- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- 2YT-4413-620/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00411-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V., A. V., A. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. V., A. B., A. V. ir L. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. K. prašo atkurti jam dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikėjos – jo motinos R. V., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo E. K. ir jo keturių seserų, kurias į bylą įtraukė suinteresuotais asmenimis, motina R. V. mirė (duomenys neskelbtini). nepalikusi testamento. Pareiškėjo seserys ir jis yra tos pačios motinos, bet skirtingų tėvų vaikai. Pareiškėjo tėvas V. K. ir motina nebuvo sudarę santuokos, bet drauge gyveno nuo 2001 m. Šeima gyveno jo motinos įsigytame bute, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), o motinos mirimo metu (duomenys neskelbtini). Kai mirė mama, pareiškėjui buvo tik 8 metai. Tėtis į palikimo priėmimą pats negalėjo pretenduoti, nes buvo tik mamos sugyventinis. Bute liko gyventi jo tėtis, jis ir sesuo A. V., kuri nuo 2016 m. išsikėlė ir gyvena savarankiškai. Pareiškėjas su tėčiu tame pat bute gyvena iki dabar. Dėl mamos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė nė viena iš jo seserų, nors jos visos yra vyresnės už jį ir pilnametėmis tapo anksčiau. Jų tarpusavio susitarimu, butą paveldėti palieka pareiškėjui vienam. Apie tai jam pasakė tik šių metų kovo mėn. pabaigoje. Tuo metu keitėsi jų namų adresas ir jų su tėčiu nebepriregistravo nauju adresu.Tuomet jis kreipėsi dėl teisinės pagalbos gavimo, nes pats nesugebėtų paruošti teisinių dokumentų. Teisinė pagalba jam suteikta 2021 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turi įstatymo jam nustatytą teisę paveldėti motinos palikimą. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė dėl nuo jo nepriklausančios priežasties - jo mažametystės motinos mirties metu, po to sekusios 10 metų nepilnametystės ir seserų valios sužinojimo tik 2021 m. kovo mėn. pabaigoje - prašo teismą šias priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Termino atnaujinimas jam yra reikalingas tam, kad jis kaip R. V. sūnus ir 1-os eilės įpėdinis, galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėti motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – L. V., A. B., A. V. ir L. V. pateiktame atsiliepime (b. l. 24) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo E. K. pareiškimu, ir jam neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. Posėdžio metu dalyvavusios A. ir L. V. sutiko su pareiškimu, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nurodė, jog brolis liko gyventi mamai priklausančiame bute, todėl jos sutinka, kad jis priimtų mamos palikimą ir jam būtų atstatytas praleistas terminas jam priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.
Pareiškėjas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad jo motina R. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš Testamento registro išrašo duomenų matyti, kad palikėja R. V. testamento nebuvo sudariusi, duomenų apie palikimo priėmimą po jos mirties, palikimą priėmusius asmenis, nėra (b. l. 18). Iš gimimo liudijimo duomenų matyti, kad pareiškėjas E. K. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas yra V. K..
CK 5.50 straipsnio 2 - 3 dalys nustato, kad palikimas turi būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta , kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Atsižvelgtina, kad palikimo atsiradimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) mirus R. V., pareiškėjas buvo 8 metų amžiaus, palikimo po motinos mirties nepriėmė ir terminą jam priimti praleido ne dėl jo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis) ir tai pažeidžia jo interesus. Tai, kad jo atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Palikimo atsiradimo metu pareiškėjo atstovas pagal įstatymą buvo jo tėvas V. K.. Pareiškėjo tėvai susituokę nebuvo. Laikytina, kad V. K. nevykdant įstatymu nustatytų pareigų sūnaus E. K. atžvilgiu, jo teisės buvo pažeistos.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė, priešingai – visi suinteresuoti asmenys atsiliepime ir dalis tai patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo E. K. pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to, nustatyta, kad kiti įstatyminiai paveldėtojai (suinteresuoti asmenys) pagal įstatymą dėl palikimo priėmimo anksčiau nėra kreipęsi. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis, ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Nors praleisto termino palikimui priimti trukmė yra gana didelė, kad tai būtų pagrindu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, be to ir pats nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutinamas, tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, palikimas po R. V. mirties nėra priimtas, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ginti pareiškėjo teisėtus interesus ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad ilgas laikotarpis taip pat pateisinamas pareiškėjo nesavarankiškumu (didžiąją termino dalį – 10 metų pareiškėjas buvo nepilnametis) ir gyvenimiškos patirties stoka (šiuo metu pareiškėjui 19 m.).
Pažymėtina, kad pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip akivaizdžiai aplaidaus, jis visas aplinkybės dėl paveldėjimo santykių ir jo seserų nuomonę dėl joms priklausančios palikimo dalies palikimo jam, sužinojo tik šių metų kovo mėn. pabaigoje, t. y. tik tada, kai jau buvo pilnamečiu asmeniu, ir iškart kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Laikytina, kad pareiškėjas elgėsi, kaip sąžiningas, atidus bei rūpestingas asmuo. Be to, jis kartu su tėvu po motinos mirties liko gyventi jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su tėvu prižiūrėjo ir rūpinosi palikimu (b. l. 7-8; 10).
Pareiškėjas įrodė aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei teisingą paveldėti teisę turinčių nepilnamečių ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansą, pareiškėjui E. K. atnaujintinas praleistas terminas palikimui priimti po jo motinos R. V. (duomenys neskelbtini) (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
Valstybės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,20 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-859-3146 (b. l. 16-17), pareiškėjas E. K. 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 578 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjo E. K. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jo motinos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.