- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-09
- Bylos Nr.
- e1-2455-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32380-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- E. J., G. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.9.4Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 68-2 str.)
- 1.1.9.6Nemokami darbai (BK 70 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.2.9.8Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje,
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J., veikdama kartu su G. J., nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., panaudodama tam specialiai įsteigtą juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“, būdama atsakinga už savo nepilnamečių ir mažamečių globotinių L. M., N. H., L. K., U. M., P. M., A. L., A. L., V. V., L. V. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama (turėdama pareigą) rūpintis jų sveikata, fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama užtikrinti, kad visiems globojamiems vaikams būtų sudaryta saugi, vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, privalėdama rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti vaikams informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą, t. y. sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kaip tai įpareigoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.161 straipsnio 1 dalis, 3.163 straipsnis, 3.165 straipsnio 1 dalis, privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234) t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, kaip tai įpareigoja šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio, 3 dalies 1 punktas, bei uždraudžia 3 straipsnio 1, 2 punktai (iki 2019 m. balandžio 11 d. įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys, 31 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1, 2 punktai) reikalavimai, tyčia pažeidė šių įstatymų, bei Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425) 1 straipsnio, 2 straipsnio 6, 7, 8, 9 punktų, 12 straipsnio reikalavimus (iki 2018 m. liepos 1 d. įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 2, 7, 8 punktai), piktnaudžiavo savo, kaip globėjo ir rūpintojo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius ir žiauriai su jais elgdamasi, o būtent: laikotarpiu nuo vaikų globos ir rūpybos pradžios, t. y. L. M., globojamo nuo 2016 m. vasario 4 d., N. H., globojamo nuo 2017 m. vasario 21 d., L. K., globojamo nuo 2013 m. gegužės 23 d., U. M., globojamos nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., P. M., globojamos nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., A. L., globojamo nuo 2016 m. vasario 11 d., A. L., globojamo nuo 2016 m. vasario 11 d., V. V., globojamos nuo 2018 m. lapkričio 14 d., L. V., globojamo nuo 2018 m. lapkričio 14 d., iki 2020 rugpjūčio 13 d., tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), nenustatytą kartų skaičių, naudojo mažamečių ir nepilnamečių globotinių atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, sistemingai, neva, auklėjimo tikslais, smurtaudama, t. y. nenustatytą kiekį kartų diržu, virve, ranka, ir kitais parankiniais įrankiais (šluota su pagaliu, žaislais, šlepete), suduodama mažamečiams ir nepilnamečiams globotiniams į įvairias kūno vietas, liepdama klūpėti kampe, daryti fizinius pratimus, tuo sukeldama mažamečiams ir nepilnamečiams fizinį skausmą ir fizines bei psichines kančias, vadindama juos vaikų savivertę žeminančiais, įžeidžiančiais žodžiais, užrakindama vonios ir kituose kambariuose ilgam laikui, įrengdama pastovų video stebėjimą gyvenamuosiuose kambariuose, bei šia įranga pastoviai naudodamasi, N. H. ir L. K. liepdama išgerti jų pačių šlapimą kitų vaikų akivaizdoje, tokiu būdu tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius, bei žiauriai su jais elgėsi, dėl ko vaikai jautė nevienkartinę ilgalaikę baimę, pažeminimą, fizinį skausmą.
Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.
G. J., veikdamas kartu su E. J., nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., panaudodamas tam specialiai įsteigtą juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“, būdamas atsakingas už savo nepilnamečių ir mažamečių globotinių L. M., N. H., L. K., U. M., P. M., A. L., A. L., V. V., L. V. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas (turėdama pareigą) rūpintis jų sveikata, fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama užtikrinti, kad visiems globojamiems vaikams būtų sudaryta saugi, vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, privalėdamas rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti vaikams informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą, t. y. sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kaip tai įpareigoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.161 straipsnio 1 dalis, 3.163 straipsnis, 3.165 straipsnio 1 dalis, privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234) t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, kaip tai įpareigoja šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio, 3 dalies 1 punktas, bei uždraudžia 3 straipsnio 1, 2 punktai (iki 2019 m. balandžio 11 d. įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys, 31 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1, 2 punktai) reikalavimai, tyčia pažeidė šių įstatymų, bei Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425) 1 straipsnio, 2 straipsnio 6, 7, 8, 9 punktų, 12 straipsnio reikalavimus (iki 2018 m. liepos 1 d. įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 2, 7, 8 punktai), piktnaudžiavo savo, kaip globėjo ir rūpintojo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius ir žiauriai su jais elgdamasi, o būtent: laikotarpiu nuo vaikų globos ir rūpybos pradžios, t. y. L. M., globojamo nuo 2016 m. vasario 4 d., N. H., globojamo nuo 2017 m. vasario 21 d., L. K., globojamo nuo 2013 m. gegužės 23 d., U. M., globojamos nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., P. M., globojamos nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., A. L., globojamo nuo 2016 m. vasario 11 d., A. L., globojamo nuo 2016 m. vasario 11 d., V. V., globojamos nuo 2018 m. lapkričio 14 d., L. V., globojamo nuo 2018 m. lapkričio 14 d., iki 2020 rugpjūčio 13 d., tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), nenustatytą kartų skaičių, naudojo mažamečių ir nepilnamečių globotinių atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, sistemingai, neva, auklėjimo tikslais, smurtaudamas, t. y. nenustatytą kiekį kartų diržu, virve, ranka, gumine lazda suduodamas mažamečiams ir nepilnamečiams globotiniams į įvairias kūno vietas, liepdamas klūpėti kampe, daryti fizinius pratimus, tuo sukeldamas mažamečiams ir nepilnamečiams fizinį skausmą ir fizines bei psichines kančias, vadindamas juos vaikų savivertę žeminančiais, įžeidžiančiais žodžiais ir necenzūriniais keiksmažodžiais, užrakindamas vonios ir kituose kambariuose ilgam laikui, įrengdamas pastovų video stebėjimą gyvenamuosiuose kambariuose, bei šia įranga pastoviai naudodamasis, N. H. ir L. K. liepdamas išgerti jų pačių šlapimą kitų vaikų akivaizdoje, tokiu būdu tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius, bei žiauriai su jais elgėsi, dėl ko vaikai jautė nevienkartinę ilgalaikę baimę, pažeminimą, fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.
Be to, G. J. 2020 m. balandžio 14 d. tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip keturis kartus gumine lazda sudavė savo globotiniui L. M. į sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė L. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. J. 2020 m. balandžio 15 d. tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus kumščiu sudavė globotiniui L. M. į nugarą, po to ne mažiau kaip tris kartus gumine lazda sudavė L. M. į veidą, į pilvą, ir ranką, taip smurtaudamas sukėlė L. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. J., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo mažametį globotinį L. M., t. y. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą virve sudavė jam per nugarą, taip sukeldamas mažamečiui L. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamoji E. J. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino visiškai ir parodė, kad neigia, jog piktnaudžiavo savo kaip globėjos teisėmis ir pareigomis ir globojamus vaikus žemino ir žiauriai su jais elgėsi. Globojamų vaikų niekada nemušė nei su diržu, nei su rankomis, nei su šluotomis ir jokiais nors kitais įrankiais. Niekada vaikams nebuvo liepusi daryti sporto fizinius pratimus, t. y. pritūpimus, atsispaudimus ir pan. Berniukai fizinius pratimus darydavo savo noru, jiems patikdavo sportuoti. Mergaitėms to daryti niekada neliepė. Nei vieno vaiko niekada nėra nuvariusi miegoti į vonią ar tualetą, ir ten jų užrakinusi. Berniukams, jeigu jie daug išdykaudavo, liepdavo išeiti į kitą kambarį pabūti vieniems, tačiau jų neužrakindavo. Necenzūrinių žodžių vaikų atžvilgiu nenaudojo, ar kada nors, kokį vaiką pavadino įžeidžiančiu žodžiu, neprisiminė. Klūpėti kampe vaikams niekada neliepė. Jeigu vaikai neklausydavo, jiems liepdavo pastovėti ramiai, kol nusiramins. N. H. ir L. K. niekad nebuvo liepta išgerti jų šlapimo. Prieš globojamus vaikus niekada tyčia nesmurtavo ir jiems nekenkė. Globotinis L. M. grįžo iš stovyklos, kurioje jis buvo septynias dienas, grįžo iš stovyklos kartu su vaikų teisių apsaugos tarnyba, jiems buvo pasakyta, kad šeimoje naudojamas smurtas. Kaip suprato, vaikų teisėms jis paskambino ir pranešė kad šeimoje naudojamas smurtas. Kodėl jis taip pranešė, net neįsivaizduoja, mano, kad tai lemia jo psichologinės problemos. Jai tai buvo labai netikėtas atvejis. Nesuprato, dėl ko jis galėtų skųstis, nes viskas buvo labai gerai ir gražiai, važiavo prie jūros, į vandens parką, prieš jam išvažiuojant apsikabino, gražiai šnekėjo, jį nuvežė į stovyklą (7 t., b. l. 26–30, 87–98).
Kaltinamasis G. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad prieš globotinį L. M. niekada nesmurtavo, su jokia virve per nugarą jam netrenkė. 2020 m. balandžio 14 d. ir 15 d. su L. M. nebuvo jokių konfliktų. Nei vieną dieną prieš L. M. nesmurtavo. Nei su gumine lazda, nei su kumščiu ar jokiu kitu daiktu L. M. nesudavė. L. M. nupirko mokamą stovyklą, prieš išvažiuodamas jis atsisveikino su G. J. ir E. J., apsikabino, davė jam pinigų. L. M. iš stovyklos grįžo su vaikų teisėmis, iš kurių sužinojo, kad yra pranešimas, jog G. J. ir E. J. smurtauja prieš L. M.. G. J. su sutuoktine įsivedė programėlę pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ ar pan., kurioje mato visų globotinių telefonų buvimo vietą ir ką vaikai parsisiunčia į telefonus. Kadangi L. M. dažnai reikšdavo norą išvažiuoti pas seserį gyvenančią Kaune, jie jį išleisdavo, tačiau per programėlę pastebėjo, kad jis visą dieną būna ne pas seserį Žaliakalnyje, o Garliavoje, pas seserį grįžta tik pernakvoti. Todėl jam pasakė pastabą ir uždraudė išvažiuoti ilgiau negu vienai dienai. Su kitais globotiniais nėra jokių problemų. Kai reikia vaikus sudrausminti, juos drausmina žodžiais, ant vaikų nešaukia, nebent kažką pasako pakeltu tonu. Keiksmažodžių ar įžeidimų vaikų atžvilgiu niekada nenaudojo. Fizinių bausmių vaikams už netinkamą elgesį niekada nenaudojo, pagrindinė vaikams skiriama bausmė yra liepimas išeiti į kitą kambarį ir pasėdėti vienam kurį laiką. Kratos metu jo namuose buvo rasta guminė lazda, kurią jam prieš 15 metų atidavė dėdė. Minėta lazda mėtėsi garaže, iš kur ji atsirado jo miegamojo spintoje neįsivaizduoja. Jeigu L. M. teigė, kad buvo mušamas su gumine lazda, mano buvo pasiruošta iš anksto, todėl jis ir lazdą padėjo į jo miegamojo spintą. Iš jo namų kratos metu paimtos šokinėjimo virvutės buvo pirktos prieš mėnesį mergaitėms pašokinėti. Juoda pinta virvė, kuri buvo paimta kratos metu, nepamena iš kur gauta. Mėlynos spalvos pintą virvę pirko prieš tris metus parduotuvėje ,,Senukai“, ją naudojo akumuliatoriui aprišti, kad būtų galima nešti bei naudojo gaminti vaikams sūpynes miške. Nepanaudotas virvės galas liko spintoje. Kratos metu šalia lovos už spintelės rastas ir paimtas ginklas yra orinis šautuvas, jį įsigijo prieš 18 metų. Ginklas laikomas tokioje vietoje, kad vaikai jo nepaimtų. Su tuo ginklu leisdavo pašaudyti su jo priežiūra vyresniems vaikams, nuvažiuodavo į mišką ir šaudydavo į skardines. Jis prieš kokius 3 mėnesius pastebėjo, kad L. M. vaikšto šalia jų su telefonu rankose, arba laiko telefoną rankose pakišęs po stalu. Po to kažkuris vaikas jam pasakė, kad L. M. juos įrašinėja. Kadangi L. M. elgesys problemų nekėlė, jis gerai mokėsi, lankydavo būrelius, neturėjo minčių, kad jų šeimoje jam kažkas negerai. Vieną kartą N. H. ir L. K. buvo pabėgę iš namų, jie buvo rasti naktį pas draugą (duomenys neskelbtini). Jiems niekada nebuvo uždrausta valgyti tada, kada jie nori. G. J., paklausęs trijų garso įrašų fragmentus, parodė, kad įrašuose girdimas vyriškas balsas yra ne jo, nežino kieno tai balsas. Nei vienos iš įrašuose užfiksuotų situacijos neprisimena, mano, kad L. M. šiuos įrašus sumontavo. Pas juos visiškai nebūna tokių riksmų, jis nerėkia šitaip ant vaikų, nesikeikia, vaikų nemuša. Ar fone girdimas moteriškas balsas yra jo žmonos, negali pasakyti. Viename įraše kur kalbama su vaiku, kuriam yra15 metų, o jis viską daužo ir niokoja, gali būti, kad ten jo žmona kalba apie L. M., nes jis savo kambarį tyčia niokodavo, daužydavo skyles ir panašiai. Ar kitose įrašų vietose girdimas moteriškas balsas yra jo žmonos, negalėjo pasakyti, mano kad ne, ten montažas, nes jie su vaikais taip nešneka, kaip tuose įrašuose girdima (7 t., b. l. 160–163).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji E. J. ir G. J. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltę patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ekspertizių aktai, specialisto išvada, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje
Nukentėjusysis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vaiko gerovės centre ,,Gynia“, anksčiau gyveno pas globėjus G. J. ir E. J.. Šeimoje buvo smurtaujama prieš vaikus tiek fiziškai, tiek psichiškai. Paskutinį kartį, karantino laikotarpiu, galėjo būti balandžio 14 d. ar 15 d., kai su guminiu bananu mušė, buvo mėlynė ant veido, ir per pilvą. Prieš jį naudojo smurtą G. J.. Balandžio 14 d. jis žaidė su vienu iš vaikų, kuteno, po to trumputį per stipriai, vaikas pradėjo verkti ir atėjo E. J. ir jį nusivedė į apačioje esantį kambarį. G. J. pasiėmė bananą ir per sėdimąją vietą trenkė keturis ar penkis kartus. Tą pačią dieną jį vėl mušė G. J.. Jis sėdėjo savo kambaryje, darė namų darbus kai atėjo G. J., kuris pasakė, kad jis (L. M.) prisidirbo ir pradėjo jį daužyti iš nugaros, vesdamas į savo kambarį. Atėjus į kambarį, G. J. išsitraukė bananą, trenkė per pilvą, buvo mėlynė. G. J. eidamas laiptais, trenkė į nugarą su kumščiu 3 kartus, o kai nusivedė į savo kambarį, su bananu trenkė per pilvą ir per veidą. G. J. paklausė, kas per įrašai, ką L. M. įrašinėja. Balandžio 15 d. G. J. su bananu jam trenkė gal tris, keturis kartus. Į veidą galėjo trenkti vieną kartą. Balandžio 14 d. jis įrašus nusiuntė sesei, viską papasakojo, sakė jai, kad niekam nesiųstų, nesakytų, nes galvojo, kad vėl jie jį daužys, jeigu sužinos. Kaip G. J. smurtavo prieš L. M., matė E. J., galėjo būti, kad matė ir M. J.. Mėlynę matė visi vaikai, bet jiems nieko nesakė, teigė, jog užsigavo pats. Kai buvo mušamas, jis jautė fizinį skausmą. Tai buvo ne pirmas kartas. Pirmas kartas buvo galėjo būti prieš tris metus, kai vieną vaiką mušė su virve per nugarą. Vaikus dažniausiai mušdavo su virve. Prieš jiems sužinant apie įrašus, vaikus mušdavo su virve kiekvieną dieną, pavyzdžiui nueidavo miegoti, pažaisdavo, patriukšmaudavo, G. J. ir E. J. mušdavo su virve. Po sužinojimo apie įrašus, aprimo dvi savaites, po to vėl pradėjo mušti. Apie įrašus G. J. ir E. J. sužinojo balandžio 15 d. Kai išgirsdavo, kad jie muša vaikus, jis telefonu darydavo įrašus. Galėjo būti balandžio 15 d., kai įrašus iš jo telefono E. J. ištrynė. Tuo metu pradėjo dažnai tikrinti jo telefoną. Iš viso buvo keturi įrašai, bet išsiuntė tris įrašus vaikų teisėms, kadangi vienas įrašas buvo neinformatyvus. Kaip smurtaujama, yra gal tik vienas įrašas, bet tokių dalykų būdavo kasdien. Smurtavo prieš visus, kurie nors kiek neklausė, nieko neišskirdavo. Vaikus mušdavo dažniausiai su virve, mėlynos spalvos apie 40 cm ilgio, kuri būdavo kambaryje. Mušdavo už tai, kad triukšmauja, nemiega. Dažniausiai mušdavo per užpakalį, per rūbus. Jį mušė du kartus, kitus vaikus dažniau. Įraše, kuriame smurtaujama, yra A. L.. Jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) mušė su virve. Po įrašų kiek aprimo, liepdavo vaikams daryti atsispaudimus. Yra du (duomenys neskelbtini) – mažesnis ir didesnis. Yra matęs pas didesnįjį (duomenys neskelbtini) mėlynes ant rankų, kojų. Mušdavo dėl to, kad atsikalbinėdavo, laiku negrįždavo. Maišė kameros kambariuose, kurios pastatytos jų neatsiklausus. Buvo atvejis, kai L. K. ir N. H. buvo liepta išgerti jų šlapimą. Jis nežino, ką jie padarė, bet, kiek pasakojo, jie lindo į M. J. kambarį, už tai jie buvo užrakinti kartu su nukentėjusiuoju viename kambaryje, nes tuo metu visi trys kartu gyveno, jų neišleido į tualetą, todėl jie sugalvojo nusišlapinti į gertuvę. Kai sužinojo apie šlapimą, susirinkus visiems prie stalo, jiems buvo liepta išgerti tą šlapimą, jie taip ir padarė. Šitą įvykį matė E. J., G. J., greičiausiai M. J., A. M.. Minėtas įvykis galėjo būti prieš dvejus metus. Buvo atvejis, kai penktadienį N. H. išvažiavo su truputį ankstesniu autobusu ir kitą dieną globėjai liepė L. K. su N. H. tvarkyti namus, neleido vakare valgyti. Ryte jiems atsikėlus, jie norėjo eiti pavalgyti į virtuvę, bet jiems neleido, išvarė lauk dirbti, kažką tvarkyti už namo. Po to, kai globėjai išvažiavo į bažnyčią, minėti du vaikai pabėgo iš namų. Jie buvo pas vieną iš jų klasiokų. Policija paskambino klasioko mamai ir sužinojo, kad jie ten yra. Globėjai juos pasiėmė. Policijai apie smurtą nepasakojo, tik sakė, jog neleido valgyti. Kiek jis matė, tai buvo vienintelis atvejis, kada nedavė valgyti. Jis girdėjo, kad jei A. L. kažką padarydavo, jį užrakindavo garaže. Vaikai yra mušami su virve ir diržu. Ar jiems lieka mėlynės, nežino, bet jie verkia. (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) ir mažesniuosius vaikus smurtavo virve, diržu, rankomis. Vadindavo debilais, kvailais, durniais, myžniais. Prieš (duomenys neskelbtini) yra smurtavusi su tapke. Su rankomis, su delnu (duomenys neskelbtini) trenkdavo per galvą, visur, kur užkliūdavo, dažnai užrakindavo kambaryje. (duomenys neskelbtini) matydavo kaip (duomenys neskelbtini) smurtaudavo, bet jo nesudrausmindavo, nieko nesakydavo. Smurtaudavo, kai nusikeikdavo, mušdavo dėl smulkmenų. Dabar santykių su kitais vaikas toje šeimynoje nepalaiko. Su N. H. kalbėdavosi, bet dabar jis neatrašo į žinutes, tai greičiausiai atimtas iš jo telefonas, arba jam kažkas pasakyta. Po įrašų visą laiką būdavo kabinėjamasi prie jo, kalbama, kad jam neduoti telefono, nes jis įrašinės visus, reikia būti atsargiems prie jo, nieko nesakyti ir panašiai. Tai sakydavo kitiems vaikams, nuteikinėdavo kitus vaikus prieš jį. Jis negyvendamas ten jaučiasi geriau, ramiau (1 t., b. l. 67–70, 76–79).
Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vaiko gerovės centre ,, (duomenys neskelbtini)“. Negyvena su globėjais, nes L. M. pasakė, kad vaikai ten mušami. Būdavo, jei vaikai blogai elgėsi ar neklausė, globėjai liepdavo eiti dirbti arba knygų skaityti. Mažesniems vaikams liepdavo klūpėti kampe pusvalandį laiko. Jam yra tekę klūpėti, kokius du kartus po valandą. L. M. bausdavo liepdami dirbti arba atimdami telefoną. Būdavo, kad už blogą elgesį liepdavo kambaryje pabūti vienam. Jam irgi yra buvę, kad reikėjo pabūti vienam, tol kol apsiramins, daugiausia yra išbuvęs pusvalandį. Tokių atvejų, kad globėjai neleistų valgyti, nėra buvę. Jis su kitu vaiku L. M. sukurstytas, buvo pabėgęs iš tų namų. Kai grįžo namo, važiavo pakalbėti su policija, ką tada pasakojo neprisiminė. Būdavo, kad globėjai bara, kai gauni blogą pažymį, tada atima telefoną ir liepia mokintis. Prieš atimant telefoną ir liepiant mokytis, būdavo pokalbis. Pokalbio metu jausdavosi išsigandęs. Yra matęs namie dryžuotą virvę, kai tėtis rišdavo sūpynes. Yra matęs guminę lazdą, bet tėtis jos neleisdavo paimti, ji mėtydavosi kažkur garaže. Tokio įvykio, kad vaikams už blogą elgesį buvo liepta išgerti jų šlapimą, nebuvo. Žino, kad L. M. filmavo kai užsidegė tvartas, o daugiau nieko nematė kad įrašinėtų. Kai ten gyveno, vaikų kambariuose buvo kameros, ir lauke. Tėtis jas įdėjo, kad kai mama su tėčiu būna išvažiavę į parduotuvę ir kažkas prižiūri, žiūrėtų, kad nesimuštų vaikai. Apklausos metu paleistame garso įraše atpažino E. J., vyriškas balsas galėjo būti G. J.. Jam kameros netrukdė. Yra buvęs atvejis, kad už dvejetą G. J. su diržu sudavė jam per užpakalį du kartus. Yra mušę ir su mėlyna virve, ne tik su diržu. Su virve mušė irgi G. J., keturis kartus, kartą per ranką, tris kartus per užpakalį, buvo likę mėlynių. Mušė paskutinį kartą dėl to, kad parduotuvėje kažką paėmė. Dauguma mušdavo su diržu. Namie jiems būdavo porcijos ledų, jei paimdavo daugiau, juos mušdavo. Kai neduodavo valgyti, tai būdavo kaip bausmė. Mušdavo E. J. su ta pačia virve, irgi per užpakalį, visada verkdavo ir skaudėdavo. Kai pradėdavo verkti, nustodavo mušti. Mušė kokius tris kartus, vieną kartą su šlepete. Kai buvo mažas, E. J. ir G. J. suduodavo per užpakalį. Jis matydavo, kad kitus vaikus mušdavo. E. J. ir G. J. užsidarydavo svetainės duris ir ten būdavo su vaikais. Vaikai paverkdavo ir nustodavo. Taip pat bausdavo, liepiant daryti atsispaudimus, kai vaikai pavargdavo, verkdavo. Būdavo, kad užrakina kambaryje. Vieną kartą nusišlapino į butelį, tada liepė išgerti šlapimą. Šlapimą gėrė ir N. H.. Buvo atvejis, kai jie susipyko, E. J. sakė, jog N. H. yra blogas, todėl G. J. ryte prikėlęs, liepė eiti dirbti, ir kai padirbs, tada duos valgyti. Jis yra girdėjęs, kaip mušė L. M.. Kai ateidavo socialinė darbuotoja, jie nesakė, kad yra mušami. Būdavo mergaitės uždaromos ir tualetą. Savaitgaliais liepdavo dirbti, visi vaikai dirbdavo sodyboje, tvarkydavo ją. Kas vyksta pas vaikus E. J. ir G. J. žinodavo, nes buvo kameros. Būdavo, jog mergaites vadindavo karvėmis, ant berniuko nežino, ar kažką sakė. Buvo, kad statydavo į kampą klūpoti, E. J. liepdavo pamokas ruošti naktį. Nukentėjusiajam nebuvo saugu gyventi tuose namuose (1 t., b. l. 83–85, 90–93).
Nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdavo, jog jei L. M. kažką padaro, kas nepatikdavo G. J., šis liepdavo padėti dirbti. Jį (A. L.) tėtis yra mušęs su mėlyne virvute, kaip šokdynė, kuri padėta aukštai kambaryje. Tėtis, nuvedęs į savo kambarį, numovęs kelnes ir paguldęs ant lovos, su virve jam sudavė vieną kartą. Tai pamačiusi, mama jį sudrausmino, sakė, kad negalima mažų vaikų mušti. Nuo virvės yra likęs įbrėžimas. Kai užgijo, buvo mėlynė. Po kelių dienų tėtis į tą pačią vietą jam trenkė su rūbų pakaba. Yra buvę, kad (duomenys neskelbtini), kuriam 7 metai, už tai, kad sugadino spyną, tėtis davė diržų su ta pačia pakaba. Buvo, kad (duomenys neskelbtini) trenkė su kėde, kuri sulūžo. Kai jį mušė su diržu, jis buvo be kelnių, gulėjo ant lovos, rankos buvo surištos už nugaros su virve baltais taškučiais. Ta pačia virve, kuria paskui trenkė. Yra klūpėjęs kambaryje surištas, po to liepė daryti atsispaudimus. Jautė skausmą, buvo likę žymės. Mama jo nemušė, tik su minkštu meškiuku yra trenkusi, bet neskaudėjo. Tėtis trenkė du kartus, po to praėjus trims dienoms trenkė daug kartų. Ir (duomenys neskelbtini) trenkė. Ir jam trenkė į galvą su kėde, bėgo kraujas, mama užbintavo. G. J. yra trenkęs L. M. į koją. Vieną kartą G. J. pasiėmė peilį ir norėjo L. M. nukirsti galvą. L. M. prieš tai buvo trenkęs G. J.. Buvo situacija, kai G. J. U. M. trenkė vieną kartą su akmeniu ir pataikė į pilvą, ji verkė. Tėčio vardas (duomenys neskelbtini), pavardė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98–101).
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad išėjo iš namų, kur anksčiau gyveno, nes juos mušė. Mušė (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis kitus vaikus mušė. (duomenys neskelbtini) skriaudė tėtis, kurio vardas (duomenys neskelbtini), mušdavo su diržu ir su virve. Kada mušė paskutinį kartą, nepamena. Diržas buvo juodas. Mušė per kojas ir per užpakalį, buvo likę žymės. Jį (A. L.) mušė tris kartus. Mušė už tai, kad lieptas neidavo tvarkytis, jam skaudėjo, verkė. Mušdavo su mėlyne virve, kurią pasiimdavo salone iš stalčiaus. Kaip jį mušė, matė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su virve mušė du kartus. (duomenys neskelbtini) liepdavo klūpėti kame. Yra matęs, kaip skriaudė ir kitus vaikus, visus vaikus skriausdavo. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį ir (duomenys neskelbtini) skriausdavo su virvute, (duomenys neskelbtini) su diržus skriaudė. Kiti vaikai irgi verkdavo, kai juos mušdavo. (duomenys neskelbtini) su diržu tėtis skriaudė salone, (duomenys neskelbtini) tėtis irgi mušdavo salone. Kad jie yra mušami, sakė savo draugams iš mokyklos, mokytojams nesakė. Didelį (duomenys neskelbtini) mušė, skriaudė E. J. ir G. J.. E. J. mušdavo su diržu, o G. J. nuvesdavo į tualetą ir užrakindavo. G. J. jį yra mušęs su diržu ir virvute, jis verkė. Kurioje vietoje mušė, nepamena. Dažnai vaikus mušdavo, ilgai užrakinęs laikydavo. Nukentėjusysis buvo mušamas ir su rankomis, mušdavo per galvą, jam skaudėdavo, jis verkdavo. Taip pat didelius vaikus mušdavo su bananu. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su bananu sudavė. Mušdavo tėtis, nes negerai elgdavosi, pykdavosi su kitais vaikais. Ant nukentėjusiojo pykdavo, nes nedarydavo pamokų, už tai liepdavo stoti į kampą. Vaikus vadindavo negražiais žodžiais. Taip pat G. J. liepdavo daryti atsispaudimus ir pritupimus, dėl ko jausdavosi blogai. Tuose namuose jam nepatiko gyventi, nebuvo saugu, dabar jis gerai gyvena, jaučiasi saugiai (1 t., b. l. 98–101, 106–108).
Nukentėjusioji P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. J. ir G. J. mušė tik su diržu. Buvo situacija, kad sakė tualete pasitiesti rankšluosčius ir jie ant jų miegojo. Dažniausiai mušdavo G. J. ir labai stipriai. Mušdavo su juodu ir mėlynu diržu. Likdavo mėlynės. Jei neklausydavo liepdavo sėdėti prie sienos atsitūpus ir suglaudus kojas, taip stovėti, kaip sėdint ant kėdės, 50 minučių, darydavo atsispaudimus, dar stovėdavo kampe. Kai reikdavo taip daryti, vaikai verkdavo. (duomenys neskelbtini) ir A. L. G. J. labai stipriai skriausdavo, duodavo diržų, miegodavo tualete, kambaryje užrakindavo. Didelius vaikus irgi labai mušdavo, nes dideli vaikai mušdavo mažus vaikus. G. J. didelius vaikus mušdavo su diržu, nes jie negeri būdavo. Kad ją mušė su diržu, sakė visiems. Kiti vaikai matė, kad ji buvo mušama. Mama sakydavo ožka, o tėtis sakydavo pyderas, eik tu nachuj. Taip sakydavo ant visų vaikų (1 t., b. l. 113–115).
Nukentėjusioji U. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. J. ir G. J. mušdavo, bausdavo vaikus, kai jie neklausydavo. Tualete juos paguldydavo, nes jie nemiegodavo iki 22 valandos, duodavo diržų. Diržas buvo mėlynas, su baltais dryžiukas, kaip virvė, kitas diržas buvo baltas, su sagtimi, laikomas stalčiuje, vėliau perdėtas į spintelę. Po mušimų jai likdavo mėlynės. E. J. nukentėjusiąją mušdavo per veidą su delnu, būdavo, jog muša su virve ir diržu. G. J. U. M. mušdavo retai, bet taip pat su diržu ir virve. Į dieną gaudavo mušti apie 2 kartus, būdavo, jog kiti vaikai gauna daugiau. Jai skaudėdavo. Kad ji yra mušama, matė kitos mergaitės. Dideliam (duomenys neskelbtini) buvo kraujas ant galvos, kai (duomenys neskelbtini) trenkė su šluota. Namuose, kiekviename kambaryje buvo kameros. L. M. vieną kartą buvo sumuštas su metaliniu juodu pagaliu, jį sumušė G. J.. Ji pati nematė, tačiau girdėjo, be to, L. M. ant galvos buvo guzas. Per nuotolinį mokymą būdavo mušami vaikai, girdėdavo, kaip spiegia vaikai. E. J. ir G. J. liepdavo atsispaudimus daryti, stovėti kampe, stovėti prie sienos sulenkus kelius. Atsispaudimų reikdavo daryti 50, o atsitūpimų 100. Liepdavo taisyklingai daryti, nes, jei darydavo netaisyklingai, gaudavo diržų. Su virve V. V. buvo mušama, nes blogai sugrojo pianinu, po to, pas ją buvo mėlynes. Nukentėjusioji bijodavo grįžti į namus, nes jei E. J. būdavo blogos nuotaikos, tai bijodavo, kad nemuštų. E. J. daugiau yra jai sudavus, mušė rankas, kojas su virve, jai skaudėjo labai, verkė. E. J. mušė taip pat ir su diržu kojas, rankas. Vieną kartą su ranka į veidą trenkė. G. J. mušė su virve. Nebuvo tokio laiko, kad nemuštų. Kai buvo sutikusi E. J., ji sakė nieko nesakyti kas blogai įvyko. Buvo situacija, kai atvažiavo socialiniai darbuotojai, E. J. sakė nieko blogo nesakyti, tačiau tuo metu L. M. viską pasakė. E. J. sakė, jog apie L. M. sakyti viską blogai. E. J. ir G. J. vaikų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, juos įžeidinėjo. Dabar nukentėjusioji jaučiausi geriau (1 t., b. l. 120–122).
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vaikų namuose, prieš tai gyveno pas globėjus. Iš pradžių gyveno gerai, po to E. J. pradėjo muštis. Jį mušė E. J. ir G. J.. Už ką mušė, nežino. Mušė su diržu, kuris buvo tamsiai mėlynas, stovėjo stalčiuje, stalčius buvo poilsio kambaryje. G. J. mušė į kelius apie 100 kartų. Kad jį mušė, matė visi vaikai. Jam skaudėjo, buvo likusios mėlynės. E. J. jo nemušė, tik bausdavo, liepdavo nešioti plytas. Vakare pamokų neruošdavo. Jei G. J. liepdavo, darydavo atsispaudimus, pritupimus. Kiti vaikai irgi darė. G. J. taip liepdavo, nes jie šūkavo. Keli vaikai verkdavo, kai liepdavo daryti, nes jiems būdavo sunku. Jis yra matęs, kaip L. M. mušė su pagaliu. Jį taip pat mušė, pataikė į ranką, liko mėlynė, visi vaikai matė kaip buvo mušamas. Mušė visus vaikus. E. J. P. M. mušdavo su diržu ir ranka. L. V. nenorėtų ten grįžti gyventi (1 t., b. l. 127–129).
Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyventi pas E. J. buvo blogai, neduodavo valgyti. Buvo atvejis, kai ji su P. M. nuėjo pasiprašyti patalynės, tačiau joms priekaištavo, ko vaikšto, davė užsikloti nešvarių rūbų, liepė miegoti tualete ant žemės. Jos dviese ten miegojo, visą naktį, vieną kartą. Kai neklausydavo, jas bausdavo – pastatydavo į kampą, paklupdydavo ant kelių. Klūpėdavo visi maži vaikai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaikus mušdavo su virve. Ją su virve mušė E. J. ir G. J.. Mušdavo ir su rankomis. Ji yra mačiusi, kaip G. J. mušė L. M. su virve, rankomis. E. J. ir G. J. liepdavo sportuoti, daryti atsispaudimus, pritupimus. Nors nenorėdavo to daryti, tačiau vis tiek liepdavo daryti. Namuose buvo kameros. Buvo keli berniukai užrakinti kambaryje, nes neklausė, išleisdavo tik į tualetą, po to vėl užrakindavo. Paskutinį kartą ją virve mušė kai reikėjo mokytis nuotoliniu būdu (1 t., b. l. 134–136).
Nukentėjusysis N. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai gyveno pas globėjus, jį porą kartų mušė. Mušdavo kartais, kad mokykloje pastabą gaudavo, iškviesdavo į mokyklą. Mušdavo per nugarą, per kojas su virve, kuri buvo mėlyna, stora, nežino kur laikė. Per nugarą kokius 10 kartų trenkė. Skaudėjo kai trenkė, buvo likusios žymės. Matė kiti vaikai, kad buvo mušamas. Buvo apie 10–15 kirčių. Galėjo būti kovo mėnesį. Būdavo, kad muša su diržu per kojas, likdavo žymių. Nežino kiek kartų mušė. Kai prisidirbdavo, nusivesdavo nuo kamerų, į savo kambarį. Liepdavo valyti namus, virtuvę, kad ir visą dieną. Buvo pabėgęs iš namų, nes mokykloje buvo pablogėję pažymiai, tai sakė, kad kol nepadarys darbų, tol liks nevalgęs. Dirbo nuo 12.00 val. iki 18.00 val., nedavė valgyti nei vakare, nei ryte. Atsikėlus vėl reikėjo dirbti, tvarkytis namus, malkas sumesti į krūvą, jis sakė, kad nori valgyti. Prieš pabėgimą užkando ir pabėgo, nes L. M. sakė, jog bėgtų. Kai grįžo pasakė, kad L. M. juos išprovokavo ir nieko nebuvo. Kitus vaikus bausdavo, liepdavo atsispaudimus daryti, vaikai verkdavo. Tokias bausmes inicijuodavo G. J.. Nėra matęs, kad E. J. muštų vaikus. Mažų vaikų atžvilgiu nevartoto necenzūrinių žodžių, vyresniuosius vaikus vadindavo ,,asilu“, ,,debilu“. Buvo atvejis, kai L. M. apie 22.00 val. nusivedė į apačią ir jis grįžo apie 02.00 val. Jam ant veido buvo mėlynė, sakė, kad mušė su bananu, kurį laiko garaže. Bananas juodas, vienas trumpesnis, kitas bananas didesnis. Mažiems vaikams liepdavo tvarkyti kambarį, išplauti indus. Jei prisidirdavo, tai užrakindavo kambaryje vienai valandai. Kai vaikai pradėdavo rėkti, juos paleisdavo. Jo nebuvo užrakinę. Dažniausiai mušdavo didesnį vaiką (duomenys neskelbtini), o kai atvažiuodavo vaikų teisės, jam duodavo saldainių, kad jis nieko nepasakytų. E. J. yra trenkusi į pakaušį, už plaukų tampius, G. J. yra sudavęs iš kumščio, daugiausiai tris kartus. (duomenys neskelbtini) nemėgdavo maudytis, žviegti pradėdavo, dėl to mušdavo. Kitus vaikus mušdavo su virve, yra matęs sužalojimų ant kojų. Vaikai vaikų teisėms nėra prasitarę. E. J. kai atvažiavo į globos namus, sakė nesakyti, kas vyksta namuose, kad viskas bus gerai. Namuose buvo kameros, kurių jis nemėgo, nesijautė saugiai. Globos namuose jo gyvenimas geresnis. Niekada nieko nesakydavo, nes bijojo gauti mušti (1 t., b. l. 141–143).
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. M. yra jos brolis. Ji yra buvusi L. M. globėjų šeimoje, jai jie pasirodė malonūs, mandagūs, išsilavinę žmonės, jokių įtarimų nekėlė. Kai bendraudavo su L. M., jis jai po mažu pradėjo sakyti, kad jam ten negerai, tačiau ji nelabai sureikšmino, nes jis yra paauglys. Vėliau L. M. sakė, kad globėjai muša kitus vaikus ir jį. Iš pradžių nepatikėjo. Galbūt dėl to, kad jai įrodytų, L. M. padarė įrašus, ir 2020 m. balandžio 15 d. 09.33 val. atsiuntė jai į elektroninį paštą 3 garso įrašus. Iškart juos išklausė, patyrė nuostabą ir šoką. Žinojo, kad jeigu kreipsis į institucijas dėl netinkamo globėjų elgesio, bus daug problemų, todėl pabijojo imtis konkrečių veiksmų. Su L. M. globėjais nekalbėjo apie tai, tačiau bendravimas su jais sumažėjo, globėjai ėmė vis labiau riboti L. M. apsilankymus pas ją. Liudytoja klausė L. M., ar jis nori pakalbėti su jais dėl dalykų garso įrašuose, tačiau L. M. paprašė to nedaryti, pasakė kad dar gaus. L. M. sakė, kad globėjai nuolat žiūri jo telefoną ir mato ką jis rašo, siunčiasi ir pan., todėl rado jo telefone tuos garso įrašus ir juos ištrynė, o po to globėjai kiekvieną dieną jam užsimindavo apie juos, pašiepdami jį. 2020 rugpjūčio mėn. L. M. savaitę laiko buvo išvykęs į stovyklą. Stovyklai baigiantis, jis paskambino jai ir pasakė, kad nenori grįžti į globėjų namus, kad jį apie tai pagalvojus ištiko panikos priepuolis. Tada ji išsigando, paklausė kodėl, ir jis tada papasakojo, kad kai padarė tuos garso įrašus, G. J. už tai juos mušė su bananu, kad liko mėlynės. Prieš tai nieko nesakė, nes buvo pasimetęs, nenorėjo per karantiną problemų. Ji pasitarė su kitais dviem savo broliais, kurie taip pat nurodė, kad L. M. jiems išsipasakojo ir apie kitus atvejus toje šeimoje, pvz., kad kitiems vaikams buvo liepta išgerti jų pačių šlapimą. Tuomet pranešė apie galimą smurtą ir pateikė garso įrašus, kuriuos jai buvo siuntęs L. M.. L. M. jai taip pat sakė, kad turi nuotraukas, kuriose matyti mėlynės ant L. K. (1 t., b. l. 153–155).
Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. M. yra jo jaunesnysis brolis, kuris gyveno pas globėjus. Tuo metu jis su L. M. palaikė ryšį, jie susitikdavo, bendraudavo gyvai ir telefonu. Iš pradžių L. M. nebuvo linkęs daug pasakoti apie blogus dalykus, kurie vyksta šeimoje, užsimindavo tik trumpai, sakydavo, kad jam nepatinka, kad globėjai liepia tvarkyti namus ir pan., bet iš esmės nieko blogo nepasakodavo. Tačiau šią vasarą, kai buvo atvažiavęs pas jį į svečius, L. M. papasakojo, kad globėjų šeimoje vyksta blogų dalykų. Buvo įvykis, kai globėjai du berniukus buvo užrakinę kambaryje ir išvažiavo iš namų juos palikę užrakintus, o kadangi jie neturėjo galimybės eiti į tualetą, nusišlapino į butelį. Kai grįžo globėjai, pamatė kad jie tai padarė, tada pasisodino juos prie stalo ir liepė jiems išgerti tą šlapimą. Dar pasakojo, kad buvo įvykis kai jie visi darbavosi darže, o viena globojama mergaitė kažką blogai padarė, dėl to globėja tai mergaitei su šlepete sudavė per galvą. Dar užsiminė, kad globėjas yra mušęs vaikus su gumine lazda – bananu. Pasakojo, jog globėjų namuose visuose kambariuose yra kameros, kurios juos stebi. Iš L. M. pasakojimų suprato, kad jis bijojo jam ar kitiems šeimos nariams pasakyti kas vyksta, nes tie globėjai jam darė psichologinį spaudimą, kad jis neprasitartų. Kai L. M. papasakojo, jis paskambino sesei S. M., kuri nusprendė kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą (1 t., b. l. 160–162).
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra L. M. vyresnysis brolis. L. M. kelerius metus gyveno pas globėjus. Kol L. M. gyveno pas globėjus, jis su juo palaikė ryšį, bendraudavo internetu ir susitikdavo gyvai. L. M. pasakojo, kad globėjai nenori, kad jis važiuotų pas liudytoją ir kitą brolį J. M. į svečius, jie neleisdavo L. M. važiuoti pas juos į (duomenys neskelbtini), tačiau išleisdavo važiuoti pas jų seserį S. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tačiau L. M. slapta nuo globėjų atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą L. M. pas jį į svečius atvažiavo prieš metus, iš jo bendravimo matėsi, kad kažkas negerai, L. M. atrodė susikrimtęs. Jis nelabai norėjo pasakotis, tik užsiminė, kad globėjų šeimoje globėjai labai baudžia vaikus. Kai atvažiavo antrą kartą, vėl pasakė, kad globėjai vaikus muša be priežasties. L. M. sakė, kad jį iš vaikų muša mažiausiai. Minėjo, kad globėjai turi bananą, su kuriuo muša vaikus, kad vieną kartą mušė ir jį. Kitą kartą, L. M. papasakojo, kad globėjai už kažkokią bausmę, buvo uždarę vaikus kambaryje, ir neišleido į tualetą, todėl vaikai nusišlapino į butelį, o kai globėjai rado tą butelį, liepė vaikams tą šlapimą išgerti. Tada liudytojas su broliu pradėjo skatinti L. M., kad reikia kam nors pranešti apie tai kas vyksta, bet L. M. sakė, kad bijo kam nors pranešti, kad jam nepasidarytų blogiau. L. M. taip pat pasakojo, jog globėjai turi kitą šaldytuvą, kuriame laiko skanesnius, geresnius produktus, bet vaikams be leidimo negalima iš ten nieko imti, todėl jie pasiimdavo slapčia, o jei globėjai tai pamatydavo, vaikai gaudavo pylos. L. M. pasakojo, kad bandė rinkti įrodymus, kad globėjai smurtauja, įrašinėjo kažką, bet globėjai atėmė iš jo telefoną ir ištrynė įrašus. Pasitaikydavo atvejų, kai jo bendravimas su L. M. nutrūkdavo apie savaitei, vėliau L. M. pasakydavo, kad iš jo už bausmę buvo atimtas telefonas. Vasaros metu L. M. buvo stovykloje ir, stovyklai artėjant į pabaigą, jam prasidėjo panikos priepuolis, jis paskambino sesei ir pasakė, kad nenori grįžti pas gobėjus į namus, kad jam nuo minties kyla panika. Tuomet sesuo kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą ir pranešė apie toje šeimoje naudojamą smurtą prieš vaikus (1 t., b. l. 166–168).
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba vaiko teisų apsaugos tarnyboje. 2020 m. rugpjūčio 10 d. reaguodami į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisų pažeidimų (duomenys neskelbtini) šeimynoje, ji su E. B. ir T. P. nuvyko pas minėtą šeimyną, kurioje auga 10 nepilnamečių globotinių ir dukra. Nuvykus į namus, ji su kolegomis pastebėjo, kad namuose yra įrengtos kameros. Globėjų E. J. ir G. J. paklausus, kodėl vaikų kambariuose yra kameros, jie paaiškino, kad kameros nieko neįrašinėja ir yra įrengtos dėl vaikų saugumo. Ji bendravo su L. M. ir su jo globėjais, jos kolegos bendravo su kitais vaikais. Tiksliai nepamena, ką L. M. pasakojo, tačiau vaikas teigė, kad prieš jį ir kitus ten gyvenančius vaikus buvo naudotas smurtas. Globėjai viską neigė ir teigė, kad yra geri globėjai, skaito Šventąjį Raštą ir pan. Vėliau pas minėtą šeimyną buvo nuvykta 2020 m. rugpjūčio 17 d. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 8.30 val. jai paskambino E. J. ir paprašė dar porą dienų nesikreipti į teismą dėl globėjų nušalinimo. E. J. pradėjo kalbėti apie tai, kad vaikus augino nuo dviejų metukų, kad su vaikais nuolat bendrauja telefonu, žino kokios jų emocijos, kad vaikai labai išgyvena, ir kad ji norėtų būti tų vaikų fizinė globėja ir juos toliau auginti, o jos vyras išsikraustys gyventi į kitą sodybą, ji nori viena juos globoti. Iš šio pokalbio bei turimos informacijos, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. suplanuotos vaiko apklausos, padarė išvadą, kad galimai E. J. nuolat bendraudama su vaikais jiems daro įtaką ir stengiasi, kad šie duotų palankius G. J. parodymus. Su šia informacija supažindino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėją, kuri informaciją raštu pateikė Kauno rajono policijos komisariatui (1 t., b. l. 172–174, 176–178).
Liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis kartu su kolegomis E. B. ir A. S. nuvyko pagal gautą pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimo. Šeimoje buvo daug globojamų vaikų, todėl su kolegomis pasidalijo, kokius vaikus apklaus. Namuose buvo pastebėtos kameros, tačiau globėjai paaiškino, jog kameros neveikia, būna įjungiamos, kad vaikai būtų drausmingesni ir pan. L. M. jam pasakė, kad bijo pasisakyti, bet nori informuoti, kad globėjas mušą jį ir kitus vaikus. Jis paprašė L. M. palaukti automobilyje, po to su juo bendravo, šis prasitarė, kad nenori ten gyventi, bijo globėjo, kuris smurtauja, todėl ji vaikui pasakė susirinkti daiktus ir tą dieną kartu su jais išvyko iš globėjų namų. Liudytojas taip pat bendravo su kitais vaikais, kurie pasakojo apie galimą smurtą. Prisimena, kad vienas berniukas sakė, jog matė, kaip globėjas smurtavo prieš kitą vaiką, ir viena mergaitė taip pat prasitarė, kad tėtis ją mušė. Su globėjais bendravo kolegė, kiek žino, abu globėjai neigė savo kaltę (1 t., b. l. 182–184).
Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vaikų gerovės centre ,, (duomenys neskelbtini)“ psichologe. Į vaikų gerovės centrą atvyko vaikai, kuriuos prieš tai globojo E. J. ir G. J.. Apie tai, kad šeimynoje patyrė smurtą, pasakojo tik L. M. ir N. H.. Visi vaikai, išskyrus L. M. ir N. H., sakė, kad dėl visko kaltas L. M., kuris melavo apie jų globėjus. N. H. papasakojo, kad ankščiau kalbėti apie šeimoje patirtą smurtą bijojo, nes manė, kad jeigu ką nors papasakos, o po to teks grįžti pas globėjus, jo lauks nemalonumai. Tik supratęs, kad pas globėjus negrįš, jis pasijuto saugiau ir papasakojo, kad šeimoje jam buvo sunku. N. H. buvo pajuokavęs, kad jam pasisekė, nes jis vienas iš kelių vaikų, kurie nėra gavę su ,,bananu“, pasakojo, kad savo akimis yra matęs, kaip globėjas G. J. su bananu sudavė L. K. ir A. L.. Vaikai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) su E. J. turėjo tokį santykį, kad (duomenys neskelbtini) skųsdavo kitus vaikus. N. H. papasakojo apie įvykį, kai globėjai liepė jam išgerti savo šlapimą. Po įvykio, jis jautė didelę baimę, jautėsi nesaugiai. Vieną kartą buvo pabėgęs iš namų, nes kažkas jam nutiko mokykloje, ir jis bijojo globėjų reakcijos, todėl pabėgo iš namų kartu su L. K.. N. H. pasakojo, kad bijojo ne tik globėjų, bet ir kartu su jais gyvenančio jų sūnaus, kadangi jis kartu su globėju naudodavo psichologinį smurtą – grasinimus, gąsdinimus. Psichologinis smurtas pasireikšdavo dar ir tuo, kad globėjai vaikus įžeidinėdavo, sakydavo vaikams, kad jie turėtų jaustis skolingi už tai, kad čia gyvena. Ji suprato, kad fizinis smurtas būdavo naudojamas iš G. J.. Vaikai nepasakojo, jog E. J. būtų smurtavusi prieš vaikus, ji labiau naudodavo psichologinį smurtą. Vaikai pasakojo apie namuose esančias kameras, dėl kurių jautė tam tikrą baimę, jautėsi suvaržyti, nes negalėjo net savo kambaryje pasikalbėti apie rūpimus dalykus, kadangi visą laiką galėjo būti stebimi ir girdimi. Buvo akivaizdu, kad vaikus kankino nerimas, nes kai jie atvyko pas juos gyventi, vaikai galėjo valgyti tiek kiek nori ir pasiimti iš šaldytuvo kokius nori maisto produktus, tačiau šie vaikai bijodavo paprašyti maisto, jiems būdavo nejauku pasakyti, kad jie nori valgyti. U. M. iš šaldytuvo vogdavo maistą ir jį pasislėpdavo. Kai pamatė, kad tai vyksta, ir paklausė mergaitės, kodėl ji taip elgiasi, ji paaiškino, kad bijojo, kad ją bars, nes nesuvokė, jog galima be leidimo imti maistą iš šaldytuvo. Ji manė, kad daro blogai. Ne vienas vaikas yra pasakojęs konsultacijų metu, kad jų globėjai valgydavo vienokį maistą, o jiems duodavo kitą, t. y. neleisdavo valgyti to paties, ką jie, neleisdavo valgyti be leidimo, dalį maisto laikydavo atskirai nuo vaikų ir jiems neduodavo. L. M. lankė labai daug būrelių, jos nuomone, per daug, kadangi vaikas būdavo pavargęs, nespėdavo pailsėti. Pasikalbėjus su L. M. ir paklausus jo, ar jis tikrai nori lankyti tiek daug užklasinės veiklos, jis atsakė, kad mielai atsisakytų kažkurio būrelio, nes kai gyveno pas E. J. ir G. J. namuose, lankė visus būrelius tik dėl to, kad kuo vėliau grįžtų namo. Mažesni vaikai nelabai norėdavo apie smurtą kalbėti ir nieko konkretaus apie tai nepasakojo (1 t., b. l. 194–196).
Liudytoja Violeta L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio pabaigos pas ją gyveno laikini globotiniai A. L. ir A. L.. Šie vaikai buvo paimti iš globėjų šeimos dėl galimai patirto smurto. Šią informaciją sužinojo iš vaiko gerovės centro ,, (duomenys neskelbtini)“, kuomet jai buvo pasiūlyta globoti nurodytus vaikus, tačiau apie tai, kas konkrečiai vyko toje šeimoje, nežinojo. Su globojamais berniukais apie tai stengėsi nekalbėti, nes patys vaikai nenorėjo. Apie konkrečius buvusių globėjų veiksmus, nukreiptus prieš globotinius, sužinojo tik tada, kai kaip atstovė pagal įstatymą dalyvavo A. L. apklausoje teisme. Nei prieš tai, nei po to namuose vaikai nieko panašaus nekalbėjo (2 t., b. l. 3–5).
Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. laikinai globojo mažametes U. M. ir P. M., kurios kartu su kitais vaikais buvo paimtos iš ankstesnių globėjų šeimos. Jai buvo pateikta informacija, kad mergaitės paimtos iš globėjų dėl galimo smurto. Kai mergaitės atvyko pas ją, iš pradžių visiškai nieko nekalbėjo apie ankstesnius globėjus, tačiau po kurio laiko mergaitės pasakojo, kad keletą kartų E. J. buvo atėjusi prie jų mokyklos ir prašė U. M. pasikalbėti, o vieną kartą nusivedė ją į šoną ir prašė jos, kad kai bus teismas, ji teisme kalbėtų kitaip. Kai P. M. pradėdavo pasakoti apie tai, kad globėjai skriausdavo, U. M. ją nutildydavo. Vėliau vaikų teisių apsaugos tarnyba atskleidė, kad vaikai pas buvusius globėjus gyventi nebegrįš ir tai išgirdusi U. M. atsiduso ir papasakojo, kad tuose namuose globėjai mušdavo vaikus su virve, diržu, didesnius vaikus su ,,bananu“, E. J. U. M. trenkdavo su delnu per veidą, kartais nelabai stipriai, o kartais stipriai. Vieną kartą trenkė taip stipriai, kad po akimis liko mėlynės. U. M. pasakojo, kad vieną kartą ją taip stipriai mušė diržu, kad ant kojų liko mėlynės. U. M. sakė, kad bijojo kam nors papasakoti apie smurtą, nes galvojo, kad reikės grįžti pas globėjus, o tada, jeigu bus kam nors prasitarusi, jos lauks bausmė. U. M. pasakojo, kad ten gyvendama jautė baimę ir įtampą, kartais po mokyklos bijojo eiti namo, nes baiminosi, kas laukia namie, kokia bus globėjų nuotaika ir panašiai. Jautė įtampą, nes visur, išskyrus globėjų miegamąjį, buvo kameros, per kurias žiūrėdavo, ką vaikai veikia ir kalba, juos kontroliavo. Be to, kai ketindavo mušti vaikus, globėjai juos nusivesdavo į savo miegamąjį. U. M. pasakojo apie smurtą prieš kitus vaikus, t. y. kad vieną vaiką globėjai surišdavo virve, kai jis jų neklausydavo, taip pat sakė, kad vaikams, kurie apsišlapindavo naktimis į lovą, globėjai liepdavo šlapintis į puodelį ir šlapimą išgerti. P. M. patvirtino, kad kai neklausydavo, prasikalsdavo, globėjai vaikus mušdavo. Mergaitės, gyvendamos pas ją (liudytoją), vogdavo maistą, jį paslėpdavo arba suvalgydavo ir likučius paslėpdavo, taip pat jos griebdavo maistą iš viena kitos bei svetimų lėkščių, jeigu rasdavo maisto likučių, puldavo juos valgyti, ypač saldumynus. Pakalbėjus su mergaitėmis, jos papasakojo, kad gaudavo vieną saldainį per dieną, o jeigu globėjai paruošdavo maistą, kuris vaikui nepatikdavo ir vaikas nenorėjo jo valgyti, globėjai paimdavo tą lėkštę, padėdavo virtuvėje, o kitą dieną pusryčiams paduodavo valgyti tą patį, nepašildytą maistą (2 t., b. l. 9–11).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Anykščių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centre, yra globos koordinatorė. 2020 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Anykščių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centras buvo paskirtas L. K. laikinuoju globėju, pritaikant jam laikinąsias apsaugos priemones. Vykdant teismo sprendimą, liudytoja 2020 m. rugsėjo 30 d. nuvyko į Kauno rajone esančius ,,Pagynės vaikų globos namus“ ir iš jų L. K. atvežė į budinčios globotojos Z. R. šeimą. Kelionės metu L. K. buvo nekalbus ir apie savo gyvenimą nieko nepasakojo. Vėliau L. K. pasakojo, kad už nusižengimus jam ir kitiems vaikams tekdavo eiti dirbti prie statybų, kapoti betono luitus, betonuoti garažą ir dirbti kitus fizinius darbus. Dėl minėtų darbų atlikimo, nors ir įvardijo, kad jie būdavo skiriami už nusižengimus, tačiau jis to nelaikė bausme. Išvažiavimą iš tos šeimynos jis vadino atostogomis, nes jam taip buvo pasakyta, ir jis piktinasi, kad taip ilgai gyvena jaunoje šeimoje ir dar negrįžo namo. L. K. sakė, kad jam viskas bus gerai, nes E. J. yra jo krikšto mama (2 t., b. l. 15–17).
Liudytoja Z. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Anykščių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centre, yra budinti globėja. 2020 m. rugsėjo 30 d. jos namuose apsigyveno L. K.. Iš pradžių L. K. buvo labai bendraujantis, mandagus, norėjo dirbti visus ūkio darbus, tačiau apie gyvenimą ankstesnėje šeimynoje nieko nepasakojo. Jam atvykus, ji pastebėjo, kad L. K. rankų delnų oda suskeldėjusi, daug nuospaudų. Paklausus, kodėl jo tokie delnai, jis atsakė, kad nuo darbo. Po dviejų savaičių L. K. elgesys ėmė keistis, jis tapo vulgarus, nebesiimdavo jokio darbo net paprašytas, didžiąją laiko dalį praleisdavo lovoje, net reikalaudavo valgį jam nešti į lovą. L. K. yra minėjęs, kad toje šeimoje jam ir kitiems ten gyvenusiems vaikams tekdavo nemažai dirbti. Jis sakė, kad grįždavo iš mokyklos, pavalgo ir iki vakaro dirba. L. K. niekada nesiskundė gyvenimu ankstesnėje šeimoje, niekada nėra minėjęs, kad prieš jį būtų naudotas fizinis smurtas. Buvo vieną kartą minėjęs, kad jei gauni į kailį, tai žinai už ką. Jokio keisto L. K. elgesio nepastebėjo (2 t., b. l. 21–23).
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. K. yra jos sūnėnas, kuris gyveno pas globėjus E. J. ir G. J.. Liudytoja su sūnėnu bendraudavo per E. J., vėliau su L. K. pradėjo bendrauti asmeniškai per ,,Facebook“. Vienu metu paskambinus E. J., ši pasakė, kad iš jos yra paimti vaikai, nes vienas vaikas pasakė, kad ji su vyru prieš vaikus smurtauja. E. J. sakė, kad tai yra netiesa, kad jie su vyru vaiku nemuša, nesmurtauja. Vėliau liudytoja bendravo su Anykščių rajono vaiko teisių specialiste, kuri papasakojo, kad iš minėtų globėjų buvo atimti visi vaikai, nes globėjas G. J. prieš vaikus smurtavo, juos mušė, vertė dirbti ir panašiai. Jai sūnėnas niekada apie tai nepasakojo. Tik antrą kartą pas ją atvykęs L. K. jai papasakojo, kas vyko pas globėjus, kaip jis ten gyveno. L. K. pasakojo, kad atvykus į šeimą, iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau G. J. pradėjo prieš jį ir kitus vaikus smurtauti ir smurtavo iki tol, kol jis ten gyveno. Tiek jos sūnėnas, tiek kiti vaikai ten buvo verčiami dirbti sunkius namų ūkio darbus. Pasakojo, kad globėjai buvo nusipirkę kažkokią sodybą ir vertė vaikus ten ir griovius kasti, ir kitus darbus iki išnaktų dirbti. L. K. pasakojo, kad jis taip būdavo pavargęs nuo tų darbų, kad nebeturėdavo jėgų, sakydavo, kad pavargo, tai nuo globėjo tada gaudavo mušti. Taip pat minėjo, kad, jei jis ar kiti vaikai, ką nors netinkamo pasakydavo, juos mušdavo. Taip pat pavėlavus laiku grįžti į namus, jie vaikus taip pat mušdavo. Minėjo, kad jiems neduodavo skanėstų, juos laikydavo užrakintus namuose. Minėjo, kad globėjai sau pirkdavo skanesnį maistą, skanesnę duoną, o jiems duodavo prastesnius produktus valgyti. L. K. pasakojo, kad G. J. jį ir kitus vaikus mušdavo su diržu, stora ir mazgais surišta virve, kabeliu, gumine lazda ,,bananu“, mušdavo į visas kūno vietas. Su ,,bananu“ globėjas jam buvo sumušęs kairę ranką, jam buvo iškilęs guzas didelis, net į mokyklą kelias savaites nėjo. Kaip pasakojo, visus vaikus globėjas mušdavo, tačiau vyresnieji gaudavo mušti dažniau. Sūnėnas pasakojo, kad suduodant smūgius, jis visada jausdavo fizinį skausmą, būdavo ir mėlynių ant kūno. Pasakojo, kad už neklausymą, kaip bausmę, juos uždarydavo į šaltą rūsį kelioms valandoms. Taip pat sakė, kad visuose vaikų namuose globėjai buvo įrengę stebėjimo kameras, kurios fiksuodavo ne tik vaizdą, bet ir garsą. Globėjai dėl to žinojo, kas ką veikia, kas ką kalba. Dėl to jie stengdavosi atvykusiems vaiko teisių specialistams namuose nepasakoti apie smurtą jų atžvilgiu, nes tada viską sužinotų per kameras pamatę globėjai. Jei jis ir kiti vaikai neįtikdavo globėjams, juos uždarydavo kambariuose, atimdavo telefonus, neleisdavo televizoriaus žiūrėti. Taip pat L. K. pasakojo, kad su vienu iš globotinių buvo pabėgę iš globėjų, nakvojo pas draugą. Kaip liudytoja suprato iš vaiko pasakojimo, prieš sūnėną ir kitus ten gyvenančius vaikus buvo smurtaujama ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tiek jis, tiek kiti vaikai šeimoje buvo globėjų užgauliojami, vadinami įžeidžiančiais žodžiais, jie buvo uždaromi rūsiuose, kambariuose, atimami telefonai, jie buvo stebimi vaizdo kameromis (2 t., b. l. 27–30).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 10MS-42/2021 matyti, kad L. M. atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintinės veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines (apie įvykio vietą, laiką, dalyvius) aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. L. M. duodamas parodymus kalba realistiškai, t. y. vartoja jo amžių, protinio išsivystymo lygį bei gyvenimišką patirtį atitinkantį žodyną; jo pasakojimai yra vaizdūs, detalūs, juose atsispindi jam būdingi individualūs ypatumai. Nustatyta, kad L. M. patyrė tiesioginį E. J. poveikį prieš 2020 m. rugsėjo 30 d. apklausą, kuri nepaisant to, kad neigiamai veikė jo emocinę būseną, nepaveikė jo parodymų. L. M. parodymai bei juos lydinčios jo emocinės reakcijos atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes. L. M., atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, turimas žinias, galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę suprato ribotai. L. M. aktyviau priešintis įtariamųjų veiksmams negalėjo dėl emocinės būsenos, santykio su įtariamais bei jam būdingų individualių ypatumų. Šiuo metu L. M. konstatuojamas mišrus nerimo sutrikimas (F4l.3), kurio išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais G. J. ir E. J. veiksmais šiuo metu nėra galimybių. L. M. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tačiau įvertinus tai, kad apklausų metu jis išsamiai, detaliai nupasakojo savo patirtis, papildomai jo apklausti nerekomenduojama, juolab, kad nagrinėjamų įvykių tema iššaukia jam stiprias nerimo, įtampos reakcijas. Objektyvių duomenų, kad L. M. nuo globos G. J. ir E. J. šeimynoje pradžios (t. y. nuo 2016 m. vasario 4 d.) iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 4 d.) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (2 t., b. l. 69–80).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 10MS-51/2021 matyti, kad P. M. atsižvelgiant jai būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintinės veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines (susijusias su įvykio vieta, dalyviais, jų veiksmams) aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau nuoseklių ir detalių parodymų ji neduoda dėl mažo amžiaus, apsunkintas orientacijos laike bei nagrinėjamų veikų pobūdžio. Nenustatytos priežastys, dėl kurių P. M. parodymai nebūtų paremti jos realiu patyrimu, taip pat nenustatytos priežastys (įskaitant poveikį), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jos parodymais. P. M. parodymų turinys bei juos lydinčios jos emocinės reakcijos atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes. P. M. atsižvelgiant jai būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, negalėjo ir negali pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, o dėl mažo amžiaus bei priklausomo santykio su įtariamaisiais negalėjo šiems veiksmams priešintis. P. M. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8), kurio išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais G. J. ir E. J. veiksmais šiuo metu nėra galimybių. Objektyvių duomenų, kad P. M. nuo globos G. J. ir E. J. šeimynoje pradžios (t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d.) iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 18 d.) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (2 t., b. l. 110–115).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 10MS-50/2021 matyti, kad U. M. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintines veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būsena galėjo (gali) suvokti faktines bylai reikšmingas aplinkybes bei duotai apie tai parodymus, tačiau dėl nupasakoto santykiu su įtariamaisiais ypatumų jai sunku kalbėti apie skaitines (laiko, dažnumo) aplinkybes. Nenustatytos priežastys (įskaitant poveikį), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis U. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių tiriamosios parodymai nebūtų paremti realiąja patirtimi. U. M. parodymų turinys bei jį lydinčios emocinės reakcijos atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes. U. M., atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, turimas žinias, negalėjo ir negali pilnai suvokti įtariamųjų jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, dėl to bei dėl priklausomo santykiu su įtariamaisiais, ji negalėjo aktyviau priešintis jos atžvilgiu galimai atliekamiems veiksmams. U. M. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8), kurio išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais G. J. ir E. J. veiksmais šiuo metu nėra galimybių. Atsižvelgiant į U. M. emocinę būseną tolesnis jos įtraukimas į procesinius veiksmus nerekomenduojamas. Objektyvių duomenų, kad U. M. nuo globos G. J. ir E. J. šeimynoje pradžios (t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d.) iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 18 d.) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimų, nėra (2 t., b. l. 145–151).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-47/2021 matyti, kad V. V. atsižvelgiant jai būdingus amžiaus individualius psichologinius ir pažintines veiklas (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines „kas kur, ką darė“ aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. spalio 14 d.) atitinka jos amžių, vartojama žodyną, protinio išsivystymo lygį ir emocinę būseną. Duomenų apie V. V. galimai darytą poveikį įvertinimo metu negauta. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis V. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. V. V. atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyvena, negalėjo ir negali pilnai suvokti įtariamųjų jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, o dėl mažo savo amžiaus bei priklausomo santykio su įtariamaisiais šiems veiksmams priešintis ji negalėjo. Šiuo metu V. V. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Tikėtina, kad neigiamas šių įvykių poveikis jos asmenybės raidai bei psichikos būklei išryškės ateityje, t. y. gali formuotis elgesiu ir/ar emocijų sutrikimas, stabilūs asmenybės pokyčiai, turėsiantys reikšmingos įtakos jos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai. Objektyvių duomenų, kad V. V. nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 10 d.) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (2 t., b. l. 181–187).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-46/2021 matyti, kad L. V., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintines veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines (susijusias su įvykio vieta, dalyviais, jų veiksmams) aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau jis vis dar nėra pajėgus duoti parodymų apie skaitlines (laiko, kiekio, dažnumo) aplinkybes. L. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. spalio 14 d.) yra realistiški: atitinka jo protinio išsivystymo lygį, vartojama žodyną, emocinę būseną, o jo pasakojimas vaizdus, išsamus. Duomenų apie L. V. darytą arba daromą poveikį byloje negauta, tačiau ekspertizes metu stebimas besikeičiantis jo elgesys poveikio galimybės visiškai atmesti neleidžia. L. V. parodymų turinys bei apklausoje stebima jo kūno kalba atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes. L. V. atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno negalėjo ir negali pilnai suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmes, o dėl mažo amžiaus bei priklausomo santykio su įtariamais negalėjo priešintis šiems veiksmams. Šiuo metu L. V. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8), kurio išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais įtariamųjų G. J. ir E. J. veiksmais šiuo metu nėra galimybių. Objektyvių duomenų, kad L. V. nuo globos G. J. ir E. J. šeimynoje pradžios t. y. (nuo 2018 m. lapkričio 14 d.) iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 10 d.) butų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (3 t., b. l. 30–35).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-39/2021 matyti, kad A. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintines veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines „kas, ką darė“ aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. A. L. nėra pajėgus nurodyti laiko, vietos, dažnumo aplinkybių, o jausdamas, kad iš jo tikimasi atsakymo, gali bandyti jas spėti/įsivaizduoti. Tiesioginių duomenų apie A. L. darytą poveikį prieš apklausą negauta, tačiau neatmetama galimybė, jog stebimas vengiantis jo elgesys kyla iš galimai patirto tiesioginio arba netiesioginio įtariamųjų poveikio. Nepaisant to, A. L. parodymai apklausos metu yra realistiški: atitinka jo protinio išsivystymo lygį, vartojamą žodyną, emocinę būseną. A. L., atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, negalėjo ir negali pilnai suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, dėl to bei dėl mažo amžiaus, emocinės būsenos ir priklausomo santykio su įtariamaisiais jis negalėjo aktyviau priešintis jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Šiuo metu A. L. konstatuojami sutrikimai: emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8) bei mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (F81.3). Šių sutrikimų išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais G. J. ir E. J. veiksmais nėra galimybių. Objektyvių duomenų, kad A. L. nuo 2016 m. vasario 11 d. iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. vasario 25 d.) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. 2020 m. kovo 3 d. jam nustatytas mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (F8l.3) (3 t., b. l. 65–72).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-38/2021 matyti, kad A. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintines veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines „kas, ką darė“ aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. Nepaisant to, kad A. L. patyrė/patiria reikšmingo asmens (buvusios globėjos E. J.) poveikį, jo parodymai apklausos (2020 m. rugsėjo 30 d.) bei pasakojimas ekspertizės metu realistiškas (atitinka jo vartojamą žodyną, psichologinius ypatumus bei emocinę būseną). Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis A. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. A. L., atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje galėjo suvokti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų reikšmę buvo ir yra ribotas dėl jo amžiaus. Aktyviai priešintis įtariamųjų veiksmams A. L. negalėjo dėl mažo amžiaus, dėl kurio pilnai nesuvokė nagrinėjamų veiksmų esmes bei priklausomo santykio su įtariamaisiais. Šiuo metu A. L. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Neigiamas byloje tiriamų įvykių poveikis A. L. asmenybės raidai bei jo psichikos būklei išryškės ateityje, t. y. gali formuotis elgesio ir/ar emocijų sutrikimas, stabilūs asmenybes pokyčiai, turėsiantys reikšmingos įtakos jo kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai. Objektyvių duomenų, kad A. L. nuo 2016 m. vasario 11 d. iki ekspertinio tyrimo dienos būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu negauta (3 t., b. l. 102–108).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-35/2021 matyti, kad L. K., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintines veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines „kas, ką darė“ aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. L. K. pasakojimas apie nagrinėjamus įvykius tiek apklausų (2020 m. rugpjūčio 26 d.; 2020 m. spalio 19 d.), tiek ekspertizės metu yra realistiškas: atitinka jo vartojamą žodyną, emocinę būseną ir psichologinius ypatumus. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. apklausos metu L. K. veikė tiesioginis bei netiesioginis E. J. ir G. J. poveikis dėl kurio apklausos metu jis buvo itin atsargus, kalbėdamas aktyviai minimizavo savo patirtis, dėl numanomų atsiskleidimo pasekmių bijojo jas atskleisti pilna apimtimi. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis L. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. L. K., atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, turimas žinias, negalėjo ir negali pilnai suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, dėl to bei dėl mažo amžiaus, emocinės būsenos ir priklausomo santykio su įtariamaisiais, jis negalėjo aktyviau priešintis jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Šiuo metu L. K. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Tikėtina, kad neigiamas šių įvykių poveikis jo asmenybės raidai bei psichikos būklei išryškės ateityje, t. y. gali formuotis elgesio ir/ar emocijų sutrikimas, stabilūs asmenybės pokyčiai, turėsiantys reikšmingos įtakos jo kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai. Objektyvių duomenų, kad L. K. nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki ekspertinio tyrimo dienos būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta (3 t., b. l. 132–141).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-49/2021 matyti, kad N. H., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintinės veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną, galėjo (gali) suvokti faktines bylai reikšmingas aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių N. H. parodymai nebūtų paremti realia jo patirtimi, taip pat nenustatytos priežastys (įskaitant ir poveikį), dėl kurių nebūtų galima jais tikėti ir remtis. Analizuojant tiriamojo pasisakymus ikiteisminio tyrimo metu apie byloje tiriamus įvykius, atsiskleidė, kad iki apklausos (2020 m. spalio 14 d.) jis neigė turimas patirtis dėl įtariamosios jam daromo poveikio bei dėl emocinės būsenos. N. H. apgyvendinus saugioje, struktūruotoje aplinkoje ėmė augti jo saugumo jausmas, todėl 2020 m. spalio 14 d. apklausoje jis galėjo atvirai bei nuosekliai papasakoti savo patirtis. N. H. parodymų turinys bei emocinės reakcijos atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes. N. H., atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, turimas žinias, negalėjo ir negali pilnai suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, dėl to bei emocinės būsenos ir priklausomo santykio su įtariamaisiais, jis negalėjo aktyviau priešintis jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Šiuo metu N. H. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), kurio išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais įtariamųjų G. J. ir E. J. veiksmais šiuo metu nėra galimybių. Objektyvių duomenų, kad N. H. nuo globos E. J. ir G. J. šeimynoje pradžios (t. y. nuo 2017 m. vasario 21 d.) iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 17 d.) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (3 t., b. l. 165–171).
Žemesnės instancijos teismas
Iš nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01747-20 duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. sausio 11 d. dėl to, kad 2020 m. sausio 11 d. iš globėjų namų dingo N. H., 14 m., ir L. K., 13 m. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. H. parodė, kad pabėgo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nes globėjai jam liepė daug dirbti ir neleido pavalgyti, kada norėjo, nes liepdavo pirma pabaigti darbus, o tik po to valgyti. Iš namų pabėgo kartu su L. K.. Su (duomenys neskelbtini) kartu krovė malkas į malkinę, po kažkurio laiko nuėjo į virtuvę ir kitas globėjų vaikas L. M., kuris pasakė, kad vietoje jų pabėgtų iš namų. Tada pasiėmė pinigų, perlipo su (duomenys neskelbtini) tvorą ir pabėgo, apsistojo pas klasioką, kurio namuose kitą rytą juos surado globėjai ir policija. L. K. parodė, kad dieną prieš su savo globėjais G. J. ir E. J. susipyko, nes jis ir atsikalbinėja, dėl jo mokslų ir dėl jo elgesio. Jį ir N. H. pabėgti įtikino L. M., kuris norėjo gyventi vienas kambaryje. Šis jam ir N. H. sakė, kad jis vietoj jūsų bėgtų, kadangi susipyko su globėjais. Tada jie su N. H. pabėgo, apsistojo pas (duomenys neskelbtini) klasioką, o kitą rytą juos surado globėjai ir policija. (4 t., b. l. 184–185, 187–188).
Iš 2020 m. rugpjūčio 9 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu G. J. ir E. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), G. J. savanoriškai pateikė nešiojamą kompiuterį ,,Dell“, mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ juodos spalvos dėkle, mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ rožinės spalvos dėkle. Kratos metu rasta ir paimta: juodos spalvos guminė lazda, mėlynos spalvos pinta virvė, juodos spalvos pintos virvės, ginklas, guminės šokinėjimo virvutės (4 t., b. l. 30–41).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus rašto matyti, kad pavedus nukopijuoti kratos metu paimtuose mobiliuosiuose telefonuose esančius duomenis ir perkelti į elektronines laikmenas, failai buvo nukopijuoti, suarchyvuoti ir įrašyti į 21 elektroninę laikmeną (4 t., b. l. 42–44).
Iš 2020 m. spalio 27 d. specialisto išvados matyti, kad kratos metu paimtas ginklas yra Kinijos pramoninės gamybos pneumatinis graižtvinis 4,5 mm kalibro XHS3 modelio pistoletas Nr. 0503449, šis pistoletas prie ginklų nepriskiriamas nes jo iššaunamo sviedinio energija – 0,93 J yra mažesnė už minimalią D kategorijos nešaunamųjų ginklų iššaunamų sviedinių energiją (4 t., b. l. 49–53).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. M. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,Xiaomi Redmi 6A“, kuriuo buvo padaryti garso įrašai, kurie pateikti prie 2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu (4 t., b. l. 56–58).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti garso įrašai, pateikti prie 2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Apžiūros metu dalyvaujant specialistei I. B., paimtas specialisto paaiškinimas. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įraše girdisi, kaip moteris šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, girdisi vienodi smūgių garsai, vaiko verksmai. Girdisi vyriškas balsas, kuris taip pat vartoja necenzūrinius žodžius, šaukia.
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros metu nustatyta, kad garso įraše „14+May,+7.18+am“ girdimas toks tekstas:
- grįžti, grąžinti, toliau grįžo saulėgraža, visas šitas, šitiek žodžių blet parašyta (nebesuprantami
žodžiai, traškesys, pašaliniai garsai, vaikų balsai).
Žemesnės instancijos teismas
- parodyk kur tu rašei šitus žodžius! Kiek kartų rašei parodyk! Dešimt kartų parašei? Atneši sąsiuvinį, jeigu nebus dešimt, kiek būsi neparašęs, dabar bus tau blogai. Parazitas.
Vyriškas balsas:
- jis šiaip sau skaito arba rašo, nesiklausydamas
Moteriškas balsas:
- jis neskaito (nebesuprantami žodžiai, traškesys, pašaliniai garsai, vaikų balsai)
Moteriškas balsas (šaukia):
- tu bėgom, tiktai greitai! Kuprinę atsineši čia! Kuprinę atsineši čia ir tą sąsiuvinį! kaip? Aš tau už durų padėsiu tavo striukę dabar, aš tave (nesuprantamas žodis) už durų, ir tavo batus net! Jeigu šitiek laiko sąsiuvinį man neši iš viršaus, šitiek laiko! Tu mano laiką trukdai dabar? Jisai neranda sąsiuvinio, kur vakar naktį rašė, vakare vėlai. Žinok kiekviena taisyklė turi būt parašyta su visais sąrašais dešimt kartų.
- arba jis išvis atsilikęs, arba...
- ne ne ne, jisai žinok bando galvoja, čia visi durni, čia (nesuprantami žodžiai)
Moteriškas balsas;
- jis neturi to sąsiuvinio! (toliau šaukia, žodžiai nesuprantami) o dabar tai gausi! (toliau girdimas moters balsas, nesuprantami žodžiai). Pasigirsta vienodi smūgių garsai, iš viso dešimt. Smūgių metu girdisi moteriškas balsas:
- kodėl meluoji, kad neturi sąsiuvinio, kur rašei vakar, gyvulį tu!
Po paskutinio smūgio girdimas vaiko verksmas.
Vyriškas balsas;
- čiuožk iš čia, ką tu ten veiki toj mokykloj, apsišikėli tu! Ko tu mokykloj išvis nesimokini!
Žemesnės instancijos teismas
Šalia girdimas antras vaikiškas balsas:
- kai mama duoda diržų tai nestipriai visai.
- aš neverkiu.
- per pamokas dar mokytojų neklauso, atsikalbinėja, kad bent mokykloj mokintūsi!
- dvyliktą dar nakties tuos žodžius, jisai sąsiuvinio jau neturi! (nesuprantamas žodis ) prakeiktas!
- Von iš čia kad nebūtų tavęs daugiau.
- ir grįžk tik po pamokų, niekur nesivalkioji.
- tu man dar grįžk pusę keturių užmušiu aš tave.
- pusę pirmos kad būtum namuose.
- pabandyk pusę keturių grįžt.
Žemesnės instancijos teismas
Moteriškas balsas:
-rašysi taisykles grįžęs.
- Valkiojasi jis dar mokykloj. Pabandyk tu man kada nors pusę keturių grįžt dar.
- kur jis čia rašė? Į šitą rašė? Aš specialiai liepiau rašyti kad jis įsimintų. Dvejetas trimestre išeina šeši dvejetai trimestre neigiami išeina.
- koks šeši, jam trys išeina.
- visai psichinis ligonis šitas. Dar parašys pastabą kad tu tenai kalbiesi arba ten kažką tai makaluoji, pabandyk atsikalbinėt prieš mokytojus, tylėk išsižiojęs. Nebandyk nei žodžio atsakyt kai tau ką sako mokytoja.
Pasigirsta vaiko verksmas.
- eik tvarkytis tenai! Visas šiukšles blet! (toliau girdisi kaip verkia vaikas) kas ten darosi, tu neįsivaizduoji, aplamai ten sakau, pyzdec viskas išlaužyta, viskas konkrečiai padaryta. Nors ten jie vos būna po penkias minutes. Negaliu nachui pakęst pyderastų kurie blet gadina nachui. Tai ir šitas gadina blet išsiviepęs nachui.
- (duomenys neskelbtini) taip pat, jisai mėto tas ( nesuprantamas žodis)
- Pyderastas, matau kaip mėto, nachui, aš jau nenoriu sakyt nes blet man jau nervai nelaiko. Nes kai pasakysiu tai ateisiu ir atpyzdinsiu.
Girdisi moteriškas balsas, nesuprantami žodžiai.
- savo skyles pasidarę, duosiu špakliaus ir eisi dažysi.
Moteriškas balsas;
Vyriškas balsas;
- eina pradėt dirbt, ką aš žinau. (toliau nesuprantami žodžiai. Vyras ir moteris kalba vienu metu,
neįmanoma suprasti).
- išprotėję.
- jūs viską laužot, einat trankot sienas, naujas pastatytas priestatas, naujos sienos išdažytos, ne nu kaip galima? Išdaužytos skylės, bet tau metų penkiolika, jie gal dar kvaili va šiti penkių, šešių metų, septynių, dar net septynių nėra (duomenys neskelbtini), bet tau penkiolika metų, ir tu šitaip šitą kambarį niokoji!
- au, au....
- nusimauk kelnes dabar, nes aš čia nelaikysiu.
Vyriškas balsas;
- maukis kelnes dabar.
- au, au au....
(vaikas garsiai verkia, bando kažką pasakyti, žodžiai nesuprantami)
- dabar.
- arba duok užpakalį. Tai tada sukis užpakaliu.
Vaikas verkia.
- ne, ne.
- Tai užpakalį tada duok, pasisuk tada užpakaliu.
Vaikas verkia.
- jei tau pasakė kas nors žodį, tai kad klausytum. Jeigu vėl mane pašauks, pasakys tvarkytis, tai
žinok dar ne taip gausi (4 t., b. l. 97–102).
Iš specialistės I. B. paaiškinimo matyti, kad išklausiusi garsi įrašus ir susipažinusi su jų stenogramomis, remdamasi savo kompetencija pateikė išvadą, kad išklausytuose garso įrašuose aiškiai girdimi vaikų atžvilgiu vartojami necenzūriniai įžeidžiantys žodžiai, garsinimai ir terorizuojantis kalbėjimas pakeltu tonu, kas visiškai neatitinka vaiko interesų, palaužia jų valią, ko pasekoje vaikui daroma žala, kadangi tokioje aplinkoje jis negali augti ir vystytis sveika fizine ir psichologine asmenybe. Tokie garsinimai kaip pirmame įraše girdimas vyriškas balsas – ,,tu man dar grįžk pusę keturių, užmušiu aš tave“ formuoja traumuojančias vaiko patirtis ir baimę, dėl kurių gali pablogėti vaiko mokymosi rezultatai ir sutrikti vaiko kognityvinė raida, mąstymas ir suvokimas. Pirmame ir antrame įrašuose vaikas žeminamas įžeidimais ,,gyvulį, apsišikėli“, ir kitais, kur žodžius palydi smūgių garsai. Iš pirmo garso įrašo daroma prielaida, kad vaikas buvo verčiamas mokytis naktį, taip pažeidžiant vaiko poilsio ir mokymosi rėžimą. Taip pat tikėtina, kad smurtas naudojamas ne prieš vieną vaiką, kadangi pirmame garso įraše girdimas kito vaiko pasakymas: ,,kai mama duoda diržo, tai visai nestipriai“. Trečiame įraše girdima, kaip naudojama prievarta prieš vaiką, nurodant vaikui, kad jis nusimautų kelnes ir atsigultų, taip palaužiant jo valią. Labai aiškiai girdisi smūgio garsai, lydimi vaiko aimana, vaikui prašant, kad liautųsi, įraše girdima, kaip vyras grasina pakartoti smūgius, jeigu vaikas vėl netinkamai elgsis. Vaikui grasinama suduoti per lyties organus, iš vaiko reakcijos galima daryti išvadą, kad vaikas jau galimai yra patyręs tokio pobūdžio smurtą. Susipažinusi su pateiktais įrašais, specialistė nurodė, kad vaikų fizinis ir psichinis vystymasis augant tokioje aplinkoje yra suluošintas. Įrašuose girdimoje informacijoje užfiksuotas akivaizdus fizinis ir psichologinis smurtas vaikų atžvilgiu, dėl kurio vaiko psichinei ir fizinei sveikatai daroma didelė žala. Didelė tikimybė, kad vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, ateityje taps smurto auka arba pats taps smurtautoju. Vaiko teisės yra visiškai pažeidžiamos, kadangi yra palaužiamas bet koks vaiko teisių užtikrinimas ir apsaugos mechanizmas, jis yra griaunamas pačių artimiausių žmonių, šiuo atveju galimai globėjų, ir vaikui neleidžiama pajusti jokios teisės ir laisvės, akivaizdžiai palaužiama vaiko valia. Garso įrašą klausant, aiškiai jaučiamas psichologinis smurtas, nes galimai globėjų išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti vaikus. Psichologinis smurtas kaip patyčia yra siejami su grasinimu, gėdinimu, patyčia, išjuoka, agresyvumu nukreiptu į vaiką ir žodiniu užgauliojimu. Šiuo atveju aiškiai juntamas ir girdimas psichologinis smurtas, girdisi specialiai įsakyti žodžiai, kuriais siekiama įskaudinti ir sumenkinti vaiką (4 t., b. l. 107–113).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2395(20) matyti, kad buvo apžiūrėtas tyrimui pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 6A (Ml804C3CG)“. Mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Redmi 6A (M1804C3CG)“ yra informacijos, apie ankščiau telefone buvusius (ištrintus) garso įrašus, kurių pavadinimai atitinka užduotyje išvardytus failus, tačiau nustatyti ar šie failai buvo sukurti naudojant telefone esančia programa ,,Recorder“, nėra galimybės (4 t., b. l. 75–77).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2364(20) matyti, kurioje nustatyta, kad: 1) tikėtina, kad tirti pateiktame 6 min 4 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje „DVD+R diske „Extreme“, faile „14+May,+7.l8,+am", yra užfiksuotas G. J. balsas ir kalba. Šio vyro pasakytos frazės tiriamojo garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados J priede, yra pažymėtos „T“; 2) tikėtina, kad tirti pateiktame 1 min 38 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje - „DVD+R diske „Extreme“, faile „18+Jan,+l 1.36", yra užfiksuotas G. J. balsas ir kalba. Šio vyro pasakytos frazės tiriamojo garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados J priede, yra pažymėtos „T“; 3) Tikėtina, kad tirti pateiktame l min 4 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje „DVD+R diske „Extreme“, faile „20+Jun,+9.49,+am”, yra užfiksuotas G. J. balsas ir kalba. Šio vyro pasakytos frazės tiriamojo garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados I priede, yra pažymėtos „T“; 4) tikėtina, kad tirti pateiktame 6 min 4 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje „DVD+R diske „Extreme“, faile „14+May,+7.l8,+am", yra užfiksuotas E. J. balsas ir kalba. Šios moters pasakytos frazės tiriamojo garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados I priede, yra pažymėtos „M“; 5) tikėtina, kad tirti pateiktame 1 min 38 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje - „DVD+R diske „Extreme“, faile „18+Jan,+ll.36“, yra užfiksuotas E. J. balsas ir kalba. Šios moters pasakytos frazės tiriamojo garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados J priede, yra pažymėtos „M“; 6) tirti pateiktas 6 min 4 s trukmės garso įrašas, esantis pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile „l4+May,+7.l8,+am“, nėra sumontuotas; 7) tirti pateiktas 6 min 4 s trukmės garso įrašas, esantis pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile „l4+May,+7.18,+am“, yra ištisinis; 8) tirti pateiktame 6 min 4 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile „l4+May,+7.l8,+am“, nėra trynimo požymių; 9) tirti pateiktas l min 38 s trukmės garso įrašas, esantis pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile „18+Jan,+l 1.36”, nėra sumontuotas; 10) tirti pateiktas l min 38 s trukmės garso įrašas, esantis pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile „18+Jan,+l 1.36“, yra ištisinis; 11) tirti pateiktame 1 min 38 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, „18 Jan,+1 1.36“, nėra trynimo požymių; 12) tirti pateiktas 1 min. 4 s trukmės garso įrašas, esantis pateiktoje laikmenoje – „DVD+R 9.49,+am“, nėra sumontuotas; 13) Tirti pateiktas 1 min 4 s trukmės garso įrašas, esantis pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile diske „Extreme“, faile 20+Jun,+94,+am“, yra ištisinis; 14) Tirti pateiktame 1 min 4 s trukmės garso įrašė, esančiame pateiktoje laikmenoje – „DVD+R diske „Extreme“, faile 20+Jun,+94,+am“, nėra trynimo požymių; 15) tyrimui pateikti garso įrašai: „l4+May,+7.l8,+am”, „18+Jan,+l 1.36", „20+Jun,+9.49,+am“ yra padaryti vienu garsą įrašančiu įrenginiu (4 t., b. l. 79–86).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. rugpjūčio 19 d. kratos metu paimti daiktai – mėlynos spalvos pinta virvė, juodos spalvos pintos virvės, juodos spalvos guminė lazda, guminės šokinėjimo virvutės (4 t., b. l. 114–122).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du mobilieji telefonai ,,Samsung“, kuriuos 2020 m. rugpjūčio 19 d. kratos metu, savanoriškai pateikė G. J..
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriui buvo pavesta nukopijuoti minėtuose telefono aparatuose esančią medžiagą ir perkelti ją į elektroninę laikmeną. Įvykdžius užduotį, Samsung Galaxy S10 nuskaitymo failai suarchyvuoti ir įrašyti laikmenose. Apžiūrint mobiliajame telefone esančius duomenis, nustatyta, kad juos sudaro 2155 skambučių įrašai, 13452 žinutės (SMS ir socialinių tinklų), 310695 medijos failų (paveikslėliai, nuotraukos, vaizdo, garso įrašai ir kt.) bei ne mažiau kaip 2046 kiti failai. Apžiūrint duomenis esančius medijoje, rasti 8 vaizdo įrašai, kurie filmuoti E. J. ir G. J. namų viduje, tikėtina, vaizdo kameromis, kurios buvo pritvirtintos vaikų kambariuose ir bendrose patalpose. Vaizdo įrašuose matomi nepilnamečiai ir mažamečiai globotiniai, kurie filmuojami namų aplinkoje. Užfiksuotas E. J. ir L. M. pokalbis. Keturi garso įrašai pridėti protokolo priede bei įrašyti į atskirą elektroninę laikmeną, kuri pridėta prie bylos (4 t., b. l. 131–137).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą kopijų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. skyriaus atstovai bendravo su E. J. ir G. J. šeimynos globotiniais. Bendravimo su L. M. metu, jis teigė, kad grįžo iš stovyklos. Vaiko teigimu globėjai naudoja fizinį smurtą prieš visus vaikus. Būtent L. M. mušė globėjas G. J. su lazda ,,bananu“. Vaikas sakė, kad turi įrašus, kai globėjai sužinojo, kad yra įrašai, tada dar kartą jį mušė su ,,bananu“. Vaiko teigimu, viskas vyko per karantiną. Globėjai dažnai muša vaikus su rankomis ir virvėmis. L. M. nurodė, kad bijojo, nes jam globėjas G. J. grasino, kad užkas. Buvo atvejų, kai už bausmę L. K. ir N. H. globėjai liepė išgerti jų pačių šlapimą. L. M. teigė, jog nenori tuose namuose būti, jam nesaugu. Bendravimo su M. J. metu, ji teigė, kad jos tėvai muša visus vaikus. M. J. nurodė, kad G. J. ją muša, o E. J. nemuša (5 t., b. l. 3, 8, 48).
Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–63).
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 15 d., nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. L. M. atžvilgiu)
Nukentėjusysis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 14–15 d. prieš jį naudojo smurtą G. J.. 2020 m. balandžio 14 d. G. J. už tai, kad jis per stipriai kuteno kitą vaiką, per sėdmenis jam sudavė apie 4-5 kartus. G. J., sužinojęs, kad jis yra įrašęs garso įrašus, kuriuos nusiuntė savo seseriai, vėl jį mušė. Kai jis sėdėjo kambaryje, atėjęs G. J. pasakė, kad šis prisidirbo ir pradėjo daužyti iš nugaros – vesdamasis nukentėjusįjį į savo kambarį, einant laiptais trenkė į nugarą kumščiu tris kartus. Atėjus į kambarį, G. J. išsitraukė bananą ir trenkė jam per pilvą ir per veidą. Buvo mėlynės ant veido ir ant pilvo. 2020 m. balandžio 15 d. G. J. su bananu trenkė apie tris keturis kartus, dar ranką skaudėjo. Kaip G. J. prieš jį smurtavo, matė E. J., galėjo matyti ir M. J.. Jam ant veido buvo mėlynė, kurią matė visi vaikai. Kai jį mušė, jis jautė fizinį skausmą. Pirmas smurtas galėjo būti prieš tris metus, kai G. J. su virve trenkė per nugarą. Su virve dažniausiai mušdavo vaikus (1 t., b. l. 67–70, 76–79).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 rugpjūčio mėn. L. M. savaitei laiko buvo išvykęs į stovyklą. Stovyklai baigiantis, jis paskambino liudytojai ir pasakė, kad nenori grįžti į globėjų namus, kad jį apie tai pagalvojus ištiko panikos priepuolis. Tada ji išsigando, paklausė kodėl, jis tada papasakojo, kad padarė garso įrašus ir G. J. už tai mušė su bananu, kad liko mėlynės (1 t., b. l. 153–155).
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam L. M. sakė, jog globėjas turi bananą, su kuriuo muša vaikus, kad vieną kartą mušė ir jį (1 t., b. l. 166–168).
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas E. J. ir G. J. lankėsi du kartus. Pirmąjį kartą atvyko pabendrauti su vaikais, pagal gautą anoniminį pranešimą, kad šeimynoje prieš vaikus galimai naudojamas smurtas, antrą kartą važiavo kai išklausius garso įrašus, kurie buvo pateikti prie anoniminio pranešimo, ir sužinojus, kad L. M. pripažintas nukentėjusiuoju. Kai lankėsi šeimynoje pirmą kartą, kartu su kolegomis E. B. ir T. P., bendravo su šeimynoje globojamais vaikais. Pirmą kartą bendravo su L. M. ir su jo globėjais, jos kolegos bendravo su kitais vaikais. Tiksliai nepamena ką L. M. pasakojo, tačiau vaikas teigė, kad prieš jį ir kitus ten gyvenančius vaikus buvo naudotas smurtas (1 t., b. l. 176–178).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad U. M. pasakojo, kad globėjai mušdavo vaikus, su virve, diržu, didesnius vaikus – su policijos bananu (2 t., b. l. 9–11).
Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. iš valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimo dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu matyti, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus E. J. ir G. J. šeimynoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pranešėja, informavo, kad minėtoje šeimynoje, globojamų vaikų L. M., N. H., L. K., U. M., V. V., A. L., A. L., L. V., P. M., ir T. M. atžvilgiu, galimai naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi šeimynoje ir bendravo su nepilnamečiais vaikais. L. M. buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas Vaiko gerovės centre „Gynia“. Lankymosi šeimynoje metu taip pat gauta informacijos, kad E. J. ir G. J. dukra M. J. galimai patyrė fizinį smurtą iš tėvo G. J. (1 t., b. l. 6).
Iš pranešimo priedo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešime apie galima vaiko teisių pažeidimą Nr. 4VTP-1549 nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11.12 val. telefonu paskambinusi nepilnamečio L. M. sesuo S. M. informavo, kad brolis L. M., kuris yra rūpinamas E. J. ir G. J. šeimynoje, turi grįžti iš stovyklos, vaikas bijo grįžti pas rūpintojus, teigia, kad jo atžvilgiu 2 kartus buvo naudotas fizinis smurtas (smurtavo G. J.), taip pat ne kartą yra smurtauta psichologiškai. S. M. nurodė, kad L. M. jai yra sakęs, kad visi vaikai šeimynoje patiria fizinį smurtą (1 t., b. l. 8).
Iš pranešimo priedo – elektroninio laiško kopijos, matyti, kad laiškas buvo siųstas 2020 m. rugpjūčio 10 d., 14.04 val., siuntėjas – (duomenys neskelbtini), gavėjas – Z. S.. Laiško tekstas, kad jau kuris laikas gaunami skundai iš brolio, kad globėjų šeimynoje nuolat jaučiamas psichologinis spaudimas, dažnai mušami vaikai. Jis pats siuntėjos žiniomis buvo muštas du kartus, antrąjį kartą su ,,bananu“, turėjo mėlynę ant veido ir pilvo, norėjo pabėgti. Net buvo prasitaręs, kad turėjo minčių apie savižudybę, pasakojo, kad dažnai jis ir vaikai vadinami necenzūriniais žodžiais, menkinami už neklausymą. Šiandien L. M. po stovyklos pagalvojus, kad reikės grįžti, galimai ištiko panikos ataka, sako, kad ne pirmas kartas. Prie el. laiško matomi trys priedai pavadinimu ,,20Jun, 9.49 am.mp3“; ,,18 Jan, 11.36.mp3“; ,,14 May, 7.18 am.mp3“ (1 t., b. l. 9).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 10MS-42/2021 matyti, kad L. M. atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus, individualius psichologinius ir pažintinės veiklos (atminties, dėmesio, mąstymo) ypatumus bei emocinę būseną galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines (apie įvykio vietą, laiką, dalyvius) aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. L. M. duodamas parodymus kalba realistiškai, t. y. vartoja jo amžių, protinio išsivystymo lygį bei gyvenimišką patirtį atitinkantį žodyną; jo pasakojimai yra vaizdūs, detalūs, juose atsispindi jam būdingi individualūs ypatumai. Nustatyta, kad L. M. patyrė tiesioginį E. J. poveikį prieš 2020 m. rugsėjo 30 d. apklausą, kuri nepaisant to, kad neigiamai veikė jo emocinę būseną, nepaveikė jo parodymų. L. M. parodymai bei juos lydinčios jo emocinės reakcijos atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes. L. M., atsižvelgiant į jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei aplinką, kurioje gyveno, turimas žinias galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę suprato ribotai. L. M. aktyviau priešintis įtariamųjų veiksmams negalėjo dėl emocinės būsenos, santykio su įtariamais bei jam būdingų individualių ypatumų. Šiuo metu L. M. konstatuojamas mišrus nerimo sutrikimas (F4l.3), kurio išsivystymą sieti tik su byloje tiriamais įtariamųjų G. J. ir E. J. veiksmais šiuo metu nėra galimybių. Objektyvių duomenų, kad L. M. nuo globos E. J. ir G. J. šeimynoje pradžios (t. y. nuo 2016 m. vasario 4 d.) iki ekspertinio tyrimo dienos (t. y. iki 2021 m. kovo 4 d.) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra (2 t., b. l. 69–80).
III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996-03-14 Nr. I-1234) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai (kartotinai, periodiškai). Vaiko fizinis ir psichologinis gniuždymas gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis, pasityčiojimu, įžeidinėjimu, žeminimu tiek asmeniškai, tiek kitų asmenų akivaizdoje, bauginimu, menkinimu siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja vaiko savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Taip pat tai gali pasireikšti kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo – blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu ir pan. Smurtaudamas asmuo neretai siekia parodyti savo valdžią ir pranašumą.
BK 163 straipsnyje nurodyti specifiniai teisiniai požymiai, pabrėžiantys jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-474-489/2016). Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. O padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė. Tokiu atveju tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji E. J. ir kaltinamasis G. J., būdami atsakingais už savo nepilnamečių ir mažamečių globotinių auklėjimą ir vystymąsi, privalėdami (turėdami pareigą) rūpintis jų sveikata, fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama užtikrinti, kad visiems globojamiems vaikams būtų sudaryta saugi, vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, privalėdama rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti vaikams informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą, t. y. sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, piktnaudžiavo savo, kaip globėjo ir rūpintojo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydami savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius ir žiauriai su jais elgdamiesi, o būtent: laikotarpiu nuo vaikų globos ir rūpybos pradžios, tiksliau nenustatytu metu, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kartų skaičių naudojo mažamečių ir nepilnamečių globotinių atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, sistemingai, neva, auklėjimo tikslais, smurtaudami, t. y. nenustatytą kiekį kartų diržu, virve, ranka, bananu ir kitais parankiniais įrankiais, suduodami mažamečiams ir nepilnamečiams globotiniams į įvairias kūno vietas, liepdami klūpėti kampe, daryti fizinius pratimus, tuo sukeldami mažamečiams ir nepilnamečiams fizinį skausmą ir fizines bei psichines kančias, vadindami juos vaikų savivertę žeminančiais, įžeidžiančiais žodžiais, užrakindami vonios ir kituose kambariuose ilgam laikui, įrengdami pastovų video stebėjimą gyvenamuosiuose kambariuose, bei šia įranga pastoviai naudodamiesi, N. H. ir L. K. liepdami išgerti jų pačių šlapimą kitų vaikų akivaizdoje, tokiu būdu tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius, bei žiauriai su jais elgėsi, dėl ko vaikai jautė ne vienkartinę, o ilgalaikę baimę, pažeminimą, fizinį skausmą.
Kaltinamieji buvo nepilnamečių ir mažamečių nukentėjusiųjų globėjai. Būdami globėjais jie buvo atsakingi už savo nepilnamečių ir mažamečių globotinių auklėjimą ir vystymąsi, turėjo pareigą rūpintis jų sveikata, fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrinti saugią, vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti vaikams informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą, t. y. jie turėjo pareigą sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šias globėjų pareigas jie vykdė netinkamai, jomis piktnaudžiavo.
Nepilnamečių ir mažamečių nukentėjusiųjų, E. J. ir G. J. globotinių, parodymais, liudytojų S. M., J. M., A. M., A. S., T. P., V. G., J. G., D. R., t. y. asmenų, su kuriais (duomenys neskelbtini) šeimynos globotiniai bendravo ir papasakojo apie buvusius įvykius šeimynoje, parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir G. J. visų kaltinime nurodytų globotinių atžvilgiu sistemingai, nuolat vartojo fizinį smurtą – mušė juos suduodami į įvairias kūno vietas virve, diržu, ranka, gumine lazda, žaislais, šlepete, kitais įrankiais, vaikai buvo verčiami klūpėti, daryti pritūpimus, atsispaudimus, buvo laikomi uždaryti vonios ir kituose kambariuose. Visi šie veiksmai buvo atliekami neva auklėjimo tikslais, tai buvo bausmės už netinkamą vaikų elgesį – už tai, kad neklauso, nemiega, triukšmauja ir pan. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad fizinis smurtas buvo naudojamas beveik kiekvieną dieną, mušė visus vaikus. Be to, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, o taip pat ir L. M. pateiktų įrašų stenogramomis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir G. J. ne tik sistemingai vartojo fizinį smurtą, bet ir vadino vaikus įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais – kvailiais, durniais, debilais, karve, storašikne, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius keiksmažodžius, taip pat vaikus ilgam užrakindavo vonios ar kituose kambariuose, N. H. ir L. K. liepė gerti šlapimą. Netikėti nukentėjusiaisiais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai tarpusavyje iš esmės neprieštarauja, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis nustatyta, nepilnamečių ir mažamečių vaikų parodymais netikėti nėra pagrindo, jie galėjo suprasti konkrečiais faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Priežasčių, kurios sudarytų pagrindą abejoti nukentėjusiųjų parodymais apie faktines aplinkybes, nenustatyta. Be to, nukentėjusiųjų parodymai savo esme dėl nuolatinio smurto, jo pobūdžio – smūgiai virve, diržu, ranka, vertimas gerti šlapimą, uždarymas kambariuose, įžeidžiančių ir žeminančių žodžių vartojimas, sutapo tarpusavyje. Juos patvirtina ir L. M. telefonu padaryti bei ištirti garso įrašai, kurie, kaip nustatyta specialisto išvada, yra ištisi, nesumontuoti, trynimo požymių juose nėra, o girdimas vyriškas balsas tikėtina yra G. J., moteriškas balsas – E. J.. Nors dėl balsų specialisto išvada tik tikėtina, tačiau vertindamas šią išvadą su L. M. parodymais, kitų nepilnamečių vaikų parodymais, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad garso įrašuose užfiksuoti būtent E. J. ir G. J. balsai. Nukentėjusiųjų apibūdinti įrankiai – virvė, guminė lazda (bananas) buvo rasti ir paimti (duomenys neskelbtini) namuose kratos metu. Taip pat tiek nukentėjusiųjų parodymais, tiek ir pačių kaltinamųjų bei kitais objektyviais duomenimis nustatyta, kad vaikų miegamuosiuose kambariuose kaltinamieji buvo įrengę vaizdo stebėjimo kameras. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamieji atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. sistemingai naudojo psichinį ir fizinį smurtą neva auklėjimo tikslais.
Specialistė I. B. pateikė išvadą, kad garso įrašuose girdimi vaikų atžvilgiu vartojami necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, grasinimai, terorizuojantis kalbėjimas pakeltu tonu, neatitinka vaiko interesų, palaužia jų valią, vaikui daroma žala, nes tokioje aplinkoje jis negali augti, vystytis sveika fizine ir psichologine asmenybe, tokie grasinimai kaip „tu man dar grįžk pusę keturių, užmušiu aš tave“ formuoja traumuojančias vaiko patirtis ir baimę, dėl kurių gali pablogėti vaiko mokymosi rezultatai ir sutrikti kognityvinė raida, mąstymas ir suvokimas, iš garso įrašo jaučiamas aiškus psichologinis smurtas, nes išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti vaikus. Vaiko teisės visiškai pažeidžiamos, nes palaužiama vaiko valia, palaužiamas bet koks vaiko teisių užtikrinimas ir apsaugos mechanizmas. Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad neigiamas byloje tiriamų įvykių poveikis gali išryškėti ateityje – gali formuotis elgesio/emocijų sutrikimai, stabilūs asmenybės pokyčiai, turėsiantys reikšmingos įtakos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai ir socialinei adaptacijai. Visi šie duomenys, o taip pat nukentėjusiųjų parodymai, kad jie jaučia baimę, geriau ir saugiau jaučiasi kituose namuose, patvirtina, jog G. J. ir E. J. sistemingai naudodami fizinį ir psichinį smurtą neva kaip auklėjimo priemonę, piktnaudžiavo savo, kaip globėjų, teisėmis ir pareigomis, sistemingai fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažamečius ir nepilnamečius globotinius ir žiauriai su jais elgėsi. Šie jų veiksmai pagal savo pobūdį, intensyvumą, dažnumą buvo pavojingi, dėl tokių veiksmų vaikai jautė ilgalaikę baimę, pažeminimą, fizinį skausmą. Kaltinamųjų veiksmai buvo ilgalaikiai, nuolatiniai, pastovūs, tikslingi. Tai rodo, jog jų veika piktnaudžiaujant savo kaip globėjų teisėmis buvo pavojinga, todėl jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kaltinamieji E. J. ir G. J. būdami suaugę, pakaltinami asmenys, neabejotinai suvokė, kad sistemingai naudodami fizinį ir psichinį smurtą savo nepilnamečių ir mažamečių globotinių atžvilgiu piktnaudžiauja savo teisėmis, o jų veiksmų sistemingumas, pastovumas, rodo, kad jie tai darė sąmoningai ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad E. J. ir G. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, požymiai, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nusikalstamą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Smurtą savo šeimos nario ar mažamečio atžvilgiu, įstatymas laiko pavojingesnėmis nusikalstamomis veikomis ir numato griežtesnę atsakomybę.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas taip pat konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. J. 2020 m. balandžio 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip keturis kartus gumine lazda sudavė savo globotiniui L. M. į sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė L. M. fizinį skausmą; 2020 m. balandžio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus kumščiu sudavė globotiniui L. M. į nugarą, po to ne mažiau kaip tris kartus gumine lazda sudavė L. M. į veidą, į pilvą, ir ranką, taip smurtaudamas sukėlė L. M. fizinį skausmą; laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo mažametį globotinį L. M., t. y. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą virve sudavė jam per nugarą, taip sukeldamas mažamečiui L. M. fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis G. J. neigė padaręs šias nusikalstamas veikas, tačiau jos įrodytos nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo L. M. parodymais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ne tik kitų nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų parodymai, objektyvūs, jau aptarti bylos duomenys. L. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. G. J. sudavė jam su gumine lazda per sėdmenis už tai, kad jis per stipriai kuteno kitą vaiką, o sekančią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 15 d., už tai, kad sužinojo apie jo darytus garso įrašus, G. J. jam sudavė tris kartus kumščiu į nugarą vesdamasis į kambarį, kuriame dar sudavė ne mažiau tris kartus gumine lazda. Jis jautė fizinį skausmą, buvo mėlynė ant veido ir ant pilvo, skaudėjo ranką. Be to, pirmą kartą G. J. prieš jį smurtavo prieš du-tris metus – sudavė virve per nugarą. A. L., L. L., L. V. taip pat parodė, kad G. J. smurtavo prieš L. M., V. V. parodė, jog yra mačiusi kaip tėtis (G. J.) Liną mušdavo su virve, su rankomis. N. H. parodė, kad buvo toks atvejis, kai (duomenys neskelbtini) stipriai kuteno kitą vaiką, tada (duomenys neskelbtini)nusivedė (duomenys neskelbtini) į apačią apie 10 val. vakaro. (duomenys neskelbtini) grįžo apie 2 val. nakties, ant veido buvo mėlynė, sakė, kad mušė su bananu. Apie jo ir kitų vaikų atžvilgiu vartotą smurtą L. M. pasakė ir savo seseriai S. M. bei broliams A. M. ir J. M.. Netikėti nukentėjusiuoju teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų, L. M. ir kiti vaikai galėjo ir gali suprasti konkrečias įvykio aplinkybes. L. M. parodymai bei juos lydinčios reakcijos atitinka nagrinėjamas aplinkybes. Vertindamas šiuos įrodymus, o taip pat ir tai, kad L. M. po stovyklos nenorėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) šeimyną, darė įrašus, nesistengė parodyti savęs kaip didžiausios aukos, teigė, kad jį mušė mažiausiai, vengė pasakoti apie smurtą, teismas daro išvadą, kad L. M. buvo nuoširdus. Suduodant smūgius virve, gumine lazda, kumščiais į nugarą, neabejotinai L. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir tai yra G. J. neteisėto elgesio pasekmė. L. M. pirmą kartą pavartoto fizinio smurto metu buvo mažametis, o 2020 m. balandžio 14 d., balandžio 15 d. buvo nepilnametis G. J. globotinis, t. y. jo šeimos narys.
Kaltinamasis G. J., būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis nemažą gyvenimišką patirtį asmuo, neabejotinai suvokė, kad fizinio smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – smurtavo prieš globotinį L. M. 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 15 d. ir nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d.
G. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš šeimos narį, mažametį asmenį požymiai, todėl jo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamųjų E. J. ir G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Kaltinamoji E. J. praeityje neteista, administracine tvarka bausta 5 kartus (7 t., b. l. 15–19), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (7 t., b. l. 4), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruota (7 t., b. l. 3), dirbanti. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo pažeidžiamos vaikų teisės, daroma žala vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi.
Kaltinamasis G. J. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus (7 t., b. l. 146–149), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (7 t., b. l. 134), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas (7 t., b. l. 135), dirbantis. Kaltinamasis padarė iš viso keturis tyčinius nusikaltimus, du iš kurių priskiriami
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus įtariamiesiems apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. J. ir G. J. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, E. J. pažymėjo, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per didelė, G. J. pažymėjo, kad siūloma piniginė bauda per didelė (8 t., b. l. 8–10, 15–18).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Teismas sprendžia, jog kaltinamiesiems pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytas bausmės rūšis – baudą ir laisvės apribojimą, kurios atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kad smurtas sistemingai buvo naudotas ne vieno, tačiau kelių mažamečių ir nepilnamečių atžvilgiu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti E. J. už BK 163 straipsnyje numatytos veikos padarymą skirtina 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotai užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. E. J. anksčiau neteista, dirba, todėl intensyvi priežiūra jai neskirtina.
Kadangi E. J. kaltės nepripažino, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.
Įvertinus tai, kad buvo daroma ilgalaikė žala nepilnamečiams, nusikalstam veika padaryta užsiimant konkrečia veikla – globa, siekiant padėti užtikrinti bausmės paskirtį E. J. tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi veika padaryta prieš 9 nukentėjusiuosius, nustatytinas įmokos dydis – 60 MGL (3000 eurų). Taip pat E. J. skirtina BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus užsiimti vaikų globos ir rūpybos veikla.
Atsižvelgiant į tai, kad smurtas sistemingai buvo naudotas ne vieno, tačiau kelių mažamečių ir nepilnamečių atžvilgiu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti G. J. už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina 80 MGL dydžio bauda; už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (2020 m. balandžio 14 d.) veikos padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; tęsti darbą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (2020 m. balandžio 15 d.) veikos padarymą – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; tęsti darbą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą trisdešimt) valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; už BK 163 straipsnyje numatytos veikos padarymą – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 130 (vieną šimtą trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kadangi G. J. tais pačiais veiksmais padarė kelias nusikalstamas veikas, t. y. vartodamas fizinį smurtą kaip bausmę už neva netinkamą, jam nepatinkantį L. M. elgesį, ne tik piktnaudžiavo globėjo teisėmis, bet ir sukėlė pasekmes - fizinį skausmą L. M., kai šis buvo mažametis bei nepilnametis, G. J. veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 140 straipsnio 3 dalį sudaro idealią sutaptį su BK 163 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-32-530/2021), todėl G. J. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežčiausia bausme, paskirta už BK 163 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas (dvi veikos) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskiriant G. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kadangi G. J. kaltės nepripažino, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.
Įvertinus tai, kad buvo daroma ilgalaikė žala nepilnamečiams, nusikalstama veika padaryta užsiimant konkrečia veikla – globa, siekiant padėti užtikrinti bausmės paskirtį G. J. tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi veika padaryta prieš 9 nukentėjusiuosius, nustatytinas įmokos dydis – 80 MGL (4000 eurų). Taip pat G. J. skirtina BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus užsiimti vaikų globos ir rūpybos veikla.
Kaltinamajai E. J. ir kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128–130; 7 t., b. l. 195–198), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Elektroninė laikmena su garso įrašais, gautais prie 2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu, saugoma byloje (1 t., b. l. 10), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
2. Kratos metu paimti daiktai – mėlynos spalvos pinta virvė, juodos spalvos pintos virvės, juodos spalvos guminė lazda, guminės šokinėjimo virvutės, saugomos Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (4 t., b. l. 153), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
3. Dvi DVD plokštelės ,,Extreme“ su tiriamąja ir lyginamąja medžiaga, viena DVD plokštelė ,,Verbatim“ su informacija iš tyrimui pateikto mobiliojo ryšio telefono ,,Xiaomi Redmi 6A“), saugomos voke, kuris saugomas prie bylos (4 t., b. l. 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
4. Elektroninės laikmenos su garso įrašais, saugomi prie bylos (4 t., b. l. 138–139), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
5. CD diskai su apklausų vaizdo įrašais, saugomos byloje (1 t., b. l. 71, 80, 86, 94, 102, 109, 116, 123, 130, 137, 144), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
6. 1 vnt. paketas su elektroninėmis laikmenomis 20-7-501, 20-7-502; 20-7-503, 20-7-504, 20-7-505, 20-7-506, 20-7-507, 20-7-508, 20-7-509, 20-7-510, 20-7-511, 20-7-512, 20-7-513, 20-7-514, 20-7-515, 20-7-516, 20-7-517, 20-7-518, 20-7-519, 20-7-520, 20-7-521, kuriose telefonų ,,Samsung Galaxy S10“ ir ,,Galaxy A71“ nuskaityti ir suarchyvuoti failai, saugomas byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
7. CD diskas su E. J. apklausos garso įrašu, saugomas byloje (7 t., b. l. 31), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; tęsti darbą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68² straipsniu, E. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketverius) metus uždrausti užsiimti vaikų globos ir rūpybos veikla.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 71 straipsniu, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS ,,Luminor banke“).
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 80 MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 14 d. nusikaltimas), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; tęsti darbą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 15 d. nusikaltimas), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; tęsti darbą, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą trisdešimt) valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežčiausia bausme, paskirta už BK 163 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas (dvi veikos) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti G. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą; neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68² straipsniu, G. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketverius) metus uždrausti užsiimti vaikų globos ir rūpybos veikla.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 71 straipsniu, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS ,,Luminor banke“).
E. J. ir G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Elektroninę laikmeną su garso įrašais, gautais prie 2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu, saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
2. Kratos metu paimtus daiktus – mėlynos spalvos pintą virvę, juodos spalvos pintą virvę, juodos spalvos guminę lazdą, gumines šokinėjimo virvutes, saugomas Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
3. Dvi DVD plokšteles ,,Extreme“ su tiriamąja ir lyginamąja medžiaga, vieną DVD plokštelę ,,Verbatim“ su informacija iš tyrimui pateikto mobiliojo ryšio telefono ,,Xiaomi Redmi 6A“), saugomas voke, kuris saugomas prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
4. Elektronines laikmenas su garso įrašais, saugomas prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
5. CD diskus su apklausų vaizdo įrašais, saugomus byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
6. 1 vnt. paketą su elektroninėmis laikmenomis 20-7-501, 20-7-502; 20-7-503, 20-7-504, 20-7-505, 20-7-506, 20-7-507, 20-7-508, 20-7-509, 20-7-510, 20-7-511, 20-7-512, 20-7-513, 20-7-514, 20-7-515, 20-7-516, 20-7-517, 20-7-518, 20-7-519, 20-7-520, 20-7-521, saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
7. CD diską su E. J. apklausos garso įrašu, saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.