- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-194-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55435-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teisme gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje N. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį; T. Š. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; A. M. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, tai trukdo teismui nagrinėti bylą ir lemia esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, iššaukiančius kaltinamų asmenų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, t. y. suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą.
Šalies argumentai
3. Skunde prokuroras prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
3.1. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, dėl to suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą. Pažymima, kad kaltinimuose dėl sukčiavimo neįrašytos sąmatos, kadangi tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad sąmatose įrašyti neteisingi duomenys apie automobilių apgadinimo mastą ir preliminarią remonto kainą įskaičiuojant detales ir darbą – taigi jos yra suklastotos. Sąmatos surašomos iki automobilio remonto, o draudimo bendrovė, gavusi preliminarią sąmatą, sprendžia, ar automobilis remontuotinas. Jei remonto kaina viršija atitinkamą dalį automobilio vertės, tai išmokami pinigai savininkui, bet nedengiamos remonto išlaidos. Kaltinimo esmė tame, kad neva pagal šias suderintas sąmatas automobiliai neva buvo remontuoti, po to surašytos sąskaitos faktūros ir pateiktos apmokėjimui, o realiai remontas atliktas nebuvo – išlaidos detalėms, medžiagoms ir darbams patirtos nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms kvalifikuoti sąmatų surašymą ir pateikimą kaip dokumentų klastojimą nėra jokio pagrindo. PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas bei pateikimas, įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą yra teisiškai įvertintas ir tokia veika kvalifikuota kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. PVM sąskaitos faktūros yra buhalterinis dokumentas, todėl jų suklastojimas ir panaudojimas įmonės apskaitoje atskirai nekvalifikuojamas, kadangi tokią nusikalstamą veiką apima BK 222 straipsnis.
3.2. Prokuroro nuomone nepagrįsta ir teismo išvada, kad kaltinamasis aktas netinkamai surašytas dėl to, kad, pasak teismo, N. S. ir T. Š. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos atskirai, o ne kaip viena tęstinė veika. Visų pirma tai niekaip nesusiję su nusikalstamos veikos aprašymui keliamais reikalavimais, nurodytais BPK 219 straipsnio 3 punkte. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visumą prokuroras padarė išvadą, kad veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau teisme paaiškėjus aplinkybėms, kad tai nebuvo tęstinė veika, teismas savo iniciatyva ar prokuroro prašymu gali nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal nagrinėjant bylą teisme nustatytas aplinkybes. Galutinė nusikalstamos veikos kvalifikacija konstatuojama tik teismo sprendimu.
3.3. Skunde pažymima, kad kaltinamajame akte iš esmės yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytos aplinkybės. Epizode dėl sukčiavimo su automobiliu „Mercedes Benz C350“ yra nurodytos visos būtinos aplinkybės, t. y. laikas, vieta, būdas bei pasekmės, taip pat nurodyta kieno naudai padaryta nusikalstama veika. Kaltinime aiškiai nurodyta, kad lėšos buvo pervestos D. S., o naudą iš to turėjo N. S.. N. S. nurodė, kad pateikus neteisingus duomenis transporto priemonės techninės apžiūros akte dėl apgadinimų, draudimo bendrovė išmokėjo 1800 Eur daugiau automobilio savininkui, nei priklausytų, o jis, tarpininkavęs parduodant automobilį, gavo didesnį tarpininkavimo mokestį. Savininkui gavus draudimo išmoką, o N. S. automobilį pardavus ir perdavus sutartą sumą automobilio savininkui, jam liko pinigų suma, panaši į sukčiaujant gautą didesnę draudimo išmoką. Tikslios sumos nurodyti negalėjo. Nurodytas aplinkybes nebūtina įrašyti į kaltinimą, kadangi neturi esmės kaltinamosios veikos aprašymui. Be to, N. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad įtarimas jam suprantamas ir pats nurodė konkretų sukčiavimo mechanizmą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teisme kaltinimas gali būti patikslintas prokuroro ar teismo iniciatyva.
3.4. Skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams rodo tai, kad nėra nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas prieš D. M. nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinime yra aprašyta, su kokiais asmenimis veikė kaltinamais N. S. ir kokius veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų atliko. Neaišku, kokią įtaką N. S. ir kitiems kaltinamiesiems dėl kaltinimo aprašymo turi įrašas ar D. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Ikiteisminiame tyrime tiek N. S., tiek D. M. savo kaltę pripažino, abu nurodė, kad veikė kartu. Todėl veikos aprašymui tai, ar D. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar ne, jokios įtakos neturi.
3.5. Prokuroras akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. nutartis šiuo atveju nėra aktuali, kadangi po 2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl atitinkamų BPK normų, susijusių su kaltinimo keitimu teisme, praktika pasikeitė. Aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad byla prokurorui gali būti perduota esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galiam ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, 3) kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Šiuo atveju net jei ir manant, kad aprašant veikas padaryti pažeidimai, teismas nemotyvavo, kodėl veikų aprašymo pažeidimas yra esminis, kodėl jo negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kuo tai trukdo nagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
4. Prokuroro skundas tenkinamas.
5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
6. Alytaus apylinkės teismas savo sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui grindė tuo, kad iš kaltinamojo akto nėra aišku, kokį svetimą turtą apgaule ir kada įgijo N. S. kaltinant jį dėl sukčiavimo, susijusio su automobiliu „Mercedes Benz S350“. Taip pat, teismo nuomone, nėra aišku, kodėl byloje esant duomenų, kad N. S. galimai klastojo sąskaitas faktūras, remonto sąmatas, šie veiksmai nebuvo vertinti BK 300 straipsnio prasme, dėl šio nusikaltimo kaltinimai jam nepareikšti. Nepagrįstai kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstama veika, susijusi su automobiliu „Toyota Corolla“, padaryta bendrininkaujant su D. M., bet kaltinimai jam nepareikšti, nenurodyta, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu pripažinti, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašytos ir kaltinimas suformuluotas neapibrėžtai, netiksliai ir konstatuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui nepritartina.
7. BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės <...>. Alytaus apylinkės teisme gautoje nagrinėti baudžiamojoje byloje N. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, T. Š. kaltinamas BK 182 straipsnio 2 dalyje, o A. M. kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nusikalstamų veikų padarymo vieta ir laikas, tiek būdas ir padariniai yra nurodyti. Nors aprašant nusikalstamą veiką dėl sukčiavimo, susijusio su automobiliu „Mercedes Benz S350“, kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokio dydžio svetimą turtą apgaulę savo naudai įgijo kaltinamasis N. S., tačiau šios veikos padarymo laikas, būdas, padariniai kaltinamajame akte yra nurodyti pakankamai apibrėžtai ir aiškiai. Be to, pats N. S. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, detaliai nurodė, koks buvo šio sukčiavimo mechanizmas, kokią asmeninę naudą jis gavo. Esant šioms aplinkybėms sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kaltinimas šioje dalyje yra neaiškus ir nekonkretus ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme nėra pagrindo.
8. Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad aprašant nusikalstamas veikas nenurodžius aplinkybės, jog D. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tampa neaišku, kodėl N. S., T. Š. ir A. M. galimai nusikalstamos veikos aprašytos nurodant dar vieną bendrininką D. M., tačiau kaltinimai jam nepareikšti. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, susijusią su automobiliu „Toyota Corolla“, visų kaltinamųjų, tame tarpe ir D. M., atlikti veiksmai siekiant apgaule įgyti svetimą turtą aiškiai atskirti ir aprašyti, t. y. nurodyta ką kiekvienas iš bendrininkų atliko. Taip pat nurodytos ir kitos BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytos aplinkybės. Sutiktina, kad aplinkybė, jog D. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, aprašant nusikalstamą veiką turėtų būti nurodyta, tačiau jos nenurodymas esminės įtakos kaltinimo aiškumui neturi. Duomenys apie D. M. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje yra, tai nurodyta ir kaltinamajame akte fiksuojant kaltinamojo parodymus.
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams sieja su manymu, kad sukčiavimo nusikalstamos veikos kaltinamiesiems turėjo būti inkriminuotos ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o atskiros veikos, taip pat – kad N. S. veiksmai nebuvo vertinti BK 300 straipsnio prasme, kaltinimas dėl šios veikos jam nepareikštas, nors byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad ši veika galimai buvo padaryta.
10. Pažymima, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Dėl kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamų veikų kvalifikavimo teisingumo, asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis), tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas numato galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu pakeisti tiek kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, tiek jos kvalifikavimą laikantis minėtuose BPK straipsniuose nustatytos tvarkos. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2014). Taigi, žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Taip pat teismas, manydamas, kad kaltinamasis gali būti padaręs ir kitą, kaltinamajame akte nenurodytą nusikalstamą veiką, motyvuota nutartimi apie tai gali pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis), o matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ar kad nenustatyti kiti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, gali priimti išteisinamąjį nuosprendį.
11. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo minimi kaltinamojo akto trūkumai suvaržo ir apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra deklaratyvūs. Nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino ne visi kaltinamieji, tačiau visi patvirtino, kad pareikštų kaltinimų esmė jiems yra aiški, dėl pareikštų kaltinimų išdėstė savo nuomonę. Nei vienas kaltinamasis neteigė kaltinimo nesupratęs (11 t., b. l. 171–177, 188, 190; 12 t., b. l. 36–39, 55, 149–151, 156, 160). Su bylos medžiaga visi kaltinamieji buvo supažindinti (12 t., b. l. 168, 169, 171, 172, 174, 175). Įvertinęs šias aplinkybes taip pat tai, kad iš nutarties nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė kaltinamųjų teisės į gynybą suvaržymas, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pripažinti, jog kaltinamųjų teisė į gynybą šioje proceso stadijoje buvo suvaržyta, nėra pagrindo. Be to, pareikštą kaltinimą visais atvejais visapusiškai patikrina teismas, kaltinamasis turi galimybę nuo jo gintis, pats atkreipti teismo dėmesį į visus pažeidimus, ir tik teismas nusprendžia, kiek kaltinamajam pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir pakankamas pripažinimui kaltu.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės, o pats teismas šių trūkumų nagrinėjimo teisme metu negalėjo pašalinti. Kitų esminių BPK pažeidimų, kliudančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-180-448/2019 perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.