Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-926-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-28
Bylos Nr.: e2A-926-924/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01922-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, T. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-926-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01922-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, T. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ 3 733,84 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui, prasiskverbęs vanduo apgadino ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. spalio 9 d. išdavė Įmonių turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti draudėjui dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 4 155 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė UAB „Kauno būstas Kaunas“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Taigi atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl draudikas turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiškai patirtos išlaidos. Taikant nusidėvėjimą, žala mažintina 421,16 Eur suma (2902,37 + 646,47 + 185,00 = 3733,84).

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ su ieškovės reikalavimais nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, todėl darytina išvada, kad ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Be to, ieškovė nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė išvadas apie įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinčių daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorė būtų gavusi pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus, ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorė gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui.

3. Suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir T. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 733,84 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 84,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat nusprendė likusioje dalyje dėl 421,16 Eur priteisimo priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-132-470/2022.

5. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams, o atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

6. Teismas darė išvadą, jog įvykus avarijai, atsakovės darbuotojai buvo atvykę į vandentiekio avarijos vietą, tai matyti iš T. K. prierašo ieškovo rašte, tačiau ką atsakovės darbuotojai atliko bute, kokia buvo atsakovės reakcija į kilusią avariją, duomenų nepateikta. Atsakovė į bylą nepateikė šio statinio techninės priežiūros žurnalo ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima matyti ir vertinti, kada paskutinį kartą buvo įvertinta šio namo vamzdynų būklė, ar buvo bandyta dar iki vandentiekio avarijos patekti į namo butus ir fiziškai apžiūrėti vamzdynus butuose, įvertinti jų būklę. Teismas pažymėjo, kad namas yra (duomenys neskelbtini) ir jo statybos metai savaime kelia prielaidą apie prastą vamzdynų būklę. Kadangi pagal įstatymą kiekvienas gyventojas atsakingas už bendro naudojimo vamzdyno priežiūrą, administratorė privalo vertinti gyvenamojo daugiabučio namo statybos metus ir imtis priemonių, jog būtų įvertinti galimi vamzdyno susidėvėjimo atvejai.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ji norėjo profilaktiškai apžiūrėti bendro naudojimo objektus butuose, bet nebuvo įleista į kurį nors iš butų. Iš atsakovės atstovės paaiškinimo akivaizdu, kad patekti į butus net nebuvo ketinama. Dėl to, teismas vertino, jog žala atsirado dėl administratorės neveikimo bei darė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigą prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausančiam turtui, esančiam aukštu žemiau, t.y. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.

8. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei UAB „Gintarinė vaistinė“ kilusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės kaip verslininkės ir namo administratorės pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsiliepimas

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė išmokėjo draudėjai UAB „Gintarinė vaistinė“ 4 155 Eur draudimo išmokos taip patirdama nuostolių. Atsakovė atsiliepime į ieškinį atkreipė dėmesį, kad reikalaudama tokios sumos nuostolių atlyginimo ieškovė neatsižvelgė į turto nusidėvėjimą. Reaguodama į atsakovės pareiškimą, ieškovė atsisakė dalies patirtų nuostolių atlyginimo, ieškinį sumažino turto nusidėvėjimo dydžiu. Teismas sutiko, kad reikalaujama priteisti 3 733,84 Eur suma yra reali, pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais ir aritmetiniais skaičiavimais.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. kovo 21 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, nes sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (ne)buvimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar patalpos esančios (duomenys neskelbtini) buvo aplietos dėl vandens prasiskverbimo per bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų į bylą, t.y fotonuotraukų, buto plano, kitų neginčijamų faktų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad patalpos buvo aplietos dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinerinę įrangą.

10.2. Sprendimas naikintinas, nes Akte bei T. K. pateiktoje informacijoje nurodyta apliejimo priežastis buvo nustatyta remiantis tik paties trečiojo asmens T. K. žodžiais, tačiau jis teisme apklaustas nebuvo. Būtent neapklausus trečiojo asmens liko neatskleista bylos esmė ir neišsiaiškintos įvykio aplinkybės, kuris konkrečiai vamzdis trūko, ir ar būtent šis vamzdis yra bendro naudojimo inžinierinė įranga, kuri gali būti priskiriama atsakovės priežiūrai. Taigi esminę reikšmę bylai turinti aplinkybė ir teismo padaryta išvada, kad „trūko šalto vandens bendro naudojimo vamzdis“ yra neteisinga, nes iš esmės grindžiama trečiojo asmens prielaidomis, įrašytomis į pranešimą apie įvykį, ir ieškovo defektiniu aktu, kuris buvo atliktas išoriškai apžiūrint apgadintas patalpas, tačiau neturint konkrečių techninių duomenų, planų ar kitų įrodymų apie tokio vamzdžio įtrūkimą.

10.3. Teismui nepateikta įrodymų apie tai, kas, kada, kokį gedimą šalino ir kurioje inžinerinėje įrangoje (bendrojo naudojimo ar asmeninėje), o svarbiausia - nėra įrodymų, kad gedimą būtų šalinusi ar šalinimą organizavusi atsakovė pagal namo gyventojų pranešimą. Šių įrodymų nebuvimas taip pat leidžia aplinkybę, jog vandens prasiskverbimo vieta buvo bendrojo naudojimo vamzdyne, laikyti mažai tikėtina.

10.4. Priežastinio ryšio sąlyga byloje taip pat neįrodyta, dėl ko negalima atsakovei taikyti civilinę atsakomybę bei, atitinkamai, tenkinti ieškinio subrogacinį reikalavimą. Būtent šios aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė nedėjo pastangų ištirti visas įvykio aplinkybės, ieškovė tik formaliai apžiūrėjo apgadintas patalpas, surašė defektinį aktą, tačiau netyrė ir nesiaiškino įvykio priežasčių, kurios lėmė žalos atsiradimą, taigi prisėmė atsakomybę išmokėdama atitinkamą draudimo išmoką.

10.5. Priešingai nei teigia teismas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė turėjo tokią pareigą atlikti techninę priežiūrą, o jei ir turėjo, kad ją atliko netinkamai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė įvykio metu būtų turėjusi teisinę pareigą prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją inžinerinę įrangą. Byloje neįrodyta ir nebuvo įrodinėjama, jog įvykio dieną kokie nors bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos remonto darbai būtų buvę numatyti nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenyse ir išvadose.

10.6. Teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, būtent: nėra įrodyta atsakovės neteisėti veiksmai, antra, nėra įrodytas priežastinis ryšys, kad žala kilo būtent dėl prakiurusio bendrojo naudojimo vamzdžio. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

11. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apelicinis skundas nepagrįstas, nes apeliantės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog byloje nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis priklauso apeliantės, kaip administratorės, priežiūrai bei kad įvykis įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio (2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 30 s.). Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu apeliantė įrodinėjo, kad vandentiekio vamzdis yra trečiojo asmens bute, dėl ko patekimas į jį apeliantei nėra laisvas, todėl numatyti būsimo vandens prasiveržimo nebuvo galima. Teigė, kad vamzdį mechaniškai galimai pažeidė (duomenys neskelbtini) buto savininkas, kurio bute tuo metu buvo atliekamas remontas.

11.2. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino, vertino neteisingai ar padarė neteisingas išvadas dėl ko sprendimas nepagrįstas ir neteisingas.

11.3. Nagrinėjimo metu apeliantė buvo įpareigota pateikti teismui duomenis susijusius su daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei 2020 m. gegužės 8 d. įvykiu: daugiabučio namo techninės priežiūros žurnalą; informaciją apie vykdytas kasmetines ir nuolatines daugiabučio namo apžiūras; registruotų gedimų ir avarijų registracijos žurnalą; daugiabučio namo gyventojų pretenzijų registracijos žurnalą ir pačias pretenzijas; duomenis apie atliktus darbus pagal apeliantės darbuotojų surašytą Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą dėl 2020 m. gegužės 8 d. įvykio. Apeliantė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė jokių duomenų. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad faktiškai vykdė įstatymų jai pavestas pareigas, t. y. tinkamai prižiūrėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus tarp jų ir inžinerinę sistemą, prieš 2020 m. gegužės 8 d. vandens avariją, apeliacinis skundas atmestinas.

Šalies argumentai

11.4. Apeliantės teiginiai, kad administratorė dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių priežiūra, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui.

11.5. Apeliantės pareiga - reaguoti į gyventojų pranešimus apie pastebėtus gyvenamojo namo inžinerinių sistemų defektus, niekaip nešalina ir nemažina apeliantės pareigos savarankiškai, teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi, vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą, kurios uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iš atsakingo už kilusią žalą asmens išmokėtą sumą grąžinti.

14. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. spalio 9 d. išdavė Įmonių turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį buvo apdraustas UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė išmokėjo draudėjai 4 155 Eur sumą padarytai dėl užliejimo žalai atlyginti. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mano būstas Kaunas“, prašė subrogacijos pagrindu priteisti iš atsakovės ieškovei 4 155 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ 3 733,84 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai. Taip pat nusprendė likusioje dalyje dėl 421,16 Eur priteisimo priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-132-470/2022 nutraukti. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys. Apeliacinis skundas grindžiamais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus; teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, kad žala kilo būtent dėl prakiurusio bendrojo naudojimo vamzdžio; neapklausus trečiojo asmens liko neatskleista bylos esmė ir neišsiaiškintos įvykio aplinkybės.

15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).

16. Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustatyta, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, administratoriui pavesta administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, rengti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, organizuoti namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros darbus (nuostatų 3, 4 punktai). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas atmeta, apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė įvykio metu būtų turėjusi teisinę pareigą prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją inžinerinę įrangą.

17. Ieškovė atsakovės kaltę grindė aplinkybėmis, jog namo administratorė bendro naudojimo vamzdžių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neatliko, todėl trūko bendro naudojimo šalto vandens vamzdis ir įvyko apdraustų patalpų name apliejimas. Įstatymų leidėjas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos – t. y. pateikti duomenis, kad administratorė tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau kaip teisingai nustatė, pirmosios instancijos teismas atsakovė į bylą nepateikė nei šio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima būtų matyti ir vertinti, kada paskutinį kartą buvo įvertinta šio namo vamzdynų būklė, ar buvo bandyta dar iki vandentiekio avarijos patekti į namo butus ir fiziškai apžiūrėti vamzdynus butuose, pažymint tai, kad namas yra (duomenys neskelbtini) ir jo statybos metai savaime kelia prielaidą apie prastą vamzdynų būklę. Taigi, atsakovė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis reikiamų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdžių nuolatine priežiūra, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą.

19. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Alytaus apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų į bylą, t. y. fotonuotraukų, buto plano, kitų neginčijamų faktų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo aplietos dėl vandens prasiskverbimo per bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius atsakovės kaltę, tačiau ji pareigos įrodinėti, apart savo kaltės neigimo nevykdė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovė pateikė pakankamus įrodymus pagrindžiančius ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes – ieškovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 13 d. Apžiūros aktą dėl įvykio, įvykusio 2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Alsotana“ defektavimo aktą, kuriuo UAB „Gintarinė vaistinė“ konstatuoti užkasio ir kasos stalo pažeidimai; raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame trečiasis asmuo T. K. yra paaiškinęs, kad bute prakiuro senas vamzdis, kuris yra iki vandens skaitliuko; pastato administravimo vadybininko 2022 m. gegužės 28 d. Statinio numatomų atliktų darbų ir defektavimo aktą, kuriame nurodyta, jog namo bendrojo naudojimo sistemos neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ privalomų reikalavimų visumos ir reikalinga keisti stovą per (duomenys neskelbtini) butus. Tuo tarpu atsakovė ne tik nepateikė įrodymų paneigiančių jos kaltę, tačiau atsakovės teiginiai nurodyti atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde yra prieštaringi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog vandentiekio vamzdis yra trečiojo asmens bute, dėl ko patekimas į jį atsakovei nėra laisvas, todėl nustatyti jo būklę ir numatyti būsimo vandens prasiveržimo nebuvo galima. Taip pat nurodė, kad vamzdį mechaniškai galimai pažeidė (duomenys neskelbtini) buto savininkas, kurio bute tuo metu buvo atliekamas remontas. Tačiau apeliaciniame skunde jau teigia, kad ieškovė neįrodė, jog avarijos šaltinis yra prakiuręs bendro naudojimo vamzdis trečiojo asmens bute, nors kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme šią faktinę aplinkybę iš esmės pripažino (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės atstovai po įvykio tikėtina buvo patekę į butą (duomenys neskelbtini) (į bylą pateiktos šio buto fotonuotraukos, pastato administravimo vadybininko 2022 m. gegužės 28 d. Statinio numatomų atliktų darbų ir defektavimo aktas), bei patys galėjo įsivertinti tiek žalos atsiradimo židinį, tiek ar bandro naudojimo vamzdis buvo pažeistas mechaniškai ar įvykis įvyko dėl jo nusidėvėjimo. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, pastato administravimo vadybininko 2022 m. gegužės 28 d. Statinio numatomų atliktų darbų ir defektavimo akte aiškiai nurodyta, jog namo bendrojo namo bendrojo naudojimo sistemos neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ privalomų reikalavimų visumos ir reikalinga keisti stovą per (duomenys neskelbtini) butus.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad sprendimas naikintinas, nes 2020 m. gegužės 13 d. Apžiūros akte bei T. K. pateiktoje informacijoje nurodyta apliejimo priežastis buvo nustatyta remiantis tik paties trečiojo asmens T. K. žodžiais, tačiau jis teisme apklaustas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su 2020 m. gegužės 13 d. Apžiūros akto bei rašto „Dėl informacijos pateikimo“ turiniu vertina, jog aplinkybė, kad trečiasis asmuo T. K. nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negalėjo turėti lemiamos įtakos priimant skundžiamą sprendimą. Trečiasis asmuo jam žinomas įvykiuo aplinkybes yra išdėstęs rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kuris yra pateiktas į bylą. Be to, jo išdėstytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl atsakovės argumentai laikyti nepagrįstais bei deklaratyviais, kadangi pati atsakovė jokių įrodymų paneigiančių byloje nustytas aplinkybes, kaip jau minėta, nepateikė.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigą prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija, kas įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis). Dėl užliejimo buvo apgadintos draustos patalpos, ieškovė atlygino atsiradusius nuostolius draudėjai, tai reiškia, jog nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos (CPK 6.247, 6.249 straipsniai), o atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 6.248 straipsnis).

22. Šios nutarties 18 – 21 pastraipose nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis, teismas tenkina ieškovės ieškinį. Apeliantė, skunde pakartodama atsiliepime į ieškinį nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš naujo būtų vertinamos nustatytos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendime.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, vertina, kad Alytaus apylinkės teismas byloje priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą teismo sprendimą, kuriuo šalių ginčas išspręstas teisingai ir kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos bei nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasLina Žemaitienė