Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. K. nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent: ji 2024 m. sausio 20 d., apie 22:27 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kai nustatytas 1,64 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia du kartus peiliu dūrė savo sutuoktiniui V. K. į dešinę koją, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 14 d. Nr. G 446/2024(01) padarydama jam pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais I. K. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį V. K..

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 14 val. sutuoktinis grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Pas sutuoktinį atėjo į svečius draugas V., ji tada gamino pietus. Po to jie trise sėdėjo, bendravo, pokalbiai buvo jų normalūs, nebuvo jokių konfliktų, ir vartojo visi trys alkoholį – degtinę ir alų. Ji nuėjo miegoti, o sutuoktiniui ir jo draugui buvo mažai alkoholio, tad jie pasikvietė kaimynę, kad ji nupirktų dar alkoholio. Neprisimena tikslaus laiko, kada nuėjo miegoti, bet mano tada, kai išėjo kaimynas, nes prie jo tikrai neitų miegoti. Nežino po kiek laiko ją pažadino sutuoktinis, prašydamas iškviesti greitąją pagalbą. Kai ją prikėlė sutuoktinis, ji buvo šoko būsenoje, niekur nesidairė, pamatė kraują ir kaip sutuoktiniui kraujavo koja, jis ją buvo prisidengęs rankšluosčiais. Ji norėjo jam padėti, bet jai pasidarė bloga, sutuoktinis sakė, jog jam yra silpna. Sutuoktinis prašė jam padėti ir iškviesti greitąją, ji ją iškvietė. Skambindama greitajai, prašė atvykti kuo greičiau. Butas, kuriame gyveno su sutuoktiniu, yra 20 kvadratinių metrų, jame virtuvė ir miegamasis yra vienoje patalpoje, t. y. ji miegojo toje pačioje patalpoje, kur kiti vakarojo. Bute nebuvo jokių kriauklių, kaip nurodė liudytojai. Matė kraują ant lovos, sutuoktinis buvo išgėręs, tai dėl to kyla spaudimas ir labai kraujuoja; kitose buto vietose kraujo nematė. Sutuoktinio žaizdų nematė, nes jis jas buvo užsidengęs rankšluosčiu, vėliau žaizdas apžiūrėjo medikai, bet ji žaizdų nematė, nes tiesiog į jas nežiūrėjo. Ji tuo metu neklausinėjo, kaip sutuoktinis susižalojo, paskui jai sakė, kad pats susižalojo. Apie tai, kaip susižalojo, reiktų klausti pačio sutuoktinio, jis jai detaliai nieko nepasakojo, nes buvo išgėręs. Šalia lovos buvo staliukas, ant kurio pjaustė mėsą, nes norėjo valgyti, ir susižalojo. Po šio įvykio su kaimynu nekalbėjo. Jei ji nuėjo miegoti, tai kaimyno nebebuvo. Jai sutuoktinis pasakojo, kad kai ji nuėjo miegoti moteris vardu J. nuėjo nupirkti dar alkoholio, tačiau nenurodė, kuriuo metu jis pasiskambino J. Ji pati tuo metu miegojo, dėl to šių aplinkybių nenurodė ir duodama parodymus. Tuo metu kai buvo įvykęs nagrinėjamas įvykis, jos ir sutuoktinio santykiai buvo pakankamai draugiški, jie buvo jau nutarę skirtis, tačiau konfliktų tarp jų nebuvo niekada. Įvykio metu ji faktiškai gyveno jau kitoje vietoje (t. y. ne šio įvykio vietoje). Įvykio dieną tarp jos ir sutuoktinio nebuvo kilusių konfliktų, tą dieną bendravo draugiškai, nežino, kodėl policijos pareigūnai bute rado sudužusias lėkštes. Jai nueinant miegoti, jokių sudužusių indų nebuvo, t. y. neatsimena, kad jų būtų buvę. Paklausta, dėl ko policijos pareigūnų „body“ vaizdo kamerų įrašuose yra užfiksuota nurodžiusi įvykio dieną nebuvusi namuose, nurodė, kad ji miegojo, tą ir nurodė, jokių savo parodymų nekeitė. Jų butas yra antrame aukšte, ji atvykusių pareigūnų nepasitikinėjo, jie patys užėjo į butą. Šiuo metu jie su V. K. yra išsituokę, santuokos metu tarp jų konfliktų nebuvo, ji dirbo ir augino vaiką, o sutuoktinis gyveno užsienyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko namuose, vakaro eigos neprisimena, nes tą dieną buvo stipriai išgėręs. Tuo metu dar gyveno kartu su sutuoktine, buvo dviese namuose ir kartu gėrė. Jis nusprendė padaryti guliašą, išėmė iš šaldytuvo šaldytą mėsą, ją pjaustė ir kažkaip peilis praslydo, nukrito jam į koją. Peilis nukrito ant dešinės kojos blauzdos šono, t. y. krisdamas peilis jam įdūrė į koją. Nuo to jam pradėjo bėgti kraujas. Nurodė, kad peilis jam buvo taip išslydęs porą kartų, antro išslydimo peilio tiksliai neprisimena, bet panašiomis aplinkybėmis išslydo kaip ir pirmą kartą. Pirmas įdūrimas nestiprus buvo, įsidūrė į virš kelio vietą ir nuo jo nebėgo kraujas, o antrą kartą jau stipriau įsmigo peilis į dešinės blauzdos vidinę pusę apačioje ir pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tuo metu, kai pjaustė mėsą, sutuoktinė miegojo, jis ją pažadino ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Sakė sutuoktinei, kad jam iškrito peilis. Peilis buvo didelis, apie 25 cm dydžio. Tada po antro įsipjovimo mėsą įdėjo atgal į šaldytuvą tam, kad ji nesugestų, t. y. mėsą padėjo į šaldytuvą belaukdamas greitosios pagalbos, o peilį padėjo virtuvėje ant stalo. Pats bandė sustabdyti kraujavimą, su rankšluosčiu laikė už žaizdos, bet dėl girtumo buvo sukilęs kraujo spaudimas, buvo stiprus kraujavimas, jam pačiam kraujo sustabdyti nepavyko. Nors tuo metu stipriai kraujavo, bet galėjo vaikščioti. Buvo šoko būsenoje, dėl to pažadino miegojusią sutuoktinę ir prašė iškviesti greitąją pagalbą, tuo metu neprisiminė pats greitosios pagalbos numerio. Nurodė, kad jam su sutuoktine vartojant alkoholį nieko nebuvo atėjusio, gal galėjo būti atėjusi J. J. buvo atėjusi porą valandų iki šio nagrinėjamo įvykio, jie visi trise kartu išgėrė, po ko J. išėjo namo. Kaimynas V. pas juos į namus tą vakarą nebuvo užėjęs. Nelabai prisimena, su kuo ir kokią valandą grįžo namo po darbo, gal su V. buvo grįžo ir tuomet išgėrė degtinės ir alaus. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityta dalis nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. apie 22.00 val. nusprendė pasikepti mėsos. Ar atsinešė mėsą pats ar atnešė žmona, neprisimena, kadangi buvo labai neblaivus. Kiek prisimena, kad miegamojo kambaryje, ant mažo juodos spalvos staliuko, geltonos spalvos, lėkštėje gulėjo šaldytas mėsos gabaliukas, kurį norėjo pasipjaustyti. Pasiėmė peilį su juodos spalvos rankena ir juodos spalvos ašmenimis į dešinę ranką ir pradėjo pjaustyti šaldytą mėsą. Žmona I. visą laiką sėdėjo šone, jam iš dešinės, ant lovos ir laukė kol jis papjaustys mėsą. Dėl to, kad buvo labai neblaivus, pjaustyti mėsą sekėsi sunkiai, kelis kartus peilis nuslydo nuo mėsos, kad susipjaustytų, nepastebėjo, toliau pjaustė mėsą. Po kelių bandymų peilis nuslydo nuo mėsos, iškrito iš rankos ir krentant ašmenimis kliudė dešinės kojos blauzdą, bet kadangi buvo tik nubrozdinimas, toliau pjaustė mėsą, I., galimai nematė kaip įsipjovė, pats jai nieko dėl to nesakė. Po kokios minutės, pjaustant toliau šaldytą mėsą, peilis vėl nuslydo nuo mėsos ir peilis, kurį dar laikė dešinėje rankoje, įsmigo jam į dešinę koją prie kelio. Kadangi peilis jau įsmigo giliau, bandė žaizdą apvynioti rankšluosčiais, bet nepavyko, todėl žmona iškvietė GMP (1 t., b. l. 40-43). Nukentėjusysis nurodė, kad panašiai taip ir buvo, nelabai atsimena aplinkybių dėl sutuoktinės sėdėjimo šalia, praėjo jau laiko. Nelabai atsimena kaip buvo sudaužytos lėkštes, gal pjaustydamas mėsa sudaužė. Butas yra antrame aukšte, neprisimena kaip į butą atvyko policijos pareigūnai. Tame kambaryje kriauklės nėra. Neprisimena, ar ką nors apie šį įvykį pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams, neatsimena ar nurodė kaip patyrė sužalojimus, tuo metu buvo išgėręs ir praradęs daug kraujo. Neatsimena, ar kam nors iš atvykusios greitosios pagalbos ar policijos buvo nurodęs, kad jį sužalojo sutuoktinė – tuo metu buvo šoko būsenoje ir praradęs daug kraujo. Tarp jo ir sutuoktinės konflikto tą dieną nebuvo. Tuo metu jo santykiai su kaltinamąją buvo normalūs, gražiai sutarė, bet jie jau buvo pateikę prašymą skirtis, išsiskyrė draugiškai, t. y. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Liudytojas A. L. (A. L.), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad bute buvo moteris ir vyras bei atvykę policijos pareigūnai, atvykę bute jautė sklindantį alkoholio kvapą. Bute buvęs vyras kraujavo. Paklausus prie policijos pareigūnų minėto vyro, kodėl kraujuoja nurodė, kad pats susižalojo, o vėliau nunešus vyrą į greitosios pagalbos mašiną tyliai pasakė, kad jį sutuoktinė sužalojo. Neštuvuose vyras buvo išbalęs, nes buvo praradęs daug kraujo, bet buvo sąmoningas, su juo bendravo; kadangi aplink sklido alkoholio kvapas, mano, kad asmuo buvo išgėręs. Kiek atsimena, vyras nenorėjo vykti į ligoninę, bet pasakė jam, kad reikės siūti žaizdą. Vyras buvo nusilpęs dėl prarasto kraujo, bet buvo sąmoningas, atsakinėjo į užduodamus klausimus. Bute buvo labai daug kraujo – ant grindų ir ant lovos, tikrai jo buvo nemažai. Bute buvo moteris, ji stovėjo, neprisimena, ar ji ką nors jam sakė dėl šio įvykio aplinkybių. Pats jis su moterimi nebendravo. Kiek prisimena, vėliau moteris liko kartu su policijos pareigūnais. Nurodė, kad atvykus į butą jautėsi emocinė įtampa, kad kažkas buvo atsitikę. Šiuo metu tiksliai neprisimena, kur pas vyrą buvo padaryti sužalojimai. Vyrą nešė neštuvais iki greitosios pagalbos automobilio dėl bendros jo būklės (pagal jų nustatytus sveikatos įvertinimo algoritmus esant atitinkamiems sužalojimams, nepaisant asmens sąmoningumo), asmuo buvo išbalęs ir nusilpęs, kad neprarastų sąmonės, nutarė jį nešti. Neprisimena, ar į apžiūros kortelę įtraukė vyro parodymus įvykio vietoje, bet prisimena, kad nukentėjusiojo vyro parodymus įvykio vietoje nurodė kuomet buvo apklaustas policijos pareigūnų. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 20 d. darbo metu dirbo greitosios pagalbos brigadoje Nr. 0823. 2023 m. sausio 20 d. apie 22:30 val. pagal iškvietimą atvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur kambaryje buvo nukentėjęs V. K.. Jis sėdėjo ant lovos, stipriai kraujavo dėl žaizdų dešinėje kojoje. Kambaryje taip pat buvo, kaip suprato, jo žmona ir policijos pareigūnai. V. K. nenoriai bendravo dėl žaizdų atsiradimo, buvo adekvatus, nuo jautėsi alkoholio kvapas, bet kalba buvo rišli ir logiška. Jis buvo nusilpęs dėl nukraujavimo, bet buvo sąmoningas ir adekvatus. Jis ant neštuvų buvo nuneštas iki greitosios automobilio. Bute jis sakė, kad žmona rado meilužį, jų (liudytojo) akivaizdoje, tarp jų dėl to vyko žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo. Lauke jis jam pasakė, kad jam peiliu namuose dūrė jo žmona ir padarė šiuos sužalojimus. Jis apie tai automobilyje pasakė savo brigados kolegoms kurie tą dieną dirbo, kas tada dirbo, tiksliai nepamena. Kvietimo kortelėje ši informacija nebuvo įrašyta, nes kortelė jau tuomet buvo užpildyta ir jos nepapildė. V. K. buvo nuvežtas į RVUL ligoninę, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-86). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad nešė neštuvais dėl to, kad vyro koja buvo sužalota ir jis pats negalėjo paeiti. Ant kojos buvo pjautinė žaizda, t. y. buvo ir įdūrimas, ir pjūvis, tiksliau nesigilino tuo metu, nes labai masyviai kraujavo. Kiek prisimena, kraujavo labiau ties keliu, nes toje vietoje jie bintavo koją.

Liudytojas Š. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo iškviesti dėl to, kad vyras susižalojo peiliu. Atvykus į butą pamatė, kad buvo labai daug kraujo, pats vyras jiems teigė, kad susižalojo lyg tais pjaustydamas dešrą, bet iš matytų ant vyro sužalojimų neatrodė, kad buvo tiesiog kažko pjaustymas, nes buvo koja sužalota. Įtarė, kad jį kažkas sužalojo, nes pjaustant dešrą ar kažką kitą, buvo keista, kaip susižalojo taip žemai koją, t. y. tikslios vietos neprisimena, bet pjaustant dešrą ją sužaloti būtų sunku. Visi buvo viename kambaryje, bendravo su vyru, jis buvo labai neblaivus, vengė atsakinėti į klausimus, tačiau bendravo. Bendravo ir su buvusia moterimi, ji irgi buvo neblaivi, tačiau bendravo su jais daugiau. Moters parodymai keitėsi, tai vieną sakė, tai kitą – sakė, kad atėjo ir tokį rado, po to sakė, kad matė kaip jis pjaustydamas susižalojo, o po to pasakė, kad jos ten nebuvo. Tokie moters parodymų keitimai sukėlė įtarimą. Bute buvo labai daug kraujo ir buvo netvarkinga. Kiek prisimena, ten buvo viena patalpa su virtuve ir lova, ten buvo betvarkė, dėl to neprisimena, ar iš karto ten rado tą peilį. Nebuvo jokių sulaužytų baldų, grumtynių požymių nebuvo, neatsimena ar buvo sudaužytų indų. Nurodė, kad išėjus į lauką greitosios pagalbos medikas jo porininkui pasakė, kad nukentėjęs vyras jam nurodė, kad jį sužalojo moteris. Nukentėjusiojo vyro to neperklausė, nes jis jau buvo įsodintas į greitosios pagalbos automobilį ir iš jo nebeišlipo, jį išvežė. Neatsimena ar jo porininkas bendravo su nukentėjusiu vyru. Kiek prisimena, butas buvo pirmame aukšte, patalpoje nebuvo kriauklės, buvo tik atskira patalpa kur lyg kriauklė su tualetu buvo. Jie gavo iškvietimą. Kiek prisimena, jį pasitiko pirmame aukšte moteris (t. y. kaltinamoji). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Š. Ž. parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus vyresn. specialistu M. V. apie 22.30 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras susižalojo peiliu koją. Atvykus nurodytu adresu, butas pirmame aukšte, juos pasitiko pranešėja I. K., kuri teigė, kad jos vyras V. K. peiliu susižalojo koją. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, ji paaiškinti iš pradžių negalėjo, buvo išsiblaškiusi. V. K. jiems atvykus buvo bute, sėdėjo ant lovos, aplink matėsi šviežių kraujo dėmių, jis laikė užspaudęs žaizdą ant kojos rankšluosčiu. V. K. paaiškino, kad pjaustydamas dešrą, netyčia susižalojo pats. Paklaustas, kur jis pjaustė dešrą, jis paaiškino, kad ant virtuvinio staliuko prie kriauklės. Dešros ant stalo jokios nesimatė ir jo pasakojimas jam pasirodė keistas. Netrukus atvyko greitoji pagalba, medikai apžiūrėję V. K. nustatė dvi durtines žaizdas dešinėje kojoje, bei vieną durtinę žaizdą dešinėje rankoje, pasakė, kad reikia vykti į ligoninę. V. K. nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, greitosios pagalbos automobilyje medikai jam dėjo tvarstį, o jis pasiliko prie buto su I. K., laukė kitų pareigūnų. Netrukus greitosios pagalbos darbuotojas - vyras jam pasakė, kad V. K. būdamas GMP automobilyje, medikams prisipažino, kad jį sužalojo peiliu žmona. V. K. apie įvykį bendrauti smulkiau atsisakė. Greitoji pagalba nukentėjusįjį V. K. išvežė į ligoninę. I. K. nuolat keitė parodymus apie įvykio aplinkybės, iš pradžių sakydama, kad jos vyras susižalojo pjaustydamas peiliu dešrą, bet paklausta kaip tai įmanoma padaryti, ji atsakė, kad nematė kaip viskas įvyko, nes atėjusi namo pamatė, kad jis jau susižalojęs. Ji buvo pristatyta į areštinę (1 t., b. l. 88-89). Liudytojas patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė, kad tiksliai neatsimena, bet lyg tais pats nukentėjusysis pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, jo jie nenešė. Nurodė, kad jis pats daugiausiai laiko buvo su moterimi, o jo porininkas bendravo su GMP darbuotoju. Jis su moterimi bute buvo, paskui su ja išėjo į lauką ir vėliau ją įsodino į policijos automobilį.

Liudytojas M. V. (M. V.), apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavo pranešimą, jog ruošdamas maistą žmogus susižalojo, atvyko į vietą, patekus į butą, pabendravus, nukentėjusysis pasakė, kad jis ruošė maistą ir susižalojo. Dar bute buvo moteris, kuri pradžioje irgi tą patį aiškino, po to sakė lyg miegojo ir nieko nematė, tiksliai nieko negalėjo nurodyti. Tačiau jiems sukėlė įtarimą, kad ten ne pjautinės žaizdos, bet durtinės. Žaizdos buvo kelios, kojoje ir rankoje, tiksliai neprisimena. Jie nieko neaiškino, darė maistą ir viskas, kategoriškai atsisakydavo kažką paaiškinti. Iškvietė medikus, nes gana gili durtinė žaizda buvo kojoje. Medikai apžiūrėjo, vienas iš medikų pasakė, kad nukentėjusysis nurodė, kad sugyventinė ar žmona jį sužalojo. Kiek žaizdų buvo negali pasakyti, prisimena dvi - koją ir plaštaką. Tie sužalojimai sukėlė įtarimą, nes ruošdamas maistą kelis kartus durtinėmis žaizdomis nesusižalosi. Neprisimena, kaip atrodė buto aplinka, bet įtarimų nesukėlė. Žmogus aiškino, kad jis pjovė dešrą, jam nuslydo peilis ir jis sau įsipjovė, bet ten buvo durtinės žaizdos. Pradžioje apžiūrėjo, matė tik vieną žaizdą, vėliau medikai apžiūrėjo ir pasakė, kad 2-3 žaizdos. Medikai asmenį nusivedė į savo automobilį apžiūrai. Neprisimena, ar asmuo buvo vedamas, nešamas, ar lydimas iki automobilio, bet jie visada palydi, greičiausi lydėjo ji, nes tas aplinkybes jam medikas ir pasakė prie automobilio. Medikai apžiūrėjo, nustatė aplinkybes, budėtojui pranešė (liudytojas), kokia situacija ir iškvietė operatyvinę grupę, o asmenį išvežė. Medicinos darbuotojui asmuo pasakė, kad ne pats susižalojo. Sugrįžo į butą greičiausiai dėl to, kad laukė tyrėjų suforminimui. Galbūt vizualiai apžiūrėjo butą, tačiau jokių procesinių veiksmų neatliko. Neprisimena, ar matė nukentėjusiojo minėtą dešrą. Neprisimena, ar ten vieno kambario butas, viskas virtuvėje buvo. Jie greičiausiai turėjo apeiti visas buto patalpas, tačiau neprisimena. Jeigu viskas vyko virtuvėje, tai kraujo pėdsakai turėjo būt virtuvėje, neprisimena. Kai atvyko, nukentėjusysis sėdėjo virtuvėje prie stalo. Žaizda kažkokiu skuduru ar rankšluosčiu buvo pridengta. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, bendraujantis, vis kartojo, kad ruošdamas maistą, kad taip atsitiko, kažkokio šoko nesimatė. Moteris pradžioje aiškino tą patį, o po to ji pradėjo sakyti ar ji miegojo ar kitam kambaryje buvo. Žaizdą turėjo pažiūrėt, bet neprisimena, ar matė. Prisimena, kad ar kvietė, ar skubino greitąją, tai reiškia, kad žaizda buvo rimtesnė.

Specialistė Diana Vasiljevaitė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad palaiko savo išvadą. Paaiškino, kad pati nukentėjusiojo nematė, išvadą padarė iš jai pateiktų medicininių dokumentų, ambulatorinio aprašymo. Kai patys specialistai apsižiūri žaizdą, tokiu atveju gali atsakyti, kuris žaizdos kraštas yra gilesnis, pagal tai gali nustatyti kryptį (iš kurios į kurią buvo durta), tačiau tokių dalykų šiuo atveju nebuvo nurodyta, dėl to mažai ką gali pasisakyti. Iš nuotraukų jie nieko nevertina. Nurodė, kad jeigu yra sužalojimai dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, sunku įsivaizduoti, kad galėjo vieną kartą nuslysti, o kitą kartą įsmigti peilis. Taip eigoje išaiškėjo, kad galėjo ne vienas nuslydimas būti. Virš kelio buvo padaryta gan didelio kalibro, t. y. iki 5 cm, sužalojimas, turėjo kraujuoti daugiau. Tai galėjo būti durtinė/pjautinė, tokių būna atveju, kai yra įduriama ir patraukiama, tačiau vėlgi, tiksliai negali to nurodyti, nes nebuvo nurodyta 5 cm yra gylis ar plotis, o tai yra svarbu. Gydytojai rašydami kiek sau prieštarauja dėl žaizdos pobūdžio. Dėl sužalojimo apatinėje blauzdos dalyje, mano atvirkščiai nei nurodyta gydytojo įrašuose, buvo 2 cm žaizda iki poodžio, t. y. galima suprasti, kad nėra gili, tai nėra visai daug. O dešinėje šlaunyje nurodoma, kad yra gili žaizda, taigi dėl to manytina, kad įdūrimas-įsmigimas buvo dešinėje šlaunyje, kur turėjo pažeisti didesnę poodinę veną. Mažai tikėtina, kad galėjo būti toks kritimas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad pjaustant mėsą laisvai krito peilis ir padarė sužalojimą. Peilis stovi plokščiai, dėl to kad įsmigtų, jis turėtų eiti kampu. Nukentėjusiojo vilkėti drabužiai sužalojimo pobūdžiui neturėjo reikšmės. Mažai tikėtina, kad praslydus galėjo taip susižaloti. Į pateiktą peilio nuotrauką neatsižvelgė, kadangi nevertina iš nuotraukų, o gyvai peilio nematė.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl liudytojų nustatymo nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes tikslu nustatyti liudytojus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurie galimai buvo įvykio vietoje, kurio metu buvo sužalotas V. K., nustatyta, kad tą dieną į svečius pas nukentėjusįjį buvo užėjusi J. S.. Pabendravus su moterimi paaiškino, kad nelabai atsimena kas įvyko, tačiau jai nukentėjusysis pasakojo, kad jį su peiliu sužalojo žmona (1 t., b. l. 96).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenimis, 2024 m. sausio 20 d., 22.28 val. gautas I. K. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras V. K. su peiliu susižalojo koją, kaip įvyko trauma, atsakyti negali. Vyras kraujuoja, kojos trauma. GMP. V. K. buvo rasta su durtinėmis žaizdoms dešinės kojos srityje ir dešinės rankos srityje. V. K. būdamas GMP „0823“ automobilyje paaiškinom, kad jį sužalojo žmona I. K. (1 t., b. l. 13-15).

Iš 2024 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pro įeinamas duris patenkama į nedidelę virtuvę. Virtuvėje iš dešinės pusės kabo ant pakabų drabužiai, po kurias ant grindų stovi batai. Šalia kabančių drabužių yra durys į tualeto kambarį. Tualeto durims iš kairės pusės, prie sienos pritvirtintos lentynos. Nuo įeinamų durų iš kairės pusės, prie sienos, stovi dujinė viryklė, ant kurios stovi puodai ir keptuvės. Šalia dujinės viryklės stovi siaura spintelė, šalia kurios stovi automatinė skalbimo mašina. Ant spintelės ir skalbimo mašinos uždėtas stalviršis, ant kurio stovi mikrobangų krosnelė, indai su prieskoniais, stovas su šaukštais, šakutėmis, peiliais. Ant stalviršio, arčiau dujinės viryklės, guli du virtuviniai peiliai. Vienas didesnis, kitas mažesnis. Apžiūrint peilius, ant didesnio peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Peilis su raudonos spalvos dėmėmis ant geležtės, tai virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena ir juodos su baltos spalvos taškeliais geležte. Ant peilio geležtės yra užrašas „Z.e.p. line“. Peilis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują ant geležtės, supakuotas, paimtas. Virtuvėje ant grindų yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Tualeto kambaryje stovi klozetas ir klozetui iš kairės pusės įmontuotas dušo dubuo. Dušo dubenyje yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Šalia dubens, ant grindų, guli šlapias skuduras. Virtuvėje tiesiai, pro arką, patenkama į kambarį. Kambaryje nuo praėjimo iš dešinės pusės, kampe, stovi nedidelė lova. Ant lovos numesti drabužiai. Ant lovos kampo, arčiau kambario vidurio, yra didelė raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Lovos gale, ant grindų, guli numesti rankšluosčiai, ant kurių gausiai matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia lovos stovi staliukas. Ant staliuko stovi vaza su gėlėmis ir du puodeliai. Puodeliuose yra cigarečių pelenai, tačiau cigarečių nuorūkų juose nėra. Šalia staliuko stovi išskleista sofa. Ant sofos netvarkingai sumesta patalynė. Ant sofos dalies, kuri arčiau kambario vidurio, gausiai yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Priešais sofą, kambario viduryje, stovi stalas stikliniu paviršiumi. Ant stalo stovi plastikinis indas su keptos duonos likučiais, vaza su kriauklėmis, tuščias puodelis ir trys stiklinės taurelės. Visos trys stiklinės taurelės supakuotos, paimtos. Šalia stalo, arčiau televizoriaus, stovi du pufai. Šalia pufų, ant grindų yra gausiai raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Nuo raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, paimta nuoplova. Sofos gale, prie pat lango, ant grindų, guli du tušti plastikiniai buteliai nuo alaus. Ant vieno butelio užrašas „Tradicinis Tėviškės Alus 6,0 % tūrio 1 L.“ ant kito butelio užrašas „Euro Classic 6,0 % tūrio 1 L.“ Abu plastikiniai buteliai nuo alaus supakuoti, paimti. Sofos gale stovi suskleista drabužių džiovykla, už kurios sukišti polietileniniai maišeliai ir seni plastikiniai buteliai nuo alaus. Nuo virtuvės, iš kairės pusės, prie sienos, stovi šaldytuvas, spinta stumdomomis durimis, sekcija. Spintos durys spintoje stovi kreivai. Sekcijoje ant lentynos stovi akvariumas, virš kurio prie sienos pritvirtintas televizorius. Šalia sekcijos stovi du pufai. Ant vieno pufo guli drabužiai, ant kito pufo yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambario gale, prie lango, stovi aukštas veidrodis. Šalia veidrodžio, ant grindų, mėtosi pažirusios geltonos ir baltos spalvų stiklo šukės. Butas Nr. 68 vaizdo kameromis nestebimas. Paimta: 1) virtuvinis peilis „Z.e.p.line“ su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują ant geležtės. Peilis rastas virtuvėje ant stalviršio, 1 vnt. (popierinis vokas Nr. 024776); 2) nuoplova nuo raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, kambaryje ant grindų, 1 vnt. (popierinis vokas Nr. 024777); 3) 3 vnt. stiklinių taurelių, rastų kambaryje ant stalo (kartoninė dėžė Nr. 024778); 4) 2 vnt. tuščių plastikinių butelių nuo alaus „Tradicinis Tėviškės Alus 6,0 % tūrio 1 L.“ ir „Euro Classic 6,0 % tūrio 1 L.“, rasti ant grindų, sofos gale, (kartoninė dėžė Nr. 024779). Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 16-17, 18-33).

Iš 2024 m. vasario 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir moters, prisistačiusios I. K.. Moteris paaiškina, kad atsitiko nelaimė, koją susižeidė, kraujuoja žmogus, nurodo adresą. Moteris paaiškina, kad vyras V. K. pats susižeidė peiliu kažkokiu būdu „ką aš žinau kaip (nesuprantama ką pasako)“. BPC darbuotoja: Tai bandė pjaustytis? I. K.: :Nu ne, nebandė. Ne, ne su, ne su (nesuprantama ką pasako) tiesiog va tiesiog taip vat. Įvyko nelaimė ir viskas (1 t., b. l. 91-92).

Iš 2024 m. vasario 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota: 1. „PSS-20240120-232315UTC+0200“ – vaizdo įrašo trukmė nuo 2024 m. sausio 20 d., 23.23 val. iki 23.44 val. (trukmė – 21 min 33 s). Matoma, kaip pareigūnai yra atvykę įvykio vietos adresu. Su jais kartu eina moteris, kaip vėliau paaiškėja – I. K.. Pareigūnas paklausia, kas kvietė policiją. I. K. pasako, kad ji buvo iniciatorė. Pareigūnai patenka į butą. Pareigūnas paklausia, kokiu peiliu susižalojo, I. K. atsako, kad ji nežiūrėjo. Pareigūnas paklausia „šituo peiliu?“ (pastaba: pareigūnas galimai paklausia apie virtuvėje esančius peilius, kuriuos jis pamatė tik įėjęs į butą). I. K. sako, kad ji nežiūrėjo, tik pamatė, kad vyras kraujuoja. Pareigūnas paklausia, kas kambaryje sudužo, I. K. atsako, kad lėkštės. Pareigūnas paklausia: „o kodėl?“, I. K. atsako: „tiesiog“. Pareigūnas paklausia: „kas sudaužė lėkštes?“ Pareigūnas vis reikalauja I. K. pasakoti kas nutiko. I. K. vis sako, kad ji nežino. I. K. nurodo, kad ji praktiškai bute nebūna. Pareigūnas paklausia, ar kai viskas įvyko, I. K. buvo bute, ji tik nurodė, kad ji tik matė kaip kraujuoja. Pareigūnas prašo I. K. atsakyti į klausimą, kaip viskas nutiko, ar ji buvo bute, I. K. nurodo, kad nebuvo. Pareigūnas paklausia, kur I. K. buvo, kitas pareigūnas pradeda sakyti I. K., kad ji anksčiau pati jiems pasakiusi, kad ji buvo bute. I. K. vis kartoja, kad ji tik pamatė, kad vyras kraujuoja. Pareigūnas dar kartą paklausia I. K., ar įvykio metu ji buvo bute. I. K. nurodo, kad nebuvo. Pareigūnas tuomet paklausia, kur buvo I. K. ir ji atsako „neprisimenu“. Pareigūnas paklausia, ar I. K. „padarė va šitą?“ (pastaba – pareigūnas, pagal įvykio aplinkybes, šneka apie vyro sužalojimą). Moteris atsako „ne“. Pareigūnai pradeda atlikti pirminius veiksmus. I. K. vis sako, kad jos įvykio metu nebuvo, paskui pasako, kad jos visą dieną nebuvo, pareigūnas nurodo, kad I. K. sakiusi, kad ji nuo pirmos valandos buvusi bute. Pareigūnai vonioje randa puodus, maistą, sako, kad „plovėsi kraują vonioje“. Pareigūnas telefonu tariasi su kolega dėl tolimesnių veiksmų. Kitas pareigūnai pagal kraują bando atsekti kaip vyras elgėsi bute. Taip pat pasakoma, kad peiliai yra švarūs, tačiau pašvietus prožektoriumi pasako „ai, yra kraujo“. 2. „PSS-20240120-232319UTC+0200“ – vaizdo įrašo trukmė nuo 2024 m. sausio 20 d. 23.23 val. iki 23.43 val. (trukmė – 21 min 33 s). Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20240120-232315UTC+0200“ (1 protokolo apžiūros punktas). Naujų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 94-95).

Iš 2024 m. sausio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. pateikė 2024 m. sausio 20 d. ambulatorinio apsilankymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) aprašymo skaitmeninę nuotrauką, kurioje užfiksuota, kad V. K. buvo pristatytas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos, siuntimo diagnozė: S81.7 blauzdos dauginės žaizdos. Diagnozė: S71.1 Šlaunies žaizda, S81.8 Kitų blauzdos sričių žaizda, dešinės blauzdos žaizda. Traumos data ir laikas: 2024 m. sausio 20 d., 22.30; traumos aplinkybės: buityje; traumos pobūdis: netyčinė. Traumos mechanizmas: buka jėga. Alkoholio/svaigalų naudojimas: taip. Teigia vartojęs alkoholį. Jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos, veido, akių junginių paraudimas, šlitinėjanti eisena, nerišli kalba, horizontalus nistagmas. Kita: su peiliu įsipjovė į d. kelį ir blauzdą (1 t., b. l. 54-55, 63).

Iš 2024 m. sausio 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Traumą patyrusio paciento apžiūros lapo matyti, kad užfiksuoti tie patys duomenys kaip ir 2024 m. sausio 20 d. ambulatorinio apsilankymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje aprašymo nuoraše (1 t., b. l. 62).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a kopijoje nurodyta, kad 2024 m. sausio 20 d., 22.29 val. gautas pranešimas vykti (duomenys neskelbtini), pranešėja praneša, kad jos vyras V. K. su peiliu susižalojo koją, kaip įvyko trauma atsakyti negalėjo. Susižalojo koją peiliu. I. K.. Kvietimo rezultatas: vyras bute buvo su žmona, aplinkybės neaiškios dešinės kojos pjautinės žaizdos, pranešta policijai. Iš burnos alkoholio kvapas (1 t., b. l. 67-68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. G466/2024(01) nurodyta, kad V. K. nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, padarytos galimai kietu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. sausio 20 d. Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, detaliau pasisakyti apie padarymo mechanizmą negalima. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. sausio 20 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti kietu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais). Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, detaliau pasisakyti apie padarymo mechanizmą negalima. Visumoje sužalojimai, dėl žaizdos dešinėje šlaunyje ir pažeistos didžiosios poodinės kojos venos (vena saphena magna), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai, žaizda dešinėje blauzdoje būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti griūdamas. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti peiliui nuslydus ir įsmigus į koją. Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, atsakyti į šiuos klausimus nėra galimybės. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti kietu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais). Nustatytų sužalojimų lokalizacija nenurodo nukentėjusiojo padėties sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti kietu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-uis). Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, detaliau pasisakyti apie padarymo mechanizmą negalima. Nesant skeleto kaulų ir nervų sistemos pažeidimų, labiausiai tikėtina, kad po sužalojimų padarymo, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus aktyvius veiksmus. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti kietu, duriančių – pjaunančių savybių turinčių daiktu (-ais). Remiantis teismo medicinos praktika ir patvirtinta VTMT kokybės vadybos „Gyvų tyrimų“ procedūros tvarka, tyrimai negali būti atliekami tik iš nuotraukų (1 t., b. l. 56-57).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129, patikrinimo Nr. 34962, duomenimis, 2024 m. sausio 21 d., 01:06 I. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,64 promilės (1 t., b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 141 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

I. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, nurodydama, kad tuo metu, kai sutuoktinis, pasak jos, susižalojo, miegojo, ją pažadinęs V. K. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokios pozicijos kaltinamoji iš esmės laikėsi viso proceso metu – tiek apklausta teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamosios pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Nors I. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaip minėta, buvo pakankamai nuoseklūs ir detalūs, pastebėtina, kad vos atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes, kaltinamosios teikiamos versijos keitėsi, ji negalėjo paaiškinti visų aplinkybių (taip pat ir kviesdama medikus Bendruoju pagalbos telefonu, į klausimą, kas nutiko, aptakiai atsakydama, kad: „tiesiog nutiko nelaimė“). Peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašus matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes, I. K. buvo klausiama, kas nutiko, į klausimus kaltinamoji atsakinėjo vangiai, nurodė, kad tuo metu, kai įvyko šis įvykis, jos bute nebuvo, nurodė neprisimenanti, kur tuo metu buvo. Liudytojas Š. Ž. teisme taip pat parodė, kad kaltinamoji teikė skirtingas versijas, t. y. nurodė, kad atėjusi rado tokį sutuoktinį, po to, kad jis pjaustydamasis susižalojo, vėliau nurodė, kad jos ten nebuvo. Iš esmės tapačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas, kad I. K. nuolat keitė parodymus apie įvykio aplinkybes, iš pradžių sakydama, kad jos vyras susižalojo pjaustydamas peiliu dešrą, bet paklausta, kaip tai įmanoma padaryti, ji atsakė, kad nematė, kaip viskas įvyko, nes atėjusi namo pamatė, kad jis jau susižalojęs. Policijos pareigūno S. Ž. parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, jis tokias pačias aplinkybes nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje, be to, vienas iš pokalbio fragmentų yra užfiksuotas ir kūno kameros vaizdo įraše (iš S. Ž. parodymų turinio ir minimo įrašo galima suprasti, kad įrašas buvo pradėtas daryti kiek vėliau, su kaltinamąja jis kalbėjo ir nefiksuojant to kūno kamera). Iš esmės tapačias įvykio aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas kartu su Š. Ž. į įvykio vietą atvykęs M. V., t. y. kad nukentėjusysis nurodė ruošęs maistą ir susižalojęs, o bute buvusi moteris iš pradžių aiškino tą patį, po to lyg sakė miegojusi ir nieko nemačiusi. Abu liudytojai negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių (teisme buvo apklausti praėjus ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui po veikos padarymo), taip pat netiksliai nurodė tam tikras, esminės reikšmės nagrinėjamai veikai neturinčias aplinkybes (pvz.: nurodė, kad butas buvo pirmajame namo aukšte, negalėjo prisiminti, ar nukentėjusysis buvo nešamas, ar vedamas ir pan.), nesudaro pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu. Š. Ž. bei M. V. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, tačiau juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis, analogiškai kaip ir kaltinamoji, teisme, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad susižalojo pats, pjaustydamas peiliu mėsą. Tačiau nukentėjusiojo paaiškinimai yra nenuoseklūs, jie nepatvirtina ir pačios kaltinamosios nurodomų aplinkybių. Liudytojo S. Ž. teigimu, nukentėjusysis V. K., policijos pareigūnams atvykus, sėdėjo ant lovos, laikė užspaudęs žaizdą, paaiškino, kad netyčia susižalojo pats, pjaustydamas dešrą, tačiau, pareigūno teigimu, apžiūrėjus buto aplinką dešros, kurią nukentėjusysis nurodė pjaustęs, ant stalo nematė. Teisme nukentėjusysis teigė, kad nusprendė padaryti guliašą, išėmė iš šaldytuvo šaldytą mėsą, bepjaustant ją peilis du kartus krito, pirmas dūrimas buvo nestiprus, antruoju atveju išslydus peiliui jis įsmigo į dešinės blauzdos vidinę pusę. Nukentėjusiojo teigimu, jam pjaustant mėsą, sutuoktinė miegojo, ją pažadino, prašydamas iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo tarpu, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad pjaustant mėsą sutuoktinė visą laiką sėdėjo šone, jam iš dešinės, ant lovos ir laukė, kol jis papjaustys mėsą, kai pati I. K. nurodė miegojusi ir kaip sutuoktinis neva gamina maistą nemačiusi. Tokios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis siekia duoti palankius savo šiuo metu jau buvusiai sutuoktinei (su kuria, pasak abiejų, santykiai iki šiol yra draugiški) parodymus, siekiant, kad jai nekiltų atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Be to, jo nurodoma versija nelaikytina įtikinančia ir realia, ją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Liudytojas A. L. – (duomenys neskelbtini), tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad atvykus į įvykio vietą ir jau būnant lauke V. K. pasakė, kad jį visgi sužalojo sutuoktinė. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir jau aptarti policijos pareigūno M. V., kuris, pastarojo teigimu, palydėjo mediką bei nukentėjusįjį iki automobilio, paaiškinimai – liudytojas nurodė, kad būtent prie Greitosios medicinos pagalbos automobilio medikas jam nurodė tokias aplinkybes (kad V. K. sužalojo kaltinamoji). Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, taip pat mediko teigimu, nors nukentėjusysis buvo neblaivus ir nusilpęs dėl prarasto kraujo, tačiau buvo sąmoningas, atsakinėjo į užduotus klausimus, kalba buvo rišli ir logiška. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo medikui nurodytų aplinkybių teisingumu. Be kita ko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl liudytojų nustatymo nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes tikslu nustatyti liudytojus ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad tą dieną į svečius pas nukentėjusįjį buvo užėjusi J. S., pabendravus su moterimi paaiškino, kad nelabai atsimena, kas įvyko, tačiau jai nukentėjusysis pasakojo, kad jį su peiliu sužalojo žmona (1 t., b. l. 96).

Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr. G466/2024(01), nukentėjusiajam nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, padarytos galimai kietu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Į dalį pateiktų klausimų (įskaitant ir sužalojimų padarymo mechanizmą) specialistė atsakyti negalėjo, kadangi dokumentuose trūksta išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo, ką patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu. Vis dėlto, įvertinus nukentėjusiojo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, sužalojimo pobūdį (virš kelio buvo padaryta gili žaizda, dėl ko turėjo kraujuoti daugiau), specialistė tiek teikdama išvadą, tiek apklausta teisme nurodė esant mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti peiliui nuslydus ir įsmigus į koją. Specialistė taip pat paaiškino, kad tai galėjo būti durtinė – pjautinė žaizda, tokie atvejai būna, kai įduriama ir patraukiama, tačiau, šiuo atveju, nėra nurodyta, ar 5 cm yra žaizdos gylis, ar plotis. Sutiktina su kaltinamosios gynėjo argumentais, kad byloje pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuoti nuketėjusiajam padaryti sužalojimai, nėra kategoriška, kadangi trūko atitinkamų duomenų. Kita vertus, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai vertinami ne kiekvienas atsietai, o jų visuma, tarpusavio ryšys. Šiuo atveju, byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad nukentėjusysis sužalotas būtent peiliu – tokias aplinkybes nurodė pats V. K., įvykio vietos apžiūros metu ant stalviršio buvo rastas peilis, ant kurio geležtės buvo matomos raudonos spalvos dėmės. Nukentėjusiojo bei kaltinamosios teigimu, V. K. susižalojo pats, peiliui du kartus kritus nuo stalo. Kaip minėta, teismas tokią versiją laiko kaip I. K. siekį išvengti atsakomybės. Teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų Š. Ž., M. V., taip pat Greitosios pagalbos medicinos specialisto teigimu, V. K. viena iš žaizdų stipriai kraujavo (įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose taip pat užfiksuotas didelis kiekis kraujo – tiek ant grindų, tiek ant paklodės, matyti numestas ant grindų stipriai sukruvintas rankšluostis), dėl netekto kraujo asmuo net buvo nusilpęs, jis buvo nedelsiant pristatytas į gydymo įstaigą. Teisme apklaustos specialisto išvadą pateikusios specialistės teigimu, viena iš žaizdų (dešinėje šlaunyje) buvo gili, dūris turėjo pažeisti didesnę poodinę veną, turėjo kraujuoti daugiau. Aptartų aplinkybių bei išanalizuotų liudytojų parodymų pagrindu darytina išvada, kad dūris peiliu turėjo būti pakankamai stiprus, tad teismas neturi pagrindo tikėti nukentėjusiojo teiginiais, jog, jam stovint bei pjaustant mėsą, iš rankų išslydęs ir žemyn krentantis peilis du kartus įsmigo į koją – blauzdą bei šlaunį.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis neigė buvus tarpusavio konfliktui įvykio metu, tačiau tokius pastarųjų parodymus paneigia liudytojo A. L. paaiškinimai, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis nurodė, jog žmona rado meilužį ir jo (liudytojo) akivaizdoje tarpu jų dėl to vyko žodinis konfliktas, pastarieji apsižodžiavo, kas rodo, kad asmenų tarpusavio bendravimas vis tik nebuvo draugiškas (be kita ko, tą patvirtina ir pats veikos pobūdis – du dūriai peiliu į nukentėjusiojo koją).

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad I. K. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą, t. y. ji 2024 m. sausio 20 d., apie 22.27 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kai nustatytas 1,64 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia du kartus peiliu dūrė savo sutuoktiniui V. K. į dešinę koją. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. du kartus durdama peiliu nukentėjusiajam į koją, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamoji neteisėtus veiksmus atliko prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinį, taigi jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas pastebi, kad kaltinamajame akte veikos padarymo data buvo nurodyta 2023 m. sausio 20 d., tačiau paskelbus kaltinimą bylos nagrinėjimo metu prokurorė nurodė, kad tai yra techninė klaida. Iš byloje esančių įrodymų – liudytojų parodymų, tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio laikas yra ne 2023 m., o 2024 m., todėl kaltinime atitinkamai patikslintina veikos padarymo data – 2024 m. sausio 20 d.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau neteista, tačiau 2022 m. spalio 25 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (1 t., b. l. 134), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 131), kaltinamosios teigimu, dirbanti. Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Skiriant kaltinamajai bausmę, įvertintina tai, kad anksčiau ji nei karto nebuvo teista, taip pat nėra padariusi ir administracinių nusižengimų, yra dirbanti, kas iš esmės I. K. charakterizuoja teigiamai. Vis dėlto, kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių kontekste reikšminga yra aplinkybė, kad susidūrimas su teisėsaugos institucijomis ir būtent panašiame kontekste kaltinamajai jau yra ne pirmas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2022 m. spalio 25 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymo, kas rodo, kad kaltinamosios elgesys nebuvo atsitiktinis. Taigi, įvertinus padarytos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes (nors padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nenurodė, kad dėl to jam būtų sukeltos ilgalaikės pasekmės), kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei jos vidurkis, t. y. vieneriems metams. Jokių pagrindų ir sąlygų svarstyti švelnesnės, nei numatytos aptariamo straipsnio sankcijoje, bausmės skyrimą, teismas nenustatė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, nebuvo bausta administracine tvarka, šiuo metu yra dirbanti, kas sudaro teismui pagrindą, atsižvelgiant ir į aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręsti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam, t. y. vienerių metų terminui, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant jai pareigas: tęsti darbą (75 straipsnio 6 dalies 5 dalis), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas), bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas). Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius (BK 75 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

I. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. sausio 20 d. 23 val. iki 2024 m. sausio 21 10:36 val. (1 t., b. l. 101-102, 111-113). Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, šis laikas įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t. y. vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčiu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - ir PSDF) padarytą 53,06 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas V. K. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 53,06 (1 t., b. l. 72 - 77). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė (1 t., b. l. 184).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nustatyta, kad dėl I. K. veiksmų V. K. buvo padaryti sužalojimai, dėl ko jis Greitosios pagalbos medikų buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam 2024 m. sausio 20 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga dėl šlaunies žaizdos. Suteiktų paslaugų – 53,06 Eur. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš I. K. priteistina 53,06 Eur dydžio suma jos nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Kiti klausimai

I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 114-117), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietoje paimta nuoplova nuo ant grindų raudonos spalvos dėmių, įdėta į voką, 3 vnt. stiklinių taurelių ir du tušti plastikiniai buteliai nuo alaus, perduoti saugoti į saugyklą, esančią Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas),

- virtuvinis peilis „Z.e.p. line“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip veikos padarymo įrankis ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis),

- CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti I. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2024 m. sausio 20 d. 23 val. iki 2024 m. sausio 21 10:36 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. K. civilinio ieškovo naudai 53,06 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir šešis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietoje paimtą nuoplovą nuo ant grindų raudonos spalvos dėmių, įdėtą į voką, 3 vnt. stiklinių taurelių ir du tuščius plastikinius butelius nuo alaus, perduotus saugoti į saugyklą, esančią Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- virtuvinį peilį „Z.e.p. line“, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip veikos padarymo įrankį ir sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

- CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.