- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- eAS-46-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01419-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius, Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM, Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama įpareigojimo atsakovą Druskininkų savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija): 1) suprojektuoti žemės sklypus Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto A. P. parengtoje kartografinėje medžiagoje A, B, C pažymėtose teritorijose; 2) organizuoti tų žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899); 3) patvirtinti nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, kuriuose turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652); 4) suprojektuoti siūlomus servitutus (jeigu jų reikia) ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyriui.
Pareiškėja 2019 m. spalio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakė skundo ir pateikė pareiškimą, kuriame prašė bylą nutraukti, kadangi Regionų apygardos administraciniame teisme dėl jos reiškiamo reikalavimo jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-9434-402/2019.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo atsisakymą ir bylą nutraukė. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš pareiškėjos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad pareiškėjos prašymas dėl skundo atsisakymo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo priteisti iš pareiškėjos 1 452,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią skundo atsisakymas ne todėl, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui.
Teismas vertino, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 452,00 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimo į skundą rengimą dydžio (1262,7 Eur x 2,5 = 3156,75 Eur), tačiau pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Druskininkų savivaldybės administracijoje veikia Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirbančių specialistų vienas iš uždavinių – atstovauti savivaldybei ir savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos teismuose ir ginti savivaldybės teisėtus reikalavimus, įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, parengtas atsiliepimas nėra didelės apimties (5 lapai), pareiškėjos neatstovavo advokatas, savo teises ji gynė savarankiškai, be to, pareiškėja atsisakė nuo skundo pirmojo teismo posėdžio ir pirmojo savo pasisakymo metu, todėl ginčas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, atsakovo atstovai dėl ginčo dalyko nepasisakė, papildomų klausimų nekėlė, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, sumažino atsakovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur sumos.
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikto skundo skyriuje „Dėl bylų sujungimo“ informavo teismą apie pagal jos skundą pradėtą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinę bylą Nr. eI-7708-423/2019, nurodė toje byloje numatyto teismo posėdžio datą (2019 m. spalio 24 d.) ir paprašė teismą sujungti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracines bylas Nr. eI-7708-423/2019 ir Nr. eI-9434-402/2019. Pažymi, kad teismas prašymo dėl bylų sujungimo iki numatytos teismo posėdžio datos (2019 m. spalio 24 d.) neišsprendė, todėl pareiškėja analogišką prašymą pateikė žodžiu administracinės bylos Nr. eI-7708-423/2019 teismo posėdyje 2019 m. spalio 24 d. (nurodytojo teismo posėdžio garso įrašo 26 min. – 31 min.). Administracinę bylą Nr. eI-7708-423/2019 nagrinėjanti teisėjų kolegija prašymo sujungti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamas administracines bylas Nr. eI-7708-423/2019 ir Nr. eI-9434-402/2019 netenkino. Pareiškėjos teigimu, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI-7708-423/2019 negalėjo vien žodžiu netenkinti jos prašymo sujungti administracines bylas Nr. eI-7708-423/2019 ir Nr. eI-9434-402/2019. Dėl to pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimą, kuris neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jos teises.
Pareiškėja nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI-7708-423/2019 priimtoje skundžiamoje nutartyje apie atsisakymą sujungti pareiškėjos prašytas administracines bylas taip pat nepasisakyta, atsisakymo sujungti pareiškėjos prašytas administracines bylas motyvai ir argumentai nenurodomi. Vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių bylų sujungimą reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjos atsisakymas nuo skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI-7708-423/2019 paduotas po pareiškėjos prašymo sujungti administracines bylas Nr. eI-7708-423/2019 ir Nr. eI-9434-402/2019 netenkinimo, skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip eliminuojanti pareiškėjos galimybę kvestionuoti pirmosios instancijos teismo atsisakymą sujungti administracines bylas, o administracinė byla, kurioje priimta skundžiama nutartis, grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos nuomone, bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš jos priteistos neteisėtai. Teismas netinkamai įvertino ginčo kilimo priežastis, atsakovo veiksmus, kurie įtakojo pareiškėjos apsisprendimą kreiptis į teismą. Teigia, kad skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. AS492-748/2014 ir Nr. AS-534-575/2018 nustatytas faktas, jog Druskininkų savivaldybės administracijos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, laikytinas prejudiciniu ir šioje administracinėje byloje, kurioje priimta skundžiama nutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymėdamas, kad ABTĮ nėra numatyto draudimo žodine nutartimi atmesti proceso dalyvio prašymą dėl bylų sujungimo, ką teismas šiuo atveju ir padarė. Atsakovo teigimu, nepagrįstu pripažintinas pareiškėjos teiginys, jog nagrinėjamuoju atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai turėjo priimti nutartį, tačiau to neva nepadarė. Teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl bylų sujungimo, vadovavosi ABTĮ 68 straipsniu ir proceso ekonomiškumo principu, ką ir nurodė teismo posėdžio metu, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, jog teismas nepateikė atsisakymo sujungti bylas faktinių ir teisinių pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja turi didžiulę bylinėjimosi teisme patirtį (pareiškėja nuo 2009 m. dalyvauja daugybėje administracinių ir civilinių bylų prieš atsakovą, kas matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ji savarankiškai rengia procesinius dokumentus, savo interesus teisme gina pati, todėl jai yra žinomos ir suprantamos atitinkamos įstatyme nustatytos procesinės teisės ir pareigos). Atsakovo nuomone, šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad procesinėmis teisėmis pareiškėja naudojosi neprotingai ir nesąžiningai: pareiškėja inicijavo atsakovo atžvilgiu dar vieną administracinę bylą su tapačiu reikalavimu ir skundo nagrinėjamoje byloje atsisakė tik 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu. Pareiškėjai protingai ir sąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe laiku (iki atsakovo atsiliepimo pateikimo) pateikus pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, jokių bylinėjimosi išlaidų nebūtų atsiradę. Todėl, atsakovo vertinimu, ginčo kilimo priežastis nulėmė išimtinai pareiškėjos neprotingas, nerūpestingas ir nesąžiningas elgesys.
Atsakovas teigia, kad nors Druskininkų savivaldybės administracijoje yra Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, tačiau jame dirba tik trys teisininkai, kurie turi teisę rengti procesinius dokumentus bei ginti atsakovo interesus teisme. Atsižvelgiant į didelį darbo krūvį (didelį einamųjų bylų kiekį, potencialių teisminių ginčų kiekį, atliekamas kitas darbo funkcijas sprendžiant vidinius klausimus, rengiant įvairius dokumentus, teikiant konsultacijas ir t.t.), jie negalėjo teisme tinkamai atstovauti atsakovo interesus, todėl atsakovui šioje byloje buvo poreikis naudotis advokatų paslaugomis. Atsakovas šioje byloje neatliko jokių veiksmų, kurie leistų apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, byla buvo inicijuota pareiškėjos, atsakovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai veikė proceso metu. Teisė į teisminę gynybą, įskaitant teisę į advokatą, yra absoliuti konstitucinė teisė, kuri negali būti ribojama remiantis prielaida, jog atsakovę byloje galėjo atstovauti jos teisininkai. Atsakovo nuomone, jo patirtos išlaidos šiuo atveju yra pagrįstos ir būtinos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria teismas vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu administracinę bylą nutraukė ir priteisė atsakovui iš pareiškėjos 500 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu atmestu jos prašymu dėl administracinių bylų Nr. eI-7708-423/2019 ir Nr. eI-9434-402/2019 sujungimo. Pareiškėjos teigimu, nepriėmęs nutarties nurodytuoju klausimu, teismas nepateikė atsisakymo sujungti bylas faktinių ir teisinių pagrindų, kuriuos ji galėtų ginčyti šiame atskirajame skunde, ir tuo neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises.
Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Taigi apeliacijos objektas pagal atskiruosius skundus yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-313/2009).
Bylų sujungimą reglamentuoja ABTĮ 68 straipsnis, tačiau šio straipsnio nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties sujungti administracines bylas gali būti paduodamas atskirasis skundas. Be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis dėl administracinių bylų sujungimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
Teisėjų kolegija papildomai atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, jog ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas administracinių bylų sujungimo klausimas, todėl tokio procesinio sprendimo motyvai negali būti apeliacinės instancijos teismo bylos dalyku šioje administracinėje byloje. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su administracinių bylų sujungimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo atsakovo naudai teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo ne remdamasis tuo, kad atsakovas geruoju jį patenkino, o administracinė byla nutraukiama. Tačiau neginčytina, kad ir tada, kai pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju jo nepatenkinus, iki tol, kol pareiškėjas atsisako skundo ir teismas nutraukia bylą, atsakovas gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, ABTĮ egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todėl, užpildant šią spragą, taikytina įstatymo analogija (ABTĮ 4 str. 7 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Taigi konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas yra įgijęs teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Kita vertus, žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tačiau tuo pačiu šis prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiama nutartimi atsakovo naudai iš pareiškėjos priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis buvo sumažintas, todėl jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą įtakojo pareiškėjos procesinis elgesys, kai ji dėl tapačių reikalavimų antrą kartą kreipėsi į teismą su skundu, jau esant priimtam jos skundui šioje byloje. Akcentuotina, kad pareiškėja nuo 2009 m. dalyvauja administracinėse ir civilinėse bylose prieš atsakovą, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bylos dėl pareiškėjos skundų ne vieną kartą buvo nutrauktos arba skundus atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog pareiškėja reiškė reikalavimus, dėl kurių teismai jau buvo pasisakę (pvz., administracinės bylos Nr. eA-343-438/2018, Nr. eAS-809-492/2018, Nr. Ik-586-554/2013, Nr. I-2873-428/2014). Be to, atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl administracinėse bylose Nr. AS492-748/2014 ir Nr. AS-534-575/2018 nustatytų faktų, jog Druskininkų savivaldybės administracijos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad faktinė situacija dėl būtinumo atsakovui pasinaudoti profesionaliu teisiniu atstovavimu, siekiant tinkamai apginti Druskininkų miesto savivaldybės interesus, šiuo nagrinėjamu atveju yra pakitusi. Atsakovas nurodė, jog Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje dirba tik trys teisininkai, kurie turi teisę rengti procesinius dokumentus bei ginti atsakovo interesus teisme, todėl dėl didelio darbo krūvio (didelio einamųjų bylų kiekio, potencialių teisminių ginčų kiekio, atliekamų kitų darbo funkcijų sprendžiant vidinius klausimus, rengiant įvairius dokumentus, teikiant konsultacijas ir t. t.), jie negalėjo teisme tinkamai atstovauti atsakovo interesų. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos reiškiamų reikalavimų pobūdis, ginčo specifika, jau priimtų teismų sprendimų pagal ankstesnius pareiškėjos reikalavimus analizė, su skundu pateikiamos medžiagos apimtis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai bylą vertinti kaip nesudėtingą teisės aiškinimo ir taikymo aspektais ir pripažinti, jog pasiruošimas bylai nereikalavo specialių žinių, patyrimo, o atsakovo išlaidos advokatui neatitiko būtinumo kriterijaus. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo naudai.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.