Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. R., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. lapkričio 21 d. teismo rūmuose gautas ir 2025 m. gruodžio 1 d. priimtas J. R. pareiškimas, kuriuo prašoma:

1.1. nustatyti faktą, jog pareiškėjos tėvas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi buvo įgijęs nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą: 1956 m. (1961 m.) statybos pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai užvaldydamos priėmė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą;

1.3. nustatyti juridinę reikšmę turintį, kad faktą, kad J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai užvaldydama priėmė motinos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles ir dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyrių (CPK 442 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktai).

6. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvai yra M. M. ir J. M., kurie susituokė (duomenys neskelbtini). Byloje esančios Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo pažymos bei Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad J. M. nuosavybės teise priklauso 0,97000ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas yra Apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 1495. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai 1956 m., neįregistruotos, tačiau naudotojas yra J. M., įrašas galioja nuo 1997 m. spalio 13 d. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas pateikė Mažeikių rajono Ruzgų apylinkės Juodeikių kaimo 1983–1985 m., Mažeikių rajono Židikų apylinkės Juodeikių kaimo 1986–1990 m. ir 1991–1998 m. ūkinių knygų kopijas apie J. M. valdytus pastatus. LTSR KŪM RTIB Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuras namų valdybos techninės apskaitos byla patvirtina, kad pastatą valdė J. M.. Mirties įrašai patvirtina, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Nors M. M. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio J. M. mirties, tačiau Mažeikių rajono notarė V. M. 2004 m. rugsėjo 10 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes kreiptasi praleidus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2025 m. lapkričio 10 d. pažymoje nurodoma, kad dėl J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. ir dėl M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo į jų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos.

10. Teismui nėra pagrindo J. M. laikyti nesąžiningu, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už jį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (CK 4.70 straipsnis). J. M. pradėjus nepertraukiamai (iki savo mirties) valdyti pastatą, jis buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į statinį negu jis. Valdymas buvo išviešintas viešajame registre, tačiau per valdymo laikotarpį niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jo valdomo turto ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, kad per įstatyme numatytą terminą niekas nepateikė prašymo įstoti į bylą, daroma išvada, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant galima įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatyta, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

12. Teismas pažymi, kad dar 1983 m. ūkinėje knygoje žymima, kad kartu su M. M. ir J. M. gyvena jų dukra J. M.. Analogiški įrašai žymimi 1985 m. ir 1991 n. ūkinėse knygose. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnijos 2025 m. spalio 16 d. pažymoje nurodoma, kad J. R. nuo 1988 m. liepos 28 d. iki 2024 m. birželio 2 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), kurioje faktiškai tebegyvena, rūpinasi ir prižiūri visą turtą iki šiol. Kartu su pareiškimu pateikti mokėjimų kvitai patvirtina, kad J. R. nuo 2012 m. moka už suvartotą elektros energiją.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), bei J. R. per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po J. M. mirties, pradėdamos jį faktiškai valdyti, nes po palikėjo mirties jos abi liko gyventi namuose, naudojosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius.

14. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja J. R. per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. M. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68–4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) bei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja J. R. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.