- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2-82-463/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
- Advokatai
- Anželika Meškaitė, Andrejus Paberalis
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui G. B. ir trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimus, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes- atsakovui B., ieškovei- B., nustatyti nepilnamečių vaikų J. B., gim. 2003-09-09 ir I. B., gim. 2009-03-27, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. B. ir I. B., po 600 Lt kiekvienam vaikui nuo 2009-11-01 iki vaikų pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteisti iš atsakovo ieškovei vieno MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-03-27 iki 2012-03-27, priteisti iš atsakovo ieškovei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį (50 vnt.) UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, ½ dalį (283 vnt.) UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, priteisti ieškovei natūra vaikams naudotis skirtus baldus: dvi lovas, du rašomuosius stalus, vieną komodą, tris įstiklintas pastatomas lentynas su stalčiais, dvi spinteles ant ratukų, vieną pakabinamą sieninę lentyną, priteisti atsakovui natūra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį (50 vnt.) UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, ½ dalį (283 vnt.) UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, E. B. individualią įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), namų apstatymo ir apyvokos daiktus, baldus ir buitinę techniką, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovei 25000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusius namų apstatymo ir apyvokos daiktus, baldus ir buitinę techniką, pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į turėtą iki santuokos įregistravimo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į turėtas iki santuokos įregistravimo 34 akcijas UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2003-03-14. Iki santuokos kartu su atsakovu gyveno apie 1,5 metų. 2003-09-09 gimė dukra J. B., o 2009-03-27- I. B.. Nesutarimų su atsakovu pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau įtampa šeimoje prasidėjo 2007 metais, šalims persikėlus gyventi į namą Elektrėnuose. Gimus antrajai dukrai situacija dar labiau pablogėjo- I. B. gimė turėdama galvoje cistą, todėl jai buvo negalima leisti verkti, nes pradėdavo dusti. Vaiku rūpinosi ieškovė, atsakovas jai prižiūrėti dukros nepadėjo- dažnai negrįždavo į namus, švęsdavo įvairius gimtadienius, savaitgaliais linksmindavosi su draugais pirtyje, piktnaudžiaudavo alkoholiu. Ieškovė vis taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu, tačiau 2009 m. spalio mėnesį kilusio buitinio konflikto metu atsakovas trenkė ieškovei, laikančiai ant rankų 7 mėnesių amžiaus dukrą, su rankšluosčiu. Ieškovei priėjus prie jo, atsakovas ėmė tempti ją už plaukų. Kadangi ieškovė vis dar ant rankų laikė jauniausiąją dukrą, ji atbulomis spyrė atsakovui koja. Ieškovė nurodė, kad tai buvo vienintelis fizinio smurto atvejis, tačiau psichologinį smurtą jos atžvilgiu atsakovas naudojo nuolat- kibdavo prie ieškovės dėl įvairių buitinių smulkmenų, šaukdavo, žemindavo ją. Neapsikentusi tokio atsakovo elgesio ieškovė 2009-11-01 kartu su vaikais išėjo gyventi pas savo motiną. Išėjus ieškovei gyventi atskirai, atsakovas pakeitė namo spynų užraktus bei atsiuntė ieškovei jos netinkamus naudoti daiktus, sumestus į maišus. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo veiksmų ne tik iširo šalių santuoka, bet ir buvo sužlugdytas ieškovės pasitikėjimas savimi, jos tėvų šeimoje išugdytos svarbiausios gyvenimo vertybės, padaryta nepataisoma neturtinė žala ieškovei kaip asmenybei. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos ir pažeminimų patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 20000 Lt, ir prašo iš atsakovo jai priteisti atitinkamo dydžio kompensaciją. Ieškovė taip pat nurodė, kad per pirmus du mėnesius, kol šalys gyveno atskirai, atsakovas susitikti su vyresniąja dukra buvo atvažiavęs tik du kartus, dar du kartus vaikus pas jį atvežė pati ieškovė. Atsakovas vyresniajai dukrai skambino vos kelis kartus, į dukros skambučius dėl užimtumo neatsiliepdavo, vis žadėdavo perskambinti, tačiau to nepadarydavo. Vaikų bendravimas su atsakovu nutrūko, jaunesnioji dukra atsakovo jau nepažįsta, o vyresnioji pati nebenori su juo bendrauti. Ieškovė nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes ieškovas negalėtų jų auginti. Atsakovas tiek savo vaikų iš pirmos santuokos atžvilgiu, tiek J. B. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau naudodavo psichologinį smurtą- šaukdavo ant jų, tyčiodavosi. Atsakovas su vaikais daugiausia bendraudavo kai būdavo neblaivus, meilę jiems reikšdavo brangiomis dovanomis. Atsakovas savo dukroms išlaikymo ieškovei išėjus gyventi atskirai nebeteikė, o teismo priteistą laikiną išlaikymą teikė nepastoviai, todėl ieškovei teko kreiptis į antstolius. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, tačiau nesutinka, kad jis juos paimtų savaitgaliui, nes atsakovas vairuoja nesaugiai, be to, jaunesnioji dukra jo jau nebepažįsta, o vyresnioji pati nenori su juo bendrauti. Išlaikymas, mokamas kiekvienam vaikui po 600 Lt kas mėnesį atitinka atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, į kurias įkalbėta atsakovo išėjo trims metams. Dukrai I. B. sukakus 2 metams ji iš valstybės nebegaus jokių išmokų, todėl trečiaisiais vaiko priežiūros atostogų metais jai yra reikalingas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurį ji prašo priteisti iš atsakovo. Be to, ieškovė nurodė, kad pasibaigus minėtoms vaiko priežiūros atostogoms ji į ankstesnį savo darbą grįžti nebegalės, nes atsakovo valdomoje įmonėje jos etatas yra naikinamas. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu įgijo 0,1699 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė neprieštarauja, kad minėtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo būtų natūra priteisti atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad kartu su atsakovu santuokoje įgijo namų apyvokos daiktų už 50000 Lt, 100 vienetų UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų akcijų po 100 Lt nominalios vertės, kurių bendra vertė- 10000 Lt, 566 vienetus UAB „D.“ paprastųjų 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurių bendra vertė- 56600 Lt, bei E. B. individualią įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), kurios turto ir prievolių balansas šiuo metu yra neigiamas, todėl ieškovė ją vertina 1 Lt. Ieškovė prašo natūra jai priteisti ½ dalį (50 vnt.) UAB „E. B.“ akcijų, ½ dalį (283 vnt.) UAB „D.“, akcijų bei vaikų baldus, kuriais jie naudojosi. Kitus namų apyvokos daiktus prašo palikti atsakovui, o jai priteisti 25000 Lt kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdė UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), 34 paprastąsias 100 Lt nominalios vertės vardines akcijas, kurios yra nedalintinos ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo nuosavybe. Taip pat nurodė, kad iki santuokos sudarymo ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra nedalintinas ir nutraukus santuoką lieka ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad jos individualios įmonės vardu buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, kurios pagrindu buvo perduotas naudotis automobilis Mitsubichi Pajero. Automobiliu naudojosi atsakovas, tačiau pradėjus gyventi atskirai, atsakovas automobilį perdavė ieškovei. Kadangi ieškovės už vaikus gaunama išmoka buvo sumažinta, o atsakovas savo vaikams išlaikymo neteikė, ieškovei išlaikyti automobilį buvo per brangu, todėl ji tą automobilį pardavė už 27085,83 Lt. Ieškovė nurodė, kad namų valdos įsigijimui šalys 2007 m. iš SEB banko gavo 850000 Lt paskolą. Paskolą ėmė atsakovas, ieškovė yra bendraskolė. Iki 2009 m., kol gyveno kartu, ieškovė dalį gaunamos išmokos už vaikus- 2000 Lt kas mėnesį pervesdavo į atsakovo sąskaitą paskolos grąžinimo įmokoms sumokėti. Kreditoriui sutikus, ieškovė neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievolė grąžinti suteiktą paskolą pereitų atsakovui. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę – B.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jam įteiktas, neatvykimo priežastis nežinoma. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas laikomas tinkamu šalies dalyvavimu(CPK 246str.2d.).Atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka iš dalies bei reiškia priešieškinį, kuriuo, atsakovo atstovui teismo posėdyje patikslinus reikalavimus, prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės J. B., gim. 2003-09-09 gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei J. B. po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 13957,08 Lt dydžio piniginę kompensaciją už turto, kuris yra bendrąja jungtine nuosavybe (automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. laidos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 16137,68 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo asmeniškai išmokėtą kreditoriui AB SEB bankui ieškovės dalį pagal 2007-07-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad šeimyninis gyvenimas su ieškove kurį laiką klostėsi labai gerai. Atsakovas visą laiką stengėsi, kad jo šeimai nieko netrūktų, tenkindavo vis augančius ieškovės norus. Gimus pirmajai dukrai ieškovė nustojo dirbti, gyveno išlaikoma atsakovo. Bendru sutarimu šalys nutarė įsigyti namą, iš banko tam gavo paskolą. Kad sumokėtų bankui paskolos grąžinimo įmokas atsakovas pardavė dar iki santuokos įsigytą, asmeninės nuosavybės teise valdomą trijų kambarių butą. Tam, kad ieškovė turėtų kuo užsiimti, atsakovo siūlymu buvo įkurta ieškovės individuali įmonė, kurios veiklą iki vaiko gimimo vystė pats atsakovas. Smulkių buitinių nesutarimų su ieškove pasitaikydavo ir anksčiau, dažniausiai jie kildavo dėl to, kad ieškovė niekur nedirbo, būdama namuose nesugebėdavo tinkamai sutvarkyti namų, nesirūpino buitimi. Pagrindiniai nesutarimai su ieškove prasidėjo tuomet, kai dėl krizės ženkliai sumažėjo atsakovo gaunamos pajamos. 2009 metų rudenį atsakovas pastebėjo, jog ieškovės santykiai jo atžvilgiu atšalo, ieškovė pradėjo jį nepagrįstai kaltinti dėl pinigų trūkumo, nuolat kurstyti konfliktus. 2009 m. spalio mėnesį kilusio buitinio konflikto metu atsakovas metė į ieškovę rankšluostį, o ši atsistojusi trenkė jam 3-4 kartus į veidą bei koja įspyrė į tarpukojį.
2009 m. spalio 29 d. ieškovė pasiėmė vaikus ir išvažiavo pas savo mamą, prieš tai pasakiusi, kad trumpam išvažiuoja į Kuršėnus, kur aplankys savo mamą ir per Vėlines artimųjų kapus. Tačiau ieškovė su vaikais nebegrįžo, savaitę neatsakinėjo į atsakovo skambučius. Atsakovas lapkričio pradžioje nuvažiavo pas ieškovę su gėlėmis, tačiau ieškovė taikytis nepanoro. Ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su vaikais, nuteikinėjo prieš jį jų vyresniąją dukrą Jonę, trukdydavo jiems bendrauti telefonu. Atsakovas nurodė, kad nei fizinio nei psichologinio smurto ieškovės ir vaikų atžvilgiu niekada nėra naudojęs taip pat nėra priklausomas nuo alkoholio. Taigi, pasak atsakovo, šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji išvažiavo ir paliko atsakovą, visiškai nesistengė išsaugoti šeimos, nesudarė sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais, inicijavo skyrybų procesą. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, ieškovė tokiu būdu siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo atsakovas iš ieškovės priteisti neprašo.
Atsakovas pageidauja, kad vyresniosios dukros J. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsakovas paaiškino, kad su dukra jį sieja labai glaudus ryšys, gyvendama su juo vyresnioji dukra turėtų kur kas geresnes sąlygas nei kad su ieškove, be to, atsakovas jau turi vaikų auginimo patirties- kartu su juo gyveno jo vyresnioji dukra iš pirmos santuokos. Atsakovas neprieštarauja, kad jaunesniosios dukros I. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad vaikų išlaikymui gali skirti po 300 Lt. Paaiškino, kad dabar jo pajamos yra gerokai sumažėjusios, šiuo metu jo vidutinis mėnesio atlyginimas yra 3000 Lt, tačiau jis kas mėnesį moka bankui 2800 Lt dydžio įmokas, išlaiko pilnametę dukrą iš pirmosios santuokos, kuri šiuo metu mokosi mokykloje, turi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės nei jo- t.y., daugiau nei 5000 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka mokėti išlaikymą ieškovei, nes ši tokiu būdu tikisi iš jo pasipelnyti. Ieškovės etatas jo valdomoje įmonėje buvo panaikintas kartu su dar trimis kitais etatais, kadangi įmonėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai. Ieškovė turi savo individualią įmonę, gali dirbti, todėl šis jos reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad šalių santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis natūra. Atsakovas sutinka, kad santuokos metu įgytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo natūra būtų priteisti jam. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad jam vienam atitektų prievolė grąžinti bankui gautą paskolą minėtam turtui įsigyti, tačiau prašo iš ieškovės priteisti kreditoriui AB SEB bankas išmokėtos sumos dalį, t.y. 16137,68 Lt. Atsakovas nurodė, kad dalis šalims priklausančiame gyvenamajame name esančios namų ūkio technikos bei baldų priklauso UAB „D.“. Likusių baldų vertė yra 50000 Lt. Atsakovas neprieštarautų jei šie baldai būtų padalinti natūra, neprieštarauja, kad vaikų baldai būtų priteisti ieškovei. Atsakovas nesutinka, kad E. B. individuali įmonė būtų priteista jam. Ši įmonė buvo įkurta santuokos metu ieškovės pageidavimu ir jos iniciatyva, todėl ją būtų tikslinga palikti ieškovei. Atsakovas nurodė, kad pradėjus santuokos nutraukimo procesą ieškovė pardavė automobilį Mitsubichi Pajero už 27085,83 Lt, t.y. už kur kas mažesnę nei rinkos vertė kainą įmonei, susijusiai su ieškovės brolio vadovaujama įmone. Minėtas automobilis buvo specialiai užsakyto modelio, todėl jei ieškovė būtų pasiūliusi, atsakovas būtų jį nupirkęs. Automobilis buvo įgytas lizingo būdu, įmokas mokėjo ir juo naudojosi atsakovas. Tačiau pradėjus santuokos nutraukimo proceso ieškovės reikalavimu atsakovas jį perdavė ieškovei. Minėto automobilio tikroji rinkos vertė yra 55000 Lt. Atsakovas mano, jog ieškovė sąmoningai sutartyje nurodė žymiai mažesnę automobilio pardavimo kainą, turėdama tikslą nuslėpti realią sandorio kainą ir iš to pasipelnyti. Tokiu būdu ieškovė sudarė atsakovui nenaudingą sandorį, todėl atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 13957,00 Lt dydžio kompensaciją, skaičiuotiną pagal skirtumą tarp automobilio realios rinkos kainos bei ieškovės sudaryto pirkimo-pardavimo kainos.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę B.
Ieškovė su atsakovo priešieškiniu sutinka iš dalies, o būtent, sutinka kad nekilnojamas turtas, o būtent gyvenamasis namas ir žemės sklypas, įgytas santuokos metu atitektų atsakovui bei neįvykdytos prievolės dalį bankui jis perimtų asmeniškai, likusioje dalyje prašo priešieškinį atmesti.
Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens AB SEB banko atstovas – byloje gautas prašymas nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Banko SEB bankas atsileipime į ieškinį nurodė, kad sutinka, kad po santuokos nutraukimo žemės sklypas ir gyvenamasis namas atitektų atsakovo G. B. asmeninėn nuosavybėn numatant, kad visus įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2007-07-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perima ir asmeniškai toliau vykdo G. B. (b.t. III, b.l. 32-33).
Žemesnės instancijos teismas
Į teismo posėdį neatvyko išvadą duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas - byloje gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktoje išvadoje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų interesus ir teikiant prioritetą seserims augti kartu, jų neišskiriant, siūlo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Sutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu- po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad apsilankymo skyriuje metu atsakovas teigė, jog ieškovė sudarydavo įvairių trukdymų bendrauti su vyresniąja dukra J. B. telefonu, svečiuotis jai atsakovo aplinkoje. Su atsakovo priešieškiniu Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutinka (b.t. I, b.l. 50-51, b.t. II, b.l. 47).
Į teismo posėdį neatvyko išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas - byloje gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktoje išvadoje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad I. B. ir J. B. gyvena su ieškove trijų kambarių bute, priklausančiame ieškovės broliui. Mergaičių gyvenimo sąlygos yra geros, jos yra tinkamai prižiūrimos. Pokalbio metu J. B. nurodė, kad nori gyventi su mama, o su tėčiu gyventi bijotų. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad būtų tikslinga abiejų šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydžio- po 600 Lt kiekvienam vaikui - neprieštarauja (b.t. II, b.l. 63-64).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Šalių santuoka sudaryta 2003 m. kovo 14 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 19) (b.t. I., b.l. 14).
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, šalims susitaikyti ar taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo nepavyko.
Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą sutuoktinių elgesys vertinamas CK III knygos normose įtvirtintų sutuoktinių pareigų atlikimo aspektu. 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kt. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.
Ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, piktnaudžiauja alkoholiu. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pati prieš jį yra naudojusi fizinį smurtą- teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad buitinio konflikto metu koja įspyrė atsakovui (b.t. II, b.l. 173). Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo jai neištikimas, nepaneigė atsakovo teiginių, jog jis vienas išlaikė šeimą. Pažymėtina, jog būtent ieškovė su vaikais išvažiavo ir paliko atsakovą, inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovei išvykus, atsakovas buvo pas ją nuvykęs, mėgino taikytis, tačiau ieškovė susitaikyti nesutiko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei išsikėlus gyventi atskirai, atsakovas pakeitė jų gyvenamojo namo užraktų spynas, neįleido ieškovės į vidų. Šalys šių aplinkybių teismo posėdyje neneigė. Iš teismui pateikto antstolio faktų konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuoti atsakovo ir ieškovės tarpusavio elektroniniai laiškai, taip pat matyti, jog atsakovas neigiamai ir įžeidžiamai atsiliepia apie ieškovę (b.t. II, b.l. 156, 159, 160). Teismas kritiškai vertina liudytojo, I. C. parodymus, kadangi jis, būdamas ieškovės broliu, šališkai vertina ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, be to, pats liudytojas nurodė, jog su šalimis bendravo retai, tik per šeimos šventes (b.t. II, b.l. 176). Tuo tarpu kitas byloje apklaustas liudytojas R. Š., sutuoktinių kaimynas nurodė, kad jis dažnai susitikdavęs su šia šeima ir mano, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės, kadangi jis nėra matęs nepagarbaus atsakovo elgesio su ieškove, priešingai jam kartais atrodydavo jog ieškovė per mažai dėmesio skiria atsakovui ir namų priežiūrai(2T, b.l.175) Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi šalys nepakankamai stengėsi išsaugoti savo santuoką. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, tarp šalių kilę konfliktai, finansinio pobūdžio nesutarimai, lojalumo vienas kitam bei moralinės paramos stoka lėmė, kad šalys jau daugiau nei metus gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, jog abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad dėl tokio jų abiejų elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.70. str. 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi teismo konstatuota, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti jai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: J. B., gim. 2003-09-09 ir I. B., gim. 2009-03-27 (b.t. I, b.l. 15, 70), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.
Abi šalys sutarė, kad nepilnametės I. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Ginčas kilo dėl nepilnametės J. B. gyvenamosios vietos nustatymo.
Išvadas byloje duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų interesus ir teikiant prioritetą seserims augti kartu, jų neišskiriant, abiejų šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove (b.t. I, b.l. 50-51, b.t. II, b.l. 47, 63-64). Teismo posėdyje apklausta J. B. nurodė, jog pageidauja gyventi su mama. J. B. nurodė, kad tėčio nepasiilgsta, nenori viena su juo pasilikti (b.t. II, b.l. 175).
Kaip matyti iš byloje esančio Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, šalių nepilnametės dukros gyvena su ieškove 55 kv. m. ploto trijų kambarių bute, jų poilsiui ir vystymuisi yra sudarytos visos reikiamos sąlygos (b.t. II, b.l. 65-66).
CK 3.174 str. 2 d. nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Byloje duomenų, kad J. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnametės interesams nėra. Įvertinus visa tai, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnametės dukros J. B. gyvenamoji vieta taip pat nustatytina su ieškove.
CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsakovas pripažįsta savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo tik dėl išlaikymo nepilnametėms J. B. ir I. B. dydžio.
Ieškovė teismui vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų skaičiavimo nepateikė. Ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydį grindė tuo, kad po 600 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui teikiamas išlaikymas atitiktų atsakovo turtinę padėtį.
Išvadas byloje duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, kad su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu sutinka (b.t. I, b.l. 50-51, b.t. II, b.l. 47, 63-64).
Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (b.t. I, b.l. 16-36, 73-78, 87-94, 97-113, 142-184, b.t. II, b.l. 2-4, 22, 77-81, 84-91, 103-119, 123-136, b.t. III, b.l. 2-21) bei šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaikų poreikius, šalių gaunamas pajamas, bei atsakovo galimybes teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, atsižvelgdamas į šalių teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad 500 Lt dydžio kas mėnesį kiekvienam vaikui teikiamas išlaikymas iš esmės atitiktų nepilnamečių vaikų bendruosius bei specialiuosius individualius poreikius, užtikrintų tinkamą jų vystymąsi.
Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010-04-16, todėl išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas ne nuo 2009-11-01, kaip kad prašė ieškovė, o nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-04-16, iki vaikų pilnametystės, t.y. J. B. iki 2021-09-09, I. B. iki 2027-03-27.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).
Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).
CK 3.72 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui yra reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Iš byloje esančių duomenų bei šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra tvaiko priežiūros atostogose, kurios jai suteiktos trims metams, t.y. iki 2012-03-27. Remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d. nuo 2011-03-27 dienos ieškovė motinystės pašalpos nebegauna. Ieškovės etatas dėl jos darbovietėje įvykusių struktūrinių pertvarkymų yra panaikintas (b.t. II, b.l. 74-75). Šalys šių aplinkybių neneigė, ginčo dėl to nėra. Iš teismui pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-03-31 matyti, kad visas ieškovės pajamas sudarė gaunama motinystės pašalpa. Byloje duomenų, kad ieškovė turėtų papildomų pajamų, nuomotų asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butą nėra. Atsižvelgiant į visa tai, teismas kritiškai vertina atsakovo teiginį, jog ieškovė gauna pakankamai pajamų iš motinystės pašalpos, yra darbinga ir todėl išlaikymas jai nėra reikalingas. Atsakovui nepaneigus CK 3.72 str. 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, t.y. neįrodžius, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami jai save išlaikyti, teismas konstatuoja, kad atsakovei išlaikymas yra reikalingas.
Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.72 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokoje išbuvo 8 metus bei įvertinus tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankui, turi prievolę išlaikyti dvi nepilnametes dukras, taip pat įvertinus atsakovo gaunamas pajamas bei turtinę padėtį (b.t. I, b.l. 17-18, 73-78, 94-96, 142-184, b.t. II, b.l. 103-119, 123-136), teismas konstatuoja, kad ieškovei priteistinas 400,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį nuo 2011-03-27 iki ieškovės vaiko priežiūros atostogų pabaigos, t.y. iki 2012-03-27.
Pažymėtina, kad pasikeitus ieškovės turtinei padėčiai, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo arba išlaikymo mokėjimo nutraukimo. Ieškovei sudarius naują santuoką išlaikymo mokėjimas taip pat yra sustabdomas (CK 3.72 str. 11, 13 d.).
Dalinant santuokoje įgytą turtą turi būti sudaromas turto balansas (LR CK 3.118 str.), turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno jų asmeninis turtas. Sudarant turto balansą, iš bendro turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma turi būti mažinama šių prievolių suma (LR CK 3.118 str. 2 d.).
Šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto: 0,1699 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 100000 Lt (b.t. I, b.l. 87-93) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400000 Lt (b.t. I, b.l. 87-93), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje taip pat įgijo namų apyvokos daiktų už 50000 Lt, 100 vienetų UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė- 10000 Lt (b.t. I, b.l.113), 566 vienetus UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurių bendra vertė- 56600 Lt (b.t. I, b.l. 103-112) bei įkūrė E. B. individualią įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), kurios turto ir prievolių balansas šiuo metu yra neigiamas, ir kurią šalys vertina 1 Lt.
Ieškovė prieš santuokos sudarymą nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. I, b.l. 29). Atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įgijęs 34 UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijas bei automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. I, b.l. 99, 103-112). Šis turtas laikytinas šalių asmeniniu turtu ir nutraukiant šalių santuoką į dalijamo turto balansą nėra įtraukiamas.
Byloje duomenų apie kitą šalių turimą turtą nėra.
CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto vertės nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad santuokoje šalys įgijo turto už 616601 Lt.
AB SEB bankas 2007-07-10 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalims suteikęs 246791,71 EUR dydžio kreditą, kurio negrąžinta dalis šiuo metu yra 179090,41 EUR (618363,37 Lt, skaičiuojant pagal oficialų euro ir lito valiutų kursą) (b.t. II, b.l. 33, 121). Šalių turimi finansiniai įsipareigojimai yra 1762,37 Lt didesni nei šalių santuokoje įgytas turtas.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 str. 1 d.).
Šalys duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kuri nors šalis prisidėjo didesne savo asmeninio turto dalimi (asmeninėmis lėšomis) įsigyjant minėtą šalių bendrą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nėra. Kitų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taip pat nenustatyta, todėl teismas nustato, kad ieškovei ir atsakovui tenka po ½ santuokoje įgyto turto.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei šalių pareikštus pageidavimus, teismas konstatuoja pagrindą ieškovei natūra priteisti vaikams naudotis skirtus baldus: dvi lovas, du rašomuosius stalus, vieną komodą, tris įstiklintas pastatomas lentynas su stalčiais, dvi spinteles ant ratukų, vieną pakabinamą sieninę lentyną, ½ dalis (50 vnt.) UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt, ½ dalis (283 vnt.) UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 28300 Lt.
Atsakovui natūra priteistina 0,1699 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 100000 Lt (b.t. I, b.l. 87-93) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400000 Lt (b.t. I, b.l. 87-93), esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalis (50 vnt.) UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt, ½ dalis (283 vnt.) UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 28300 Lt bei namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė 50000 Lt.
Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Kreditoriui AB SEB bankui sutikus, šalių pageidavimu visos prievolės pagal 2007-07-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po šalių santuokos nutraukimo pereina atsakovui G. B..
Atsakovas pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 16137,68 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo asmeniškai išmokėtą kreditoriui AB SEB bankui ieškovės dalį pagal 2007-07-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios AB SEB banko pažymos matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-10-28 kreditoriui pagal 2007-07-10 kredito sutartį sumokėjo 5617,10 EUR pagrindinės sumos, 3676,33 EUR palūkanų ir 54,16 EUR delspinigių –iš viso 9347,59 EUR (32275,36 Lt pagal oficialų lito ir euro valiutų kursą). Ieškovė šių aplinkybių neneigė ir neginčijo. Byloje duomenų, jog ieškovė kaip solidari skolininkė minėtu laikotarpiu kreditoriui mokėjo įmokas nėra. Pagal LR CK 6.9 str. 1 d., solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo visos prievolės pagal kredito sutartį pereina atsakovui, t.y. šalių solidari atsakomybė baigiasi, bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovui iš ieškovės yra priteistina pusė minėtu laikotarpiu pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų - t.y., 16137,68 Lt.
Atsakovas taip pat pateikė reikalavimą priteisti iš ieškovės 13957,08 Lt dydžio piniginę kompensaciją už automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. laidos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendrąja jungtine nuosavybe, pardavimą po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad E. B. individuali įmonė 2009-04-01 Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojosi minėtu automobiliu. 2010-08-20 pirkimo-paradavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. individuali įmonė automobilį Mitsubishi Pajero už 27085,83 Lt pardavė UAB „A.“. Tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Kaip matyti iš byloje esančio turto išankstinio išsipirkimo paskaičiavimo, automobilis buvo nupirktas už likutinę jo kainą, įskaitant Finansinio lizingo sutartimi numatytas įmokas ir tokiu būdu įvykdyta prievolė lizingo davėjui AB „SEB lizingas“ pagal 2009-04-01 Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ką taip pat patvirtina aplinkybė, kad UAB „A.“ pinigus už automobilį pervedė ne ieškovės įmonei, o tiesiogiai AB „SEB lizingas“ (b.t. II, b.l. 29, 116, 117). Pažymėtina, jog atsakovas iš esmės ieškovės sudaryto automobilio pirkimo-pardavimo sandorio neginčija, neprašo šio sandorio pripažinti negaliojančiu, nors CK 3.68 str. jam tokią teisę numato. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtas automobilis buvo parduotas už didesnę kainą nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartimi, ar kad automobilį nupirkusi UAB „A.“ yra susijusi su ieškove. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog turto išankstinio išsipirkimo paskaičiavime nurodoma, kad Mitsubishi Pajero kaina, kurią finansavo lizingo davėjas yra 14,765,03 EUR (50980,70 Lt pagal oficialų lito ir euro valiutų kursą) (b.t. II, b.l. 116). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jo argumentus, jog automobilis Mitsubishi Pajero yra pagamintas pagal specialų užsakymą bei kad jo vertė yra didesnė nei nurodyta turto išankstinio išsipirkimo paskaičiavime. Byloje nėra jokių duomenų, kad lizingo davėjas „AB SEB lizingas“ automobilį Mitsubishi Pajero nupirko iš UAB „Autovytaras“, todėl teismas kritiškai vertina UAB „Autovytaras“ raštą, kuriame nurodoma, jog minėtas automobilis buvo parduotas už 144420,00 Lt bei kad jo rinkos kaina yra 55000 Lt (b.t. II, b.l. 21). Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas dėl 13957,08 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad E. B. individuali įmonė buvo įsteigta šalių santuokos metu. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, įmonė buvo įkurta šeimos verslui plėtoti, apie ją žinojo ir įmonės veiklą vystė abu sutuoktiniai, įmonės veiklos pajamos buvo naudojamos šeimos reikmėms. Atsižvelgiant į visa tai, E. B. individuali įmonė laikytina bendrąja jungtine šalių nuosavybe, o įmonės vardu šalių iki santuokos nutraukimo prisiimtos prievolės- solidariomis. Šalys pripažino, jog E. B. individualios įmonės įsipareigojimų ir turto balansas yra neigiamas, tačiau teismui jokių duomenų apie įmonės kreditorius bei turimą turtą nepateikė. Kadangi E. B. individuali įmonė yra registruota ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo ši įmonė paliktina ieškovei, tačiau abi šalys net ir nutraukus jų santuoką išlieka solidariai atsakingos prieš šios įmonės kreditorius pagal iki santuokos nutraukimo E. B. individualios įmonės prisiimtas prievoles (LR CK 3.109 str.).
Šalys teismo posėdyje sutarė, kad atsakovas ieškovei už natūra negautą turto dalį sumokės 25000 Lt dydžio kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui natūra priteistina turto dalis yra didesnė, nei priteista ieškovei bei vadovaujantis šalių dispozityvumo principu, ieškovei iš atsakovo priteistina 25000 Lt dydžio kompensacija už natūra negautą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės atsakovui yra priteistina 16137,68 Lt kompensacija už įvykdytą ieškovės solidarios prievolės dalį pagal 2007-07-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teismas taiko šalims priteistų kompensacijų įskaitymą ir konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovo yra priteistina 8862,32 Lt dydžio kompensacija už natūra negautą turtą.
Tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – B., o atsakovui- pavardė B. (CK 3.69 str.).
Ieškovė sumokėjo 1000,00 Lt žyminio mokesčio (b.t. I, b.l. 12, 40). 2010–04–20 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo šioje byloje (b.t. I, b.l. 37). Ieškovė taip pat sumokėjo 1035,84 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 200,00 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.t. III, b.l. 11, 29). Iš viso ieškovė turėjo 2235,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio (b.t. II, b.l. 13). 2010–11-09 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti atsakovui likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo šioje byloje (b.t. II, b.l. 36). Daugiau duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Iš viso atsakovas turėjo 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies- ieškovei iš atsakovo priteistas mažesnio nei ieškovės prašyta dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams ir ieškovei, netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinus ieškovei natūra priteistą turto dalį, teismas konstatuoja, kad yra patenkinta 76,19 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 1703,49 Lt (2235,84 Lt x 76,19 proc.) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteistina 119,05 Lt (500 Lt x 23,81 proc.) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei yra priteistina 1584,44 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, valstybei taip pat iš šalių proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 96 str. 1 d., 92, 93 str. str.).
Likusi ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo yra 9896,00 Lt. Nuo 504,00 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir ieškovei, ieškovė yra atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus 76,19 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovės už pareikštą ieškinį valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis yra 2356,24 Lt (9896,00 Lt x 23,81 proc.), o iš atsakovo atitinkamai priteistina 7923,76 Lt ( (9896,00 Lt + 504,00 Lt) x 76,19 proc.) dydžio žyminio mokesčio dalis.
Likusi atsakovo už pareikštą priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo yra 114 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinys taip pat tenkintas iš dalies- netenkinti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, dėl kompensacijos už parduotą automobilį priteisimo, teismas konstatuoja, kad yra patenkinta 40,00 procentų priešieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 68,40 Lt (114,00 Lt x 60,00 proc.) už priešieškinį nesumokėto žyminio mokesčio dalis, o atitinkamai iš ieškovės- 45,60 Lt (114,00 Lt x 40,00 proc.).
Byloje iš viso susidarė 78,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kurių 18,66 Lt (78,39 Lt x 23,81 proc.) priteistina iš ieškovės, o 59,73 Lt (78,39 Lt x 76,19 proc.) iš atsakovo. Taigi, iš ieškovės valstybei priteistina 2356,24 Lt žyminio mokesčio dalis už pareikštą ieškinį, 45,60 Lt žyminio mokesčio dalis už byloje atsakovo pareikštą priešieškinį bei 18,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - iš viso 2420,50 Lt. Atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistina 7923,76 Lt žyminio mokesčio dalis už pareikštą ieškovės pareikštą ieškinį, 68,40 Lt žyminio mokesčio dalis už priešieškinį bei 59,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - iš viso 8051,89 Lt
Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo G. B. priteistas laikinas materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. B., gim. 2003-09-09 ir I. B., gim. 2009-03-27, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-16 iki sprendimo šioje byloje priėmimo; nutarta padaryti įrašą viešame registre apie iškeltą civilinę bylą dėl daiktinių teisių į ieškovei E. B. ir atsakovui G. B. jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir UAB „D.“, į/k (duomenys neskelbtini) bei UAB „E. B.“, į/k (duomenys neskelbtini), vertybinius popierius, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į dalintiną turtą; areštuoti ieškovei E. B. ir atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančius ir dalintinus namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką ir pan.), esančius name (duomenys neskelbtini), saugotoju paskiriant atsakovą G. B.; atsakovas G. B., įpareigotas ieškovę E. B. įleisti į namus (duomenys neskelbtini), ieškovei patogiu laiku, tikslu pasiimti asmeninius jos daiktus ir vaikams skirtus daiktus bei rūbus (b.t. I, b.l. 43-44). Įsiteisėjus teismo sprendimui šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o vaikų išlaikymui iš atsakovo išieškota suma įskaitytina į priteisto išlaikymo dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 259, 264, 265-269, 284 str. str.,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, tarp E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2003 m. kovo 14 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 19) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. B., gim. 2003-09-09 ir I. B., gim. 2009-03-27, gyvenamąją vietą su jų motina E. B..
Priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. B. ir I. B., kiekvienai po 500,00 Lt(penki šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2010-04-16, iki vaikų pilnametystės, t.y. J. B. iki 2021-09-09, I. B. iki 2027-03-27, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti E. B. nepilnamečiams vaikams J. B. ir I. B. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymą ieškovei E. B. po 400,00 Lt (keturi šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-27 iki ieškovės vaiko priežiūros atostogų pabaigos, t.y. iki 2012-03-27.
Santuokoje įgytą 616601 Lt (šeši šimtai šešiolika tūkstančių šeši šimtai vienas litas) vertės turtą šalims padalinti lygiomis dalimis.
Ieškovei E. B. natūra priteisti vaikams naudotis skirtus baldus: dvi lovas, du rašomuosius stalus, vieną komodą, tris įstiklintas pastatomas lentynas su stalčiais, dvi spinteles ant ratukų, vieną pakabinamą sieninę lentyną, ½ dalis (50 vnt.) UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt( penki tūkstančiai litų), ½ dalis (283 vnt.) UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 28300 Lt( dvidešimt aštuoni tūkstančiai trys šimtai litų)
Atsakovui G. B. natūra priteisti 0,1699 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 100000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400000 Lt( keturi šimtai tūkstančių litų) , esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalis (50 vnt.) UAB „E. B.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt(penki tūkstančiai litų), ½ dalis (283 vnt.) UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra vertė 28300 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai trys šimtai litų) bei namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 50000 Lt.(penkiasdešimt tūkstančių litų)
E. B. individualią įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei E. B., nustatant, kad ieškovė E. B. ir atsakovas G. B. išlieka solidariai atsakingi prieš šios įmonės kreditorius pagal iki šalių santuokos nutraukimo E. B. individualios įmonės turėtas prievoles.
Nustatyti, kad visos prievolės pagal 2007-07-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po šalių santuokos nutraukimo pereina atsakovui G. B..
Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei E. B. 8862,32 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus, 32ct) dydžio kompensaciją už natūra negautą turtą, atsižvelgiant į įskaitytas šalims priteistas kompensacijas bei už kreditoriui įvykdytą prievolės dalį.
Po santuokos nutraukimo E. B. palikti jos santuokinę pavardę – B., G. B. – pavardę B..
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. B. 1584,44 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 44ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. B..
Priteisti iš atsakovo G. B. 8051,89 Lt (aštuonis tūkstančius penkiasdešimt vieną litą, 89ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovės E. B. 2420,50 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų, 50ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo G. B. priteistą laikinas materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. B., gim. 2003-09-09 ir I. B., gim. 2009-03-27, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-16 iki sprendimo šioje byloje priėmimo; įrašą viešame registre apie iškeltą civilinę bylą dėl daiktinių teisių į ieškovei E. B. ir atsakovui G. B. jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir UAB „D.“, į/k (duomenys neskelbtini) bei UAB „E. B.“, į/k (duomenys neskelbtini), vertybinius popierius, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į dalintiną turtą; ieškovei E. B. ir atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančių ir dalintinų namų apyvokos daiktų (baldų, buitinės technikos ir pan.), esančių name (duomenys neskelbtini), areštą; įpareigojimą atsakovui G. B., ieškovę E. B. įleisti į namus (duomenys neskelbtini), ieškovei patogiu laiku, tikslu pasiimti asmeninius jos daiktus ir vaikams skirtus daiktus bei rūbus – panaikinti.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – atsakovo G. B. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiams vaikams J. B., gim. 2003-09-09 ir I. B., gim. 2009-03-27, priteistą išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.