Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2016 m. kovo 11 d., apie 13:24 val., Vilniaus r., kelyje Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai vairavo automobilį V. C. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,63 prom., neblaivumas bei baustas už (duomenys neskelbtini) str. 4 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

R. A. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino, paaiškino, kad grįžtant iš Agrastų g. 36 į Naująją Vilnią jo draugės, L. V., vaikui prasidėjo epilepsijos priepuolis, dėl to jis sėdo už vairo, o L. V. ramino vaiką. Norėjo pavažiuoti iki miško, kuris buvo už maždaug 300 m., kad galėtų pakeisti vaikui sauskelnes. Iš vakaro buvo išgėręs, nes turėjo svečių, bet jautėsi gerai. Tik pasuko ir iš karto policija sustabdė. Buvo baustas 2010 m., bet baudos nepradėjo mokėti, nes išvažiavo į Angliją. Nežino ar bauda buvo išieškoma ir koks antstolis išieškojo. Įmonėje dirba mėnesį laiko, prieš tai dirbo pagal verslo liudijimą. Parodė, kad sumokės ankščiau paskirtą baudą. Paaiškino, kad kai sustabdė policija, jai pasakė, kad mašinoje yra vaikas. Kai vaikas pamatė policiją, jis pradėjo drebėti. Sustabdyta greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo vaiką, bet Loreta, jau buvo suleidusi jam vaistus. Viskas vyko žaibiškai, vaiką pradėjo raminti, nes prasidėjus priepuoliui jis spardosi, draskosi, iš burnos jam veržiasi putos. Gailisi, kad taip padarė, tuo momentu nepagalvojo, nes važiavimas buvo netolimas ir jautė stresą dėl blogai pasijutusio vaiko. Prašo sušvelninti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: R. A. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad buvo gėręs dieną prieš, vairavo draugė, bet vaikui prasidėjo priepuolis, todėl jis persėdo vairuoti, reikėjo nuraminti vaiką, gailisi dėl pažeidimo; administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymu kvitu iš kurio matyti, kad R. A. buvo nustatytas 0,63 prom., neblaivumas, Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus specialisto surašytu 2016-03-11 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodė, kad pastebėjus įtartinai važiuojantį automobilį šis buvo sustabdytas patikrinimui, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas, vairuotojas paaiškino jog vaiką reikėjo vežti į ligoninę, buvo sustabdytas pakeliu važiuojantis greitosios pagalbos automobilis, tačiau pažeidėjas atsisakė pagalbos, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimu ir priimtus sprendimus, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija. Nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus R. A., būdamas 2010-11-08 baustas už (duomenys neskelbtini) str. 4 d. pažeidimą (bauda nesumokėta, todėl nuobauda galioja). Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti ar nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog R. A. patraukimui atsakomybėn pagal ATPK 130² str. aktualu yra, ar įvykdytas ir kada įvykdytas nutarimas, pagal kurį jis baustas už vairavimą neblaiviu ir spręstina apie nuobaudų galiojimą, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu šis asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Kaip matyti, asmens buvimo baustu laikotarpį ir baustumo išnykimo momentą įstatymų leidėjas sieja ne su nuobaudos paskyrimo, o su nuobaudos įvykdymo laiku. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant ATPK 36 str. ir 130² str. akivaizdu, kad pagal ATPK 130² str. asmuo atsako, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nepraėjus metams nuo tos dienos, kai pasibaigia anksčiau jam paskirtos pagrindinės (ar papildomos) administracinės nuobaudos vykdymas. Iš A. J. Bareikienės rašto dėl informacijos pateikimo matyti, R. A. baudos pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-08 nutarimą Nr. A2.6.-5129-754/2010, nesumokėjo ( b.l. 42). Aplinkybę, jog baudos nebuvo sumokėjęs iki naujo pažeidimo padarymo, posėdžio metu patvirtino ir pats R. A.. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis nutarimas, priimtas 2010-11-08 R. A. atžvilgiu pažeidimo padarymo metu nebuvo įvykdytas, o ATPK 36 str. numatytas terminas nebuvo suėjęs, todėl R. A. veika pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuota teisingai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) (Panevėžio apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo 2012-07-27 nutarimas, byla Nr. (duomenys neskelbtini)491/2012).

R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į R. A. asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Posėdžio metu R. A. prašė kiek įmanoma sušvelninti bausmę.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, jo darbinėms pareigoms dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014, (duomenys neskelbtini)172/2015).

Teismas įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jog praeityje yra baustas už vairavimą neblaiviam, vertina, kad toks elgesys rodo jo sąmoningą ignoravimą kelių eismo taisyklių. Skirta bauda už ankstesnį pažeidimą jam nepadarė teigiamo poveikio, paskirtos baudos nesumokėjo. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje minimali nuobauda.

ATPK 26 str. nustatyta, kad ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis registruotas R. A. draugės L. V. vardu. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir suinteresuotas asmuo prašė netaikyti automobilio konfiskavimo. Transporto priemonės konfiskavimas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Nors automobilis yra registruotas ne R. A., o jo draugės L. V. vardu, bet posėdžio metu buvo paaiškinta, kad jie kartu gyvena ir L. V. žinodama, jog R. A. yra išgėręs, leido jam vairuoti savo automobilį. Taigi šioje byloje posėdžio metu išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, suinteresuotą asmenį yra pagrindo daryti išvadą, kad konfiskuotinas daiktas nebuvo paimtas prieš savininko teises įgyvendinančio asmens valią, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, o pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytam teisės pažeidimui, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2A-4-2012). Todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, teismų praktiką (VAT 2015-04-30 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)166/2015), automobilio V. C. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas teisės pažeidimui, konfiskavimas proporcingas padarytai veikai ir būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas (ATPK 20 str., 26 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams su automobilio V. C. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti automobilio V. C. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei L. V., kad tuo atveju, kai dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą transporto priemonę, jo savininkas patiria turtinių nuostolių,- jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.