Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-302-992/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-27
Bylos Nr.
II-302-992/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00181-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-302-992/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00181-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2025 m. gegužės 27 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. K.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atstovei Nomedai Jakuškaitei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-1020-2025 (ROIK 24259668721).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1020-2025 (ROIK 24259668721) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 60 eurų dydžio bauda.

Nutarime konstatuota, kad M. K. 2024 m. spalio 28 d., 11.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Opel Astra GTC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) neskirtoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė KET 150.5 punkto nuostatas ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriame nurodoma, kad jos vairuotas automobilis „Opel Astra“ stovėjo ne ant vejos, o automobilio sustojimui įrengtos žvyro-skaldos dangos. Institucijos atstovė, priėmusi nutarimą, klaidingai teigė, jog vieta, kurioje buvo paliktas pareiškėjos automobilis, yra nepritaikyta statyti automobiliui, kadangi jei vieta neasfaltuota ir neišklota trinkelėmis, ji nepritaikyta automobilių statymui. Skunde pažymima, kad nuo seno daugumoje Balsių rajono šalikelių prie važiuojamosios kelio dangos, šalia įvažiavimų į kiemus, įrengtos automobilių sustojimo ir stovėjimo vietos. Vienos vietos išklotos trinkelėmis, kitos – žvyro-skaldos dangomis, trečios – specialia, korėta danga, pro kurią auga žolė. Visų tų vietų statusas ir paskirtis yra vienoda, todėl draudimas stovėti ant žvyro - skaldos yra neteisingas. Taip pat teisiškai neteisingas ir Institucijos atstovės teiginys, kad jeigu teritorija techniškai atskirta borteliais ar kažkaip kitaip nuo važiuojamosios kelio dalies, ji praranda kelkraščio statusą. Institucijos padaryta išvada, jog dėl dažno ir netinkamo automobilių statymo, dalis žaliosios zonos yra akivaizdžiai sunykusi taip pat yra klaidinga ir nepagrįsta, kadangi vadinamoji „žalioji zona“ jau nuo 2011 m. buvo sunykusi dėl toje vietoje esančio grunto, susidedančio iš smėlio ir žvyro. Skunde teigiama, kad nutarimas priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių, kadangi pareiškėja 2024 m. spalio 22 d., 14.19 val., skambino į Instituciją ir klausė, ar gali statyti automobilį ant žvyro dangos šalikelėje, jei tai nėra vėja, ir jai buvo atsakyta, jog automobilį galima palikti minėtoje vietoje, jei ten nėra draudžiančių KET ženklų ir vejos. Prie skundo buvo pridėtos nuotraukos.

Teismo posėdžio metu M. K. paaiškino, kad, jos supratimu, Institucija neteisingai pritaikė KET punktą ir ją nubaudė. Ji skambino Institucijai, norėdama pasiklausti, ar gali statyti automobilį (duomenys neskelbtini), jei ten nėra vejos ir draudžiančių ženklų. Pokalbio metu jai buvo atsakyta, kad galima statyti automobilį, todėl ir pastatė savo automobilį. Vadovaudamasi KET 141 punktu, kuris sako, kad galima dešiniame kelkraštyje statyti automobilį, jei niekam netrukdo, ji paliko savo automobilį stovėti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampiniame name. (duomenys neskelbtini) yra akligatvis ir ten važinėja tik ji ir jos šeima. Eismas toliau negalimas dėl įmūrytų stulpelių, galima eiti tik pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Ji kaimyno yra ne kartą prašiusi patraukti savo automobilį, kad automobilį galėtų pasistatyti savo kieme. Kaimynas piktybiškai automobilio netraukia, todėl yra priversta pastatyti automobilį palei tvorą. Visas rajonas stato automobilius palei tvorą. Ji pati tą teritoriją už tvoros prižiūri, pjauna žolę, renka šiukšles, tvarko. Ten žolės niekada nebuvo, buvo kauburiai žvyro, kuriuos ji išlygino. Automobilį ji pasistatė prie savo tvoros, žvyruoto-akmenuoto kelio, jokios vejos ten nebuvo. Toje vietoje ji gyvena nuo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu ten nebuvo jokio kelio, kai įsikėlė gyventi, tik žvyras. Išasfaltavo kelią tada, kai jie jau gyveno. Toje vietoje, kur stovėjo jos automobilis, jokios vejos nėra ir nebuvo. Jai keista, kad prie savo patvorio akligatvyje negali pastatyti automobilio, kur tikrai automobilis niekam netrukdo. Gatves turėtų prižiūrėti Institucija, kuri vieną kartą metuose, liepos mėnesį, nupjauna žolę. Sniegą nuvalo greičiausiai Institucija. Priešais jos namus (duomenys neskelbtini) yra kitų namų, tačiau jie nevažinėja (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, strypus pastatė tas, kas darė kelią. Asmuo, kuris ją skundžia, jai yra žinomas, tai - S. B.. Su šiuo kaimynu pradėjo nesutarti po to, kai sužinojo, jog kaimynas yra užėmęs nemažą dalį žemės jų sklypo. Kaimynas savo automobilį statė jų žemėje, jo ne kartą yra prašiusi e. laiškais, laiškais, žodžiu, kad nestatytų automobilio jų žemėje. Nuotraukoje naktį užfiksuotas raudonas automobilis yra jos, ten, kur stovi automobilis, buvo kauburiai žvyro, kurių su kastuvu negalėjo išlyginti. Jie savo teritorijos viduje tvarkėsi, buvo išsinuomoję ekskavatorių ir pagalvojo sutvarkyti, išlyginti kauburius prie kelio. Kaimynas iš keršto atbėgęs vėl viską fiksavo. Ginčas su kaimynu yra ne dėl (duomenys neskelbtini), bet dėl (duomenys neskelbtini) ribos. Kaimynas piktybiškai stato automobilį jų sklype ir jo netraukia. O kadangi fiziškai automobilio ji jau nebeturėjo, kur pastatyti, paliko, jos supratimu, tinkamoje vietoje. Pareiškėja atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė N. Jakuškaitė teigė, kad Institucijos pozicija lieka tokia pati, kaip išdėstyta skundžiamame nutarime. Vieta, kur stovėjo pareiškėjos automobilis, priklauso savivaldybei, tai nėra privati teritorija. S. B. kreipėsi į savivaldybę dėl minėtos teritorijos suniokojimo, iškasinėjimo ir savivaldybės pareigūnai surašė pareiškėjos sutuoktiniui protokolą už neteisėtą savivaldybės žemės kasinėjimą neturint leidimo kasti. Pareiškėjos sutuoktinis įvykdė administracinį nurodymą, sutikdamas ir pripažindamas, kad netesėtai kasinėjo minėtą savivaldybei priklausančią teritoriją. Ta teritorija nėra privati, ji priklauso savivaldybei ir borteliai, kurie atskiria važiuojamąją kelio dalį, jau savaime rodo, kad tokia teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Savivaldybei priklauso žemės dalis tarp tvoros ir gatvės. Iš Geografinės informacinės sistemos (toliau – ir GIS) mėlynų linijų matyti teritorijoje suformuoti sklypai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nubausta už tai, kad automobilį pastatė tam neskirtoje teritorijoje. KET konkrečiai neapibrėžia sąvokos „tam neskirta teritorija“, tačiau KET 150.5 punkte yra išvardintos alternatyvios teritorijos, kuriose vairuotojams draudžiama statyti priemonės, tas sąrašas yra nebaigtinis, nes baigiasi tuo, kad transporto priemones statyti draudžiama ir kitose transportui neskirtose teritorijose. KET nedetalizuoja, kad draudžiama stovėti tarp medžių, ant bortelių. Vairuotojui turėtų būti suvokiama, kad tokiose vietose statyti automobilių negalima. Institucija, priimdama nutarimą, vadovavosi teismų praktika, kurioje nustatyta, kad borteliai yra vienas iš pagrindinių dalykų atskirti, jog dalis už bortelio nėra skirta automobilių eismui, neįrengtos trinkelės, korys ar dar kažkas, kad būtų galima manyti, kad čia yra automobilio stovėjimo aikštelė. Institucija laikosi pozicijos, kad neskirta eismui ta teritorija, kuri eina už bortelio, o ne (duomenys neskelbtini), kur važiuoja automobiliai. (duomenys neskelbtini) yra skirta eismui, o ta dalis tarp tvoros ir gatvės eismui neskirta.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. paaiškino, kad asmuo tyčia užstato įvažiavimą į teritoriją dėl pykčio, ambicijos. Paprašytas patraukti automobilį, jo netraukia. Jis prašo automobilius statyti savo teritorijoje. Tarp jo ir kaimyno vyksta teritoriniai ginčai. Kaimynai, jiems nežinant, išgriovė jų tvorą ir pareiškė, kad tai - jau kaimynų teritorija. Į pasiūlymus liautis, spręsti klausimus teisiniu keliu, kaimynai nereagavo. Jis ne kartą kreipėsi dėl kaimynų pažeidimų, kadangi kaimynai kasdien niokoja valstybės turtą - niokoja pievą prie (duomenys neskelbtini). Ten yra valstybinės žemės pievutė, kad žmonės pasivaikščioti galėtų, yra dviračių takas, o žmonės su ekskavatoriais išardė tą pievą ir dėl to jau buvo nubausti. Ta pieva lygiagrečiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pieva yra tarp dviračių tako ir tvoros, kuri nelegaliai pastatyta ant valstybės žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad tvora pastatyta nelegaliai, nes buvo atvažiavus Statybos inspekcija ir viską fiksavo. (duomenys neskelbtini) užsitvėrė kaimynai tvorą, o jis pats ten gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Iš archyvinių duomenų žino, kad kaimynai namą pirko be tvoros, o tvorą nelegaliai pasistatė. Teritorija šalia tvoros yra valstybinė žemė. Jo suinteresuotumas yra kaip piliečio gyventi tvarkingoje, harmoningoje aplinkoje, kur sutvarkyta infrastruktūra. Jis matė, kad (duomenys neskelbtini) važinėja savivaldybės traktoriai, pjaunantys žolytę. Pernai du kartus matė traktoriuką. Jo vertinimu, kaimynai [K.] negerbia nei kaimynų, nei visuomenės interesų, žiūri savo interesų ir elgiasi kaip nori. Kaimynai negali tvarkingai vaikščioti, turi kęsti griovimo darbus, nerimauti, kad kažką tie kaimynai dar sugalvos. Netinkamai pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini) mato tik K.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip jau minėta, M. K. šioje administracinio nusižengimo byloje nubausta už tai, kad 2024 m. spalio 28 d., 11.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Astra GTC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET neskirtoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. pranešimu apie padarytą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo protokolu, byloje esančiomis fotonuotraukomis, e. laiškų kopijomis, Institucijoje žodinio bylos nagrinėjimo garso įrašu, skundžiamu nutarimu, skunde išdėstytais motyvais, Institucijos raštu pateiktais atsakymais, teismo posėdžio metu išklausytais pareiškėjos, Institucijos atstovės ir liudytojo parodymais, teisės aktais ir kitais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Pagal KET 150.5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Teismas, susipažinęs su administracinėn atsakomybėn patrauktos M. K. skundu ir jo nagrinėjimui reikšminga bylos medžiaga, konstatuoja, kad šioje byloje ginčo dėl fakto, jog M. K. vairuotas automobilis 2024 m. spalio 28 d., 11.28 val., buvo sustojęs ir stovėjo (duomenys neskelbtini), nėra. Minėtos aplinkybės neneigė ir pati M. K..

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl automobilio sustojimo vietos, kadangi pasak M. K., automobilis stovėjo ne ant vejos, o ant automobilio sustojimui įrengtos žvyro-skaldos dangos. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad vieta, kurioje ji buvo pastačiusi savo automobilį, nuo važiuojamosios dalies buvo atskirta borteliais. Pareiškėjos vertinimu, automobilį ji pasistatė kelkraštyje, akligatvyje, prie savo patvorio, kur automobilis niekam netrukdė.

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonių stovėjimas kelio ženklais ar ženklinimu vietoje, kurioje M. K. buvo pastačiusi automobilį, nėra draudžiamas. Vis tik, draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendrosios KET nuostatos. KET 150 punkte yra nustatyti sustojimo ar stovėjimo bendro pobūdžio draudimai ir nors jų atveju sustojimą bei stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis, įvertinti, ar jo pasirinkto parkavimo būdo jos nedraudžia.

Tiek pateikdama skundą, tiek teismo posėdžio metu M. K. teigė, kad automobilį ji stovėti paliko KET neprieštaraujančiu būdu – kelkraštyje. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu M. K. teiginiu. Pagal KET 141 punktą, sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje.

Pažymėtina, kad KET 3.8 punkte yra apibrėžta kelkraščio sąvoka. Kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių M. K. pastatyto automobilio fotonuotraukų matyti, kad aptariama transporto priemonė nusižengimo padarymo metu buvo pastatyta išvažinėtoje [sumindžiotoje] žvyro dangoje šalia asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies. Nuotraukose matyti aiški riba tarp važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies ir išvažinėtos suplūktos žemės, kuri yra atskirta borteliu, todėl minima vieta neatitinka KET 3.8 punkte nurodytos kelkraščio sąvokos (14–15 b. l.). Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad jai galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl važiuojamąją kelio dalį nuo žvyruotos dangos skiriamų bortelių, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bortelių aukštis yra sąlyginai nedidelis ir nesudarė kliūties automobiliui ant jų užvažiuoti ir/ar jį pervažiuoti ir kitoje bortelio pusėje pasistatyti automobilį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad bortelis yra žemas bei ant jo galima lengvai užvažiuoti savaime nesuteikia teisės vairuotojams statyti savo automobilį neleistinoje vietoje. Analogiško pobūdžio situacijos aptartos ir aktualioje teismų praktikoje, kurioje konstatuota, kad nors ant bortelių ir galima užvažiuoti (pavyzdžiui, dėl vairuojamo automobilio specifikos), tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu nebuvo pažeistos KET. Tai, jog automobilis lengvai užvažiavo ant minėtų bortelių, nepaneigia to fakto, kad jis buvo paliktas stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis byloje Nr. AN2-289-898/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. AN2-65-919/2023).

Nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, borteliais atskiriama važiuojamoji kelio dalis nuo transporto eismui neskirtų erdvių, o priešingas M. K. bortelių buvimo ar nebuvimo interpretavimas yra paremtas prielaidomis. Konstatuotina, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Teismo vertinimu, net ir manydama, jog automobilį parkuoja palei savo tvorą žvyruotoje dangoje, M. K. privalėjo įsitikinti, kad jos transporto priemonė priparkuota leistinu būdu. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdama skundą teismui, M. K. nurodė, jog automobilį parkavo toje vietoje, kadangi Institucijos darbuotojai telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad automobilį statyti žvyruotoje šalikėlėje galima, jei ten nėra vejos. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų M. K. pokalbį su Institucijos atstovais. Priešingai, viso proceso metu Institucija laikėsi pozicijos, kad M. K. pastatė savo automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje.

Teismui taip pat nekilo abejonių, kad pati M. K. turėjo suvokti, jog automobilį parkuoja neleistinu būdu, kadangi iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad už M. K. pastatyto automobilio keleto metrų auga žolė (14 b. l.). Tai, kad dalis žaliosios zonos juostos, galiojančios nuo bortelio iki pareiškėjos tvoros, nusižengimo padarymo metu buvo iškasinėta ir išrausta, nesudaro pagrindo manyti, kad šalia savo tvoros galima statyti automobilį, nepažeidus KET. Tiek Institucijos atstovė teismo posėdžio metu, tiek Institucija, pateikdama teismui atsakymą raštu, informavo, kad toje vietoje, kurioje buvo paliktas M. K. automobilis, infrastruktūra suprojektuota kaip vieta, skirta žolei augti, be ne automobilio parkavimui. Be to, Institucija raštu informavo teismą, kad (duomenys neskelbtini), dėl aikštelės projekto prašymų Institucijoje gauta nebuvo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog vien tai, jog dėl dažno netinkamo automobilių parkavimo žemės dalis yra sudarkyta, o žalioji zona akivaizdžiai sunykusi, nesuteikia automobilių vairuotojams teisės šioje vietoje juos statyti.

Skunde ir savo teiktuose paaiškinimuose M. K. teigė, kad automobilį pastatė akligatvyje, kur kitos transporto priemonės net nevažinėja, tačiau pastebėtina, jog vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių (dviračių) eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjai atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes baustinas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje.

Teismo įsitikinimu, aptartas teisinis reglamentavimas bei byloje surinkta medžiaga paneigia M. K. skunde išdėstytus argumentus, kuriais ji grindžia savo nekaltumą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjos automobilis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, t. y. KET draudžiančioje vietoje, todėl darytina išvada, kad M. K. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga bei jos veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl nutraukti administracinę teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

M. K. nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, specialistas tinkamai nustatė M. K. nusižengimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jos veiksmus ir, atsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes, surašė jam administracinį nurodymą, tačiau, pažeidėjai neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų, nuobaudą paskyrė nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių. M. K. administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų (paskirtas sankcijoje nustatytas baudos vidurkis), nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismas, apibendrinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti M. K. skundo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-1020-2025 (ROIK 24259668721) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė