Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 100 MGL (5000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės draudimas 3 m. 6 mėn. vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimas; 2) 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 100 MGL (5000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės draudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metus ir turto konfiskavimas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais veiksmais kaltinamasis T. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Šiais veiksmais kaltinamasis T. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

I. II. Kiti faktiniai duomenys pagal atskiras nusikalstamas veikas

10. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių, pirmuoju kaltinamasis T. M. kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, tyčia suėmęs rankomis už kaklo ir jį spausdamas purtė sugyventinę K. B., o antruoju kaltinamasis taip pat, kilus asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, sodybos kieme, tyčia ją pastūmė, sugyventinei pargriuvus, gulinčiai sudavė ne mažiau šešis smūgius kumščiu į rankų žastus, kuriais ji dengėsi veidą, bei ne mažiau tris kartus įspyrė į krūtinę savo šeimos nariui – sugyventinei K. B..

II. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją K. B., smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suimdamas už kaklo, spausdamas ir purtydamas) sugyventinę K. B., o antruoju atveju pastūmęs ir pargriovęs ant žemės suduodamas ne mažiau šešis smūgius sugyventinei į rankų žastus bei ne mažiau tris kartus įspirdamas į krūtinę tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, smaugimas, smūgiai kumščiais į rankas ir spyriai koja į krūtinę sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, GPM medikų apžiūros išvadomis, bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, bei kieme, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios K. B., bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji K. B. kartu gyvena apie aštuonerius metus ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

12. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą, abiejų byloje nagrinėjamų veikų atvejais teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi smurtaudamas prieš nukentėjusiąją kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtas nebuvo labai intensyvus, nors smurtinių veiksmų skaičius santykinai nemažas (pirmojo nusikaltimo įvykio metu suėmimas rankomis nukentėjusiajai K. B. už kaklo ir supurtymas, antrojo nusikaltimo įvykio metu – nukentėjusiajai suduota šeši smūgiai į rankų žastus, ir trys spyriai į krūtinę), smurtu sukeltos pasekmės tiek pirmojo, tiek antrojo nusikaltimo įvykio metu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konfliktų vados buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio, dėl kurių galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teistas du kartus (b. l. 90-95), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 132-133), jis yra visiškai darbingas, dirba užsienyje – Norvegijoje, šeimos nesukūręs, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus ir tai, kad kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 9, ir 13 punktai).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamų abiejų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, konstatavus kiek daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 13), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio bausmes : 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus visam probacijos laikui: a) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, b) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus visam probacijos laikui: a) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, b) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Paskiriamos bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę iš dalies jas sudedant, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi – iki 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant aukščiau minėtus įpareigojimus. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam T. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2024 m. liepos 2 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 11.42 val. (b. l. 11-15, ) – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). T. M. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-121) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.

16. Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, pagal pakvitavimą gražintas nukentėjusiajai (b. l. 20), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus gražintinas (paliktinas) visam laikui laisvai disponuoti teisėtai jo savininkei K. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

17. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo K. B. 2024 m. liepos 1 d.) ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus visam probacijos laikui: a) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, b) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo K. B. 2024 m. liepos 2 d.) ir nuteisti jį 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus visam probacijos laikui: a) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, b) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę T. M. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus visam probacijos laikui: a) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, b) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo T. M. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.

Paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL (1000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus gražinti (palikti) visam laikui laisvai disponuoti teisėtai jo savininkei K. B..

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė Įmoka mokama į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 Gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, (Sąskaitą administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.