Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-25689-909/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-24
Bylos Nr.
e2YT-25689-909/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20343-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25689-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20343-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant pareiškėjui S. S.,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms D. J. ir K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (dėl darbo laikotarpio įskaitymo į bendrąjį darbo stažą), suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „MV“.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau — VSDFV) su prašymu skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. VSDFV 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad sprendimas dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo dar nėra priimtas, kadangi negauti visi reikalingi dokumentai, t. y. tikslinamas darbo stažas nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. Iš šio VSDFV rašto bei susisiekus telefonu pareiškėjas suprato, kad VSDFV, siekdama apskaičiuoti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, vertino darbo stažą, todėl kilus neaiškumui dėl minėto darbo laikotarpio, VSDFV kreipėsi į Vilniaus savivaldybės archyvą dėl duomenų gavimo. Rašte pažymėjo, kad Vilniaus savivaldybės archyvas duomenų apie pareiškėjo darbą laikotarpiu 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. neturi. Todėl papildomai kreipėsi į UAB „MV“ su paklausimu, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjas asmeniškai bandė susisiekti su UAB „MV“, bet nepavyko. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. dirbo UAB „MV“. Šį faktą liudijo darbo knygelėje esantys įrašai apie priėmimą į darbą bei atleidimą iš jo, kurie patvirtinti UAB „MV“ spaudu. Taip pat šį faktą, anot pareiškėjo, paliudytų ir tuometinis UAB „MV“ direktorius V. M. bei kiti įmonės darbuotojai. Darbo knygelę su esančiais įrašais pareiškėjas pateikė VSDFV, tačiau gavo atsakymą, jog priėmimas į darbą bei atleidimas iš jo, yra blogai įforminti, kadangi nenurodyti priėmimo bei atleidimo įsakymas/potvarkis ar kitas direktoriaus priimtas dokumentas. Tai, kad UAB „MV“ atstovas netinkamai įrašė įrašą ar padarė kitą klaidą įformindamas bei atleisdamas pareiškėją iš darbo, neturėtų daryti įtakos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžiui, kadangi minėtą laikotarpį jis dirbo, gavo pajamas, atitinkamai buvo ir draustas. Pridūrė, kad VSDFV ir pareiškėjo kreipimasis į UAB „MV“ naudos bei aiškumo neatneš, kadangi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. duomenis, Juridinių asmenų registrui pateiktas siūlymas dėl UAB „MV“ išregistravimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad minėta bendrovė veiklos nevykdo, atitinkamai ir istorinių dokumentų apie pareiškėjo įdarbinimą bei darbą neturi. Todėl pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. dirbo UAB „MV“ bendrovėje, tam, kad VSDFV galėtų tinkamai apskaičiuoti socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, atitinkamai šis laikotarpis bus aktualus ir senatvės pensijos apskaičiavimui. Pareiškime pateikta informacija įrodo, kad be teismo sprendimo pareiškėjas neturi galimybės gauti darbo laikotarpį pagrindžiančių įrodymų, kadangi VSDFV yra teikusi užklausas tiek į UAB „MV“, tiek į Vilniaus savivaldybės archyvą, iš kurių duomenų ar dokumentų negavo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius, jog pareiškėjas dirbo UAB „MV“ nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d., minėtas darbo laikotarpis bus įskaitytas į S. S. darbo stažą.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, kad pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais. S. S. 2021 m. kovo 3 d. kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Pagal pateiktos darbo knygelės (KT-I Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 1986 m. rugpjūčio 8 d.) įrašus S. S. nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. priimtas į darbą į UAB „MV“ ir 1993 m. liepos 26 d. atleistas iš darbo, tačiau įrašai darbo knygelėje apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo minėtoje bendrovėje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 4, 42-43 ir 44-45 psl.) neatitinka Nuostatų 6.4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų, nes nenurodyti priėmimo ir atleidimo įsakymų numeriai ir datos, todėl šiais įrašais negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant stažą. Patikslinti duomenis apie stažą minėtu laikotarpiu nėra galimybės, nes Vilniaus skyriaus duomenimis UAB „MV“ samdomųjų darbuotojų neturi, valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka ir veiklos nevykdo. Į Vilniaus skyriaus paklausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui gautas atsakymas, kad UAB „MV“ dokumentai saugojimui archyvui neperduoti (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo 2021 m. kovo 10 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 17 d., metu pareiškėjas S. S. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jam nustatytas nedarbingumas ir pašalpos dydis priklauso nuo darbo stažo. Paaiškino, kad buvo priimtas dirbti į UAB „MV“ pardavėjo pareigas, į darbą jį priėmė direktorius V. M., tuo metu įmonėje priėmimo į darbą įsakymo nebuvo rašoma, asmuo į darbą būdavo priimamas pareiškimo pagrindu. Įmonėje pradirbo apie 22 mėnesius, iš darbo išėjo savo noru. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teikė įmonės dokumentus (priėmimo-perdavimo aktus, važtaraščius, kasos pajamų orderius), kuriuose nurodyta jo pavardė, tai, anot pareiškėjo, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu jis dirbo įmonėje. Įmonė vertėsi ūkinių prekių ir automobilių detalių pardavimu, buvo kelios parduotuvės, jis dirbo tuometinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat prie (duomenys neskelbtini), netoli majonezo fabriko. Parduotuvėje jis pardavinėjo prekes, priimdavo prekes, teikdavo prekių ataskaitas. Dirbdavo vienas arba dviese su kitu darbuotoju. Tuo metu įmonėje dirbo darbuotoja Z. K., taip pat (duomenys neskelbtini). Kas užpildė jo darbo knygelę, nežino. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 23 d., metu pareiškėjas paaiškino, kad bandė ieškoti ir kitų asmenų, kurie galėtų paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes apie jo darbą įmonėje, bandė susisiekti su jais per socialinius tinklus, tačiau atsakymo iki šiol nėra gavęs, jam niekas neatrašė. Daugiau asmenų, galinčių paliudyti, nėra galimybės rasti, nes jau praėjo trisdešimt metų nuo to laiko, kada jis dirbo įmonėje „MV“.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 17 d., metu suinteresuoto asmens atstovė D. J. prašė pareiškimą tenkinti iš dalies. Papildomai paaiškino, kad darbo knygelėje yra neteisingi duomenys, nes nėra nurodytas darbdavio įsakymo numeris ir data, todėl VSDFV šiais įrašais negali vadovautis. Posėdžio metu pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kas būtent visą ginčo laikotarpį pareiškėjas dirbo įmonėje, nes pateikti dokumentai yra fragmentiški. Taip pat patirtino aplinkybę, kad buvo kreiptasi į archyvus, tačiau papildomų bylai reikšmingų duomenų negauta. 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu atstovė papildomai paaiškino, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad būtent visu prašomu nustatyti laikotarpiu pareiškėjas dirbo įmonėje, o kitų rašytinių įrodymų byloje nėra surinkta. Atstovės nuomone, rašytiniais įrodymais (kasos pajamų orderiai, avanso išmokėjimo žiniaraštis) patvirtintos tik šios dienos – 1991 m. lapkričio 16 d., gruodžio 29-31 d., 1992 m. vasario 21 d., vasario 28-29 d., 1993 m. gegužės 28 d., taip pat galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas dirbo ir 1993 m. sausio mėnesį, nes pateiktas žiniaraštis apie avanso išmokėjimą. Prašė tenkinti pareiškimą iš dalies, t. y. tik toje dalyje, kur laikotarpiai patvirtinti rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 17 d., metu buvo apklaustas liudytojas V. M., kuris paaiškino, kad yra buvęs UAB „MV“ direktorius, įmonę įkūrė apie 1990 metus, pradėjo dirbti apie 1991 metais. Patvirtino aplinkybę, kad į darbą pareiškėją S. S. dirbti pardavėjo pareigose priėmė būtent jis. Paaiškino, kad atskirų įsakymų dėl priėmimo į darbą nerašydavo, darbuotojas būdavo priimamas dirbti pagal pareiškimą. Darbo knygelę pildydavo buhalterė, patvirtino, kad parašas pareiškėjo darbo knygelėje dėl darbo įmonėje „MV“ yra būtent jo. Liudytojas paaiškino, kad pareiškėjas įmonėje pradirbo apie dvejus metus. Įmonė turėjo 7 parduotuves, pareiškėjas dirbo parduotuvėje prie stoties (duomenys neskelbtini) gatvėje. Parduotuvė prekiaudavo namų apyvokos bei ūkio daiktais. Patvirtino, kad įmonėje taip pat dirbo ir prekių žinovė Z. K.. Įmonės dokumentus saugodavo buhalterė bei priduodavo į archyvą, kai kuriuos dokumentus (pavyzdžiui, važtaraščius) jis saugodavo savo sodo namelyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. dirbo UAB „MV“.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VSDFV 2021 m. balandžio 6 d. priėmė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, jog sprendimas dėl pensijos skyrimo dar nepriimtas, nes negauti visi reikalingi skyrimui dokumentai, t. y. tikslinamas darbo stažas nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d.

Pareiškėjas, siekdamas įrodyti išdirbtą laikotarpį įmonėje UAB „MV“, pateikė darbo knygelę KT-I Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1986 m. rugpjūčio 8 d., kurioje atsispindi įrašai, kad pareiškėjas nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. priimtas į darbą UAB „MV“ ir 1993 m. liepos 26 d. atleistas iš darbo. 1991 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas į darbą UAB „MV“ priimtas pareiškimu (darbo knygelės 4 lentelė, 43 psl. „Kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris)). Remiantis darbo knygelės duomenimis, 1993 m. liepos 26 d. pareiškėjas iš darbo UAB „MV“ atleistas savo noru, tai patvirtino direktoriaus parašas, įrašo pagrindas – pareiškimas (darbo knygelės 4 lentelė, 45 psl. „Kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris)).

Byloje nustatyta, kad gauti dokumentus, patvirtinančius darbo laikotarpį, nėra galimybės, nes UAB „MV“ dokumentai neišsaugoti, archyvui neperduoti. Teismui pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2021 m. kovo mėnesio Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl duomenų apie S. S. darbo stažą pateikimo, rašte nurodyta, kad UAB „MV“ dokumentai į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyrių neperduoti, todėl archyvas negali pateikti pažymos apie pareiškėjo darbo stažą nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. VSDFV 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi su pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „MV“ dėl S. S. duomenų pateikimo, kuriame prašė atsiųsti pažymą apie S. S., dirbusio UAB „MV“ nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d., darbo stažą, nurodant priėmimo ir atleidimo iš darbo datas, įsakymų numerius ir jų datas. Jei duomenų apie stažą nerastų, VSDFV prašė atsiųsti pirminių dokumentų apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas patvirtintas kopijas už visą dirbtą laikotarpį. Byloje duomenų, kad UAB „MV“ atsakė į VSDFV pranešimą – nėra. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „MV“ samdomųjų darbuotojų neturi, valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka ir veiklos nevykdo. Šias aplinkybes patvirtina ir duomenys iš juridinių asmenų registro apie UAB „MV“ (juridinio asmens kodas 120214692), išraše matyti, kad 2021 m. birželio 10 d. užregistruotas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva, o 2021 m. rugsėjo 13 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.

2021 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu bei vėliau, po teismo posėdžio, pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus, įrodančius jo darbą UAB „MV“. Pareiškėjas pateikė kasos pajamų orderius, ant pateiktų dokumentų matoma pareiškėjo pavardė. Teismas, išanalizavęs pateiktus papildomus įrodymus, nustatė, kad išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 apie 1993 m. sausio mėnesio avansą už laikotarpį nuo 1993 m. sausio 18 d. iki 1993 m. sausio 20 d. tabelio Nr. 2 yra nurodyta pareiškėjo pirmoji raidė ir pilnai nurodyta pavardė bei parašas. Kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytame 1991 m. lapkričio 16 d., nurodyta, kad kasos pajamų orderiu nustatytą sumą priėmė iš „Serapinas“. 1996 m. lapkričio 16 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat matyti, kad suma priimta iš „Serapinas“, tolimesniuose kasos pajamų orderiuose 1991 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 1992 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. vasario 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta analogiškai, kad sumos priimtos iš „Serapinas“. Minėti kasos pajamų orderiai patvirtinti UAB „MV“ kasininko parašais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M., buvęs įmonės „MV“ direktorius patvirtino faktą, kad jis priėmė į darbą pareiškėją, tačiau dėl priėmimo papildomų direktoriaus įsakymų nerašydavo, nurodė, kad pareiškėjas įmonėje dirbo apie dvejus metus. Tiek liudytojo nurodytos aplinkybės, tiek pareiškėjo paaiškinimai apie įmonės veiklą, darbo funkcijas sutapo, esminių prieštaravimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių nebuvo. Apklausti byloje kitos liudytojos Z. K. nebuvo galimybės, kadangi nebuvo nustatytas jos gyvenamosios vietos adresas.

Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (nuo 2020 m. spalio 3 d. galiojanti redakcija), 6 punkte įtvirtinta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais: darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (6.4.1-6.4.2 papunkčiai).

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl pensijos paskyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nustato laikotarpius, įtrauktinus į konkretaus asmens socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoja socialinio draudimo stažą (27, 31 punktai).

Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviems sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015). Vadinasi, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis būtų įtrauktas į stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir kitais įrodymais, kurie patvirtintų šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius.

Teismo posėdžio metu, išklausius žodinių pareiškėjo paaiškinimų, darytina išvada, kad pareiškėjo nuoseklūs ir logiški paaiškinimai apie jo darbą UAB „MV“, laikotarpį, priėmimo ir atleidimo iš darbo aplinkybes atitinka pateiktus dokumentus, neprieštarauja ir liudytojo paaiškinimams. Nors suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas galėtų būti nustatytas tik esant rašytiniams įrodymams, tačiau nepateikė konkrečių prieštaravimų ar paaiškinimų, kodėl toks faktas negali būti nustatytas remiantis ir pareiškėjo žodiniais bei rašytiniais paaiškinimais bei liudytojo parodymais.

Pabrėžtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Taigi, šiuo atveju suinteresuoto asmens pozicija, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turėtų pagrįsti visą ginčo laikotarpį vien rašytiniais įrodymais, laikytina nepagrįsta.

Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje liudytojas, teikdamas paaiškinimus teismui, nuosekliai įvardino pagrindines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo priėmimu į darbą, nurodė, kad jis pats priėmė į darbą pareiškėją, pats jį atleido, kad parašas pareiškėjo darbo knygelėje yra jo, taipogi paaiškino, kad įmonėje, kaip direktorius, nesurašydavo atskiro įsakymo dėl asmens priėmimo į darbą, ir kad pagrindas priimti bei atleisti asmenį būdavo darbuotojo pareiškimas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti liudytojo parodymus bei pareiškėjo paaiškinimus (kurie neprieštarauja liudytojo paaiškinimams) nepatikimais, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 185 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje buvo įrodytos aplinkybės ir nustatytos visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. dirbo UAB „MV“, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama įsitikinti, kad pareiškėjas įmonėje „MV“ dirbo būtent jo nurodomu laikotarpiu. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir prarastų (neperduotų į archyvą) dokumentų negalima atkurti, todėl pareiškėjo nurodytas juridinę reikšmė turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. liepos 26 d. dirbo UAB „MV“, juridinio asmens kodas 120214692.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė