- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-354-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04312-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-354-278/2013
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04312-2012-8
2013 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-825-828/2013 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei O. S., tretiesiems asmenims Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrijai, akcinei bendrovei (toliau - AB) „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ dėl prievolės panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu M. G. nurodė, kad atsakovė O. S. 2011-12-02 raštu AB „Panevėžio butų ūkis“ patiekė tikrovės neatitinkančią informaciją apie gyventojų skaičių buitinių atliekų išvežimo mokesčio perskaičiavimo butui (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bute nuo 2008 m. balandžio mėnesio gyvena vienas, tačiau 2011-02-01 namo gyventojų susirinkime atsakovė O. S. paskleidė melagingą informaciją apie jo vengimą mokėti mokesčius ir, kad bute gyvena jo motina, tuo viešai pažemindama jį. Prašė teismą panaikinti neteisėtai priskaičiuotą piniginę prievolę bei įpareigoti atsakovę O. S. pateikti patikslintą informaciją AB „Panevėžio butų ūkis“ bei priteisti iš atsakovės 2 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto aplinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad reikalavimas panaikinti ieškovui, kaip buto, (duomenys neskelbtini), savininkui, nuo 2011-12-01 nustatytą piniginę prievolę - 6,07 Lt dydžio mėnesinį mokestį už atliekų tvarkymą už vieną asmenį pareikštas ne tam asmeniui, privalančiam atsakyti pagal reikalavimą. Teismas darė išvadą, jog sprendimas panaikinti ieškovo nurodytą prievolę sukels teises ir pareigas AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“, o ne atsakovei O. S.. Nustatė, jog pareigą teikti informaciją apie gyventojų skaičių (tame tarpe ir mokamas įmokas už teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas), kitus parametrus, turi tiek ieškovas, atsakovė (jei tuo metu ji eina bendrijos pirmininkės pareigas), tiek AB „Panevėžio butų ūkis“ bei ieškovo motina D. G., o kilus ginčui tarp ieškovo ir atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus, atliekų tvarkytojo dėl įmokų už atliekų tvarkymo paslaugas, ieškovas turi teisę kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Pirmosios instancijos teimas darė išvadą, kad atsakovu pagal šį ieškovo reikalavimą turėtų būti nurodytas juridinis asmuo - Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrija, kurio valdymo organo narys (pirmininkas) ir turi pareigą teikti informaciją, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pareikštas ne tam asmeniui, kuris privalėtų pagal jį atsakyti. Įvertinęs atsakovės surašytos ir 2011-12-02 AB „Panevėžio butų ūkis“ pateiktos pažymos turinį, teismas darė išvadą, kad dokumente nėra ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų. Konstatavo, jog bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė sąžiningai buvo įsitikinusi, jog bute iš tikrųjų gyvena ieškovas ir jo motina, todėl apie gyventojų skaičiaus padidėjimą pranešė administratoriui. Teisės akte numatytos pareigos vykdymas, nesant piktnaudžiavimo požymių negali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ir pagrindu galimai žalai atlyginti. Kadangi pažymos 2011-12-02 pateikimas nepripažintas teisės pažeidimu, todėl negali sukelti pareigos atlyginti galimai padarytą žalą, tame tarpe ir žalą už galimai nepagrįstai skaičiuojamą įmoką, kaip pažymos pateikimo pasekmę. Konstatavo, jog visi reikalavimai kylantys dėl galimai nepagrįstai skaičiuojamos privalomos įmokos už atliekų tvarkymą turėtų būti reiškiami įmoką reikalaujantiems mokėti subjektams, bet ne atsakovei. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas ne tam asmeniui, kuris privalėtų pagal jį atsakyti, nes atsakovė pateikė pažymą, vykdant savo pareigas jos darbdavio interesais, kuris yra Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrija, todėl bendrija turėtų būti atsakovu pagal šį ieškovo reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas buvo šališkas, iškreipė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai nenagrinėjo aplinkybių, nagrinėtų teismo proceso metu. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad O. S. dirba bendrijoje pagal darbo sutartį, o pateiktas susirinkimo protokolas pats savaime nėra dokumentas, patvirtinantis darbo santykių egzistavimą. AB „Panevėžio butų ūkis“ nėra įrašytas į atliekas tvarkančių įmonių registrą, todėl neturi atliekų tvarkytojo statuso ir negali sudaryti sutarčių dėl tokio pobūdžio paslaugų, įmonė yra komisinio atlygio už įmokas už atliekų tvarkymo paslaugas tvarkytoja. Teigia, jog teismas turėjo ex officio pasiūlyti jam pakeisti atsakovą. Teigia, jog pagal Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, Klaipėdos g. 132 namo bendrija, taip pat ir atsakovė, neturi pareigos pranešti apie gyventojų skaičiaus pokyčius konkrečiame (duomenys neskelbtini) bute. Nurodo, jog tik patalpų (buto) savininkas ir tik AB „Panevėžio butų ūkis“ turi pareigą pateikti minėtus duomenis. Teigia, kad atsakovė savavališkai, niekieno neįpareigota, elgėsi neatsakingai ir tyčia, kišosi į dviejų sutarties šalių civilinius santykius, tuo sukeldama žalą, kurią privalo atlyginti. Nurodo, jog nesuprantamas teismo argumentas, kad pats ieškovas turi kreiptis į atliekų tvarkytoją AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ dėl duomenų sutikslinimo, kai AB „Panevėžio butų ūkis“ administruoja ir yra atsakingas už įmokų už atliekų tvarkymą surinkimą. Teigia, jog nei įstatymas, nei bendrijos įstatai nenumato pareigos teikti informaciją, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti teisingus duomenis pareikštas ne tam atsakovui. Mano, jog bylos aplinkybės patvirtina atsakovę O. S. veikus kaip fizinį asmenį. Teigia, jog atsakovė, pateikdama pažymą apie ieškovo bute gyvenančius asmenis, vienareikšmiškai suponavo nuomonę apie jį kaip pilietį, vengiantį mokėti mokesčius. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino 2011-12-02 pažymos pateikimo aplinkybių ir paties neteisėto pateikimo fakto sąlygotų neigiamų padarinių. Minėtos pažymos pateikimas ieškovui sukėlė emocinę įtampą bei psichologinį diskomfortą, tik dėl atsakovės veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Teigia, jog įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, jog O. S. veiksmai buvo sąlygoti tyčios, vieno asmens siekio neteisėtais veiksmais sudaryti nepatogumus kitam asmeniui, o ieškovo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau arba apie jų buvimą iki tol nebuvo žinoma.
Atsiliepimas
Atsakovė O. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareigą teikti informaciją apie gyventojų skaičių turi tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek AB „Panevėžio butų ūkis“ bei D. G. ir teismo sprendimu įpareigoti kitą asmenį vykdyti pačiam ieškovui tenkančių pareigą nėra jokio pagrindo. Patvirtina, jog ji veikė kaip namo bendrijos pirmininkė, todėl teismas jos kaip fizinio asmens negali įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus. Teigia, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš jos neturtinę žalą, nes 2011-12-02 pažymoje nėra jokios informacijos apie mokesčių vengimą, nėra ieškovą žeminančių garbę ir orumą duomenų, o liudytojos patvirtino, jog vykusiame namo bendrijos susirinkime nebuvo skelbiama apie M. G. vengimą mokėti mokesčius.
Trečiasis asmuo Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog O. S. Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrijos pirmininke dirba išrinkta susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Teigia, jog Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklės įpareigoja bendrijų pirmininkus teikti informaciją atliekų kiekiui įvertinti, todėl O. S., kaip bendrijos pirmininkė, pateikė pažymą AB „Panevėžio butų ūkis“ apie ieškovo bute gyvenančių asmenų skaičių. Nurodo, jog teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes ieškovui pateikus duomenis apie jo ir D. G. mokamas įmokas už atliekas ir atliekų tvarkytojui juos sutikrinus, ginčas būtų išspręstas dėl galimai nepagrįstos įmokos už atliekų tvarkymą. Sutinka su teismo išvada, kad pateikus pažymą, ieškovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti, o M. G. jokia žala nepadaryta.
Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teisės aktai įpareigoja bendrijų pirmininkus teikti informaciją apie gyventojų skaičių. Teigia, jog bendrovė administruoja Klaipėdos g. 99 K2-(duomenys neskelbtini) namą, o Klaipėdos g. 132 namą administruoja AB „Panevėžio butų ūkis“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003-11-27 sprendimu Nr. 1-10-15, 21 punktą, individualių namų valdų ir daugiabučių namų butų savininkai, nuomininkai, daugiabučių namų administratoriai ar bendrijų pirmininkai privalo teikti informaciją, atliekų tvarkytojui pareikalavus, apie gyventojų skaičių, būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų, moksleivių, studentų, vaikų skaičių, vietų skaičių, patalpų plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiui įvertinti. Minėtų taisyklių 22 punktas atliekų turėtojus – atliekų gamintojus arba juridinius ar fizinius asmenis, kurie naudojasi savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, įpareigoja sudaryti viešąsias sutartis su konkrečiu atliekų tvarkytoju – operatoriumi, kuriuo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003-11-27 sprendimu Nr. 1-10-15 yra patvirtintas AB „Panevėžio specialusis autotransportas“. Iš minėto teisės norminio akto matyti, jog atliekų tvarkytojui pareikalavus, bendrijų pirmininkai privalo pateikti Taisyklėse nurodytą informaciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė O. S., kaip Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrijos pirmininkė, 2011-12-02 pateikė AB „Panevėžio butų ūkis“ pažymą apie (duomenys neskelbtini) buto gyventojų skaičių. Pirmosios instncijos teismo posėdyje atsakovė O. S. patvirtino, jog namo gyventojams pranešus, kad M. G. bute gyvena daugiau nei vienas asmuo, ji, būdama bendrijos pirmininke, informavo AB „Panevėžio butų ūkis“, kaip namą administruojantį asmenį, apie gyventojų pasikeitimus Klaipėdos g. 132 name, tuo vykdydama savo pareigą informuoti minėtą įmonę apie vykstančius pasikeitimus (b.l. 8, 116-122). Tai, jog pirmininkė privalo informuoti namą administruojančią įmonę apie gyventojų skaičių, patvirtino ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė 2012-11-20 teismo posėdžio metu (b.l. 89-92). Įrodymų, kad bendrijos pirmininkas privalo kasmet pateikti duomenis apie namo gyventojų skaičių, teismui nepateikta, tačiau AB „Panevėžio butų ūkis“ administruojant namą neatmestina, kad minėtai įmonei būtina teikti įvairią informaciją, susijusią su namo būklės stoviu, gyventojų pasikeitimu ir kt., todėl konstatuoti, jog bendrijos pirmininkė viršijo savo įgaliojimus, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.). Be to, įstatymai nedraudžia apie žinomus pažeidimus ar įtarimus informuoti šiuos pažeidimus galinčias pašalinti institucijas, todėl darytina išvada, jog O. S. veikė ir visuomeniškai. 2003-10-01 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties 10 punktu įtvirtinta buto savininko M. G. pareiga pasikeitus buto gyventojų skaičiui, per 10 dienų raštu informuoti AB „Panevėžio butų ūkis“ (b.l. 66-67). Apeliantas teigia, jog O. S. savo veiksmais siekė įtakoti jo bei trečiojo asmens civilinius santykius. Minėti teiginiai atmestini, nes AB „Panevėžio butų ūkis“ gauta atsakovės informacija 2003-10-01 šalių sutarties negalėjo pakeisti ir neįpareigojo padidinti mokesčius M. G., nepatikrinus gautos informacijos.
Apeliantas, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti teisingus duomenis, motyvuoja tuo, jog 2011-12-02 pažyma bei atsakovės melagingi teiginiai, išsakyti bendrijos narių susirinkime, pažemino jo garbę ir orumą. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnį, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-507/2006; Nr. 3K-3-106/2011; Nr. 3K-3-81/2013). Civiliniame procese vyrauja rungtyniškumo principas ir kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas teigia, jog atsakovė bendrijos narių susirinkime paskleidė neteisingas žinias, jog jis vengia mokėti mokesčius ir tuo pažemino jo garbę ir orumą. Tačiau leistinų ir pakankamų įrodymų apie atsakovės O. S. išsakytus teiginius Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrijos narių susirinkime, byloje nėra (CPK 178 str.). Tai neigia atsakovė, šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja Z. L., I. V., todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti jog bendrijos susirinkime O. S. konkrečiai apie apeliantą paskleidė jo garbę ir orumą žeminančius faktus (b.l. 116-122, CPK 178 str.). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog apie tai, jog bute (duomenys neskelbtini) gyvena ir ieškovo M. G. motina, bendrovės pirmininkę O. S. informavo namo gyventojai ir tuo iniciavo klausimo dėl mokesčių mokėjimo svarstymą. Atsakovė teigia, jog kiek asmenų gyvena bute, ji klausiusi paties M. G., tačiau jis atsisakė dėl to pasiaiškinti, kas iš esmės ir turėjo įtakos informacijos AB „Panevėžio butų ūkis“ pateikimui, kurią teikė ne O. S., o namo bendrija (b.l. 8). Be to, vertinant 2011-12-02 pažymos turinį gramatiniu aspektu, negalima spręsti, jog apeliantas nemokėjo mokesčių ir tai suformavo negatyvų požiūrį į apeliantą (b.l. 8). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minėtos pažymos turinys pripažintinas tik informatyviu, t. y. informuojantis AB „Panevėžio butų ūkis“ apie pasikeitusį buto gyventojų skaičių, todėl nėra pagrindo pripažinti pažymos turinį pažeidžiančiu apelianto garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovę O. S. pateikti teisingus duomenis, paneigiančius 2011-12-02 pažymoje nurodytas aplinkybes. Kaip nurodyta aukščiau, pagal 2003-10-01 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, prievolė teikti informaciją apie buto gyventojų skaičiaus pasikeitimus priskirtina buto savininkui, t. y. apeliantui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. S., kaip fizinis asmuo, negali atlikti apeliantui priskirtinos pareigos informuoti paslaugų teikėją AB „Panevėžio butų ūkis“ apie buto gyventojų skaičių, nes teikdama informaciją ji veikė kaip bendrijos valdymo organo atstovė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra nustatytų visų sąlygų, būtinų O. S. civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui (CPK 185 str.).
Apeliantas neigia, jog O. S. yra bendrijos pirmininkė, tačiau iš Klaipėdos g. 132 namo savininkų bendrijos narių 2011-02-07 susirinkimo duomenų matyti, kad O. S. buvo išrinkta į bendrijos valdybą, kuri atsakovę 2011-02-10 išrinko valdybos pirmininke, o valdybos narę A. K. įpareigojo pasirašyti darbo sutartį (b.l. 86-87). (b. l. 116-122). Be to, VĮ Registrų centro juridinių asmenų registras patvirtina, jog O. S. bendrijos pirmininke yra nuo 2003-01-22, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pažymą AB „Panevėžio butų ūkis“ ji pateikė kaip bendrijos pirmininkė (b.l. 173-177).
Ieškovas pagrįstai nurodo, jog AB „Panevėžio butų ūkis“ nėra atliekas tvarkanti įmonė, tačiau minėta bendrovė administruoja gyvenamąjį namą Klaipėdos g. 132, surenka mokesčius, kurių dalį paskirsto tiekėjams, tame tarpe ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Įrodžius, jog už buitinių atliekų išvežimą nepagrįstai abi minėtos įmonės gavo lėšas, jas turėtų grąžinti, kaip be pagrindo praturtėję asmenys (CK 6.237 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas reikalavimus pareiškė asmeniui, kuris negali kaip fizinis asmuo atsakyti, todėl ieškinys O. S. pagrįstai atmestas. Pagal Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio nuostatas pakeisti atsakovą byloje teismas gali tik ieškovo prašymu, o nesutikus atsakovo keisti, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Iš 2012-11-20 teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas ieškovui siūlė pakeisti atsakovę tinkamais atsakovais, tačiau M. G. nesutiko, todėl konstatuoti, jog teismas pažeidė procesines teisės normas ir privalėjo savo iniciatyva (ex officio) pakeisti atsakovę tinkama šalimi, nėra pagrindo (b.l.89-92).
Apeliacinės instancijos teismui M. G. pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog minėti dokumentai yra išduoti 2007-2012 m. laikotarpiu, kas leidžia konstatuoti, jog juos apeliantas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Svarbių priežasčių kodėl jie savalaikiai nebuvo teikiami, nepateikta. Be to, apeliacinės instancijos teismas tikrina procesinį sprendimą pagal jo priėmimo metu gautus ir įvertintus įrodymus, todėl priimti naujus įrodymus nėra pagrindo.
Dėl paminėto naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė O. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 250 Lt, todėl, atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (b.l. 166, CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.