Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-25 · Byla Nr. ATP-155-317/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
ATP-155-317/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05784-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-155-317/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05784-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 52.4; 79.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas V. B. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jai 400 Lt, kas atitinka 115 Eur, baudą (b. l. 34-36).

Nesutikdama su minėtu nutarimu, V. B. 2014 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 37-39). Kadangi šis skundas neatitiko jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi apeliantei nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 41). V. B., vykdydama pastarąją nutartį, Kauno apylinkės teismui 2014 m. lapkričio 10 d. pateikė skundo papildymą (b. l. 44-46). Tačiau apylinkės teismas, susipažinęs su skundo papildymu, konstatavo, jog V. B. šiame papildyme iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2014 m. spalio 29 d. skunde, todėl laikė, kad apeliantė per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-6632-825/2014 laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai (b. l. 48). V. B., gavusi minėtą nutartį, 2014 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 53). Sprendimas teikti antrinę teisinę V. B. priimtas 2014 m. lapkričio 24 d. (b. l. 53). Apeliacinis skundas, kuriame, be kita ko, prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo paduoti, Kauno apylinkės teisme gautas 2014 m. gruodžio 18 d. (b. l. 52). Apylinkės teismas, spręsdamas šio apeliacinio skundo priėmimo klausimą, konstatavo, jog V. B. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo proceso eiga, siekdama įgyvendinti savo teisę apskųsti priimtą nutarimą, neveikė rūpestingai, nesistengė laiku ir operatyviai pateikti apeliacinio skundo, todėl 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą atnaujinti terminą atmetė ir apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-6632-825/2014 atsisakė priimti (b. l. 57-58).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, neatsižvelgė į tai, jog terminas buvo praleistas dėl nežinojimo. Teigia, kad ji nėra teisininkė, tačiau pagal savo galimybes ir supratimą sekė proceso eigą ir rašė skundus bei pataisymus, todėl laikyti, jog ji nebuvo atidi, rūpestinga ir nesidomėjo proceso eiga, yra neteisinga. Pažymi, kad gavusi Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį, ji nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos. Tačiau paskirta advokatė galėjo susitikti ne iš karto ir tik vieną kartą, nes nuolat būdavo arba teisme, arba seminare. Taigi, laikotarpis nuo teisinės pagalbos paskyrimo iki apeliacinio skundo surašymo nepriklausė nuo jos valios.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

V. B. atskirasis skundas netenkintinas

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ATPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, pareiškėjo prašymu, rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarimas priimtas 2014 m. spalio 10 d. Taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutine termino diena apeliaciniam skundui paduoti laikytina 2014 m. spalio 30 d. Tačiau V. B. apeliacinį skundą, dėl kurio priėmimo kyla ginčas šioje byloje, teismui pateikė tik 2014 m. gruodžio 18 d. (gavimo registracijos Nr. AS-655, b. l. 52), t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N–1–1932/2007, Nr. N–1–1218/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui skelbiant skundžiamą Nutarimą, V. B. teismo posėdyje dalyvavo, kuriame, be kita ko, buvo išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai (b. l. 33). Be to, pačiame Nutarime taip pat aiškiai nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Todėl, nepaisant to, kad apeliantė pirmą kartą teismui pateikė apeliacinį skundą nepraleidusi termino, vėliau nesėkmingai bandė šalinti skundo trūkumus, t. y. iš esmės buvo aktyvi (stengėsi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepakankamai, kad būtų laiku pasirūpinusi savo interesų atstovavimu ir savo teisės į teisminę gynybą realizavimu. Toks ilgas termino praleidimo laikotarpis (daugiau kaip pusantro mėnesio) nėra suderinamas su pakankamu atidumu, rūpestingumu ir operatyvumu. V. B. prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo proceso eiga, siekdama įgyvendinti savo teisę apskųsti priimtą Nutarimą, neveikė rūpestingai, nesistengė laiku ir operatyviai pateikti apeliacinio skundo. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad V. B. galimybė pateikti apeliacinį skundą įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios. Net ir neturėdama teisinių žinių, V. B. turėjo teisę ir galimybę žymiai anksčiau kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ar sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, kad tinkamai, įstatymo nustatytais terminais tiesiogiai ar per atstovą, realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja dėl teisinės pagalbos kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus 41 dienai nuo skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos, o apeliacinį skundą, dėl kurio priėmimo kyla ginčas, teismui pateikė dar po 28 dienų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje specialių teisinių žinių neturėjimas vertinamas kaip subjektyvus, tik nuo asmens valios priklausantis veiksnys, kuris negali būti laikomas pakankamu pagrindu terminui atnaujinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575–4939/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-251-360/2013 ir pan.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėja nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas