Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-688-1043/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: e2A-688-1043/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00691-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
Atsakovas: P. K.
Ieškovas: K. G.

Civilinė byla Nr. e2A-688-1043/2024Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00691-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.7; 2.6.8; 2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 2.8.2.7; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-805/2023 pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovui P. K. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestine, jos nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei turėtų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. K. G. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti 2021 m. gruodžio 13 d. automobilio V. T., 2011 m. gruodžio 2 d. gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį dalyse dėl jos sudarymo vietos G., datos – 2021 m. gruodžio 13 d. ir pardavėjo U. A., adresas (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo jos sudarymo momento, pripažįstant tikrąjį sandorį sudarytą 2021 m. gruodžio 23 d. K., tarp pardavėjo P. K. (toliau – atsakovas) ir pirkėjos K. G. dėl automobilio V. T., gamybos data 2011 m. gruodžio 2 d., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; 2) nutraukti 2021 m. gruodžio 23 d. automobilio V. T., gamybos data 2011 m. gruodžio 2 d., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 12 600,00 Eur, o atsakovui P. K. automobilį V. T., gamybos data 2011 m. gruodžio 2 d., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 409,85 Eur nuostolių: 215,36 Eur automobilio registravimo kaštus; 200,00 Eur automobilio remonto darbų kaštus; 449,99 Eur automobilio defektacijos kaštus; 544,50 Eur sumokėtus uždarajai akinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Autopretenzija” už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. iš atsakovo nupirko automobilį V. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Automobilio pirkimo–pardavimo sandoriui įteisinti atsakovas 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovei padavė pasirašyti vokišką ,,K.” sutartį, kurioje, kaip paaiškėjo vėliau, parašyta, jog automobilį parduoda ne tikrasis pardavėjas atsakovas, o pardavėjas U. A., kas neatitinka tikrovės. Už automobilį ieškovė atsakovui sumokėjo 12 600,00 Eur. Dėl automobilio apžiūros ir pirkimo buvo bendrauta su atsakovu, jam sumokėta automobilio pirkimo kaina, todėl atsakovas yra tikrasis automobilio pardavėjas. Ieškovei pasirašius sutartį, atsakovas taip pat pasirašė, todėl ieškovė neatkreipė dėmesio, kad sutartis yra vokiečių kalba ir joje nurodytas visai kitas pardavėjas, klaidingai įrašyta sutarties sudarymo data. Atsakovas www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog parduodamas automobilis yra be defektų. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovės tėtis susisiekė su atsakovu ir susitarė susitikti su atsakovu 2021 m. gruodžio 23 d. P. bei apžiūrėti automobilį. Ieškovė su tėčiu apžiūrėjo automobilį vizualiai – jo išorę ir vidų, šiek tiek juo pavažiavo, jokių pašalinių garsų važiuojant nesigirdėjo. Kadangi buvo prieššventinis laikotarpis, todėl automobilį galėjo patikrinti tik po švenčių. P. valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Regitra“ nedirbo, todėl atsakovas pasiūlė automobilį transportuoti su priekaba į K. VĮ ,,Regitra“, kad ten užregistruotų. K. VĮ ,,Regitra“ ieškovė su atsakovu įformino automobilio pirkimą–pardavimą. Automobilis įregistruotas VĮ ,,Regitra” 2021 m. gruodžio 23 d., už jo registravimą buvo sumokėta 215,36 Eur. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė automobilį nuvežė į automobilių remonto dirbtuves alyvos keitimui. Po kelių dienų po alyvos keitimo, ieškovė pastebėjo, kad automobilyje varva alyva ir apie tai informavo atsakovą. 2022 m. sausio 10 d. ieškovė nuvežė automobilį į UAB ,,Autodita”, kur buvo nustatytas ir šalintas gedimas, tačiau nesėkmingai. Už automobilio remontą sumokėjo 200,00 Eur, tačiau po kurio laiko vėl alyva pradėjo bėgti. Ratų suvedimas nevyko sklandžiai, buvo sunku atsukti varžtus, kurie buvo surūdiję. Ieškovė informavo atsakovą dėl šių automobilio defektų, tačiau atsakovas savo kaltės neįžvelgė. 2022 m. kovo 18 d. pasireiškė automobilio aušinimo skysčio problema – aušinimo skystis dingdavo, pora kartų matėsi ryškus skysčio išbėgimas ant žemės po nakties ryte užkūrus automobilį. Atsakovas pasiūlė automobilį nuvežti į pažįstamo asmens remonto dirbtuves, tačiau apmokėti remonto nesutiko. Ieškovė siūlė vykti į specializuotą VW centrą, kad būtų nustatyti automobilio defektai, tačiau atsakovas nesutiko. 2022 m. balandžio 7 d. ieškovė SMS žinute informavo atsakovą, kad jis kviečiamas sudalyvauti išsamioje automobilio apžiūroje UAB ,,Autojuta”. Automobilis pats sava eiga važiuoti nebegalėjo, todėl 2022 m. balandžio 13 d. techninės pagalbos transporto priemone išgabentas į UAB ,,Autojuta”, kuriame buvo nustatyta daugybė defektų, dėl kurių automobilis negali dalyvauti viešajame eisme ir būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. variklyje pastebėti nesandarumai, variklio alyva bėga tarp variklio ir pavarų dėžės; nesandarumai per sujungimą variklio bloko ir viršutinės karterio dalies; išmetamųjų dujų vožtuvo aušinimo reguliavimo vožtuvas nesandarus – leidžia aušinimo skystį; nesandarus alkūninio veleno priekinis riebokšlis; nefunkcionuoja 2 cilindro pakaitinimo žvakė; priekinių agregatų laikiklio (traverso) išplyšusios įvorės; priekinės dešinės apatinės įvorės išplyšusios; galinė pakaba: viršutinių priekinių svirčių įvorės išplyšusios, viršutinių galinių svirčių įvorės išplyšusios, galinių suvedimo svirčių įvorės išplyšusios, galinių apatinių įvorių padidėjęs laisvumas; kietųjų dalelių filtro užterštumo lygis viršija nustatytą gamintojo maksimalią ribą (leistina riba 0,38 1, rasta - 0,46 1); užfiksuotos klaidos kondicionieriaus sistemoje, jog sistemoje slėgis yra per žemas; užfiksuotos klaidos dėl neveikiančio papildomo šildytuvo, kurias gali įtakoti neveikiantis aušinimo sistemos valdymo vožtuvas; trūksta apatinių variklio ir pavarų dėžės apsaugų; pastebėti keli nežymūs kėbulo dažų dangos pažeidimai; galinio lango apiplovimo purkštuko nėra, o jį dengianti apdaila ir jos tvirtinimas yra sulūžę; esant tokiai automobilio ridai, tikėtina, kad variklio grandinė gali būti susidėvėjusi. Taip pat padaryta išvada, kad tikslesniam nustatymui reikalingas variklio ardymas. Už nurodytą automobilio defektų nustatymą ieškovė sumokėjo 449,99 Eur. Ieškovė žinodama apie tokius automobilio trūkumus, nebūtų sudariusi sandorio, nes jo paslėptų defektų šalinimo kaina viršija automobilio įsigijimo kainą. 2022 m. balandžio 25 d. ieškovė kreipėsi pagalbos į UAB ,,Autopretenzija”, kad ši padėtų išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 181,50 Eur. Ieškovė, neturėdama informacijos apie tikrąjį automobilio pardavėją, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad būtų nustatyta kieno vardu yra registruotas telefono numeris, kuriuo ji bendravo dėl automobilio įsigijimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas informavo ieškovę, kad fiziškai automobilį pardavęs asmuo yra atsakovas. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad jai butų suteikta informacija apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė išsiuntė rašytinę pretenziją atsakovui dėl netinkamos kokybės daikto. 2022 m. gegužės 25 d. ieškovė gavo atsakovo rašytinį atsakymą, jog atsakovas nesutinka su pateikta pretenzija. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pakartotinę pretenziją. 2022 m. birželio 2 d. buvo gautas atsakovo atsakymas, kad jis nesutinka dėl jam siųstos pakartotinės pretenzijos ir joje pateiktų reikalavimų. Atsakovas savo 2022 m. gegužės 25 d. atsakyme teigė, kad jam yra nesuprantama kodėl automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Autojuta“ buvo parengti du pasiūlymai, kurių vertės kardinaliai skiriasi, todėl ieškovė 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į UAB ,,Autojuta”, kad būtų patikslinta informacija. 2022 m. birželio 10 d. buvo patikslintas UAB ,,Autojuta” atliktas automobilio defektacijos aktas, kuriame nurodyta, kad rastiems gedimams pašalinti pateikiama remonto sąmata, kurios suma yra 12 470,85 Eur su PVM. Atsakovas yra automobilių prekyba užsiimantis asmuo, verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Jo paskyroje, kurioje talpintas automobilio skelbimas, per visą laikotarpį buvo talpinta 780 skelbimų, todėl jis privalo žinoti apie savo parduodamų daiktų būklę, paslėptus jų trūkumus, patikrinti daiktų kokybę prieš parduodamas juos pirkėjams. Kadangi automobilio defektai atsirado anksčiau negu po vienerių metų po sutarties sudarymo, todėl mano, kad atsakovas turi prisiimti riziką dėl paslėptų savo parduodamų automobilių defektų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad tik dėl pirmo ieškinio reikalavimo ginčo tarp šalių nekyla. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra automobilių prekyba užsiimantis asmuo, verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Ieškovė siekia, jog jos atžvilgiu būtų taikoma didesnė įstatymo apsauga, pripažinus ginčo sutartį vartojimo sutartimi. Ieškovė nutylėjo, kad su atsakovo telefono numeriu, kuris buvo nurodytas automobilio pardavimo skelbime, buvo patalpintas tik vienas skelbimas. Atsakovas nėra verslininkas besiverčiantis automobilių prekyba, todėl sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi. Ieškovei parduotas automobilis buvo tvarkingas ir tai patvirtina Vokietijoje atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, kuri galiojo dar apie pusantrų metų. Ieškovė buvo detaliai supažindinta ir informuota apie automobilio techninę ir bendrą būklę, taip pat turėjo realią galimybę jį apžiūrėti, įsitikinti jos technine būkle. Atsakovas mano, kad alyva buvo keista nekvalifikuoto asmens, dėl to ji pradėjo varvėti. UAB „Autodita“ paslaugų teikimo sutartyje – paraiškoje Nr. 35766 yra nurodyta, kad keistos tik generatoriaus dalys bei alkūninio veleno riebokšlis, nors UAB „Autojuta“ 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodoma, kad variklio alyva bėga tarp variklio ir pavarų dėžės, ir, kad yra nesandarumai per sujungimą variklio bloko ir viršutinės karterio dalies. UAB „Autodita“ minėti gedimai nebuvo nustatyti, nors, kaip nurodo ieškovė, būtent dėl varvančios alyvos automobilis buvo pristatytas į UAB „Autodita“. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aušinimo skysčio dingimą, pasireiškusį 2022 m. kovo 18 d. Automobilis beveik mėnesį buvo naudojamas ir tik 2022 m. balandžio 13 d. buvo pristatytas į UAB „Autojuta“. Ieškovė automobiliu naudojosi beveik keturis mėnesius ir juo nuvažiavo apie 13 000 kilometrų, t. y. apie 110 km per dieną, todėl defektai atsirado ne dėl atsakovo kaltės, o automobiliui jau esant ieškovės žinioje. Ieškovės pateikto automobilio aptarnavimo knygelės įrašo kopijoje yra nurodyta, kad sekantis tepalų keitimas turi būti atliktas kai automobilio rida bus 298 051 km, tačiau automobiliui nuvažiavus net 300 564 km, tepalai nebuvo keisti, nors tai privalėjo būti padaryta dar prieš nuvažiuojant 2 500 km. Pirkimo–pardavimo metu ieškovė buvo informuota, kad atsižvelgiant į automobilio amžių ir ridą, būtina pakeisti variklio grandinę. UAB „Autojuta“ parengtuose dokumentuose nurodyti ir pridedamose nuotraukose užfiksuoti defektai, ypač tokie kaip važiuoklės defektai, apatinių variklio ir pavarų dėžės apsaugų nebuvimas, nors parduodant automobilį šios apsaugos tikrai buvo, nežymūs kėbulo dažų dangos pažeidimai, galinio lango apiplovimo purkštuko nebuvimas ir sulaužyta jį dengianti apdaila, nėra paslėpti, prie ieškinio pridedamos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad variklio, išmetamųjų dujų vožtuvo aušinimo reguliavimo vožtuvo nesandarumai nebuvo paslėpti ir atsirado ieškovei naudojant automobilį, nes kaip matyti iš nuotraukų minėti nesandarumai (pratekėjimai) yra akivaizdūs ir jeigu jie būtų buvę automobilio pirkimo–pardavimo metu, ieškovė juos būtų mačiusi. Nesuprantama kodėl UAB „Autojuta“ buvo parengti du pasiūlymai, kurių vertė kardinaliai skiriasi. Ieškovė prieš įsigydama automobilį galėjo pasinaudoti savo teise išsamiai patikrinti jo techninę būklę, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepateikė duomenų jog automobilis pirkimo–pardavimo metu turėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų, taip pat duomenų, kad norint naudoti automobilį, būtina atlikti UAB „Autojuta“ pasiūlymuose nurodytus darbus, todėl ieškovė šiuo atveju nėra sąžininga. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš jo 544,50 Eur, sumokėtus UAB ,,Autopretenzija” už konsultacijas, šis prašymas negali būti tenkintas, nes teismų praktikoje yra konstatuota, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2021 m. gruodžio 13 d. automobilio V. T. pirkimo–pardavimo sutartį dalyse dėl jos sudarymo vietos Gr. datos – 2021 m. gruodžio 13 d., ir pardavėjo U. A., adresas (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo jos sudarymo momento, pripažįstant tikrąjį sandorį sudarytą 2021 m. gruodžio 23 d. Kaune, tarp pardavėjo P. K., adresas (duomenys neskelbtini), ir pirkėjos K. G. dėl automobilio V. T. pirkimo–pardavimo. Nutraukė 2021 m. gruodžio 23 d. automobilio V. T. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė abipusę restituciją – grąžino ieškovei K. G. sumokėtus 12 600,00 Eur, o atsakovui P. K. automobilį V. T.. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 865,35 Eur nuostolių atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki eismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 180,69 Eur žyminį mokestį, 2691,08 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 133,00 Eur už vertimo paslaugas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 56,40 Eur už advokato teisines paslaugas. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 33,20 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, jog atsakovas priežasčių, dėl kurių jis ieškovei padavė pasirašyti vokišką automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, konkrečiai nenurodė, nutylėdamas ir teisme to detaliai neatskleidė ir nepaaiškino, nors patvirtino, jog žino, kad turėtų būti sudaryta Lietuviška sutartis ir SDK kodas. Nesant tarp šalių ginčo, kad automobilio apžiūros ir pirkimo metu buvo bendrauta su atsakovu, kuriam ieškovė faktiškai sumokėjo nurodytą automobilio pirkimo kainą, yra akivaizdu, kad atsakovas yra tikrasis automobilio pardavėjas, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti 2021 m., gruodžio 13 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį dalyse dėl jos sudarymo vietos G., datos – 2021 m. gruodžio 13 d., ir pardavėjo U. A. apsimestine nuo jos sudarymo momento, pripažįstant tikrąjį sandorį sudarytą 2021 m. gruodžio 23 d. K., tarp pardavėjo P. K. ir pirkėjos K. G. dėl automobilio pirkimo–pardavimo, tenkino pilnai. Teismas konstatavo, jog atsakovas suvokė savo neteisėtus veiksmus, taip elgėsi laisva valia ir apgalvotai, atsakovas turėjo tikslą parduoti automobilį ir tai padarė.

6. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, sprendė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl atsakovo versliškumo ir nesąžiningumo, nes atsakovas neatsakė kiek automobilių iki šiol yra turėjęs, kieno paskyra naudojosi patalpindamas skelbimą, teigė esantis vaiko priežiūros atostogose, dirbantis užsienyje, tačiau tokių duomenų nepateikė, kita vertus, savo tikrų asmens, kaip sutarties šalies, duomenų ieškovei sutarties sudarymo metu atsakovas taip pat nepateikė ir nenurodė, o tam, kad ieškovė atsakovo nerastų, prieš ištrindamas minėto skelbimo duomenis, juos pakeitė, paskesniame skelbime pakeisdamas ne tik neva tai parduodamo automobilio, bet ir nurodydamas kitą pardavėjo telefono numerį. Tokias aplinkybes patvirtino ieškovės byloje pateiktas paskesnis skelbimas, kuriuo atsakovui pardavus ginčo automobilį, nedelsiant buvo ištrintas pirmasis ir įdėtas analogiškos transporto priemonės paskesnis pardavimo skelbimas, tokias aplinkybes dėl www.autoplius.lt patvirtino Diginet LTU, UAB, atsakydamas į ieškovės užklausą, kad pirmojo skelbimo tokiu atveju išsaugoti negalima. Ši aplinkybė taip pat rodo atsakovo siekį išvengti prisiimti atsakomybę dėl parduoto netinkamo automobilio. Teismas nurodė, jog telefono numerio, nurodyto pirmame skelbime, ignoravimas, ieškovei iš karto po automobilio įsigijimo, 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. sausio 10 d., 2023 m. kovo 18 d. šalinant įsigyto automobilio trūkumus apie tai informuojant atsakovą, po ko 2022 m. balandžio 6 d. pastarajam jau nebeatliepus į nurodomu numeriu ieškovės skambučius, dėl ko šiai teko kreiptis į policijos įstaigą, kad nustatyti pardavėjo adresą bei abonento priklausomybę konkrečiam subjektui, taip pat atsakovui vėliau irgi ignoravus atsakovės kreipimusis dėl kylančių bėdų dėl įsigyto automobilio rodo atsakovo versliškumo požymį. Teismo vertinimu, nurodoma atsakovo aplinkybė, kad automobilį įsigijo sau, o vėliau persigalvojo parduoti, neatitinka tikrovės ir rodo atsakovo siekį paneigti kaip asmens, užsiimančio automobilių prekyba, statusą. Tokią išvadą teismas darė dėl to, kad siekdamas neva tai įsigyti automobilį paties asmeninių poreikių tenkinimui atsakovas nepersirašė jo savo paties vardu ir perleido ieškovei vokiškos kito asmens, kaip pardavėjo, vardu surašytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovo atsikirtimuose nurodomi duomenys, kad paskyra sukurta trečio asmens vardu savaime nepaneigia atsakovo aplinkybių, kad asmuo pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsniai).

7. Teismas nurodė, jog atsakovas neįrodinėjo ir nenurodė su kokiais transporto priemonės defektais ieškovę pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu supažindino. Iš byloje esančių procesinių dokumentų darė išvadą, kad atsakovas nuolat teigė, jog ieškovei automobilį pardavė be jokių defektų, išskyrus sparno padažymą, be to, atsakovas www.autoplius.lt įdėtame skelbime apie parduodamą transporto priemonę buvo nurodęs, kad parduodama transporto priemonė yra be defektų. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus darė išvadą, kad dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų automobilis buvo parduotas su dideliais techniniais trūkumais, dėl ko jis, kaip netinkamas naudojimui, negali dalyvauti eisme ir negali būti eksploatuojamas be pakankamai brangaus remonto, kuris ženkliai padidintų įsigyto automobilio kainą.

8. Teismas nurodė, jog ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo pastebėti transporto priemonės defektų, kadangi jie nebuvo išoriškai matomi ir juolab pastebimi eiliniam pirkėjui, neturinčiam tame patirties. Ta aplinkybė, kad pati ieškovė, įsigydama naudotą automobilį, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, niekaip nepaneigia įsigyto automobilio trūkumų, kurie, kaip patvirtino iš esmės visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, turintys specialių žinių bei patirties šioje srityje, be automobilio pakėlimo ar variklio ardymo nėra pastebimi plika akimi. Tai, kad transporto priemonė įsigyta ne nauja, o naudota, nešalina atsakovo pareigos parduoti tinkamos kokybės transporto priemonę, kurią būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovės ar jos tėvo veikla susijusi su transporto priemonių prekyba ar panašiu verslu, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovei kelti didesnio rūpestingumo reikalavimus nei įprastam asmeniui – vartotojui.

9. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog įsigijus transporto priemonę per itin trumpą laiką nuo prekės įsigijimo momento išryškėjo variklio defektas. Tokiu atveju atsakovas privalėjo įrodyti, kad išaiškėjusio trūkumo priežastis ar kilmė yra po transporto priemonės pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Ieškovės veiksmai, po pirmųjų atsakovui pranešimų iš karto pastebėjus gedimus, atsakovo abejingos reakcijos, tolimesnio defektų šalinimo pačios iniciatyva ir sąskaita atitinkamuose servisuose tikslu tinkamai eksploatuoti įsigytą transporto priemonę, nesudarė pagrindo teismui daryti išvadą, kad transporto priemonės neatitikimas galėjo būti sąlygotas ieškovės neatsakingo elgesio. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės eksploatavimas, pasireiškus pirmiesiems variklio defektams, bėgant alyvai, vėliau aušinimo skysčiui ir kitiems paaiškėjusiems trūkumams, galėjo būti įtakotas netinkamai atliktais alyvos keitimo ir to pasekoje atsiradusiais gedimais ar pan., ar ieškovės vairavimo maniera. Šiuos argumentus paneigė ir apklausti teismo posėdyje liudytojai. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktomis automobilio remonto rekomendacijomis, nes kitokių įrodymų, atsakovas nepateikė. Teismas nustatė, kad ieškovė elgėsi operatyviai – vos tik sužinojusi apie transporto priemonės gedimus kreipėsi į atsakovą, siūlė atsakovui bendradarbiauti, susipažinti su transporto priemonės defektais, kartu vykti ją defektuoti, tačiau atsakovas tą daryti atsisakė. Atsakovas iš esmės nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų nustatyti tikslesni transporto priemonės defektai ar, kad jie abipusiu sutarimu, sulygta kaina ar aptartomis lėšomis būtų pašalinti. Būtent pardavėjas, norėdamas išvengti atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, yra suinteresuotas nurodyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje visas sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui. Nepasinaudojęs šia galimybe, jis negali remtis trūkumų atskleidimo ir aptarimo išlyga (CK 6.189 straipsnis).

10. Teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už paslėptus (neatskleistus) transporto priemonės variklio trūkumus, nes nepakėlus transporto priemonės ieškovė nurodytų gedimų paprastos apžiūros metu vizualiai pastebėti galimybės neturėjo. Ieškovė, nebūdama specialistė, įsigydama transporto priemonę, negalėjo trūkumų, užfiksuotų autoservisų pažymose, pastebėti, juolab, kad jie išryškėjo neužilgo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tai, jog automobilis yra 10 m. senumo, nereiškia, kad ieškovė galėjo tikėtis, jog įsigijus transporto priemonę iš karto bus problemų dėl alyvos ir aušinimo skysčio nuotėkio, reikės remontuoti vieną iš pagrindinių elementų, t. y. variklį, o tam reikės investuoti pakankamai didelę sumą piniginių lėšų. Teismas nurodė, jog pirkėjo nepasinaudojimas savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad jos įsigytos naudotos transporto priemonės negalima naudoti pagal paskirtį, kad transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovė šalinti automobilio trūkumų atsakovo sąskaita neprašo, ji pasirinko kitą pažeistų teisų gynimo būdą, prašydama taikyti restituciją, tuo tarpu atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose pažymėjo, ką gi tektų daryti atsakovui šiam priteisus transporto priemonę po praėjusio tokio laiko tarpo, vis tik priešieškinio atsakovas byloje nereiškė, byloje skirta mediacija savo tikslų nepasiekė, todėl nagrinėjamu atveju teismas diskrecijos teisės priimti šalims siurprizinį sprendimą pagrindo neturi, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.

11. Teismas sutiko, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra pagrįstos ir protingos išlaidos, susijusios su ginčo automobilio registracija, patikra, taisymu ir ginčų sprendimu, kuri reikšminga šiai bylai ir iš esmės pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, išskyrus 544,50 Eur išlaidas, sumokėtas UAB „Autopretenzija” pagal sudarytą su ieškove sutartį, nes jos negali būti priskirtinos prie nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Kadangi atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė ieškovės patirtų nuotolių išlaidų pagrįstumo, todėl teismas sprendė, kad išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo mažinant jas 544,50 Eur suma.

12. Teismas nurodė, jog ieškinį tenkinus faktiškai pilnoje apimtyje, o sumažinus prašomą priteisti sumą tik nuostolių atlyginimo 544,50 Eur dalyje, atsižvelgiant į bylos esmę, atsakovas laikomas faktiškai ginčą pralaimėjusia šalimi proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tik ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė bendrą 13 465,35 Eur, t. y. patenkino 96,11 procentus pareikštų reikalavimų (13 465,35 Eur x 100 / 14 009,85 Eur), todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė – 180,69 Eur (188,00 Eur x 96,11 proc.) žyminio mokesčio ir 2 691,08 Eur (2 800,00 Eur x 96,11 proc.) už teisines paslaugas, o atsakovui atitinkamai priteisė 3,89 proc. bylinėjimosi išlaidas, t. y. nuo 1 450,00 Eur sumos priteisė 56,40 Eur už advokato teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas P. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei papildomų išlaidų atlyginimo. Teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančiomis teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas darydamas išvadas apie atsakovo verslumą ir sąžiningumą, rėmėsi akivaizdžiai nepagrįstais argumentais ir nelogiškomis išvadomis, t. y. turėti atsakovo automobiliai neapsprendžia atsakovo verslumo ir / ar jo sąžiningumo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prekiavo automobiliais. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl šios aplinkybės nėra preziumuojamos. Kam priklausė paskyra talpinant skelbimą taip pat negali būti susijusi su atsakovo sąžiningumu ar / ir verslumu. Tai, kad atsakovas esantis vaiko priežiūros atostogose ir dirbantis užsienyje, taip pat nėra prezumpcija jo nesąžiningumo ar / ir verslumo. Aplinkybės apie tariamą skelbimo keitimą / klastojimą apskritai teismo posėdžio metu nebuvo ištirtos tiek, kad jomis būtų galima remtis kaip argumentais darant išvadas apie atsakovo sąžiningumą ar / ir verslumą. Teismas patikėjo ieškovės prielaidomis, jų neištyręs. Ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma didesnė įstatymo apsauga, o ginčo pirkimo–pardavimo sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi.

13.2. Ieškovė automobiliu naudojosi beveik keturis mėnesius ir juo nuvažiavo apie 13 000 kilometrų, todėl defektai atsirado ne dėl atsakovo kaltės, o automobiliui jau esant ieškovės žinioje. Automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Tačiau šią reikšmingą aplinkybę teismas nutylėjo, dėl jos nepasisakė ir nevertino. Teismas priėmė sprendimą dėl abipusės restitucijos, nekreipdamas dėmesio į akivaizdžiai, tokiu atveju, atsakovo patiriamą žalą – nors restitucijos paskirtis, kaip žinoma, yra visiškai kita – tai vienas iš būdų atkurti teisingumą. Neįmanoma grąžinti, pasinaudojus automobiliu, gautos naudos juo nuvažiavus apie 13 000 km (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

13.3. Ieškovė įsigijo 10 metų senumo automobilį. Prieš įsigydama automobilį, ieškovė galėjo pasinaudoti savo teise išsamiai patikrinti jo techninę būklę, tačiau to nepadarė. Vien aplinkybė, kad eksploatuojant automobilį reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo atsakovo atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus ir atsakomybės už juos. Iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog automobilis pirkimo–pardavimo metu turėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų, nes tokių duomenų nepateikta. Įsigijimo metu automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko, jis buvo pripažintas tinkamu naudoti eisme.

13.4. Pagal priimtą sprendimą, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – teismas neturtinį reikalavimą tenkino pilnumoje, turtinį tenkino 61,4 procentais.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. G. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas pagal internetiniame puslapyje www.autoplius.lt rasto ginčo automobilio paskyroje patalpintų didelį skelbimų skaičių, dviejų garažų ir lengvųjų automobilių tralo atsakovo žinioje laisvu disponavimu. Tai, jog atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas bei žinojo, kad automobilis yra parduodamas su variklio defektu, patvirtina tai, kad prieš ištrinant ginčo automobilio skelbimą jis pakeitė skelbimo duomenis, t. y. automobilio technines specifikacijas bei pakeitė savo telefono numerį, tokiu būdu tikėjosi, kad ieškovė supratusi apie automobilio defektą, negalės surasti tikrojo automobilio pardavėjo bei pareikšti jam pretenzijas. Ieškovė byloje įrodė, kad atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas, o atsakovo vengimas atsakyti į klausimus susijusius su automobilio įsigijimu bei pardavimu, laikytina jo gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir turėtų būti vertinta atsakovo nenaudai

14.2. Teismas aiškinosi aplinkybes susijusias tiek su 2017 m. birželio 17 d. Herborno techninės apžiūros aptarnavimo centro išsamia technine apžiūra patvirtinančia, kad Vokietijoje ginčo automobilio savininke buvo A. U., tiek dėl UAB „Diginet LT“ pateiktos informacijos apie ginčo automobilio skelbimo redagavimą prieš pat jo ištrynimą iš www.autoplius.lt portalo ir ją išsamiai analizavo. Atsakovas nepaaiškino kodėl prieš ištrinant skelbimą pakeitė pagrindinę informaciją apie automobilį.

14.3. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas pardavė ieškovei automobilį su variklio defektu, nors garantavo, kad automobilis yra be defektų, šį defektą nuo ieškovės nuslėpė ir dėl šio defekto nėra galimybės naudoti automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovui pripažįstant, kad jis pardavė ieškovei automobilį, yra akivaizdu, kad atsakovas suvokė savo neteisėtus veiksmus, taip elgėsi laisva valia ir apgalvotai, atsakovas turėjo tikslą parduoti automobilį ir tai padarė ieškovei sąmoningai pateikdamas sutartį kito asmens vardu, nors gerai žinojo, kad parduodant automobilį turėjo pasirašyti lietuvišką pirkimo–pardavimo sutartį ir turėjo turėti SDK kodą.

14.4. Byloje apklaustas liudytojas L. M. patvirtino, kad variklio alyvos varvėjimas paaiškėjo po 4 dienų po automobilio sutarties sudarymo. Vertinant tai, jog automobilis įsigijimo metu važiavo ir turėjo galiojančią Vokietijoje atliktą techninę apžiūrą, tačiau vertinant automobilio važiavimą technine prasme ir atitikį Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, juo važinėti nebuvo galima ir realiai buvo draudžiama nuo pat automobilio įsigijimo, nes yra akivaizdu, kad automobilis su iš jo varvančiais skysčiais teršė aplinką ir tokio automobilio eksploatuoti negalima.

14.5. Atsakovo argumentus dėl geros techninės būklės automobilio stovio jo pardavimo metu paneigia ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas per messenger programą su Vokietijoje buvusia savininke A. U., kuri patvirtino, kad pardavė automobilį su variklio defektu (DOK-40137) ir kuri žodžiu nurodė, kad dėl to automobili pardavė už 5 000 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog automobilį pirko Marijampolėje nuo tralo. Atsakovas gerai žino, kad automobilis buvo įsigytas Šv. Kalėdų laikotarpiu, dėl ko nei vienas servisas nesutiko patikrinti automobilio tuo metu, o atsakovas įnirtingai tikino ieškovę, kad automobilis yra be defektų.

14.6. Atsakovė nesutinka, jog byloje negalimas restitucijos taikymas. Ieškovė, kaip vartotoja ginčo automobilį įsigijo, kurio esminiai trūkumai nustatyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Atsižvelgusi į techninės būklės problemas, jo patikros rezultatus ir gautas sąmatas nustatytiems trūkumams pašalinti, ieškovė pirmiausia žodžiu kreipėsi į pardavėją dėl automobilio taisymo, o atsakovui ignoruojant ieškovę, ieškovė su pretenzija kreipėsi į pardavėją dėl transporto priemonės sutarties nutraukimo, sumokėtų pinigų grąžinimo ir išlaidų atlyginimo. Atsakovas gražiuoju ginčo nesprendė, jo nesprendė ir bylą nagrinėjant teisme mediacijos būdu. Tai, jog automobilis nuvažiavo apie 13 000 km, jo būklė nepablogėjo. Ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to teismas teisingai taikė pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio l dalies 4 punkte.

14.7. Atsakovas nepagrindžia savo argumentų kodėl mano, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, bei nepateikia argumentų, kodėl vertina, kad ieškovės ieškinys tenkintas tik 61,4 procentais. Byloje nėra viešo intereso ir nėra jokio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su teismo priimtu sprendimo dalimis, kuriomis nutraukta automobilio „V. T.“ pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyta abipusė restitucija – grąžinant ieškovei sumokėtus 12 600,00 Eur, o atsakovui automobilį bei iš atsakovo priteista 865,35 Eur nuostolių atlyginimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista 865,35 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir /ar nepagrįstumo, dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 865,35 Eur nuostolių atlyginimo, nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.

17. Byloje nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovė K. G. iš atsakovo P. K. įsigijo automobilį „V. T.“, 2011 m. gamybos. Automobilio pirkimo – pardavimo sandoriui įteisinti atsakovas ieškovei padavė 2021 m. gruodžio 23 d. pasirašyti vokišką Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį „K.”, kurioje automobilio pardavėju yra nurodyta U. A., o sutarties sudarymo data – 2021 m. gruodžio 13 d. (el. b. 1 t., b. l. 15). Automobilį ieškovė susirado pagal skelbimą internetiniame puslapyje. Skelbime nurodyta automobilio rida 287 000 ir, kad automobilis be defektų (el. b., 1 t. b. l. 16-18). 2021 m. gruodžio 27 d. įsigytam automobiliui pakeisti tepalai (el. b., 1 t., b. l. 20, ieškinio priedas Nr. 4). Po kelių dienų ieškovė pastebėjo, kad iš automobilio varva alyva ir apie tai informavo atsakovą. 2022 m. sausio 10 d. ieškovė nuvežė automobilį į automobilių remonto dirbtuves UAB „Autodita”, kuriose buvo šalintas gedimas, tačiau nesėkmingai. Už automobilio remonto darbus sumokėta 200,00 Eur (el. b., 1 t. b. l. 21, ieškinio priedas Nr. 5). Vėliau pasireiškė daugiau gedimų, pradėjo bėgti aušinimo skystis ir kt. Ieškovė automobilį užregistravo UAB „Autojuta” tam, kad būtų nustatyti automobilio defektai, apie tai 2022 m. balandžio 7 d. SMS pranešė atsakovui, nurodydama, kad automobilis bus gabenamas į remonto dirbtuves ir, kad atsakovas kviečiamas atvykti į automobilio apžiūrą (el. b., 1 t., b. l. 24, ieškinio priedas Nr. 8). Automobilis 2022 m. balandžio 13 d. techninės pagalbos transporto priemone išgabentas į VW centrą UAB „Autojuta” automobilių remonto dirbtuves, kuriose nustatyti šie defektai: variklyje pastebėti nesandarumai – variklio alyva bėga tarp variklio ir pavarų dėžės; taip pat nesandarumai per sujungimą variklio bloko ir viršutinės karterio dalies; išmetamųjų dujų vožtuvo aušinimo reguliavimo vožtuvas nesandarus - leidžia aušinimo skystį; nesandarus alkūninio veleno priekinis riebokšlis; nefunkcionuoja 2 cilindro pakaitinimo žvakė; priekinių agregatų laikiklio (traverso) išplyšusios įvorės; priekinės dešinės apatinės įvorės išplyšusios; galinė pakaba: viršutinių priekinių svirčių įvorės išplyšusios, viršutinių galinių svirčių įvorės išplyšusios, galinių suvedimo svirčių įvorės išplyšusios, galinių apatinių įvorių padidėjęs laisvumas; kietųjų dalelių filtro užterštumo lygis viršija nustatytą gamintojo maksimalią ribą (leistina riba 0,38 l, rasta - 0,46 l); užfiksuotos klaidos kondicionieriaus sistemoje, jog sistemoje slėgis yra per žemas; užfiksuotos klaidos dėl neveikiančio papildomo šildytuvo, kurias gali įtakoti neveikiantis aušinimo sistemos valdymo vožtuvas; trūksta apatinių variklio ir pavarų dėžės apsaugų; pastebėti keli nežymūs kėbulo dažų dangos pažeidimai; galinio lango apiplovimo purkštuko nėra, o jį dengianti apdaila ir jos tvirtinimas yra sulūžę; esant tokiai automobilio ridai, tikėtina, kad variklio grandinė gali būti susidėvėjusi. Rastiems gedimams pašalinti apskaičiuotos 2 sąmatos (ieškinio priedas Nr. 9). 2022 m. birželio 10 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Autojuta”, kad būtų patikslinta informacija. Tą pačią dieną buvo patikslintas UAB „Autojuta” sudarytas automobilio defektacijos aktas, kuriame nurodyta, kad rastiems gedimams pašalinti pateikiama remonto sąmata, kurios suma yra 12 470,85 Eur su PVM (ieškinio priedas Nr. 20).

18. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą, ginčija šiais pagrindais: 1) teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius kaip vartojimo pirkimo – pardavimo santykius; 2) defektai atsirado ne dėl atsakovo kaltės, automobiliui jau esant ieškovės žinioje; 3) ieškovė prieš įsigydama automobilį nepasinaudojo savo teise išsamiai patikrinti jo techninę būklę; 4) automobiliui pravažiavus 13 000 km restitucija negalėjo būti taikoma.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

19. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vartojimo sutartims keliamo subjektiškumo požymio atitikimo, teigdamas, jog atsakovas nepagrįstai pripažintas verslininku.

20. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

21. Nagrinėjamoje byloje pirkimo – pardavimo sutarties šalys – pirkėja ir pardavėjas yra fiziniai asmenys. Spręsdamas ar pardavėjas (atsakovas) gali būti laikomas verslininku CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies prasme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: atsakovas neatsakė kiek automobilių iki šiol yra turėjęs, kieno paskyra naudojosi patalpindamas skelbimą, naudojantis minėta paskyra buvo paskelbtas didelis kiekis skelbimų apie parduodamus naudotus automobilius, atsakovas teigė esantis vaiko priežiūros atostogose, dirbantis užsienyje, tačiau tokių duomenų nepateikė, savo tikrų asmens, kaip sutarties šalies, duomenų ieškovei sutarties sudarymo metu atsakovas taip pat nepateikė ir nenurodė, o tam, kad ieškovė atsakovo nerastų, prieš ištrindamas skelbimo, pagal kurį ieškovė susirado ir įsigijo ginčo automobilį, duomenis, juos pakeitė, paskesniame skelbime pakeisdamas ne tik parduodamo automobilio duomenis, bet ir nurodydamas kitą pardavėjo telefono numerį, atsakovas nepersirašė automobilio savo paties vardu ir perleido ieškovei vokiškos kito asmens, kaip pardavėjo, vardu surašytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismo išvados dėl galimumo atsakovą laikyti verslininku pagrįstos ne tik ieškovės teiginiais, bet ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas ginčija tik teismo išvadą dėl jo subjektiškumo, bet iš esmės nepaneigia nei vienos faktinės aplinkybės, kurios pagrindu buvo padaryta ginčijama išvada.

22. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą, jog naudoto automobilio pardavimas atsakovui yra ne vienkartinis atvejis, o komercinė atsakovo veikla, todėl pagrįstai atsakovą šio ginčo kontekste laikė verslininku. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde kiekvieną nustatytą faktinę aplinkybę vertina atsietai nuo kitų bylos faktinių aplinkybių ir kitų byloje surinktų įrodymų, teigdamas, kad kiekviena iš teismo nustatytų aplinkybių atskirai paėmus nėra pakankama, kad sudarytų pagrindą spręsti apie atsakovo versliškumą. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš dalies pritartina apeliantui, kad kiekviena iš aptartų aplinkybių atskirai paėmus nebūtų pakankama konstatuoti, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas veikė kaip verslininkas, tačiau visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovo atitikimo verslininko sąvokai CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies prasme. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovo versliškumu. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje ieškovė viso proceso metu įrodinėjo, kad atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas, šia aplinkybe buvo grindžiamas ieškinys, teigiant, kad atsakovas yra automobilių prekyba užsiimantis asmuo, verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Faktą, kad atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu ieškovė grindė UAB „Autoplius” suteikta informacija apie atsakovo parduodamus/parduotus automobilius, kad paskyroje, kurioje talpintas automobilio skelbimas per visą laikotarpį buvo talpinta 780 skelbimų” (el. b., 1 t., b. l. 97). Taip pat dviejų garažų ir lengvųjų automobilių tralo buvimu atsakovo žinioje, po sandorio sudarymo pakeistu skelbimo turiniu apie automobilį bei nurodytu kitu telefono numeriu, tuo, kad ieškovei buvo pateikta pasirašymui vokiška sutartis ir kt. Taigi aplinkybės dėl atsakovo versliškumo – vertimosi automobilių prekyba buvo nurodytos ieškinyje ir sudarė bylos įrodinėjimo dalyką.

23. Apelianto teigimu, aplinkybės apie tariamą skelbimo keitimą/klastojimą apskritai teismo posėdžio metu nebuvo ištirtos tiek, kad jomis būtų galima remtis kaip argumentais darant išvadas apie atsakovo sąžiningumą ar/ir verslumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įrodymai, kurių pagrindu spręsta apie skelbimo turinio keitimą, į bylą buvo pateikti 2023 m. gruodžio 5 d. (DOK-496440). Jų priėmimo klausimas išspręstas 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu. Argumentai, kuriems pagrįsti teikiami rašytiniai įrodymai išsamiai išdėstyti prašyme dėl įrodymų prijungimo, argumentai buvo išdėstyti ir teismo posėdžio metu papildomai akcentuojant, kad gautas atsakymas patvirtina, jog skelbimas buvo pakeistas prieš ištrinant, turint tikslą nuslėpti pardavėjo tapatybę. Tuo tarpu pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinęs su rašytiniais įrodymais, o juose, praktiškai nelabai kas naujo. Minėto posėdžio metu pateikti rašytiniai įrodymai buvo tiriami, teismas uždavė klausimų, susijusių su į bylą pateiktais įrodymais, aiškindamasis aplinkybes dėl skelbimo redagavimo. Tai, kad atsakovo atstovo nuomone, išsakyta teismo posėdžio metu, šie duomenys neturi reikšmės ginčo išsprendimui, nesudaro pagrindo teigti, jog įrodymai nebuvo ištirti, t. y. jeigu atsakovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu nepageidavo nurodyti jokių argumentų dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo taisyklės. Be to, net ir teigdamas, kad įrodymai nebuvo pakankamai ištirti nenurodo kokie konkrečiai rašytinių įrodymų tyrimo veiksmai, numatyti CPK 200 straipsnyje, nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo nesąžiningumo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad sudarydamas naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas nuslėpė savo duomenis, kaip pardavėją nurodė kitą asmenį, kuris nedalyvavo sandorio sudaryme, jau vien šių aplinkybių pakanka, kad konstatuoti atsakovo, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą, be to, byloje surinkti duomenys apie vėlesnius veiksmus redaguojant skelbimo turinį, keičiant transporto priemonės techninę charakteristiką, kontaktinę informaciją negali būti vertinami niekaip kitai nei, kad neatitinkantys sąžiningos asmens standarto.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

24. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

26. Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

27. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė nutraukti sutartį, pardavėjui grąžinti automobilį ir atgauti už jį sumokėtus pinigus, t. y. prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą. Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.

28. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atsakovo argumentai, kad ieškovė nepasinaudojo teise patikrinti automobilį autoservise, nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo / nepagrįstumo, kadangi ieškovės nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį, nepanaikina atsakovo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.

29. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog byloje nepateikta duomenų jog automobilis pirkimo – pardavimo metu turėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. automobiliui buvo pakeisti tepalai, filtras (el. b., 1 t., b. l. 20). Po tepalų keitimo praėjus kelioms dienoms pastebėtas tepalų nuotėkis. 2022 m. sausio 10 d. ieškovė nuvežė automobilį į automobilių remonto dirbtuves UAB „Autodita”, kuriose buvo bandoma šalinti gedimą, tačiau nesėkmingai (el. b., 1. t., b. l. 21). Po keleto dienų vėl pastabėtas tepalo nuotėkis ir atsirado aušinimo skysčio bėgimas. 2022 m. balandžio 13 d. techninės pagalbos transporto priemone ieškovės išgabentas į VW centrą UAB „Autojuta” automobilių remonto dirbtuves, kuriose nustatyti defektai, dėl kurių automobilis negali dalyvauti viešajame eisme ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, kuriai buvo pirktas dėl to, kad variklyje pastebėti nesandarumai – variklio alyva bėga tarp variklio ir pavarų dėžės; taip pat nesandarumai per sujungimą variklio bloko ir viršutinės karterio dalies; išmetamųjų dujų vožtuvo aušinimo reguliavimo vožtuvas nesandarus - leidžia aušinimo skystį; nesandarus alkūninio veleno priekinis riebokšlis; nefunkcionuoja 2 cilindro pakaitinimo žvakė; priekinių agregatų laikiklio (traverso) išplyšusios įvorės; priekinės dešinės apatinės įvorės išplyšusios; galinė pakaba: viršutinių priekinių svirčių įvorės išplyšusios, viršutinių galinių svirčių įvorės išplyšusios, galinių suvedimo svirčių įvorės išplyšusios, galinių apatinių įvorių padidėjęs laisvumas; kietųjų dalelių filtro užterštumo lygis viršija nustatytą gamintojo maksimalią ribą (leistina riba 0,38 l, rasta - 0,46 l) ir kt. trūkumai (el. b., 1 t., b. l. 25-33). UAB „Autojuta” 2023 m. birželio 20 d. defektacijos dokumentai rodo, kad esminius defektus pataisyti kainuotų 8 071,87 Eur (el. b., 2 t., b. l. 120-123), liudytojas L. V. patvirtino, kad su skysčių pašalinimu remonto darbų kaina būtų apie 5000,00 Eur, liudytojas K. M. nurodė manantis, kad tokie darbai ne originaliomis detalėmis galėtų kainuoti iki 2500,00 Eur, o originaliomis žymiai daugiau. Tepalo prasiskverbimas kaip trūkumas laikytinas paslėptu (neakivaizdžiu). Byloje pateikti įrodymai (serviso apžiūros aktai) patvirtina ieškovės teiginius, jog automobilis negalėjo ir būti eksploatuojamas dėl alyvos prasiskverbimo, kitų skysčių nuotėkio.

30. Kadangi automobilio trūkumai, lėmę negalimumą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus specializuotą automobilio techninę apžiūrą, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Šiuo atveju pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti. Priešingai, skelbime nurodė, kad parduodamas automobilis neturi trūkumų, tokios pačios pozicijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu.

31. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog tai, kad ieškovė nuo automobilio įsigijimo iki automobilio pateikimo defektų nustatymui į UAB „Autojuta”, t. y. per 4 mėnesius nuvažiavo beveik 13 000 km reiškia, jog automobilis buvo parduotas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Natūralu, kad tik eksploatuojant transporto priemonę, t. y. naudojant ją pagal paskirtį (važiuojant su ja) paaiškėja jos techniniai trūkumai. Priešingai nei teigia apeliantas, 13 000 kilometrų atstumas automobiliui nėra toks didelis, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovė itin intensyviai naudojo automobilį, kas sąlygojo automobilio patikros metu nustatytus automobilio trūkumus. Dar daugiau byloje surinktų įrodymų visuma: automobilio patikros aktai, teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymai paneigia atsakovo poziciją, jog trūkumai dėl kurių negalima jo eksploatuoti, atsirado po daikto perdavimo pirkėjai. Byloje liudytoju apklaustas MB „Monkės biznis“ darbuotojas L. M., kuris automobiliui keitė tepalus praėjus ketvirtą dieną po jo įsigijimo, 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad išleista alyva buvo labai įtartina, klampi, turėjo įtarimą, kad buvo panaudota tam tikra priemonė, vadinamas „daktariukas“. Liudytojas L. V. (dirbantis UAB „Autojuta”) paaiškino, kad patikrinus automobilį nustatyta, kad aušinimo skystis bėgo per reguliatorių, per kelias vietas varvėjo tepalai. Šių defektų atsiradimas negali būti netinkamos ekspoloatacijos ar ridos kiekio padarinys. Tai yra įsisenėjusios problemos. Su šiais defektais, jų netaisant, automobilis gali važiuoti, bet su juo į tolimesnę kelionę važiuoti pavojinga. Techninės apžiūros nepraeitų, nes yra per didelis skysčių nutekėjimas.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams: variklio defektui, išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros specializuotame servise, skysčių nuotėkiui pasireiškusiam po sandorio sudarymo ir dėl kurių automobilis negali būti eksploatuojamas pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pritaikius šį būdą, atsakovui bus grąžintas 13 000 km daugiau nuvažiavęs automobilis, paaiškintina, jog pripažinus ieškovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pagrįstu, argumentas, kad automobiliu buvo papildomai nuvažiuota 13 000 km nesudaro pagrindo netaikyti netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio asmens gynybos būdo įtvirtinto CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Apeliantas visiškai nepagrįstai savo pozicijai dėl negalimo taikyti restituciją remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 pateiktais išaiškinimais, kad „<...> tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį - tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo; akivaizdu, kad to grąžinti kitai šaliai neįmanoma“. Pažymėtina, kad apelianto cituojamoje nutartyje pateikti išaiškinimai aktualūs sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo lizingo (finansinės nuomos) atveju, kai mokamas įmokas sudaro lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos). Toje pačioje nutartyje taip pat išaiškinta, jog skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė. Taigi apeliaciniame skunde cituojami kasacinio teismo pateikti išaiškinimai paimant dalį jų iš nutarties konteksto ir ignoruojant visą teismo pateiktą išaiškinimą. Be to, priešingai apelianto pozicijai finansinės nuomos ir pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai nėra tapatūs. Tai visiškai savo esme skirtingi teisiniai santykiai, kas lemia negalimumą vadovautis apelianto cituojamoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas neturtinį reikalavimą tenkino pilnumoje, turtinį tenkino 61,4 %. Apeliantas nenurodo, kodėl jis laiko, kad buvo patenkinta tik 61,4 % turtinių ieškinio reikalavimų. Ieškiniu buvo reiškiami turtiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudarė 14 009,85 Eur, teismas patenkino reikalavimų, kurių vertė 13 465,35 Eur, taip pat vieną neturtinį reikalavimą. Taigi procentine išraiška buvo patenkinta 96,11 % pareikštų turtinių reikalavimų (13 465,35 Eur x 100 / 14 009,85 Eur). Todėl nėra pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog ieškovei priteista daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei buvo proporcingai patenkinta ieškinio reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Į bylą pateikta sąskaita 900 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto parengimą. Projektą rengė advokato padėjėja, 900 Eur sumokėti advokato padėjėjai (2024-05-07DOK-11036). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl patirtų išlaidų atlyginimo galimumo, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovė apeliacinėje instancijoje buvo ne advokato padėjėja, bet advokatė, kuri per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė (ir pasirašė) ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022). Ieškovės turėtos 900 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 623,66 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona Dementavičienė Anita Sereikienė Agnė Vyliaudaitė