Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-993-220/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
e2-993-220/2018
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00133-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Enrika Maksimavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-993-220/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00133-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Irenai Žumajevienei,

dalyvaujant ieškovo L. B. įstatyminei atstovei D. B., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. įstatyminės atstovės D. B. ieškinį atsakovui A. B., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo įstatyminė atstovė D. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2017 m. birželio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-1553-439/2017, patvirtintos teisinių pasekmių sutarties 1.4 punktą nurodant, kad A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės po 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant D. B.. Nurodo, kad 2017 m. birželio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-1553-439/2017 nutraukė santuoką su atsakovu. Teismas patvirtino jų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria šalys sutarė, jog atsakovas sūnaus išlaikymui mokės po 60 Eur periodinėmis išmokomis, o pradėjus dirbti atsakovas pradės teikti išlaikymą po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovas materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui gera valia teikia po 60 Eur, tačiau akivaizdu kad šios teikiamos sumos vaiko išlaikymui nepakanka. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Nurodo, kad sūnui sparčiai augant, jo poreikiai nuolat didėja, o minimaliems sūnaus poreikiams reikia apie 460 Eur per mėnesį. Sūnus šiuo metu lanko Pagėgių lopšelio-darželio ikimokyklinę ugdymo grupę, todėl be kasdienių poreikių atsirado poreikiai vaiko ugdymui, mokymuisi, kanceliarinėms prekėms bei su mokyklos lankymu ir užklasine veikla susijusių poreikių tenkinimu. Ją finansiškai remia, jos tėvai ir brolis su sutuoktine.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad 2017-06-01 nutraukė santuoką. Kadangi tuo metu vyras buvo bedarbis, tai sutarė, kad atsakovas mokės po 60 eurų vaiko išlaikymui, o jei vėliau įsidarbintų po 100 eurų. Atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo išvykęs į Angliją dirbti. Atsakovas niekada nemokėjo po 100 eurų. Kalbėjo su juo, tačiau jis sakė, kad negali šiuo metu mokėti, nes turi problemų. Žino, kad atsakovas dirba pagal patentą prie statybų, tačiau nežino kiek uždirba. Kai nutraukinėjo santuoką, atsakovas neplanavo važiuoti į užsienį, teigė, kad dirbs Lietuvoje. Atsakovas nekilnojamo turto neturi, automobilį, kurį turėjo pardavė. Ieškovė dirba Pagėgių seniūnijoje socialine darbuotoja. Jos atlyginimas siekia 630 Eur.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio ir šaukimų į parengiamąjį teismo posėdį deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko (CPK 123 straipsnis). Kitos atsakovo gyvenamosios vietos teismui nėra žinoma. Todėl esant ieškovės prašymui, atsakovas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu, todėl laikytina, kad teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis L. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo vaikas. 2017 m. birželio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-1553-439/2017 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje buvo numatyta, jog atsakovas L. B. išlaikymui skirs po 60 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, o oficialiai susiradus darbą ir pradėjus dirbti, išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).

Iš teismui pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai 630 Eur per mėnesį, ji dirba Pagėgių seniūnijoje socialine darbuotoja, taip pat studijuoja Klaipėdos universitete, studijų baigimas numatytas šių metų birželio mėnesį. Nekilnojamo ar kilnojamo turto neturi. Kita veikla nesiverčia. Ji kartu su vaiku gyvena pas tėvus. Kaip nurodė ieškovė jai padeda išsilaikyti tėvai ir brolis su žmona.

Tuo tarpu atsakovas Sodros duomenų bazės duomenimis Lietuvoje nedirba, nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi. Gyventojų registrų centro duomenų bazės duomenimis jis deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Iš ieškovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Atsakovas ieškovės paaiškinimais dirba užsienyje, atsiliepimo nepateikė, todėl nežinoma apie jo gaunamas pajamas.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 460 Eur (e. b. l. 48, vaiko poreikių lentelė). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė nepilnamečiui sūnui patiriamų išlaidų per mėnesį pagrįstumą. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus maistui – 80 Eur, asmens higienos priemonėms - 15 Eur, sveikatos išlaidoms – 36 Eur, aprangai ir avalynei – 79 Eur, išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui – 27 Eur, būstui, komunalinių patarnavimų išlaidoms, transportui – 79,28 Eur, bei kitos išlaidos (darželis, žaislai, kanceliarinės prekės, internetas, dantistas) - 147 Eur yra realios, kasdieninės šalių sūnaus gyvenime bei atitinka protingumo principą, kadangi ieškovė su vaiku gyvena kaimo vietovėje, vaikas lanko darželį miestelyje, jį tenka vežioti. Kaip pati ieškovė nurodo ji už paskolą įsigijo automobilį, kad galėtų drbti ir nuvežti vaiką į darželį. Atsirado vaiko poreikiai ugdymui, mokymuisi, kanceliarinėms prekėms. Be to, savaime suprantama, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. jis gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002). Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 400 Eur per mėnesį. Atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui nesudaro nei trečdalio orientacinio teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir yra akivaizdžiai per mažas. Byloje surinktais duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl tikėtina, kad jis dirba užsienyje, kur visuotinai žinoma, jog darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, ir gali skirti ieškovės ieškinyje prašomą 200 Eur dydžio mėnesinį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Kadangi atsakovas yra darbingas, todėl, teismo vertinimu jis geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaiką.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad 2017-06-01 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas išlaikymo vaikui dydis 60 Eur, akivaizdžiai neatitiko vaiko minimalių poreikių, todėl pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovui oficialiai nesusiradus darbo jis visą laiką galėtų mokėti tik po 60 Eur, o oficialiai susiradus darbą, galėtų mokėti 100 Eur išlaikymą taip pat neatitinkantį vaiko minimalius poreikius ir jo galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė, nes jis pradėjo dirbti užsienyje, todėl jo pajamos padidėjo. Vaiko minimalių poreikių neužtikrinimas, o taip pat atsakovo turinės padėties pagerėjimas, nes jis išvyko dirbti į užsienį, laikytinos esminėmis aplinkybėmis padidinant išlaikymo dydį, nors ir praėjo nedidelis laiko tarpas tarp ankstesnio teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į dabartinę atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, vaiko poreikius ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, išlaikymas padidinamas iki 200 Eur kas mėnesį atitiks nepilnamečio vaiko minimalius poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnamečio L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovo įstatyminė atstovė D. B. (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 1 punktas).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas tenkindamas ieškinį padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis iki 200 Eur padidina išlaikymą 140 Eur. Ieškinio patenkinta suma pagal bendrą padidintą išmoką už vienerius metus sudarys 1680 Eur (140 x 12 mėn. =1680 Eur), todėl žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį sudarys 37,80 Eur (1680 Eur x 3% x 75%=37,80 Eur), be to teismas patyrė 5,23 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai viso priteistina 43,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 3, 6 dalys).

2017 m. lapkričio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu D. B. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2018 m. kovo 7 d. pažyma Nr. NTP-7-1543 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 182 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2017 m. birželio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-1553-439/2017 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš 60 Eur periodinėmis išmokomis, o A. B. oficialiai susiradus darbą ir pradėjus dirbti po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2018-01-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. B. įstatyminę atstovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 43,03 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 3 ct), įmokos kodas 5660, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos, o bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas