Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. L. paskirta galutinė bausmė 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. L. savanoriškai prisistatęs faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama M. L. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde nesutinka tik su jam paskirta arešto bausme, prašydamas ją pakeisti į baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju M. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau jam skirta savo rūšimi per griežta bausmė.

6. Kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pripažindamas M. L. kaltu už šio nusikaltimo padarymą skyrė jam maksimalaus dydžio, t. y. 90 parų arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog M. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgė į nuteistojo veiksmų įžūlumą, kad narkotines medžiagas M. L. su savimi atsinešė į teismo patalpas bei įvertino apelianto asmenybę, t. y. jog jis nusikalto penktąjį kartą, visi jo ankstesni teistumai yra susiję su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Jis taip pat niekur oficialiai nedirba, tęsia narkotinių medžiagų vartojimą, pažeidinėja jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei tinkamai nevykdo ankstesniais nuosprendžiais paskirtų – baudos ir laisvės apribojimo bausmių. Atsižvelgdamas į visa tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad tikslinga M. L. skirti trumpalaikio terminuoto laisvės atėmimo – arešto bausmę.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat į bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismo pareiga, ne tik paskirti bausmę, bet turi parinkti tokią bausmės rūšį, kuri darytų teigiamą poveikį nusikaltusiam asmeniui, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vertino aplinkybes turinčias reikšmės bausmės paskyrimui, tačiau netinkamai individualizavo parenkamos bausmės rūšį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. L. pripažintas kaltu dėl to, kad atliekant jo dalinę apžiūrą, jo dėvėtos striukės kairės pusės išorinėje kišenėje, buvo rasta dėžutė, kurios viduje rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 6,425 g. Narkotinės medžiagos pas nuteistąjį buvo rastos jį patalpinus į laikinojo sulaikymo kamerą, po to kai jis atvyko į teismą, kuriame jam buvo skirta arešto bausmė. Ir nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmę akcentavo M. L. įžūlų elgesį narkotines medžiagas atsinešant į teismą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu per mažai dėmesio skyrė aplinkybėms, jog M. L. psichiką veikiančias medžiagas vartoja jau ilgą laiką ir šiuo atveju jis jas įsigijo bei laikė asmeninėms reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos apeliantas iškart prisipažino, gailėjosi bei davė nuoseklius parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Žalos savo veiksmais jis taip pat niekam nesukėlė. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ 19 punktą, M. L. turėtas kanapių kiekis (6,425 g.) tik apytiksliai 1,4 g. viršija nedideliu kiekiu (ne daugiau kaip 5 g.) laikomą šios medžiagos kiekį, kuomet asmuo laikomas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Nors apeliantas prieš tai teistas keturis kartus bei turi neišnykusį teistumą, tačiau pažymėtina, kad paskutiniuosius tris kartus (2019 m., 2020 m. ir 2021 m.) M. L. atžvilgiu buvo priimti baudžiamieji įsakymai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o tai tik patvirtina, kad nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimo problemą ir narkotines medžiagas įsigyja asmeniniam vartojimui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. L. po šios nusikalstamos veikos nėra kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, šiuo metu vykdo individualią veiklą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis administracine tvarka paskutinįjį kartą baustas 2021 m., visas baudas sumokėjęs. Apklausiamas tiek apylinkės, tiek apygardos teisme M. L. nurodė, kad galėtų sumokėti baudą, tačiau akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą neskirti šios bausmės rūšies lėmė aplinkybės, jog 2019 m. M. L. skirta bauda buvo pakeista viešaisiais darbais, o 2021 m. paskirtas laisvės apribojimas areštu. Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnį, baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai, o iš šio straipsnio 2 dalies matyti, kad nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Taigi, nuteistajam yra suteikiama galimybė savo noru įvykdyti šią bausmę ir tik per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdžius, bauda gali būti išieškoma priverstinai. Be to, BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal šio straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikus asmeniui galimybės savo noru įvykdyti šios bausmės, negalima iš anksto nuspręsti apie galimą jos neįvykdymą. Todėl apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptarta bei tai, kad apeliantas sutinka sumokėti baudą daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti neizoliavus M. L. nuo visuomenės, o skyrus jam švelnesnę bausmę – baudą.

9. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad M. L. nustatyta viena atsakomybę sunkinanti bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje nėra duomenų, jog nuteistajam galėtų būti taikomos BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Jis taip pat vyko individualią veiklą, jam skirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs, nustato M. L. skiriamos baudos dydį artimą minimaliai įstatymo nustatytai ribai – 51 MGL. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į neseniai vykdomą individualią veiklą, nustatytinas 4 (keturių) mėnesių savanoriškas baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį: M. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti baudą – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. L. 34 MGL (1 700 Eur – vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.