Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17329-430/2017 pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., išieškotoja I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės I. B. veiksmų teisėtumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Pareiškėjas A. B. (A. B.) kreipėsi į antstolę I. B. dėl išieškojimo nukreipimo į jam priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas areštas riboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų iš nuteistojo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nuteistiesiems patiems tenka už savo pinigus susimokėti už elektrą bei telefoninius pokalbius. Skirtingai nei kiti skolininkai, nuteistieji neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje. Nuteistieji už būtiniausias prekes atsiskaito lėšomis, kurias į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą perveda nuteistojo artimieji. Kadangi pagal antstolės 2017 m. vasario 17 d. patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti (b. l. 6–8).Antstolė I. B. 2017 m. kovo 13 d. atsisakė tenkinti skolininko A. B. (A. B.) skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 2–5).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės I. B. 2017 m. vasario 17 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 18–21). Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė I. B. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-3079-534/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B. pirmos eilės išieškotojai I. B.. Vykdymo metu antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, todėl 2017 m. vasario 17 d. priėmė tris patvarkymus: patvarkymą Nr. S1-340731 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymą Nr. S1-340870 dėl išlaikymo išieškojimo ir patvarkymą Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie nurašytas skolininko lėšas vykdant minėtus antstolės patvarkymus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnyje numatyta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, o CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Taigi antstolė vykdydama išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, privalo taikyti CPK 733-743 straipsnius. Iš pinigų sumų, likusių po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tokių lėšų išieškojimui taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.Įvertinęs aplinkybę, kad antstolės 2017 m. vasario 17 d. patvarkyme Nr. S1-340869 nėra rodyta, kad išieškojimas iš skolininko pajamų atliekamas remiantis CPK 733 –743 straipsniais, areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms, todėl antstolės patvarkymą Nr. S1-340869 pripažino neteisėtu ir panaikino. Teismas pabrėžė, kad išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik iš tų skolininko piniginių lėšų, kurias jis turėjo iki pradedant išieškojimą, o vėliau išskaitas darant CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka.Teismas pabrėžė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skundžiamu antstolės patvarkymu iš skolininko išieškotas lėšas, todėl teismas nenagrinėjo klausimo dėl nurašytų lėšų sugrąžinimo skolininkui (pareiškėjui).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 25–28). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, yra galimas. Negalima nukreipti išieškojimo tik į CPK 739 straipsnyje nurodytą skolininko turtą, tačiau nagrinėjamu atveju piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3079-534/2007 nutraukta I. B. ir A. B. (A. B.) santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu A. B. (A. B.) įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. B. kas mėnesį mokėdamas 125 Lt (36,20 Eur) periodinėmis išmokomos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėto sprendimo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-3079-534/2007 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko A. B. (A. B.) išieškotojai I. B. (vykdomoji byla, b. l. 1–5). Šis vykdomasis raštas perduotas priverstinai vykdyti antstolei I. B., todėl antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko A. B. (A. B.) pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. vykdomąjį raštą N2-3079-534/2007 (vykdomoji byla, b. l. 6, 7). Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (vykdomoji byla, b. l. 74), todėl 2017 m. vasario 17 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė tris patvarkymus, t. y. patvarkymą Nr. S1-340870 dėl išlaikymo išieškojimo, patvarkymą Nr. S1-340731 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla, b. l. 76, 77, 78, 79). Patvarkyme Nr. S1-340870 dėl išlaikymo išieškojimo antstolė nurodė, kad iki 2017 m. vasario 1 d. susidarė 5 069,52 Eur išlaikymo įsiskolinimas, vykdymo išlaidos sudaro 715,86 Eur, todėl kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas reikalauja išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 48 Eur kiekvieną mėnesį. Taip pat išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išieškant vykdymo išlaidas (vykdomoji byla, b. l. 79). Nesutikdamas su minėtuose patvarkymuose nurodyta išieškojimo vykdymo tvarka, skolininkas A. B. (A. B.) skundė šiuos antstolės veiksmus.Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo teigti, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Išskaitos iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gautų kaip artimųjų parama, atliekamos ta pačia tvarka kaip ir išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaičiuojama 50 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš skolininko yra išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, todėl iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad patvarkyme Nr. S1-340870 dėl išlaikymo išieškojimo numatytas toks pat išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydis kaip ir įstatyme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, kuriais išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis iš skolininkui priklausančių lėšų, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl yra teisėti. Pažymėtina, kad antstolė I. B. 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje areštavo visas skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, pareikalavo visas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla, b. l. 78). Kadangi atlikdama išieškojimą antstolė nesivadovavo CPK 736 straipsniu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kas šie antstolės veiksmai neteisėti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki išieškojimo pradžios skolininkas turėjo piniginių lėšų laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, iš kurių galimas išieškojimas pagal CPK 688 straipsnį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad iškaitos iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių skolininko piniginių lėšų gali būti atliekamas pagal CPK 688 straipsnį.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtais pripažino antstolės veiksmus priimant 2017 m. vasario 17 d. patvarkymą Nr. S1-340869 dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, vykdant pagal CPK 688 straipsnį. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad antstolės I. B. 2017 m. vasario 17 d. patvarkymas Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra neteisėtas, ir jį pagrįstai panaikino. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.