Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-29 · Administracinė byla Nr. I-7201-281/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
I-7201-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04109-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. J., D. P., E. K., A. S.
Atsakovas
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
Trečiasis asmuo
Š. V.
Advokatai
Linas Vilys
Administracinė byla Nr. I-7201-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04109-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 19; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. J., atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui Tomui Čaplinskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Linui Viliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., D. P., E. K. ir A. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Š. V., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. J., D. P., E. K. ir A. S. teismui 2014-09-10 pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2014-08-14 sprendimą Nr. S-1040-(2.5) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nepradėtas tyrimas dėl pareiškėjų 2014-07-28 pranešime „Dėl Palangos miesto savivaldybės mero Š. V. veiksmų, kuriuose įžvelgiami galimai padaryti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimai“ (toliau – ir Pranešimas) nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimo; 2) įpareigoti Komisiją pagal kompetenciją ištirti pareiškėjų 2014-07-28 pranešimą (b. l. 1-5).

Skundo reikalavimus pareiškėjai grindžia šiais argumentais: 1) Palangos meras Š. V., jo sesuo N. S. ir jos sutuoktinis R. S. yra artimi asmenys, pastarieji dirba Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, todėl Š. V. yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnyje reglamentuojamų teisinių santykių subjektas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjų Pranešime nurodytus argumentus, jog Š. V. 2012-10-01 privačių interesų deklaracijoje duomenys apie seserį N. S. ir jos sutuoktinį R. S. bei jų darbovietes, o taip pat galimus tarpusavio privačius interesus, susijusius su S. V., kaip Palangos miesto savivaldybės mero bei savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymu, nenurodyti. Todėl Komisijos išvada, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, be kurių neįmanoma pradėti Pranešimo tyrimo, yra neteisėta ir nepagrįsta; 2) pareiškėjai nežinojo ir nepateikė duomenų apie N. ir R. S. darbo pobūdį, o taip pat, kad N. S. yra vaiko priežiūros atostogose. Aplinkybė, kad Komisija Sprendime nurodė aukščiau nurodytus duomenis, leidžia teigti, kad Komisija Pranešimo pagrindu atliko aktyvius veiksmus ir faktiškai pradėjo tyrimą, kas prieštarauja Komisijos teiginiui, jog „tyrimas nepradedamas“; 3) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 18 straipsnis atliekant tyrimus Komisijai suteikia plačias teises ir galimybes, kurių pareiškėjai neturi. Pranešime nurodyti duomenys apie 12-os Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, kurių priėmime dalyvavo Š. V., priėmimą, apima ir kontroliuojamų įmonių teikiamų atlygintinų paslaugų, Palangos miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros įkainių tarifų tvirtinimo aspektus. Todėl Pranešime nurodytos aplinkybės gali būti tiesiogiai susijusios tiek su raštvedės, tiek su vadybininko funkcijų vykdymu, darbo sąlygomis bei finansine padėtimi. Kiti sprendimai, kurių priėmime dalyvavo Š. V., taip pat susiję su kontroliuojamų įmonių darbuotojų profesine veikla ir jų tiesioginių vadovų veiklos vertinimu. Todėl tik išsamaus ir objektyvaus tyrimo, kurį kompetentinga atlikti Komisija, metu gali būti įvertinta mero Š. V. veiksmų, apie kuriuos nurodyta Pranešime, atitiktis Įstatymo reikalavimams. Be to, VTEKĮ 17 straipsnio 2 dalis įpareigoja Komisiją tirti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus; 4) Pranešimas yra surašytas tinkamai, kartu su juo pateikti visi reikalingi duomenys, todėl šiuo atveju nebuvo VTEKĮ 25 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas A. J. skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ( b. l. 48-50).

Paaiškino, kad Sprendimas grindžiamas VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostata, numatančia, kad tyrimui pradėti yra reikalingi pagrįstus įtarimus, bet ne hipotetines prielaidas, įrodantys faktai. Priešingu atveju Komisijai suteikta teisė atitinkamo tyrimo nepradėti. Pareiškėjai yra savivaldybės, kuriai vadovauja jų skundžiamas asmuo, tarybos nariai, todėl jie, realizuodami Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje suteiktas teises, turėjo galimybę patys surinkti reikiamą oficialią informaciją apie galimai netinkamą mero Š. V. elgesį. Be to, pareiškėjai pačioje savivaldybėje galėjo kelti klausimą dėl Š. V. galimo šališkumo pirmininkaujant atitinkamiems tarybos posėdžiams ir priimant Pranešime nurodomus sprendimus, tačiau duomenų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, atsakovė neturi. Atsakovė pažymi, kad Sprendimas neįtakoja pareiškėjų teisių ir nesukuria jiems atitinkamų pareigų, todėl pareiškėjai nėra suinteresuoti asmenys šioje byloje. Pareiškėjams Įstatymo nuostatų vykdymo kontrolė nėra pavesta, todėl jie neturi reikalavimo teisės. Aplinkybė, kad pareiškėjai yra Palangos savivaldybės tarybos nariai, atsakovės nuomone, nedaro juos materialine prasme suinteresuotais asmenimis šio administracinio ginčo santykiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės nuomone, administracinė byla turi būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Š. V. atstovas Linas Vilys teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pareiškėjai A. J., D. P., E. K. ir A. S. yra Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai ir jie su 2014-07-28 Pranešimu kreipėsi į Komisiją prašydami ištirti galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą (b. l.51-53, 48-50). Pranešime pareiškėjai nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės merui ir savivaldybės tarybos nariui Š. V. artimi asmenys - sesuo N. S. dirba savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Palangos miesto botanikos parkas ir sesers vyras R. S. dirba Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Palangos komunalinis ūkis“, todėl pagal Įstatymo 4 str. Š. V. privalėjo tokius privačius interesus deklaruoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau jo 2012-10-01 privačių interesų deklaracijoje aukščiau nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie galimus tarpusavio privačius interesus, susijusius su Š. V., kaip Palangos miesto savivaldybės mero bei savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymu, nenurodyti. Taip pat nurodė, kad Š. V. galimai pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nes teikiant svarstyti ir svarstant savivaldybės taryboje klausimus, susijusius su savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos botanikos parkas ir savivaldybės kontroliuojamos UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veikla, jis atliko šiuos veiksmus: 1) teikdamas svarstyti bei 2012-03-29 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 12-o klausimo „Dėl pritarimo Palangos miesto botanikos parko vadovo 2011 metų ataskaitai“ svarstymo ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 2) teikdamas svarstyti bei 2012-06-28 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 16-o klausimo „Dėl Palangos miesto botanikos parko teikiamų atlygintinų paslaugų tarifų ir realizuojamos produkcijos kainų nustatymo“ svarstymo, balsavo „ už“ bei pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 3) teikdamas svarstyti bei 2013-04-04 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 20-o klausimo „Dėl ilgalaikės banko paskolos paėmimo “ (sprendimo 1.2.6 punktu Palangos Birutės parko kompleksinei renovacijai skirta 239 tūkst. Lt paskolos dalis) svarstymo, balsavo „už“ ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 4) teikdamas svarstyti bei 2012-05-03 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 26-o klausimo „Dėl pritarimo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovo 2011 metų ataskaitai “ svarstymo ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 5) teikdamas svarstyti bei 2012-10-25 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 24-o klausimo „Dėl Savivaldybės turto investavimo ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įstatinio kapitalo didinimo“ svarstymo, balsavo „už“ ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 6) teikdamas svarstyti bei 2012-11-29 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 22-o klausimo „Dėl ritualinių paslaugų, teikiamų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įkainių patvirtinimo“ svarstymo, balsavo „už“ ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 7) teikdamas svarstyti bei 2012-11-29 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 24-o klausimo „Dėl pritarimo jungtinės veiklos sutarties tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Palanga properties“ projektui“ svarstymo, agitavo ir pats balsavo „už“ bei pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. T2-303; 8) teikdamas svarstyti bei 2012-11-29 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 43-io klausimo „Dėl leidimo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ imti 800 000 Lt paskolą ir įkeisti ilgalaikį turtą“ svarstymo, balsavo „už“ bei pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 9) teikdamas svarstyti bei 2012-12-20 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 11-o klausimo „Dėl žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų suteikimo “ (2, 2.3 punktais 40 tūkst. Lt sumai sumažintas 2012 metų valstybinės žemės nuomos mokestis UAB „Palangos komunalinis ūkis“ svarstymo, balsavo „ už “ ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 10) teikdamas svarstyti bei 2013-04-04 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 35-o klausimo „Dėl pritarimo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovo 2012 metų ataskaitai“ svarstymo ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 11) teikdamas svarstyti bei 2013-06-06 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 14-o klausimo „Dėl Tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T2- 152 pakeitimo ir papildymo“, kuriuo pakeisti ir patvirtinti nauji Palangos miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugų, teikiamų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įkainių tarifai, svarstymo ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą; 12) teikdamas svarstyti bei 2014-01-30 pirmininkaudamas savivaldybės tarybos posėdžiui nenusišalino nuo 22 klausimo „Dėl Tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T2-152 pakeitimo“, kuriuo pakeisti ir patvirtinti nauji Palangos miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugų, teikiamų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įkainių tarifai, svarstymo ir pasirašė šį Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, susipažinusi su Pranešime nurodytomis aplinkybėmis, 2014-08-14 priėmė sprendimą „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. S-1040-(2.5), kuriuo, vadovaudamasi VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalimi, nusprendė nepradėti tyrimo dėl Palangos miesto savivaldybės mero Š. V. elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams (b. l. 54, 55). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad Komisijos turimais duomenimis, N. S. yra Palangos miesto botanikos parko raštvedybos vyr. specialistė, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose. R. S. dirba UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Rankinio, mechanizuoto valymo, pliažų priežiūros bare vadybininku. Minėti asmenys nėra įgalioti priimti jokių sprendimų, susijusių su darboviečių valdymu ar lėšų skirstymu, o Pranešime nurodyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimai nėra tiesiogiai susiję su S. V. sesers ar jos sutuoktinio darbo sąlygomis arba finansine padėtimi. Todėl Pranešime nepateikus duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, tyrimas nepradedamas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo dėl Pranešime nurodytų aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai A. J., D. P., E. K. ir A. S. nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti Pranešimą, kadangi, pareiškėjų teigimu, šiuo atveju nebuvo VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų dėl tyrimo nepradėjimo. Atsisakymą Pranešimo pagrindu atlikti tyrimą atsakovė grindžia tuo, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, kuo ginčijamas Sprendimas pats savaime tiesiogiai pažeidė jų teises ar teisėtus interesus ir kaip jų teisės bei įstatymo saugomi interesai būtų apginti ginčijamą aktą panaikinus, šioje byloje būtina nustatyti, ar ginčijamas Sprendimas pareiškėjams sukelia konkrečias teisines pasekmes, taip pat, ar pareiškėjai laikytini suinteresuotais asmenimis, turinčiais teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnis 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Vadovaujantis 1997 m. liepos 2 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 (nauja įstatymo redakcija nuo 2000-02-29) 1 straipsnio nuostatomis, šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja VTEK.

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą reglamentuoja 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas Nr. X-1666 (toliau – ir VTEKĮ) , kurio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (…) priežiūros institucija. Minėto įstatymo 17 straipsnyje (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-03-20) apibrėžiami Komisijos įgaliojimai, numatant, kad minėta institucija, be kita ko, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais; tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą (VTEKĮ 17 straipsnio 1, 2 dalys).

VTEKĮ 20 straipsnyje numatyta, kad VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pranešimai paprastai pateikiami raštu (VTEKĮ 21 straipsnis). VTEKĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad pranešime paprastai nurodoma tokia informacija: adresatas; pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas; skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba; skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės; suformuluotas prašymas VTEK; pranešimo surašymo data, pareiškėjo parašas ir kontaktiniai duomenys. Kartu su pranešimu gali būti pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija (VTEKĮ 22 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis VTEKĮ 22 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pranešimo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti tirti pranešimą, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo (VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalis). VTEKĮ 28 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimas pradedamas Komisijos pirmininko ar jį pavaduojančio nario nurodymu arba Komisijos sprendimu.

Atsisakymo nagrinėti pranešimą pagrindus nustato VTEKĮ 24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad VTEK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu: 1) pranešimas pateiktas praėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam terminui; 2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai; 3) pranešimas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas. Tais atvejais, kai pranešimas nepriskirtas VTEK kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas (VTEKĮ 24 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pranešimą ištyrus, pakartotinai pateiktas pranešimas netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės ar pateikiami nauji faktai, o tuo atveju, jeigu pranešimo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tyrimas nutraukiamas. VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas, pranešimas netiriamas.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus Įstatymo reikalavimų pažeidimus, turi teisę apie tai pranešimu informuoti Komisiją (VTEKĮ 20 straipsnis). Atlikdama Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte jai pavestą funkciją, Komisija tiria VTEKĮ 20-23 straipsnių reikalavimus atitinkančius pranešimus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams ir priima vieną iš VTEKĮ 24 ir 29 straipsnyje nurodytų sprendimų, t. y.: konstatavusi esant vienam iš VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pagrindų, Komisija atsisako nagrinėti pranešimą (tuo atveju, jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja pranešimo tyrimo metu – priimamas sprendimas nutraukti tyrimą (VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalis)); atlikusi pranešimo tyrimą iš esmės, Komisija priima vieną iš VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose numatytų sprendimų; tuo atveju, kai Komisija nustato, jog pranešime nėra pateikta duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, priimamas VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytas sprendimas, t. y. sprendimas netirti pranešimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi su Pranešimu į Komisiją prašydami ištirti Pranešime nurodytą informaciją ir informuoti apie priimtus sprendimus (b. l. 51-53). Jokių Pranešime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjai kartu su Pranešimu Komisijai nepateikė. Nustatyta, kad Komisija Pranešime nurodytų aplinkybių pagrindu su prašymais pateikti informaciją apie N. S. ir R. S. einamas pareigas kreipėsi į Palangos miesto botanikos parko direktorių ir į UAB “Palangos komunalinis ūkis” direktorių (b. l. 138-139). Gavusi prašomą pateikti informaciją Komisija konstatavo, kad Pranešime nepateikta duomenų, be kurių neįmanoma pradėti Pranešimo tyrimo, todėl priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjų A. J., D. P., E. K. ir A. S. Pranešimo nenagrinėti VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, t. y. nusprendė nepradėti tyrimo dėl Pranešime nurodyto Palangos miesto savivaldybės mero Š. V. elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams (b. l. 55, 140-141).

Teismo vertinimu atsakovė tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju Komisija nepradėjo tirti Pranešime nurodytų aplinkybių ir nepriėmė jokių VTEKĮ 24 ir 29 straipsniuose nurodytų sprendimų. Pareiškėjų šioje byloje ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų ir jis nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Aukščiau paminėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčijamas Sprendimas neturi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ar pareigoms, kas ABTĮ nuostatų taikymo požiūriu reiškia, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjai neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą Pranešimo pagrindu. Tuo pačiu tai reiškia, kad ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų nurodyto teisės pažeidimo ir apginti pareiškėjų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai šiuo atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų A. J., D. P., E. K. ir A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė