- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-33173-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) J. G. (J. G.) skundą dėl antstolės I. B. procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. G. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės I. B. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje. Nurodo, kad remiantis teismų praktika (c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, 2S-988-254/2016), išieškojimas iš fizinių asmenų turto negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taigi negalima daryti jokių išimčių, kuomet išieškojimas vykdomas iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto. Tuo atveju, jeigu pagal minėtą patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, prašo šias lėšas grąžinti pareiškėjui ir panaikinti šių lėšų areštą.
Antstolė I. B. su pareiškėjo (skolininko) 2016-07-11 skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė 2016-07-20 patvarkymu Nr. S1-302652 netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-2096-271/2011 dėl skolos išieškojimo išieškotojui Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš skolininko J. G. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-591-432/2014 dėl 7,76 Eur išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, kartu su kitais dokumentais išsiuntė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 str. numatytų skolininko lėšų gavimą. Pažymi, kad skolininkas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, tačiau šios bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamu atveju. Nurodo, kad minėtoje nutartyje teisėjų kolegija pateikė išaiškinimą dėl tvarkos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintinų pajamų. Faktinė šios bylos situacija skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, kadangi išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Taip pat skolininkas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad skundas dėl antstolės veiksmų yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytus terminus.
Atsiliepimas
Teismo 2016-07-26 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išieškotojui pasiūlyta pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1.-2096-271/2011 dėl 14,48 Eur skolos išieškojimo iš J. G. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykd. b. Nr. 0011/11/04135 b. l. 1-2) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-591-432/2014 dėl 7,76 Eur išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykd. b. Nr. 0011/15/03485 b. l. 2-3). 2015-01-07 Užklausus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, antstolė nustatė, kad pareiškėjo J. G. buvimo vieta yra Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. Nr. 0011/11/04135 b. l. 16). Į šią įstaigą buvo išsiųsti 2015-02-23 Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei Patvarkymas dėl skolos išieškojimo (vykd. Nr. 0011/11/04135 b. l. 19-20). 2016-07-11 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
Antstolė nurodo, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolės procesinius veiksmus, praleido 90 dienų senaties terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti.
Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus ir sąlygas reglamentuojantis CPK 512 str. nustato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, jis skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma numato ir maksimalų 90 dienų tokiam skundui paduoti terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga yra išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, įvertinus antstolės procesinių veiksmų teisėtumą, o ne apsiriboti formaliu naikinamojo 90 dienų termino skundui paduoti taikymu. Sutiktina su antstole, kad 90 dienų naikinamasis terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo procesinio veiksmo atlikimo, kuris šiuo atveju laikytinas skundžiamo 2015-02-23 patvarkymo surašymas. Kita vertus, teismas neturėdamas objektyvių duomenų, kada skolininkas (pareiškėjas) realiai sužinojo apie antstolės surašytą ir Vilniaus pataisos namams pateiktą 2015-02-23 skundžiamą patvarkymą, negali vienareikšmiškai įvertinti, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie skundžiamą antstolės procesinį veiksmą ir laiku teikti skundą dėl antstolės veiksmų. Pažymėtina, kad nutraukus civilinę bylą dėl naikinamojo termino praleidimo, galėtų paaiškėti tokia situacija, kad pareiškėjas nėra praleidęs 20 dienų termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo procesinio veiksmo sužinojimo, tačiau būtų konstatuojamas naikinamasis terminas skundui paduoti. Teismo vertinimu, spręsdamas termino praleidimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę ir praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nesant byloje duomenų apie tai, kada skolininkas (pareiškėjas) sužinojo apie antstolės procesinius veiksmus, teismas netaiko 90 dienų naikinamojo termino ir sprendžia ginčą iš esmės.
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. A2.1.-2096-271/2011 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-591-432/2014 pagrįstai priimti vykdyti ir turi būti vykdomi. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).
Kasacinis teismas 2016-03-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Antstolė, skundžiamu patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Sutiktina su pareiškėju, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, priimdama 2015-02-23 patvarkymą Nr. S1-215436 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.). Todėl 2015-02-23 antstolės patvarkymas Nr. S1-215436 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, vadovaujantis CPK 668 str. nuostatomis, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Antstolė įpareigotina iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos.
Teismas taip pat pažymi, jog vykdomojoje byloje yra priimtas ir 2015-02-23 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-215415 (vykd. b. l. Nr. 0011/11/04135), kuriuo antstolė pareikalavo iš pareiškėjo (skolininko) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos nuskaityti 70 proc. nuo dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA. Toks antstolės procesinis veikimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Būtent pagal nurodytą patvarkymą turėtų būti išieškoma iš pareiškėjo sąskaitoje galimai esančių lėšų, teismų praktikoje pripažinus, jog pareiškėjo (asmens, esančio laisvės atėmimo vietoje) gaunamos periodinės piniginės lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos ir išieškojimas turi būti vykdomas remiantis CPK 733-743 str. nuostatomis. Dar daugiau, kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, iš skolininko kitų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, gali būti išieškoma iki 50 proc. (CPK 736 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo vietos įstaigos, teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. G. skundą patenkinti.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0011/11/04135 2015-02-23 antstolės patvarkymą Nr. S1-215436 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.