- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-243-524/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00510-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog yra pilnai atsiskaičiusi pagal 2008 m. spalio 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-3211.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutarė grąžinti pareiškėjai S. S. jos sumokėtą 37,50 EUR žyminį mokestį.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto CPK 444 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nes yra kilęs ginčas dėl nuosavybės fakto. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjos teigimu, ji sumokėjo pinigus pardavėjui į jo nurodytą banko sąskaitą pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ne sutartyje nurodytais terminais, o jau šiems terminams suėjus, šalims konkliudentiniais veiksmais sulygus dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų. Teismo nuomone, dėl sumokėtų pinigų fakto ir tinkamo atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį yra kilęs ginčas, todėl į teismą reikia kreiptis ginčo teisenos tvarka prašant teismo įpareigoti pardavėją notariškai patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 p. numatytą galutinį atsiskaitymą tarp šalių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo nagrinėti prašymo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo fakto, todėl bylą nagrinėtina ginčo teisena įpareigojant turto pardavėją notariškai patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą galutinį atsiskaitymą tarp šalių, kadangi pateikti įrodymai patvirtinta visišką pareiškėjos atsiskaitymą pagal nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl tarp šalių ne tik nėra, tačiau ir negali būti jokių ginčų dėl fakto nustatymo.
4.2. Pareiškėjai nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie pareiškėjos atsiskaitymą, pareiškėjai nebūtų reikalinga reikšti jokių reikalavimų turto pardavėjai dėl įpareigojimų patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi, nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, su turtu susiję apribojimai būtų panaikinti.
4.3. Bylos nagrinėjimas ginčo teisenos tvarka ne tik neatitiktų koncentruotumo ir operatyvumo principų, tačiau ir iš esmės apsunkintų pareiškėjos teisių užtikrinimą atsižvelgus į turto pardavėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja yra pilnai atsiskaičiusi pagal 2008 m. spalio 2 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-3211.
8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pareiškėja į teismą turėtų kreiptis ginčo teisenos tvarka.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo fakto, todėl bylą nagrinėtina ginčo teisena įpareigojant turto pardavėją notariškai patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą galutinį atsiskaitymą tarp šalių, kadangi pateikti įrodymai patvirtinta visišką pareiškėjos atsiskaitymą pagal nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl tarp šalių ne tik nėra, tačiau ir negali būti jokių ginčų dėl fakto nustatymo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
10. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-388/2010).
11. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Pareiškėja savo reikalavimą nustatyti faktą, jog yra pilnai atsiskaičiusi pagal 2008 m. spalio 2 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-3211, siekia turėdama tikslą panaikinti šiuo metu pareiškėjos nuosavybės teisėms į nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties objektu esančius pastatą bei žemės sklypą, taikomus apribojimus, nurodytus 8.1 ir 8.2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas nustatyti, jog ji yra atsiskaičiusi pagal anksčiau pagal minimą sutartį, tikslu išregistruoti taikomus apribojimus nekilnojamajam turtui, neatitinka juridinės reikšmės fakto apibrėžimo. Tokia išvada darytina dėl to, jog atsiskaitymas pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį yra civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami sutarčių teisę bei prievolės pasibaigimo pagrindus nustatančiomis teisės normomis (CK 6.392 – 6.401 straipsniai, 6.65 straipsnis). Pripažintina, kad prašymas nustatyti, kad pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi pagal 2008 m. spalio 2 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-3211 yra įrodomasis faktas, nustatytinas pareiškėjai tinkamai realizuojant teisę kreiptis į teismą ginčo teisena. Kadangi pareiškėja savo pareiškimą grindžia CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kuris numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, atsižvelgiant į tai, jog prievolės pasibaigimo pagrindus, pirkimo – pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK nuostatos, pareiškėjos pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nenagrinėtinas.
12. Be to, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, antra būtina sąlyga yra tai, jog pareiškėja turi neturėti dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo atveju pareiškėja teigia priešingai, jog prie pareiškimo pridėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja yra visiškai įvykdžiusi prievolę kreditorei. Susipažinus su pareiškimo priedais nustatyta, jog pareiškėja pridėjo banko sąskaitų išrašų, mokėjimo pavedimo kopijas, kuriose matyti, jog pareiškėja savo piniginę prievolę vykdė.
13. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nesant visų būtinų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.