Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. Ž. dėl žalos aplinkai priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 903,61 eurus už žalą, padarytą gamtai. Nurodė, jog 2014 m. birželio 13 d. buvo nustatyta, kad atsakovas A. J. V. priklausančiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, savavališkai nukirto du saugotinus 50 cm ir 95 cm skersmens uosius. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.12 punktą, bei padarė žalą saugotiniems želdiniams. Atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2014 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui skirta 130,33 eurų administracinė bauda pagal ATPK 73 straipsnio 1 dalį. Atsakovas neteisėtais veiksmais gamtai padarė 903,61 eurų žala, kuri apskaičiuota, vadovaujantis nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198, bei Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343. Ieškovo atstovas, nuvykęs į vietą, įvertino medžių kamienų būklę, bei faktą, kad ten augo du medžiai.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nukirto uosį ir atsišakojusią šio uosio šaknį, todėl, kad medis buvo sausas ir supuvęs, bet kada galėjo nuvirsti į atsakovo kūdrą. Atsakovas nežinojo, kad sausam medžiui nukirsti reikia leidimo. Kad atsakovas žalos nepadarė, patvirtina ir šios aplinkybės: 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo remiantis nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nėra nusikaltimo sudėties. Atsakovui 2014 m. birželio 16 d. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir 2014 m. spalio 6 d. priimtas nutarimas dėl baudos skyrimo už pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsakovas baudą sumokėjo, kadangi uosį nupjovė be leidimo. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jis pensininkas, dirba dalį etato (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė yra neįgali, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovui 903,61 eurus aplinkai padarytos žalos. Priteisto sumos mokėjimą teismas išdėstė 15 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas atsakovui per pirmą mėnesį sumokėti 63,61 eurus, kitus keturiolika mėnesių mokėti po 60 eurų. Priteisė iš atsakovo valstybei 11,45 eurus bylinėjimosi išlaidų, bei 89,75 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad už ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimą atsakovui 2014 m. spalio 9 d. priimtas nutarimas, kuriuos skirta 130,33 Eur administracinė bauda. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas neskundė, jam paskirtą baudą sumokėjo. Neteisėtais atsakovo veiksmais padaryta 903,61 eurai žalos gamtai. Ji apskaičiuota, vadovaujantis nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198, bei Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343. Buvo nukirsti du uosiai, kurių skersmenys 50 cm – medžio būklė gera – ir 95 cm – medžio būklė nepatenkinama. Paprastasis uosis priskiriamas III medžių grupei, atkuriamosios vertės įkainiai vienam kelmo centimetrui yra 9,27 eurai (32 litai). Pagal metodikos 13.2 punkto reikalavimus 95 cm skersmens uosio kelmo įkainis dėl nepatenkinamos būklės yra mažinamas 50 procentų. Neteisėtai nukirstų dviejų medžių skersmuo yra 97,5 cm. Žala skaičiuojama 97,5 x 32 Lt (9,27 eurai) iš viso 3120 Lt (903,61 eurai.

Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų yra neteisėtas veikimas, t. y. civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų: 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovo surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo AM Nr. 086241, administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. VR-13.1-103, žalos paskaičiavimo, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, savavališkai nukirto du uosius, kurių kelmų skersmuo yra 50 cm, 95 cm, augusius A. J. V. priklausančiame žemės sklype. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punkto reikalavimus. Atsakovo neteisėtai nukirsti uosiai priskirtini saugotiniems medžiams, vadovaujantis kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206. Atsiradusi žala yra atsakovo neteisėto veikimo pasekmė. Pagal CK 6.248 straipsnį asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Atsakovo argumentus, kad jis, nagrinėjant administracinę bylą nesuprato, kad jam dar bus keliama byla ir dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo apskaičiavimas jam nebuvo žinomas administracinės bylos nagrinėjimo metu, jeigu jis būtų tai supratęs būtų kitaip elgęsis nagrinėjamos administracinės bylos metu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ikiteisminio tyrimo byloje ieškovas pateikė prašymą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu 903,61 eurų (3120 Lt) sumai. Tai buvo pakankamas pagrindas rūpestingam atsakovui suprasti apie gamtai padarytą žalą ir žalos dydį. Liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo byloje, kurias remiasi atsakovas, gindamasis, kad uosis, kurį jis nukirto buvo sausas, be lapų, nudžiūvęs, be to buvo vienas, o ne du, paneigtini administracinės teisės byloje surinktais įrodymais, nuotraukomis bei ieškovo atstovo paaiškinimais. Todėl teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 903,61 eurų dydžio gamtai padaryta žala.

Teismas atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį ir išdėstė 903,61 eurų skolos grąžinimą 15 mėnesių laikotarpiui teismo iniciatyva. (CPK 284 straipsnio 1 dalis), per pirmą mėnesį sumokant 63,61 eurus, kitus keturiolika mėnesių sumokant po 60 eurų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. Ž. prašo panaikinti 2016 m. sausio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba sumažinti priteistinos žalos dydį dėl sunkios atsakovo materialinės padėties. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

Nurodo, jog atsakovas uosį nupjovė todėl, kad jis buvo sausas, supuvęs ir bet kada galėjo nuvirsti į jam priklausančią kūdrą. Atsakovas nežinojęs, jog sausam medžiui nukirsti reikia leidimo. Ikiteisminis tyrimas atsakovui buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties. Nutarime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žala nėra padaryta, tiek įtariamasis, tiek liudytojai nurodė, kad nupjautas uosis buvo ne tiktai sausas, bet ir išpuvęs.

Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebuvo supažindintas, kad privalės atlyginti žalą valstybei, jam nebuvo pateiktas žalos apskaičiavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai L. S., B. V., B. Č., A. T. nurodė, kad medis buvo senas, išpuvęs, pasviręs nuo senumo, pavasarį nežaliavo. Nukentėjęs A. J. V. nurodė, kad uosį paskutinį kartą matė praeitais metais, seniai. Todėl nukentėjusysis 2014 m. pavasarį nematė, ar uosis žaliavo, ar buvo sausas.

Atsakovo materialinė padėtis yra sunki: jis gaunantis senatvės pensiją, dirba tik dalį etato (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė yra neįgali, nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog 2014 m. birželio 12 d., gavus A. J. V. pranešimą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovas neteisėtai nukirto du uosius, Ukmergės rajono agentūros vyresnysis specialistas D. B. kartu su pranešėju nuvyko į vietą ir apžiūrėjo neteisėtai nukirstų uosių kelmus ir vietovę. Medžių kirtimo vietoje buvo sukrautos uosių šakos žaliais lapais, o prie atsakovo tėvų sodybos buvo apžiūrėta sukrauta dalis uosio medienos, kuri buvo rausvos spalvos, žievė nenukritus, dalis medienos buvo apimta puvinio. Apžiūrima mediena neturėjo jokių sausuoliams būdingų požymių. Įvykio vieta ir vieta, kurioje buvo sandėliuojama dalis medienos, buvo fotografuojama. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai skirtingai nurodė neteisėtai nukirstų uosių būklę. Surinkti duomenys patvirtina, kad nukirsti uosiai nebuvo nudžiūvę, medžiai buvo gyvybingi, turėjo visus gyvo medžio požymius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl padarytos žalos gamtai, be leidimo nukertant du uosius, dydžio.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2014 m. birželio 9 d. kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nukirto du saugotinus 50 ir 95 cm skersmens uosius (b.l. 4-11). Todėl jam Ukmergės regiono agentūros 2014 m. spalio 9 d. nutarimu buvo skirta 130,33 Eur bauda už ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimą (b.l. 24). Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-103 atsakovas neskundė, jam paskirtą baudą sumokėjo. Ieškovas dėl neteisėtai nupjautų medžių padarytą 3 120 Lt (903, 61 Eur) žalą gamtai apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, pagal kuriuos vienas uosio kelmo centimetras yra lygus 32 Lt (9,27 Eur) (b.l. 16).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinėje byloje ieškovo pateiktas 2014 m. liepos 3 d. žalos paskaičiavimas buvo pateiktas ir Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00494-14. Šioje byloje taip pat yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu ir 2014 m. liepos 3 d. pateikta apskaičiuota žala (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 88-1-00494-14, b.l.20-21). Taigi, atsakovui turėjo būti žinoma, kad jam gali tekti atlyginti šią žalą, net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui pripažinus, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika. Šie duomenys buvo žinomi ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis nebuvo supažindintas, kad turės atlyginti turtinę žalą gamtai, yra nepagrįstas.

Pagal aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalį žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi, įrodinėjant žalos faktą bei dydį, turi būti atsižvelgiama ir į bendras CK civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas bei į CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles.

Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog nupjautas uosis buvo visiškai nudžiūvęs, supuvęs ir bet kada galėjo nuvirsti į jam priklausančią kūdrą. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, jog šie atsakovo teiginiai paneigtini administracinės teisės byloje surinktais įrodymais, nuotraukomis bei ieškovo atstovo paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šios skundžiamo sprendimo išvados yra nepagrįstos.

Ukmergės rajono agentūros vyresnysis specialistas D. B. 2014 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2014 m. birželio 12 d., atvykus į įvykio vietą buvo išmatuoti nukirstų uosių kelmai. Vienas kelmas 50 cm skersmens, būklė gera, kitas kelmas 95 cm skersmens, būklė bloga. Įvykio vieta, nukirsti medžiai ir mediena buvo fotografuojama (b.l. 4). Pateiktose byloje fotolentelėse ir nuotraukose (b.l.6-7; 49) užfiksuoti neteisėtai nukirstų uosių kelmai, kurių vieno vidus akivaizdžiai visas išpuvęs (b.l. 6-7), taip pat matyti, jog nufotografuota mediena nėra kokybiška, taip pat yra vietomis apipuvusi, ant sukrautų šakų nematyti jokių galimai buvusių medžių lapų (b.l. 6-7).

Prokuroro 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad tyrimo metu liudytojai (L. S., B. V., B. Č., A. T.) patvirtino atsakovo parodymus, jog nupjautas uosis buvo sausas, kelmas išpuvęs (b.l. 23). Liudytojas D. B. paaiškino, jog iš vieno kamieno augantys medžiai nelaikomi atskirais medžiais, jei nėra galimybės nustatyti, kokiame aukštyje medis šakojosi ir ar šakojasi išvis. Dėl šių priežasčių tiksli žala nenustatyta. Liudytojas D. B. taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei būtų nupjauti sausi uosiai, tai materialinė žala aplinkai nebūtų padaryta.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00494-14 metu liudytojas, sklypo savininkas A.J. V. patvirtina, kad paskutinį kartą savo sklype buvo seniai, praeitais metais. Liudytojas L. S. parodė, jog pievoje, netoli B. tvenkinio augo uosis, ankščiau ta žemė priklausė Ž., 2014 m. pavasarį uosis buvo sausas, ant jo šakų nebuvo žalių lapų (Ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00494-14, b.l. 34-35). Liudytoja B. V. parodė, jog per audrą uosio šakos sukrito į jai priklausantį tvenkinį, todėl ji paprašiusi atsakovo susitvarkyti uosį. Ji nežinojo, kad yra jau kitas sklypo savininkas, patvirtino, jog uosis buvo sausas, išpuvęs, tik vien jo šaka žalia. Po audros uosis buvo palinkęs į šoną (Ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00494-14, b.l. 36). B. Č. parodė, jog augęs uosis buvo palinkęs į tvenkinio pusę, buvo sausas (Ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00494-14, b.l. 37). A. T. parodė, jog uosis buvo sausas, tik viena jo šaka žaliavo, taip pat buvo palinkęs į tvenkinį, aplaužytas, todėl jį reikėjo sutvarkyti, nes jis kėlė pavojų aplinkiniams (Ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00494-14, b.l. 39).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad vienas iš dviejų, į vieną kamieną suaugusių medžių, buvo akivaizdžiai išpuvęs jau pačioje kamieno apačioje, nebežydėjo, ant medžio šakų nebebuvo lapų. Todėl šis medis kėlė grėsmę gretimų sklypų, o taip pat ir atsakovo, savininkams, nes bet kada galėjo įgriūti į greta esantį tvenkinį.

Ieškovas pateikė 2014 m. liepos 3 d. žalos apskaičiavimą, kuriame taip pat patvirtinta, kad 95 cm medžio būklė nepatenkinama, todėl pagal metodikos 13.2 punkto reikalavimus uosio kelmo įkainis yra mažinamas 50 procentų, bendras nukirstų medžių skersmuo yra 97,5 cm, nustatyta žala – 3 120 Lt (b.l. 16). Pagal minėtos metodikos priedą, apibrėžiantį želdinių būklę, 1 punkte buvo išskirtos tik tokios galimos medžių būklės: gera, patenkinama, nepatenkinama. Pagal 1.3. punktą medžių būklė nepatenkinama – medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ūglių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausaviršūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, pakeltos medžio šaknys.

Aplinkos ministras 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-52 pakeitė 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, pagal kurių 2 priedo 1 punktą buvo išskirta tokia medžių būklė: gera, patenkinama, nepatenkinama ir bloga. Pagal naujai patvirtintų įkainių 13.3 punktą želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (2 priedas), kuri gali būti patikslinta, nukirtus medį ar krūmą, mažinami, jeigu medis yra blogos būklės – 100 procentų. Pagal naują įsakymo redakciją bloga medžių būklė – žaliuoja mažiau kaip 50 procentų lajos, išpuvę daugiau kaip 40 procentų kamieno (puvinys gali būti nematomas, bet pastebimas nupjovus medį).

Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog atsakovo pažeidimo padarymo metu galiojusi Želdinių atkuriamosios vertės įkainių redakcija neapibrėžė blogos medžių būklės ir nenumatė įkainių mažinimo galimybės, neteisėtai nupjovus visiškai nudžiūvusį bei išpuvusį ar aplinkai grėsmę keliantį medį, vertintina kaip teisinio reguliavimo spragą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos reikalaujamos žalos sumos už neteisėtai nupjautus uosius priteisimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, atsižvelgiant į atsakovo bei jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir sveikatos būklę, galėtų sukelti atsakovui itin sunkių pasekmių.

Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius blogą vieno iš nupjautų medžių būklę, nepagrįstai netaikė galimo CK numatyto padarytos žalos sumažinimo, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo visą ieškovo apskaičiuotos žalos sumą. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovo ieškovui žalą tik už vieno, 50 cm skersmens uosio nupjovimą, tai yra 463,39 Eur (50x32=1 600 Lt (463,39 Eur) žalos, jos mokėjimą išdėstant 15 mėnesių, įpareigojant atsakovą sumokėti pirmą mėnesį 30,93 Eur, po to kas mėnesį po 30,89 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovui yra suteikta 50 procentų teisinė pagalba, todėl pagal CPK 79 straipsnį, 93 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovo priteistina pusė 13,90 eurų žyminio mokesčio (6,95 Eur) valstybės naudai, bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pusę antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 44,87 eurai.

Atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese. Atsakovas apeliaciniame procese buvo 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Todėl pagal CK 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 463,39 Eur aplinkai padarytos žalos ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, j.a.k. 190742148, į Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas.

Išdėstyti atsakovui S. Ž. 463,39 Eur mokėjimą 15 mėnesių laikotarpiui, per pirmą mėnesį sumokant 30,93 Eur, o kitus keturiolika mėnesių mokant po 30,89 Eur per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo S. Ž. 6,95 Eur žyminio mokesčio ir 44,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.