- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2-132-470/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01922-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, T. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ su trečiaisiais asmenimis ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, T. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ 3733,84 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-05-08 (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui, prasiskverbęs vanduo apgadino ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019-10-09 išdavė Įmonių turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 9812/9007977), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti draudėjui dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 4 155,00 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė UAB „Kauno būstas Kaunas“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Nustatyta, kad apliejimas įvyko trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui, kuomet prasiskverbęs vanduo apgadino ieškovės apdraustą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl draudikas turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Draudikas, gavęs draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, įvertino apgadinimus ir siekė nustatyti žalos šaltinį. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ieškinio priedai – apgadinto turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai, ieškovės atstovo surašytas turto apžiūros aktas, kuriame aprašyti apžiūros metu nustatyti turto apgadinimai, žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuotė bei kiti pateikti įrodymai (priedai). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į draudėją su prašymu pasitelkiant savo specialistus apžiūrėti apgadintas patalpas, nustatyti žalos dydį ir atlikti savo žalos dydžio paskaičiavimus, nors apie apliejimą atsakovei turėjo būti žinoma. Be to jokie teisės aktai nenumato draudiko pareigos kviesti atsakingą už padarytą žalą asmenį į apgadinto turto apžiūrą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės darbuotojo padaryta išvada dėl žalos butui priežasties. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudikės, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Ieškovė dėjo visas pastangas ištirti įvykio aplinkybes ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti padarytą žalą. Taip pat būtina pažymėti, jog atsakovė yra profesionalė, atlygintinai teikianti daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas, kurio pagrindinė funkcija – bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Dėl to atsakovo teiginys, jog administratorius dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui. Nustatyta, kad apliejimas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandens vamzdžiui, kuomet prasiskverbęs vanduo apgadino Ieškovo apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi žala butui kilo dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui). Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Kokiu būdu bendro naudojimo vamzdžius iki 2020-05-08 įvykio prižiūrėjo atsakovė ir/ar juos apskritai prižiūrėjo, įrodymų nepateikė. Įrodymų apie vykdytą nors kokią bendro naudojimo vamzdžių priežiūrą (duomenys neskelbtini), iki 2020-05-08 įvykio, nebuvimas, yra pagrindas konstatuoti, kad namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdžių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė neatliko. Ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į apdraustą butą dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio faktą, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos apdraustam butui atsiradimą – jo administruojamo daugiabučio namo bendro naudojimo vamzdžių nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiškai patirtos išlaidos. Taikant nusidėvėjimą, žala mažintina 421,16 Eur suma (2902,37 + 646,47 + 185,00 = 3733,84), šioje dalyje ieškovė ieškinio atsisako, prašo civilinę bylą dalyje nutraukti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3733,84 Eur žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ su ieškovo reikalavimais nesutinka, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Be to ieškovė nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė apie įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei – atsakovei. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Kartu su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak Ieškovo, trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas draudiku neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos – draudimo objektas. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui.
Suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir T. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos pagrindu grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, neįvykdė pareigos užtikrinti bendro naudojimo vamzdynų priežiūrą taip, kad nebūtų padaryta žalos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-05-08 (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui, prasiskverbęs vanduo apgadino ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama draudikė, išmokėjo draudėjui 4155,00 Eur draudimo išmoką. Patirtus nuostolius ieškovė vertina atskaičiusi iš išmokėtos sumos 421,16 Eur daikto nusidėvėjimo ir reikalauja atlyginti 3733,84 Eur.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdyną. Draudikė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėja UAB „Gintarinė vaistinė“ 2019-10-09 sudarė Įmonių turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 9812/9007977), kuriuo laikotarpiu nuo 2019-10-16 iki 2020-10-15 buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas D. G. kartu su draudėjo atstove D. P. 2020-05-13 apžiūrėjo draudiminio įvykio vietą ir surašė Apžiūros aktą dėl įvykio, įvykusio 2020-05-08 (duomenys neskelbtini). Šiuo dokumentu nustatė remontuojamus elementus, turto apgadinimų pobūdį, sugadinimų kiekį, t. y. nustatė remontuotinų sienų, lubų, grindų apgadinimus ir baldų sugadinimą, taip pat nurodė, kad butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš pateiktų į bylą rašytinų dokumentų, UAB „Alsotana“ pateikė defektavimo aktą, surašytą 2020-05-15, kuriuo Gintarinėje vaistinėje konstatavo užkasio ir kasos stalo pažeidimus. Dvi įmonės pateikė komercinius pasiūlymus baldams pagaminti, draudėjas pasirinko UAB „Alsotana“, kuri pagamino reikalingus buvusiai padėčiai atkurti baldus, juos įkainuodama 4013,57, kas matoma iš 2020-09-09 PVM sąskaitos faktūros ALS Nr. 0010216. Rangos darbus pajungiant kasas atliko UAB „Rangstata“, jos darbai įkainuojami 223,85 Eur suma ir yra patvirtinami Atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pateikta 2020-09-30 PVM sąskaita faktūra RA Nr. 0129.
2020-10-12 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad draudikė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sumokėjo draudėjai UAB „Gintarinė vaistinė“ 4155,00 Eur draudimo išmoką.
Atlikusi perskaičiavimus, ieškovė 2021-09-20 dubliku patikslino reikalaujamą priteisti sumą mažindama patirtus nuostolius daiktų nusidėvėjimo dydžiu, t. y. atsisakė reikalavimo dėl 421,16 Eur ir nurodė, kad subrogacijos suma sudaro 3733,84 Eur. Dalyje dėl 421,16 Eur priteisimo prašo civilinę bylą nutraukti.
Tokiu būdu iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl įvykusio draudiminio įvykio ir draudimo sutarties pagrindu išmokėtų draudimo įmokų.
Dėl civilinės atsakomybės
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog byloje nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis priklauso atsakovės, kaip administratorės, priežiūrai bei kad įvykis įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisėtumo, kai anot atsakovo atstovės, vandentiekio vamszdis yra trečiojo asmens bute, patekimas į jį atsakovui nėra laisvas, numatyti būsimo vandens prasiveržimo nebuvo galima, o be to vamzdį galimai pažeidė viršutinio buto savininkas, kurio bute tuo metu buvo atliekamas remontas ir bendro naudojimo vamzdis buvo atidengtas.
Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-03-0117 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.
Kaip minėta pirmiau, namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
Nagrinėjamu atveju apdraustas turtas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Be kitų aptartų įrodymų šią aplinkybę patvirtina ieškovės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame trečiasis asmuo T. K. savo ranka įrašė: “Mūsų bute prakiuro senas vamzdis. Atvykę darbuotojai iš „Mano būstas“ pasakė, kad mūsų kaltęs nėra, nes tas vamzdis prakiuro nuo senumo ir randasi iki vandens skaitliuko, jeigu būtų prakiuręs už vandens skaitliuko, tai būtų mūsų kaltė“. Atsakovės atstovės tvirtinimu administratorius dėjo visas pastangas, siekdamas vykdyti savo funkcijas, kiek priklauso jo kompetencijai. Tačiau svarbu įvertinti, jog šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas į bylą neteikė jokių rašytinių įrodymų, neprašė apklausti liudytojų, dalyvavusių avarijos dieną trečiojo asmens bute. Atsakovas pateikė į bylą tik 4 fotonuotraukas, darytas trečiojo asmens bute, tačiau jos nesuteikia jokios reikšmingos informacijos dėl avarijos kilimo priežasčių. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į jokį fakto klausimą. Pagal turimus duomenis galima daryti išvadą, kad įvykus avarijai, atsakovo darbuotojai buvo atvykę į vandentiekio avarijos vietą, kas matyti iš jau T. K. jau paminėto prierašo ieškovo rašte, tačiau ką atsakovės darbuotojai atliko bute, kokia buvo atsakovo reakcija į kilusią avariją, duomenų nepateikta. Atsakovas į bylą nepateikė nė šio statinio techninės priežiūros žurnalo ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima būtų matyti ir vertinti, kada paskutinį kartą buvo įvertinta šio namo vamzdynų būklė, ar buvo bandyta dar iki vandentiekio avarijos patekti į namo butus ir fiziškai apžiūrėti vamzdynus butuose, įvertinti jų būklę ypač turint minty tai, kad namas yra Kauno senamiestyje ir jo statybos metai savaime kelia prielaidą apie prastą vamzdynų būklę. Kadangi pagal įstatymą kiekvienas gyventojas atsakingas už bendro naudojimo vamzdyno priežiūrą, administratorė privalo vertinti gyvenamojo daugiabučio namo statybos metus ir imtis priemonių kaip galima greičiau įvertinti galimus vamzdyno susidėvėjimo atvejus.
Taip pat pastebėtina, jog atsakovo atstovė pateikė spėjimą esą bendro naudojimo vamzdis 34 bute galėjo trūkti dėl ten atliekamų remonto darbų. Tokį paaiškinimą teismas laiko tik prielaida, kuri byloje niekuo nėra pagrįsta, ir ja nesivadovauja, nes ji neatitinka CPK 177 straipsnyje reglamentuotų įrodinėjimo priemonių.
Taigi, šiuo atveju konstatuojama, kad atsakovė neįrodė, jog ji norėjo profilaktiškai apžiūrėti bendro naudojimo objektus butuose, bet nebuvo įleista į kurį nors iš butų. Iš atsakovės atstovės paaiškinimo akivaizdu, kad patekti į butus net nebuvo ketinama.
Todėl vertintina, kad žala atsirado dėl administratoriaus neveikimo bei darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio amo administratorės pareigą prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2020-05-08 (duomenys neskelbtini) įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausančiam turtui, esančiam aukštu žemiau, t.y. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.
Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei UAB „Gintarinė vaistinė“ kilusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės kaip verslininkės ir namo administratorės pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Įvertinus pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bei motyvus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą tenkintinas.
Dėl žalos dydžio
Ieškovė išmokėjo draudėjai UAB „Gintarinė vaistinė“ 4155,00 Eur draudimo išmokos taip patirdama nuostolių. Atsakovė atsiliepime į ieškinį atkreipė dėmesį, kad reikalaudama tokios sumos nuostolių atlyginimo ieškovė neatsižvelgė į turto nusidėvėjimą. Reaguodama į atsakovės pareiškimą, ieškovė atsisakė dalies patirtų nuostolių atlyginimo, ieškinį sumažino turto nusidėvėjimo dydžiu. Teismas sutinka, kad reikalaujam priteisti 3733,84 Eur suma yra reali, pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais ir aritmetiniais skaičiavimais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovo pareiškimas dėl dalies turtinio reikalavimo atsisakymo priimamas, civilinė byla dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl palūkanų
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vertintina, jog teismas patenkino100 % procentų ieškinio reikalavimų. Ieškovė byloje patyrė 93,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Mokėtina žyminio mokesčio suma nuo patenkinto ieškinio reikalavimo 3733,84 Eur sudaro 84,00 Eur, likusi valstybei sumokėta žyminio mokesčio dalis dalinai grąžintina (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, j. a. k. 304175726, ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 3733,84 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 84,00 Eur žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje dėl 421,16 Eur priteisimo priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-132-470/2022 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje T. K., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Grąžinti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 7,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto valstybei pagal 2021-08-04 mokėjimo nurodymą Nr.34662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.