Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-21 · Civilinė byla Nr. e2A-275-656/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
e2A-275-656/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36138-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Atsakovas
Š. N., J. K.-N.
Ieškovas
S. J., D. J.
Kategorijos
  • 2.1.17.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. e2A-275-656/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36138-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.17.3.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2017 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Š. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. J., D. J. ieškinį atsakovams Š. N., J. K.-N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai iš atsakovų solidariai priteisti ieškovams 6661,26 Eur skolos, 3879,88 Eur mokėjimo palūkanų, 1848,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad atsakovui trimis bankiniais pavedimais paskolino 20 000 Lt (5792,40 Eur): 2007-08-04 pavedimu pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2007-10-11 pavedimu taip pat 4000 Lt (1158,48 Eur), 2008-06-09 pavedimu – 12 000 Lt (3475,44 Eur). Pasiskolintus pinigus atsakovas įsipareigojo grąžinti, kai parduos paveldėtą namą su žemės sklypu Kėdainiuose. Nurodytas namas buvo parduotas 2010-06-28, tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs. Be to, pagal žodinį ieškovo ir atsakovo susitarimą 2007-08-04 atsakovui grynaisiais pinigais paskolinta 4000 Lt (1158,48 Eur), kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2007-12-01, tačiau iki nurodytos datos grąžino tik 1000 Lt, likusi 3000 Lt (868,86 Eur ) skolos dalis negrąžinta. Pinigų perdavimo ir negrąžinimo faktą įrodo šalių susirašinėjimas el. laiškais. Atsakovas pripažino, kad pasiskolino 20000 Lt, o 4000 Lt teigė nesiskolinęs, nurodė, jog skolinti pinigai buvo panaudoti bendro su sutuoktine J. K.-N. namo statybai, todėl skola priteistina iš abiejų atsakovų. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Pagal ieškovų skaičiavimus iš viso priteistina 1848,68 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

II. Teismo sprendimo esmė

Teismas nusprendė patenkinti ieškinį iš dalies. Priteisti iš atsakovų Š. N. ir J. K. – N. solidariai ieškovams S. J. ir D. J. solidariai 5792,40 Eur negrąžintos paskolos, 2017,58 Eur mokėjimo palūkanų, 1425,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso – 9235,86 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9235,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 900,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas CK 6.871 straipsnio 1 dalyje daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tik, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju 20 000 Lt dydžio paskolos atsakovams suteikimą ieškovai įrodinėja rašytiniais įrodymais – mokėjimo nurodymais (2007-08-04 dėl 4000 Lt, 2007-10-11 dėl 4000 Lt ir 2008-06-09 dėl 12 000 Lt), taip pat banko sąskaitos išrašais dėl nurodytų sumų pervedimo į atsakovo banko sąskaitą. Mokėjimo nurodymuose įrašyta pervedamų lėšų paskirtis – „skolinamos lėšos“.Atsakovas teisme pripažino, kad gavo iš ieškovų nurodytas pinigų sumas kaip paskolą, neneigė įsipareigojimo grąžinti paskolą buvimo. Ginčo pinigų sumos buvo pasiskolintos atsakovų šeimos reikmėms, todėl tai yra bendra solidari abiejų atsakovų prievolė ieškovams, kaip solidariems kreditoriams, nes šie skolino taip pat šeimos lėšas (CK 3.88 straipsnis, 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 3 dalis).Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovų, kaip solidariųjų kreditorių, ir atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų, atsirado paskolos teisiniai santykiai dėl bankiniu pavedimu paskolintos 20 000 Lt sumos (CK 6.870, 6.871 straipsniai).Teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė žodinės paskolos sutarties dėl 4000 Lt sudarymo su atsakovu 2007-08-04 fakto.Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovams skolos sumą su palūkanomis, kurias ieškovas atsakovui yra nurodęs žodžiu, yra grąžinęs trimis atsiskaitymais: 6000 Eur, 22 000 Lt ir 1000 Lt sumomis, iš viso – 12 661,26 Eur: 6000 Eur ieškovams perdavė atsakovo sutuoktinė J. K.-N. iškart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), pardavimo (ieškovai patys atvyko į šį namą ir atsiėmė nurodytą sumą); 22 000 Lt suma ieškovams grąžinta jų gyvenamosios vietos adresu duomenys neskelbtini) (grąžinimo metu dalyvavo ieškovai, atsakovas ir jo sutuoktinė); 1000 Lt sumą atsakovas ieškovui grąžino prie prekybos centro „Ermitažas“ (šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovai). Atsiliepime pabrėžta, kad atsakovas yra ne tik visiškai atsiskaitęs su ieškovu, tačiau ir sumokėjęs daugiau nei 50 proc. dydžio palūkanas.Ginčo paskolos sumos (iš viso – 20 000 Lt, t. y. 5792,40 Eur) perdavimo atsakovui faktas užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose. Todėl atsakovas šios paskolos grąžinimą turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovai teismo proceso metu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio ginčo paskolos sumos ar jos dalies grąžinimo ieškovams faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos sumos grąžinimą atsakovai įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi tiesioginį interesą dėl bylos baigties, jų paaiškinimai nėra pakankami įrodymai ginčo paskolos sumos grąžinimo faktui įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsakovai teigė, kad skola ieškovams buvo grąžinta pardavus atsakovo po motinos mirties paveldėtą turtą Kėdainiuose. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad nurodyto paveldėto turto pardavimo faktas savaime nėra pagrindas pripažinti įrodytais atsakovų argumentus, jog skola ieškovams grąžinta iš pinigų, gautų pardavus paveldėtą turtą. Tokios atsakovų pozicijos nepatvirtina kitų byloje esančių duomenų visumos analizė. Bylos duomenimis, 2010 m. atsakovai statėsi naują namą (duomenys neskelbtini), kurio statybai stigo lėšų, be to, abu sutuoktiniai turėjo kitų skolinių įsipareigojimų. Esant tokiems duomenims, vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2010-06-28 pardavė paveldėtus namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei gavo už juos 88 000 Lt, nėra pakankamas įrodymas pozicijai, kad, atsakovui pardavus namą (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta skola ieškovams, įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų ir bylos nagrinėjimo teisme pakartotų argumentų, kad jis ieškovams dar 2010 m. yra grąžinęs ne tik visą pasiskolintą 20 000 Lt sumą, bet ir sumokėjęs daugiau kaip 50 proc. dydžio palūkanas, iš viso – 12 661,26 Eur (43 716,80 Lt), teismas nurodė, kad ši aplinkybė neįrodyta. Jeigu, kaip tvirtina atsakovai, dar 2010 m. ieškovams buvo grąžinta ir skola, ir sumokėtos itin didelės palūkanos, logiškai nepaaiškinamas atsakovo elgesys 2013 m. pabaigoje pervedant ieškovui dar tam tikrą sumą pinigų.Atsakovo atsiliepime į ieškinį ir teismo proceso metu atsakovų duotuose paaiškinimuose dėl ginčo paskolos grąžinimo aplinkybių yra nenuoseklumo, prieštaravimų. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir įrodytais atsakovų teiginius, kad jie 2010 m. rudenį buvo atvykę į ieškovų namus ir grąžino skolą.Šalių susirašinėjimo 2013 m. sisteminė analizė neteikia pagrindo pripažinti įrodytais atsakovų argumentų, jog jie dar 2010 m. atsiskaitė su ieškovais, grąžindami visą skolą, be to, sumokėdami ir didesnes nei 50 proc. palūkanas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovui tvirtinant, jog dar 2010 m. ieškovams buvo grąžinta visa skola, be to, didesnės nei 50 proc. palūkanos, logiškai nepaaiškinama, kodėl atsakovas 2013 m. pabaigoje pervedė ieškovui dar 500 Lt.Atsakovai, gavę iš ieškovų pinigus bankiniais pavedimais, žinojo jų sąskaitą, taigi, grąžindami skolą, turėjo visas galimybes pervesti pinigus į tą ieškovų sąskaitą, iš kurios buvo gavę pinigus. Atsakovai neįrodė, jog yra grąžinę ieškovams visą paskolos sumą ir sumokėję palūkanas.Teismas sprendė, kad iš viso atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 434,43 Eur (1500 Lt).2016-08-04 teismo posėdyje paklaustas, ar nurodytų pinigų sumų perdavimas buvo paskolos grąžinimas, ar palūkanų mokėjimas, ieškovas teigė, kad jam nėra reikšminga, svarbu, jog atsakovas sumokėtų visą sumą, kurią skolingas. Atsakovas tvirtino, kad nurodytos sumos perduotos ieškovui kaip palūkanos (2016-08-04 teismo posėdžio garso įrašas.Esant tokiai šalių pozicijai, teismas vadovaujasi įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, ir sprendžia, kad atsakovo ieškovui sumokėtos 1000 Lt, 200 Lt ir 300 Lt sumos buvo skirtos palūkanoms už naudojimąsi pasiskolintais pinigais dengti (CK 6.54 straipsnis).Teismas sprendė, kad atsakovai nėra grąžinę nė dalies iš pasiskolintų 20 000 Lt, todėl ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 5792,40 Eur (20 000 Lt) negrąžinta paskolos suma.Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl palūkanų su ieškovu nesitarta, kaip prieštaraujančius įrodymams, be to, paties atsakovo elgesiui po ginčo sumos pasiskolinimo. Atsakovas, teigdamas, jog yra grąžinęs ieškovams ne tik visą paskolos sumą, bet ir didesnes nei 50 proc. palūkanas, akivaizdžiai patvirtino, kad ginčo paskola buvo atlygintinė. Ieškovas aiškiai nurodė, jog su atsakovu buvo sutarta, kad už naudojimąsi paskolintais pinigais jis mokės tokio dydžio palūkanas, kokio dydžio palūkanas ieškovai turi mokėti bankui už jų gautą paskolą, iš kurios gautų pinigų dalį ieškovai paskolino atsakovui. Iš pateiktos į bylą ieškovų ir AB Sampo banko 2007-06-20 sudarytos Kredito sutarties sąlygų matyti, kad iki palūkanų perfiksavimo (2017-06-15) ieškovai Bankui turi mokėti 5,58 proc. dydžio palūkanas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai turi teisę reikalauti 5,58 proc. dydžio mokėjimo palūkanų.Teismas sprendė, kad iki ieškovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 1412,76 Eur. Taigi ieškovai iš atsakovų turi teisę gauti iš viso 2452,01 Eur mokėjimo palūkanų. Sutrumpinti penkerių metų ieškinio senaties terminai buvo iki 2012-08-04, 2012-010-11, 2013-06-09. Po 2010 m., kai, pasak jo, jau buvo grąžinęs ieškovams skolą, jis prie „Ermitažo“ perdavė ieškovui 1000 Lt šio reikalaujamoms palūkanoms padengti. Tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip reikalavimo dėl palūkanų pripažinimas ir, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, nutraukė ieškinio senaties eigą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovai (apeliantai) pateikė apeliacinį skundą ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 20000 Lt paskolos ir palūkanų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovas iš tiesų grąžino ieškovams skolą neišsamiai ir netinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei šalių faktinį elgesį, kas atitinkamai sąlygojo neišsamaus bei nepagrįsto pirmos instancijos teismo sprendimo, skundžiamoje dalyje priėmimą.Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esantį šalių e-susirašinėjimą (vykdytą 2013 m. lapkritį) bei nevertino ir nepasisakė dėl susirašinėjime esančių faktų, kad 2013 m. lapkritį tarp šalių buvę neišspręsti klausimai tik dėl atsakovo galimai mokėtinų palūkanų; minėtame susirašinėjime nei viena iš šalių nekėlė klausimų dėl pagrindinės prievolės įvykdymo - 20 000 Lt skolos grąžinimo, o ieškovas nurodė ir patvirtino, kad 2013-10-25 atsakovo neįvykdyta ir negrąžinta skola sudaro tik 3800 Lt. Tai patvirtina, jog atsakovai Ieškovams 2013 m. rudenį geriausiu atveju buvo skolingi tik 3800 Lt.Teismas neįvertino šalių faktinio elgesio ir ieškovo veiksmų, atsakovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų t.y. ieškovas apie 8 metus nė karto nesikreipė į atsakovą dėl 20.000 Lt skolos grąžinimo, nes susirašinėjimas įvykdytas ne dėl 20.000 Lt skolos grąžinimo, o tik dėl papildomų 3800 Lt palūkanų.Ieškovai prašė atmesti apeliacinį skundą ir nurodė, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą, išanalizavęs kiekvieną iš jų, įvertinęs jų įrodomuosius duomenis atskirai ir jų visumą, paneigė atsakovo argumentą, kad atsakovams Ieškovų paskolinti pinigai buvo grąžinti (CPK 185 straipsnis). Teismo išvados skundžiamoje Sprendimo dalyje atitinka bylos faktinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės taisyklių ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.Atsakovas cituoja tik tam tikrus susirašinėjimo epizodus, aiškindamas juos taip, kaip naudinga jo pozicijai dėl skolos grąžinimo pagrįsti, tačiau ginčo šalių susirašinėjimo 2013 m. sisteminė analizė neteikia pagrindo pripažinti įrodytais atsakovų argumentų, jog jie dar 2010 m. atsiskaitė su Ieškovais, grąžindami visą skolą, be to, sumokėdami ir didesnes nei 50 proc. palūkanas. Logiškai nepaaiškinama, kodėl atsakovas 2013 m. pabaigoje pervedė ieškovui dar 500 Lt.Ginčo šalis siejo itin artimi ryšiai, jie draugavo apie 15 metų. Ieškovai vertindami tą aplinkybę, jog pinigai buvo paskolinti ne svetimiems asmenims, o tokį didelį laiko tarpą pažįstamiems draugams, vis laukė ir tikėjosi, jog skolą jie gražins, juo labiau, kaip šalys buvo susitariusios, jog skola bus gražinta pardavus atsakovo paveldėtą turtą (duomenys neskelbtini). Apie aplinkybę, kad minėtas turtas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2010 m., ieškovai sužinojo tik praėjus nemažam laiko tarpui po šio turto pardavimo.Ginčo sumos perdavimo atsakovui faktas užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose, todėl, kaip teisingai sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, tokiu atveju šios paskolos grąžinimas taip pat turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovai teismo proceso metu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio ginčo paskolos sumos ar jos dalies grąžinimo ieškovams faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ieškovų argumentais, todėl apeliacinį skundą atmeta.Apeliacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik 20000 Lt paskolos, suteiktos banko mokėjimo pavedimais, teisinis vertinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskolos grąžinimo įrodinėjimo pareigą priskyrė atsakovams. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą, išanalizavęs kiekvieną iš jų, įvertinęs jų įrodomuosius duomenis atskirai ir jų visumą, paneigė atsakovo argumentą, kad atsakovams ieškovų paskolinti pinigai buvo grąžinti (CPK 185 straipsnis). Teismo išvados skundžiamoje sprendimo dalyje atitinka bylos faktinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės taisyklių ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K, bylos Nr. 3K-3-428/2010: 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė" ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt.,bylos Nr. 3K-3-340/2011: 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje/ S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai", bylos Nr. 3K-3-84/2013: 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB Jglus", bylos Nr. 3K-3-459/2013-. kt.). Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B. N r. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K, bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Ginčo paskolos sumos (iš viso - 20 000 Lt, t. y. 5792,40 Eur) perdavimo atsakovui faktas užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose. Todėl, kaip teisingai sprendime nurodė pirmos instancijos teismas tokiu atveju šios paskolos grąžinimas taip pat turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovai teismo proceso metu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio ginčo paskolos sumos ar jos dalies grąžinimo ieškovams faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos sumos grąžinimą atsakovai įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi tiesioginį interesą dėl bylos baigties, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jų paaiškinimai nėra pakankami įrodymai ginčo paskolos sumos grąžinimo faktui įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad dar 2010 m. grąžino ieškovams visą skolą, remiasi 2013 m. jo ir ieškovo el. susirašinėjimu. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas cituoja tik tam tikrus susirašinėjimo epizodus, aiškindamas juos taip, kaip naudinga jo pozicijai dėl skolos grąžinimo pagrįsti, tačiau ginčo šalių susirašinėjimo 2013 m. sisteminė analizė neteikia pagrindo pripažinti įrodytais atsakovų argumentų, jog jie dar 2010 m. atsiskaitė su ieškovais, grąžindami visą skolą, be to, sumokėdami ir didesnes nei 50 proc. palūkanas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovui tvirtinant, jog dar 2010 m. ieškovams buvo grąžinta visa skola, be to, didesnės nei 50 proc. palūkanos, logiškai nepaaiškinama, kodėl atsakovas 2013 m. pabaigoje pervedė ieškovui dar 500 Lt.Atsakovas, 2013-11-12 d. el. laiške ieškovas konkrečiai reikalavo grąžinti skolintus pinigus, pridėdamas pavedimų nuorašus - "Raginu gražinti Jums skolintus pinigus. Prisegu pavedimų nuorašus. Neatsiliepus i raginimo per 10 dienu, busiu priverstas kreiptis i teismą, dėl skolos išieškojimo.". 2013-10-26 ieškovas atsakovui rašė: „Kokie gi procentai, jei visos skolos net negražinai? Nors ir žadėjai grąžinti, kai tik parduosi namą Kėdainiuose, bet taip ir liko pažadais. Trupinius nuo stalo pametėjai, nes tau pinigu tada reikėjo labiau. Nesiruošiu daugiau ginčytis. SUPRANTU, KAD SKOLINAISI SVETIMUS, O ATIDUOTI REIK SAVUS, bet nesiruošiu dovanot savo pinigu, kai jie man dabar reikalingi."Gavęs šį ieškovo laišką, atsakovas atsakė: „Saskaitos numeri ir kitus pricindalus atsiųsk”.Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai vertino ir ištyrė atsakovo ir ieškovo susirašinėjimą el. laiškais, o vertinant minėtą įrodymą buvo tiriama jame užfiksuotų faktų visumą, o ne atsakovo iš konteksto išimti atskiri teiginiai, kuriais jis remiami teigdamas apeliacinį skundą dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo.Nors atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino šalių faktinio elgesio ir ieškovo veiksmų, atsakovui tariamai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų t.y. ieškovas apie aštuonerius metus nė karto nesikreipė į atsakovą dėl 20.000 Lt skolos grąžinimo, nes susirašinėjimas įvykdytas ne dėl 20.000 Lt skolos grąžinimo, o tik dėl papildomų 3800 Lt palūkanų. Šalys pripažino aplinkybę, jog ginčo šalis siejo itin artimi ryšiai, jie draugavo apie 15 metų. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovai vertindami tą aplinkybę, jog pinigai buvo paskolinti ne svetimiems asmenims, o tokį didelį laiko tarpą pažįstamiems draugams, vis laukė ir tikėjosi, jog skolą jie gražins, juo labiau, kaip šalys buvo susitariusios, jog skola bus gražinta pardavus atsakovo paveldėtą turtą Kėdainiuose. Apie aplinkybę, kad minėtas turtas Kėdainiuose buvo parduotas 2010 m. ieškovai sužinojo tik praėjus nemažam laiko tarpui po šio turto pardavimo. Be to, atsakovai vis žadėjo gražinti skolą, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. P. ir L. S.. Aplinjkybė, kad kelis metus nebuvo siunčiami jokie formalūs raštai, be šalių 2013 m. vykdyto susirašinėjimo el. laiškais, taip pat negali paneigti to, jog ieškovai ne kartą žodžiu ragino gražinti skolą.Pirmosios instancijos teismas atidėjo atsakovui Š. N. 208 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama iš apeliantų lygiomis dalimis po 104 Eur (CPK 84 str.).Ieškovai patyrė 300 Eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kuriuos, atmetus apeliacinį skundą, ieškovams priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai ieškovams S. J. ir D. J. iš atsakovų Š. N. ir J. K.-N. po 150 Eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų Š. N. ir J. K.-N. po 104 Eur žyminio mokesčio.

Kolegijos pranešėjas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Jūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė