Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2013 m. spalio 30 d. patikslintu skundu (II t., 46–52 b. l.) teismo prašė:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 „Dėl J. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SDR-95) dalį, kuria nuspręsta 2010 m. spalio 25 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriui J. P. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr.(11.1)I-3921 (toliau – ir Sprendimas Nr.(11.1)I-3921);

3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyrių (toliau – ir atsakovas) nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 2010 m. spalio 25 d., kurio metu jis buvo sužalotas, pripažinti draudiminiu įvykiu.

Pareiškėjo atstovė ir pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtais sprendimais, kuriais nuspręsta 2010-10-25 pareiškėjui įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Šio ginčo esmė – vertinimas, ar atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui 2010 m. spalio 25 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe yra nedraudiminis įvykis. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo 3 straipsnį, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). 2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini) (2-ojo km 109 m), vairuodamas pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo įsakymą Nr. 1.5(V)-120 jam naudojimui priskirtą tarnybinį automobilį „Mitsubishi L 200“, pareiškėjas padarė eismo įvykį, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Pareiškėjas šiame eismo įvykyje buvo sunkiai sužalotas. 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-I) buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu, trauma sunki. Akmenės rajono policijos komisariate dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 136.5 punktus, nutarimo nuorašą buvo nutarta išsiųsti Akmenės rajono policijos komisariatui spręsti dėl administracinio poveikio priemonių pareiškėjui taikymo. Administracinio poveikio priemonės pareiškėjui nebuvo pritaikytos. VSDFV Mažeikių skyrius 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 skundžiamoje dalyje, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPL socialinio draudimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir NADPL išmokų nuostatai) 12 ir 13.2 punktais, pareiškėjui 2010 m. spalio 25 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu. Atsakovas Sprendimu Nr. SDR-95 nustatė, kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjui įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o atliekant darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbo funkcijomis, kad Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio ir viršijo leistiną greitį. Su tokiais atsakovo motyvais bei argumentais nesutinka, jie yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį bei šio įstatymo nuostatas įgyvendinančių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 53.4 punktą, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-I ar N-2 formos aktus, tyrimo dokumentų patvirtintas kopijas ir tyrimo medžiagą turi įteikti draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Dėl pareiškėjui įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo atsakovas gavo Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-I) su priedais (tyrimo medžiaga). Šiame akte, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. kelyje J. P., urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinieriui, kurio darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val., vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį, naudojant įmonės suteiktą transportą. Aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes akte nurodyta, kad J. P. pagal susitarimą su Akmenės girininkijos girininko pavaduotoju turėjo iki 17 val. sugrįžti į girininkiją aptarti apžiūros rezultatų, tačiau daugiau nei 2 valandas sugaišo traukiant miško kelyje įklimpusį tarnybinį automobilį su B. A., V. K. bei traktorininku M. Š.. Liudytojas M. Š. paneigė liudytojų B. A. ir V. K. parodymus, jog už mašinos ištraukimą jam buvo žadėta alaus. Tokios kalbos tarp jo ir J. P. nebuvo. Ištraukus automobilį pareiškėjas važiavo į girininkiją, pakeliui jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio bei apsivertė. Valstybinis darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo akte kaip tik nustatė ir konstatavo, kad įvykis įvyko pareiškėjui dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas traukdamas įklimpusią mašiną sugaišo dvi valandas, dėl to vertintina, jog dėl ne nuo jo priklausiusių priežasčių jo darbo laikas tą dieną pailgėjo. Pabrėžė, kad šis nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra dokumentas, kuris teisės aktuose apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, numatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas sunkiu nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu pagal 2009 m. liepos 27 d. darbo sutartį dirbo VĮ Mažeikių miškų urėdijoje miško apželdinimo ir apsaugos inžinieriumi, t. y. buvo apdraustasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Kaip šioje byloje jau neginčijamai nustatyta, įvykis įvyko darbo metu bei dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis. Taigi pareiškėjas įvykio metu atitiko visas būtinas sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas netinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas šį atvejį vertino kaip pripažinimo draudiminiu įvykiu išimtį – apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, turi būti vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Taigi nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo Fondo valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į Valstybinės darbo inspekcijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, priimtą sprendimą. Akto priedai ir kiti dokumentai yra papildoma informacija, kurią priimdamas sprendimą turi vertinti Fondo valdybos teritorinis skyrius. Taigi Fondo valdybos teritorinis skyrius turi vertinti dokumentų visumą, tai šiuo atveju padaryta nebuvo. Iš Sprendimo Nr. SDR-95 matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio. Kaip 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-1355/2014) nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš atsakovo Sprendimo Nr. SDR-95 turinio matyti, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nevisapusiškai ištirta aplinkybe, kur ir kokiu tikslu važiavo pareiškėjas po to, kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, be to, ši aplinkybė, jos vertinimas prieštarauja 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadoms tuo pačiu klausimu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuris yra pagrindinis dokumentas, sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, nurodyta, kad sunkus nelaimingas atsitikimas (eismo įvykis) 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. įvyko J. P. vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį. Nors nukentėjusiojo darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val., buvo prieita prie išvados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, o ne pakeliui iš darbo. Šiuo dokumentu atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nesivadovavo, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas. Tai yra atsakovas, nesant jokio kompetentingos institucijos, turinčios teisę nuspręsti, ar pareiškėjo veiksmai turėjo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, sprendimo, pats konstatavo tokias aplinkybes, nors toks pareiškėjo veiksmų vertinimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai. Be to, atsakovas rėmėsi prieštaringais, nenuosekliais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nei ikiteisminiame tyrime, nei jokiame policijos protokole ar kitame dokumente nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėjas vartojo alkoholį prieš įvykį (pareiškėjas buvo blaivus), neįvertinta aplinkybė, jog po autoįvykio nei mašinoje, nei aplink ją nebuvo rasta alaus taros. Kritiškai vertintini liudytojų B. A. ir V. K. parodymai, jog jie įvykio metu mašinoje gėrė iš namų pasiimtą alų – kaip nustatyta, minėti liudytojai padėjo pareiškėjui ištraukti įklimpusią mašiną, tam užtruko apie 2 valandas, nurodė, kad ir miške gėrė alų, todėl kyla klausimas, kiek alaus liudytojai galėjo pasiimti iš namų, kad jo užteko tokiam ilgam laiko tarpui. Įvertinus šią situaciją, tai, jog po autoįvykio jokios alaus taros mašinoje ar aplink ją nebuvo rasta (o įvykio vieta buvo apžiūrėta policijos ir mašinoje rasti dokumentai ir miško želdinių projektai), darytina logiška išvada, jog liudytojai gėrė alų važiuodami į pagalbą pareiškėjui bei miške, toje vietoje, kur buvo užklimpusi mašina, alų ir pabaigė, ten išmetė tarą, dėl to jokia tara po įvykio ir nebuvo rasta. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes pažymėtina, kad teismas negali remtis nenuosekliais, klaidingais liudytojų parodymais, neatitinkančiais dokumentuose užfiksuotos ir nepaneigtos informacijos. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis turi būti konstatuota kompetentingos institucijos sprendime, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, kas lemia neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo išvadą dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo.