ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, galinčius sukelti ar sukeliančius interesų konfliktą, - situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais.

Teismas daro išvadą, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos B. V. dalyvavimą A. B., D. J. ir L. V. įdarbinimo procedūrose, tinkamai vertino aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų ir privačių interesų derinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėją B. V. pažeidus Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punkto (prievolės vengti interesų konflikto) ir 11 str. 1 ir 2 dalies (pareigos nusišalinti) nuostatas, todėl pareiškėjos B. V. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.