- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2-19-347/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- N. J.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. A., institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, lėšų priteisimo vaiko išlaikymui, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Ieškovė N. J. prašo nustatyti, kad atsakovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės dukters A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai A. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 3182,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2015-04-26 – 2015-08-24 laikotarpį; paskirti ieškovę nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė N. J. ieškinyje nurodė, kad jos dukters A. J. tėvas yra atsakovas A. A., su kuriuo ji pradėjo bendrauti 2014 m. sausio mėn. Tuo metu ji gyveno Airijoje. 2014-08-03 nuvyko pas atsakovą į Norvegiją, grįžusi pasijuto besilaukianti. Susisiekti su atsakovu nepavyko, o sužinojęs apie jos nėštumą jis liepė jį nutraukti. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė gimdys, jai pasakė, kad iš jo ji nieko negaus, jos valia elgtis kaip nori. Per Kalėdas atsakovas ieškovei pranešė apie savo blogą sveikatos būklę. Ji su juo daugiau nebendrauja, jis visiškai nepadėjo išlaikyti gimusios dukters, jos nelanko ir nesidomi.
Ieškovės atstovė advokatė Rima Šmigelskytė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė gyvena Airijoje, išlaidos, reikalingos dukters A. J. išlaikymui, yra didesnės negu Lietuvoje. Kadangi atsakovas A. A. dirba Norvegijoje, prašoma išlaikymo vaikui suma nėra didelė. Atsakovas privalo užtikrinti bent minimalius savo vaikų poreikius. Nuo pat A. J. gimimo jis neprisidėjo prie jos išlaikymo, ieškovė turėjo vaiku rūpintis viena, nupirkti jai reikalingus daiktus, vaistus, maistą, mokėti mokesčius.
Atsakovas A. A. sutiko su ieškiniu dalyje, kad yra vaiko A. J. tėvas ir kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove N. J., tačiau nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma ir dalies bylinėjimosi išlaidų (ieškovės kelionės bilietų į Lietuvą ekspertizei atlikti) apmokėjimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dukrai suma yra neproporcinga jo gaunamoms pajamoms, pagal savo turtinę padėtį jis galėtų teikti 175,00 Eur/ mėn. išlaikymą. Jis dirba Norvegijoje laisvai samdomu darbuotoju, darbas yra nepastovus, kasmėnesinės pajamos skirtingos. Anksčiau, kai turėjo nuosavą verslą, jo finansinė padėtis buvo žymiai geresnė, tačiau prieš keletą metų žlugus verslui situacija pasikeitė. Apytikris mėnesinis uždarbis yra 17000 kronų (~1700 Eur), iš kurių atskaičius mokesčius už būstą, maistą, lieka 4000-5000 kronų (~400-500 Eur), šią sumą atsakovas persiunčia į Lietuvą antro bendro vaiko besilaukiančiai draugei. Jeigu turtinė padėtis pasikeistų, A. J. išlaikymui sutiktų mokėti daugiau.
Institucija, teikianti išvadą, Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje (b. l. 35) nurodė, kad nustačius A. J. tėvystę būtina priteisti iš vaiko tėvo A. A. lėšas dukters išlaikymui, kad jai būtų užtikrintos materialinės sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Gyvenamąją vietą galima nustatyti su motina ieškove N. J., nes tarp jų yra nusistovėję tvirti emociniai ryšiai. Posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė papildomai nurodė, kad teismas, priteisdamas vaikui išlaikymą, turėtų įvertinti vaiko poreikius, tačiau kitų atsakovo vaikų interesai taip pat neturėtų būti pažeisti.
Liudytoja A. J. (ieškovės sesuo) teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė N. J. 2-3 kartus buvo nuvykusi pas atsakovą į Norvegiją. Kiek ilgai atsakovas ir ieškovė draugavo ir ar buvo gyvenę ilgesnį laiką, ji nežino. Santykiams iširus dukros priežiūra teko vienai ieškovei, ji pati turėjo nupirkti kūdikiui reikalingus daiktus, juo rūpintis. Šiuo metu A. J. prižiūri ieškovės mama, ieškovė dirba fabrike, nuomojasi namą, yra nusipirkusi automobilį, pati perka maistą, drabužius, sauskelnes ir kitus vaikui reikalingus daiktus. Visas gaunamas pajamas išleidžia pragyvenimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad A. J. (ieškinyje – Jusinskaitė) gimė (duomenys neskelbtini), motina N. J., tėvas nenustatytas (b. l. 7). Iš ekspertizės akto Nr. ES 3/2016(01) matyti, kad A. A. yra biologinis A. J. tėvas su 99,9999999999 % tikimybe (b. l. 61-65). N. J. gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (GRT duomenys), tačiau šiuo metu gyvena Airijoje, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16), jos 2015-04-11 – 2015-10-09 laikotarpio pajamos – 135,00 Eur/mėn. pašalpa vaikui ir 920,00 Eur/mėn. motinystės pašalpa (b. l. b. l. 10-12, 8-9), pagal mokesčių pažymą už 2014 m. (b. l. 17-20) ieškovei sumokėtas 32430,92 Eur užmokestis, iš kurio 3013,10 Eur neto mokesčių suma, 1588,96 Eur neto visuotinio socialinio mokesčio suma, 4783,54 Eur bendro darbuotojo ir darbadavio sumokėto socialinio draudimo mokesčio suma. Pagal pateiktų kūdikių (pradedančių vaikščioti) kambario kainoraštį (b. l. 21-22, 23-24) (duomenys neskelbtini) darželio lankymas per mėnesį vaikui kainuoja 693,00 Eur (lankant visas dienas), žaidimų mokyklėlės ir priešmokyklinės grupės lankymas 2-3 metų amžiaus vaikams – 693,00 Eur (b. l. 25-26), pomokyklinės priežiūros programa gali būti apmokama trimis būdais – 4 valandų vaiko priežiūra kainuoja 182-456 Eur, 3 valandų – 148-370 Eur, 2 valandų – 106-266 Eur (b. l. 27-28). Ieškinyje nurodyta, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia 1777,00 Eur, kuriuos sudaro 100,00 Eur išlaidos maisto produktams namuose, 120,00 Eur rūbams ir avalynei, 30,00 Eur vaistams ir vitaminams, 17,00 Eur higienos priemonėms, 50,00 Eur lavinimo priemonėms, žaislams, 44,00 Eur sauskelnėms (namuose), 693,00 Eur už vaiko priežiūrą darželyje, 44,00 Eur už sauskelnes darželyje, 220,00 Eur už maistą darželyje, 7,00 Eur už higienos priemones darželyje, 170,00 Eur skalbimo priemonėms, 385,00 Eur būsto nuomą, 50,00 Eur nenumatytos išlaidos (b. l. 2).
Dėl tėvystės nustatymo
2015-11-09 teismo nutartimi (b. l. 52-23) byloje paskirta DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams (Didlaukio g. 86E, Vilnius). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Bylose dėl tėvystės nustatymo teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, ekspertizės akto matyti, kad A. A. yra biologinis A. J. tėvas. Atsakovas šio fakto neginčija. Teismas vertina, kad šalių paaiškinimai logiški, pagrįsti rašytiniais įrodymais, dėl jų prieštaravimų nėra. Teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankami įrodymų nustatyti, kad A. A. yra A. J. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.1355 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 3.169 str. nuostatomis, tėvui ir motinai gyvenant atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas A. J. gyvena kartu su ieškove motina N. J., vaiko tėvas A. A. gyvena su drauge jiems nuosavybės teise nepriklausančiame būste. Išvadą civilinėje byloje teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama N. J. (b. l. 35), tarp dukters ir tėvo ryšio nėra. Teismo manymu, nustačius nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą su jos motina, būtų užtikrinta tinkama jos priežiūra bei ugdymas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nepilnametės A. J. interesus, siekiant užtikrinti jos teisių ir teisėtų interesų tinkamą įgyvendinimą, sprendžia, kad tikslinga jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. J.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y., tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Sprendžiant priteistino materialinio išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina ne tik į tėvų turtinę padėtį, bet ir į nepilnamečių vaikų poreikius bei išlaidas šiems poreikiams tenkinti. CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti, t. y., patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė nurodo, kad būtinos išlaidos A. J. išlaikymui yra 1777 Eur per mėnesį, prašo iš atsakovo priteisti 800 Eur. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma kasmėnesinė suma vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nepagrįsta. Pirmiausia, kai kurios dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį skiriamos išlaidos yra aiškiai neprotingos: 120,00 Eur išlaidos rūbams ir avalynei, 50,00 Eur išlaidos lavinimo priemonėms ir žaislams, po 44,00 Eur išlaidų sauskelnėms namie ir darželyje, 220,00 Eur maistui darželyje, 170,00 Eur išlaidos skalbimo priemonėms (vaikiški skalbimo milteliai, minkštikliai). Be to, nors teismas ir pripažįsta, kad tiksliai pagrįsti visas išlaidas, tenkančias vaiko priežiūrai per mėnesį, yra sudėtinga, byloje nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, pavyzdžiui, išlaidas už būsto nuomą, teikiamas komunalines paslaugas, kitus patarnavimus – nurodomos tik sumos, nepridėti jokie kvitai, patvirtinantys bendros 770 Eur/mėn. sumos mokėjimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė nurodo, kad darželio lankymas per mėnesį kainuoja 693,00 Eur, tačiau nėra pateikti jokie duomenys, kad ši suma paskaičiuota būtent už A. J. darželio lankymą – byloje esantys darželio lankymo įkainiai (b. l. 21-24) yra bendro pobūdžio informacija, nepagrįsta jokiais ieškovės realiai atliktais mokėjimais. Be to, pateikti bendri įkainiai ir apie vaiko nuo 2 iki 3 metų žaidimų mokyklėlės ir priešmokyklinės grupės lankymą, pomokyklinės priežiūros programos įkainius (b. l. 25-26, 27-28) – šie duomenys nepagrindžia A. J. poreikių. Ieškovės atstovės argumentas, kad bendra A. J. išlaikymui reikalinga 800,00 Eur/mėn. suma yra paskaičiuota Airijos kainomis, yra nepagrįstas. Kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y., laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006).
Vertindamas ieškovės turtinę padėtį teismas pažymi, kad ieškovė su dukra gyvena name, yra įsigijusi automobilį. Ieškovė 2015-04-11 – 2015-10-09 laikotarpiu gavo 135,00 Eur/mėn. pašalpą vaikui ir 920,00 Eur/mėn. motinystės pašalpą, už 2014 m. ieškovei sumokėtas 32430,92 Eur užmokestis, t. y., jos atlyginimas siekia 2702,58 Eur/mėn., o Airijos minimalus atlyginimas yra 1461,85 Eur/mėn. Ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip gera. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigos pagrįsti dukters A. J. išlaikymo dydį ir neįrodė labai geros atsakovo turtinės padėties, o atsakovas savo ruožtu neįvykdė pareigos pateikti duomenis, pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Dėl to teismas, atsižvelgęs į pateiktas pagrįstas išlaidas, dukters A. J. poreikius, ieškovės gerą turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, dirba nepastovų darbą, savo šeimoje yra vienintelis išlaikytojas, turi vieną vaiką ir laukia gimsiančio antrojo, sprendžia, kad iš atsakovo A. A. dukters A. J. išlaikymui tikslinga priteisti po 200,00 Eur/mėn. išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad atsakovas, pagerėjus jo turtinei padėčiai, sutinka dukters A. J. išlaikymui teikti didesnę sumą.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių dukrai išlaikymo nuo pat vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)), todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo 3182,00 Eur įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) – 2015-08-24 laikotarpį. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo nuomonės nepateikė, o ieškovė 3182,00 Eur turėtų išlaidų per laikotarpį nuo dukters gimimo iki kreipimosi į teismą dienos nepagrindė, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažinamas iki priteistos išlaikymui, 200,00 Eur/mėn., sumos, ir priteistinas įsiskolinimo dydis už minėtą laikotarpį yra 800,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas. Reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies. Šio reikalavimo suma yra 12782 Eur (12x800+3182), patenkinta reikalavimo suma yra 3200 Eur (12x200+800), todėl darytina išvada, kad patenkinta 25,04 proc. šio reikalavimo dalis.
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo po 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 30), todėl iš atsakovo, patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus, priteistinas žyminis mokestis ieškovei, viso 82,00 Eur. Taip pat ieškovė turėjo 65,18 Eur vertimo išlaidų (b. l. 29). Todėl iš atsakovo priteistinos šios išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 16,32 Eur. Taip pat ieškovė turėjo 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 82, 83), kurios priteistinos proporcingai patenkinto ieškinio daliai iš atsakovo – 75,12 Eur. Todėl iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 173,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės turėtos išlaidos už lėktuvo bilietus nepriteisiamos, kadangi pateiktos informacinio pranešimo apie bilietus kopijos (b. l. 79-81) nepatvirtina, kiek konkrečiai iš bendros 298,74 Eur sumos ieškovė sumokėjo už savo ir dukters kelionę, kadangi su jomis į Lietuvą skrido ir ieškovės motina.
Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.) proporcingai patenkintai ieškinio sumai priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Todėl iš atsakovo priteistina 72,00 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p.).
Pašto išlaidos, kurių susidarė 8,94 Eur, paskirstytinos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų sumai, todėl iš ieškovės priteistina 6,70 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo 2,24 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti nepilnametės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y., nuo 2015-08-25, po 200 Eur (du šimtus eurų) iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą įstatymo nustatyta tvarka.
Vaiko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskirti N. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,44 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų N. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,70 Eur (šešis eurus 70 ct) pašto išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 2,24 Eur (du eurus 24 ct) pašto išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.