Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

8. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatymų nustatytoms prielaidoms. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).

9. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

10. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, aplinkybė, ar prašomas nustatyti faktas, t. y. aplinkybė, jog N. J. ir pareiškėjo brolis G. J. R. vedė bendrą ūkį, juos siejo šeiminiai sugyventinių (partnerių) santykiai, ir kad N. J. priėmė palikimą, atsiradusį po G. J. R. mirties, susijęs su pareiškėjo subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu, pabaiga ir sukels jam materialinių teisinių padarinių, vertintina pareiškimo priėmimo metu.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolio G. J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sugyventinė N. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po G. J. R. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad jo brolis G. J. R., miręs (duomenys neskelbtini), daugelį metų gyveno kartu su savo sugyventine N. B., mirusia (duomenys neskelbtini), jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose poilsio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. N. J. pareiškėjo brolį G. J. R. laikė faktiniu sutuoktiniu, tačiau jie nebuvo įregistravę santuokos. Po G. J. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) N. J. gyveno minėtose poilsio patalpose, taip priimdama palikimą, atsiradusį po G. J. R. mirties. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1000-973/2021 patvirtino N. J. 2020 m. rugsėjo 10 d. asmeninį testamentą, juo pareiškėjas priėmė visą N. J. palikimą. Priėmęs minėtą palikimą, pareiškėjas pastebėjo, kad 1/2 dalis poilsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), yra įregistruota jo mirusio brolio G. J. R. vardu. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teikia kaip N. J. paveldėtojas, kadangi pripažinus, jog N. J. priėmė palikimą, atsiradusį po G. J. R. mirties, šį turtą galės paveldėti pareiškėjas pagal N. J. asmeninį testamentą. Pažymi, kad pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjo brolis G. J. R. su N. B. vedė bendrą ūkį, juos siejo šeimyniniai sugyventinių (partnerių) santykiai.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktą pareiškimą grindžia aplinkybe, jog N. J. ir pareiškėjo brolis G. J. R. vedė bendrą ūkį, juos siejo šeiminiai sugyventinių (partnerių) santykiai. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo teismo įvertinti dvejopo pobūdžio faktus, t. y. kad N. J. ir pareiškėjo brolis G. J. R. laikytini sugyventiniais (partneriais) ir kad N. J. priėmė palikimą, atsiradusį po G. J. R. mirties.

14. CK 3.229 straipsnyje sugyventiniais apibrėžiami vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsniu, šiuo metu dar nėra įsigaliojusi, kadangi nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarką. Įvertinus minėto CK 3.229 straipsnio dispoziciją spręstina, kad įstatymo leidėjas partnerystės įregistravimą įstatymų numatyta tvarka sieja su sugyventinių turtinių santykių reguliavimu.

15. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 straipsnyje. Tai – asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. Lietuvos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šį punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas. Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės. Kadangi nėra šio įstatymo, tai partnerystės faktas, kol jis neįregistruotas, neturi juridinės reikšmės. Į tai yra atkreipęs dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje (Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 33K-3-497/2004, 2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika Nr. 24, 2005).

16. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant priimto Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymo, CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos negali būti taikomos. Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, sąvoka „sugyventinis“ negali būti vertinama kaip teisinė, sukurianti asmenims teisės aktuose numatytas teises ir pareigas.

17. Pažymėtina, jog pareiškėjas teigia, kad jis siekia asmeninio pobūdžio pasekmių, tačiau įvertinus pateikto pareiškimo turinį matyti, kad pareiškėjas siekia kaip N. J. įpėdinis pagal testamentą priimti jos vardu palikimą, atsiradusį po G. J. R. mirties, t. y. paveldėti šį turtą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas šiuo atveju siekia turtinio pobūdžio pasekmių.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5. straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

19. Nagrinėjamu atveju N. B., kaip galbūt G. J. R. sugyventinė (partnerė), nepatenka į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąrašą įpėdinių pagal įstatymą, todėl nepriklausomai nuo to, ar valdė palikimą, atsiradusį po G. J. R. mirties, nėra laikytina pastarojo įpėdine pagal įstatymą.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės, t. y. yra nesusijęs su pareiškėjo subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu, pabaiga ir nesukels pareiškėjui materialinių teisinių padarinių, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.