Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-164-494/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-11-05
Bylos Nr.: 2-164-494/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03157-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Atsakovas: J. K., R. K.
Ieškovas: J. N., I. K.
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
34.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-164-494/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03157-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 21.6; 25.1;34.3; 46;99.5; 114.4; 113.1; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant E.Drungilaitei,dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui R.Mikliušui,atsakovės J. K. atstovui advokatui E.Balčiūnui,atsakovės R. K. – A. atstovui advokato padėjėjui D.Židanavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių J. N. ir I. K. ieškinį atsakovėms J. K., R. K. – A., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės patikslintu ieškiniu (b.l. 5-11, t.1) prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pagal kurias J. K. paveldėjo 6000/17600 dalis žemės sklypo, kurio plotas 1.7600 ha, miško plotas 1.7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio plotas 4.0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio plotas 0.5700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti 2006-02-20 Mainų sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-jame notarų biure, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją.

Nurodė, kad 2006-02-20 J. K. ir R. K. – A. sudarė mainų sutartį (toliau – mainų sutartis), pagal kurią J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančią 10000/40900 dalį žemės sklypo, 4.0900 ha bendro ploto, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), perdavė R. K. – A. mainais už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-02-20 mainų sutartyje nurodyta, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 27194 Lt, pagrindas – valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2006-02-15, Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad sutarties šalys mainomą dalį žemės sklypo įvertina 34000 Lt. Šalys mainomą automobilį įvertina 14000 Lt. Kadangi mainomi daiktai yra nelygiaverčiai, R. K. – A. grynais pinigais sumokėjo J. K. 20000 Lt priemoką prieš pasirašant ir patvirtinant minėtą sutartį. Mainų sutartyje nurodyta, kad 10000/40900 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. K. pagal 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypo dalį perduotą R. K. – A. J. K. paveldėjo iš J. K., kuriam buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės valdą.

2003-04-02 buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. I. K. ir J. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. 1-333-624/2010), prašydamos panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje byloje LVAT 2011-04-07 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“. Šio sprendimo pagrindu 2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1087142/2012, patenkino pareiškėjų I. K. ir J. N. skundą ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1087142/2012 buvo nustatyta, kad J. K. 1992-12-10 pateikė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti buvusio savininko K. K., P. nuosavybės teisėmis valdytą 8 ha žemės plotą, iš jo 2 ha miško. Įpėdiniais taip pat nurodė I. K., J. N., J. V.. I. K., J. K., J. N., J. V. 1999-09-06 susitarimu susitarė nuosavybės teises į žemę ir mišką atstatyti sekančiai: I. K. atitenka natūra 1 ha žemės, J. K. – natūra 4,42 ha, J. N. natūra – 1 ha ir J. V. – ekvivalentine natūra 1,42 ha žemės. Vilniaus apskrities administracijos 1999-10-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nustatyta, kad J. V. turi nuosavybės teisę į 1,42 ha žemės, Vilniaus apskrities administracijos 1999-10-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nustatyta, kad J. K. turi nuosavybės teisę į 4,42 ha žemės, Vilniaus apskrities administracijos 1999-10-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nustatyta, kad I. K. turi nuosavybės teisę į 1 ha žemės, Vilniaus apskrities administracijos 1999-10-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nustatyta, kad J. N. turi nuosavybės teisę į 1 ha žemės.

Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“ atkūrė J. N. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1 ha žemės, grąžinant natūra 1 ha žemės (skl Nr. (duomenys neskelbtini)– 042 ha; Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,58 ha) bendrosios nuosavybės teise su I. K. (1ha) ir J. K. 93,85 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai. Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ atkūrė J. K. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,42 ha žemės, grąžinant natūra 0,57 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda) ir 3,85 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)-0,60 ha) bendrosios nuosavybės teise su I. K. (1ha) ir J. N. (1ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai. Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. K.“ atkūrė I. K. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1 ha žemės, grąžinant natūra 1ha žemės sklypą (skl. Nr(duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios nuosavybės teise su J. K. (3,85 ha) ir J. N. (1ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai.

Kadangi 2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (įsiteisėjo 2012-09-26), kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodyti ir prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai. 2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, jog „nustatyta kad su ginčo sprendimais susiję žemės sklypai (jų dalys) pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėjo J. K. ir pagal mainų sutartį perėjo R. K. – A.; šiuo sprendimu asmeninės nuosavybės teisė, įgyta pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir mainų sutartį, nėra keičiama. Kol nurodyti sandoriai nėra nuginčyti, šis teismo sprendimas nekeičia minėtų nuosavybės teisių santykių ir asmeninės nuosavybės teise nurodytiems asmenims priklausantys žemės sklypai negali pereiti į laisvos žemės fondą kaip aiškina atsakovė savo atsiliepime“.

Žemesnės instancijos teismas

Tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškiai konstatavo, kad kol sandoriai nėra nuginčyti, nesikeičia ir nuosavybės teisiniai santykiai. Šiuo atveju, minėti sandoriai privalo būti panaikinti ir tik tada bus atstatyta iki sandorių sudarymo buvusi padėtis. Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Šiuo atveju, po minėtų administracinių teismų sprendimų nebeliko pačio daikto, t.y. atitinkamais sprendimais suformuotų sklypų su neteisėtai nustatytomis tų sklypų ribomis bei nebeliko nuosavybės teisių atkūrimą įtvirtinančių sprendimų. Kadangi minėtos administracinės bylos atveju žemės sklypo dalis iki sprendimų panaikinimo atlygintiniu sandoriu perleista kitam asmeniui, toks sandoris privalo būti panaikintas. Vadovaujantis LR CPK 182 str. 2 p., ieškovėms nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, naikindamas sandorį, teismas privalo taikyti restituciją ex officio (savo iniciatyva).

Ieškovės į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį joms pranešta tinkamai, ieškovės yra atstovaujamos atstovo, todėl byla nagrinėjama ieškovėms nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas, palaikydamas ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovės gina savo teises, nes nusikaltimo padarymo metu, t.y. suklastojant paveldėtino, užimto sklypo ribas, buvo suklastoti ieškovių parašai, ikiteisminis tyrimas vyksta iki šiol. Administraciniai teismai, atsižvelgdami į šias aplinkybes, panaikino Vilniaus viršininko administracijos visus aktus, kuriais pretendentams nustatyta konkreti sklypo dalis. Kadangi atsakovė tuo metu sudarė mainų sandorį, tai ieškovės turi teisę prašyti panaikinti ir šį paskutinį sandorį. Apie tokio naikinimo būtinybę pasisakė ir Vyriausias administracinis teismas. Kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, nepanaikinus ginčo sandorių, yra kliūtis grąžinti žemę į valstybės fondą. Nesutinka su atsakovių pozicija dėl restitucijos taikymo. Mano, kad kai ieškinys kildinamas iš prejudicinę galią turinčių teismo sprendimų, teismas privalo restituciją taikyti ex oficio, t.y. savo iniciatyva. Apie sąžiningą įgijėją nagrinėjamu atveju negalima kalbėti, nes prieš tai buvo padarytas nusikaltimas, t.y. sąžiningo įgijėjo statusas netaikomas. Po panaikintų administracinių sprendimų nebeliko paties daikto – sklypo. Panaikinus ginčo sandorius bus galima pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą iš naujo. Administracinėje byloje buvo pateikti įrodymai, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskyrus planų ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovių parašai planuose suklastoti. Administracinis teismas konstatavo pažeidimus, kurie buvo pakankami panaikinti administracinius aktus. A. K. atžvilgiu ją laikyti sąžininga įgijėja nėra pagrindo, šis statusas netaikytinas, nes paaiškėjo, jog buvo padarytas nusikaltimas. Ieškovės dėl pažeistų teisių ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, jei žemės sklypas grįš valstybei, tada prasidės iš naujo visa atstatymo procedūra.

Atsiliepimas

Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį (b.l.18-21, t.2; b.l.58-62, t.2) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovės pareikšdamos ieškinį nenurodė, kaip ginčijami sandoriai pažeidžia jų teises arba įstatymo saugomą interesą. Pagal 1999-09-06 pretendentų rašytinio susitarimo turinį bei jame išreikštą valią, savo nuosavybės teisę į žemę ir mišką pretendentai susitarė atstyti sekančiai: I. K. pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į 1 ha žemės sklypą, J. K. – į 4,42 ha, J. N. – į 1 ha natūra, J. V. – į ekvivalentinę natūrą 1,42 ha. Būtent taip pretendentams buvo atkurta nuosavybė į žemę Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-07 sprendime konstatuota, kad „pareiškėjų ginčijamos procedūros yra atliktos iki 2003-04-01, todėl dėl nurodytų procedūrų pažeidimo buvo apribota pareiškėjų teisė, atsiradus nesutarimui dėl nuosavybės atkūrimo, keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Todėl negali būti pripažintas atsakovo sprendimas pagrįstu vien dėl to, kad pareiškėjų valia atsakovo sprendime atitinka jų pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes tokia valia galėjo būti keičiama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos konstatuota, kad atsakovas 2003-04-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurdamas nuosavybės teises į žemę iš esmės pažeidė pareiškėjų teises į nuosavybės atkūrimą, nes rėmėsi nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dokumentais, kuriuose pareiškėjos savo valios neišreiškė ir tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovo sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtas pažeidimas“. Administraciniai teismai konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo pažeistos administracinės procedūros, tačiau nenustatė kaip buvo pažeisti ieškovių interesai, kokia buvo jų tikroji valia ir kaip ji pasikeitė po 1999-09-06 po pretendentų susitarimo pasirašymo. Iš ieškinio nėra aišku ko siekia ieškovės reikalaudamos pripažinti atsakovių sandorius negaliojančiais. Jeigu ieškovės siekia gauti iš valstybės už atkuriamą žemę atlyginimą ekvivalentine natūra, tai jos turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žėmės ūkio ministerijos. Ieškovių skundų administraciniuose teismuose pagrindas buvo, kad joms nuosavybė buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko sprendimo projektų pagrindu, kuriuose jos valios neišreiškė bei buvo suklastoti parašai ant žemės sklypų ribų paženklinimo žemės sklypo planuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės iki šiol neginčijo J. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (namų valdą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o teismai nenustatinėjo ar atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą nuosavybės teisės buvo pažeistos. J. K. nuosavybės teisė į šį sklypą buvo atkurta pagal 2003-01-10 žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities viršininko sprendimo projekto pagrindu, ant kurių ieškovių parašų iš viso nėra, šių dokumentų ieškovės administraciniuose teismuose neginčijo. Administraciniai teismai prejudicinių faktų dėl šios sklypo (namų valdos) nenustatinėjo, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo 2003-04-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl J. K. grąžintos natūra 0,57 ha žemės sklypo (namų valdos) laikyti neteisėta. Todėl nėra pagrindo šioje dalyje pripažinti J. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą netesėtu. Atsakovė J. K. su savo vyru J. K. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė žemės sklype (namų valdoje) esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statiniais. Šios sutuoktinių nuosavybės pagrindas išrašas iš ūkinių knygų, 2002-07-25 (duomenys neskelbtini), Apylinkės seniūnijos pažymėjimas, 2002-08-06 Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registro centras

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti ar restitucija apskritai taikytina. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti. Taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijami paveldėjimo teisės liudijimas ir mainų sutartis ginčijami sandoriai ir kol jie nenuginčyti restitucija negalima. Šie atsakovių sandoriai yra teisėti ir jų pagrindu yra sąžiningai įgytas turtas (sąžiningumo prezumpcija nenuginčyta). Atsakovės I. K. sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta, todėl šiuo atveju restitucijos taikymas yra ribojamas. Ginčo žemė negali būti iš jos išreikalauta, nes šią žemę ji įgijo (kad ir neatlygintinai), tačiau pagal paveldėjimo santykius, t.y. šis sandoris atsirado iš juridinio fakto mirus jos sutuoktiniui J. K., kurio sąžiningumo prezumpcija irgi nėra paneigta.

Atsakovė J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, atsakovė yra atstovaujama atstovo, todėl byla nagrinėjama atsakovei J. K. nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovės J. K. atstovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, parodė, kad ieškinys turi būti atmestas. Atsakovės yra sąžiningos įgijėjos, ši prezumpcija nėra nuginčyta. Restitucija ne visais atvejais galima. Šiuo atveju valstybei žemė būtų grąžinta, kuri buvo naudojama 9 metus, apdirbama, ten pradėtos statybos, išduotas leidimas, investuota nemažai pinigų, todėl dėl restitucijos taikymo žymiai pablogėtų atsakovės J. K. padėtis. Mano, kad ieškovės neįrodė, kad mainų sutartis ir paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia jų teisėtus interesus ir kad jos negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškinys yra pareikštas ne tų asmenų, jei teismas manytų, kad ieškinys pagrįstas, tai restitucija yra negalima.

Atsakovė R. K.-A. atsiliepime į ieškinį (b.l. 145-147, t.1, 22-23, t.2; b.l.72-74, t.2), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškinys yra grindžiamas vieninteliu argumentu: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ šiuo metu yra panaikintas, todėl tiek 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2006-02-20 Mainų sutartis, kurią sudarė J. K. paveldėtoja I. K. ir kurios pagrindu buvo perduotas nekilnojamasis turtas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Ieškinyje nurodoma, kad Mainų sutartis prieštarauja imperatyvioms Konstitucijos, CK 4.7 str. 2 d. normoms, vienok ieškinyje nenurodomos konkrečios Konstitucijos normos, kurioms tokie sandoriai prieštarautų, nors ieškinio dalyko specifika tokio pobūdžio bylose ieškovėms kelia pareigą nurodyti konkretų sandorio prieštaravimą imperatyvams ir jį pagrįsti. Vertinant CK 4.7 str. 2 d. (išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai), kyla klausimas kokiu pagrindu yra teigiama, kad daiktai yra išimti iš apyvartos, tuo tarpu, kai jie yra ir akivaizdu, kad gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Jei remtis tokiu pagrindu ir teigti, kad daiktai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, tai šiuo atveju susiduriama su situacija, kuomet ieškinys yra pareikštas netinkamų ieškovių, kadangi pastarosios neturi jokio teisinio suinteresuotumo materialiniame teisiniame santykyje. Ieškovės nėra nei ginčijamų sandorių šalys, nei atkuriamos žemės (miško) savininkės, dėl to jos yra netinkamos ieškovės. Iš to išplaukia, kad materialioje teisėje ieškovėms (ieškinio patenkinimo atveju) nebus sukurtos jokios tiesioginės teisinės pasekmės, todėl teismas negali tenkinti ieškinio byloje, kurioje ieškovės neturi tiesioginės materialios reikalavimo teisės.

Vertinant ieškovių reikalavimą dėl restitucijos taikymo, tai akcentuotina, jog restitucija šiame teisiniame santykyje (ginčijant sandorius) apskritai nėra įmanoma. CK 4.96 str. 2 d. nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kadangi dalis žemės įgyta sandoriu R. K.-A. nuosavybėn, jos kaip sąžiningo įgijėjo teises saugo LR Konstitucija bei CK 4.96 str. nuostatos. Atsakovės sudaryta Mainų sandoris negali būti ginčijamas, nes ieškovės nėra ir negali būti laikomos asmenimis, kurie turi subjektinę teisę pareikšti ieškinį, jos nenurodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, imperatyvios normos, kuriai prieštarauja sandoris, sandorio nuginčijimas jokia apimtimi negalės nulemti ir nenulems turto Mainų sandorio objekto (nekilnojamojo daikto) teisinio statuso pakeitimo, daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo – R. K.-A. CK 4.96 str. prasme.

Atsakovė R. K.-A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, atsakovė kovės yra atstovaujama atstovo, todėl byla nagrinėjama atsakovei R. K.-A. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas tik administraciniu sprendimu, kuris priimtas dėl procedūrų pažeidimo ir nieko neminima apie parašų suklastojimą. Ieškinys nepagrįstas įrodinėjant atsakovės R. K.-A. nesąžiningumą, jos nesąžiningumas net neįrodinėjamas. Žemės sklypas nėra išimtas iš civilinės apyvartos, sklypą perkėlus į laisvosios žemės fondą, ieškovės neturės jokio praturtėjimo, praturtės tik valstybė. Tai valstybė ir turėtų teikti ieškinį. Ieškovės imasi reikšti reikalavimus, neturėdamos jokių valstybinių įgaliojimų, jokių pavedimų, jokių materialinių pasekmių tai ieškovėms nesukels. Restitucijos taikymas tik pablogintų atsakovės kaip sąžiningos įgijėjos interesus. Nesutinka, kad ieškovės yra pretendentės į ginčo žemės sklypą, bet sutinka, kad yra panaikintas aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovės gali kitais būdais realizuoti savo teises, t.y. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad į analogiškos apimties žemės sklypą joms būtų atkurtos teisės.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (b.l.166-169, t.1) nurodė, kad su ieškiniu sutinka. 2011-04-07 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-394/2011 panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1087-142/2012 panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. K.“ ir 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“. Teismai vertindami aukščiau nurodytų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų teisėtumą rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-10-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo 2002-12-16 aktuose, žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planuose pasirašė ne pareiškėjos. Teismai padarė išvadą, kad minėtais sprendimais pažeistos pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis suklastotais dokumentais. Teismai pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai yra neteisėti ir nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija priimdama minėtus sprendimus nežinojo, kad jie priimami remiantis suklastotais dokumentais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1087-142/2012 yra nustatyta, kad su ginčo sprendimais susiję žemės sklypai (jų dalys) pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėjo J. K. ir pagal mainų sutartį perėjo R. K.-A.. Ieškovių pareikšti reikalavimai dėl minėtų 2006-02-20 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2004-04-23 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais vertintini kaip papildomi (išvestiniai) reikalavimai, kuriais siekiama buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo. Todėl pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais bus atkurta buvusi iki teisės pažeidimo padėtis ir minėti žemės sklypai bus pervesti į laisvą žemės fondą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus vykdomas iš naujo.

Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 04 02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“ atkūrė J. N. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha žemės, grąžinant natūra 1 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios nuosavybės teise su I. K. (1 ha) ir J. K. (3,85 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (adm. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 127, t.1).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 04 02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ atkūrė J. K. nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,42 ha žemės, grąžinant natūra 0,57 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai) ir 3,85 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)– 3,25 ha; Nr. (duomenys neskelbtini)-0,60 ha) bendrosios nuosavybės teise su I. K. (1 ha) ir J. N. (1 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (adm. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 122, t.1).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 04 02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“ atkūrė I. K. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha žemės, grąžinant natūra 1 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) -0,42 ha; Nr. (duomenys neskelbtini)-0,58 ha) bendrosios nuosavybės teise su J. N. (1 ha) ir J. K. (3,85 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (adm. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 126, t.1).

Kaip nustatyta byloje, 2004-04-23 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ojo notarų biuro notarė V. P. išdavė J. K. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu J. K. po J. (J.) K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tame tarpe, 6000/17600 dalis žemės sklypo, kurio plotas 1.7600 ha, miško plotas 1.7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)); 32500/40900 dalis žemės sklypo, kurio plotas 4.0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)); 0.5700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 57-109, 110, t.1).

2006-02-20 J. K. ir R. K. – A. sudarė mainų sutartį (toliau – mainų sutartis), pagal kurią J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančią 10000/40900 dalį žemės sklypo, 4.0900 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini), perdavė R. K. – A. mainais už R. K. – A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) mainų sutartyje nurodyta, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 27194 Lt, pagrindas – valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2006-02-15, Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad sutarties šalys mainomą dalį žemės sklypo įvertina 34000 Lt, o mainomą automobilį įvertina 14000 Lt; kadangi mainomi daiktai yra nelygiaverčiai, R. K. – A. grynais pinigais sumokėjo J. K. 20000 Lt priemoką prieš pasirašant ir patvirtinant minėtą sutartį; mainų sutartyje nurodyta, kad 10000/40900 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. K. pagal 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.112-114, 115-127, t.1).

LVAT 2011 04 07 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“ (LVAT bylos Nr. A-261-394/2011); LVAT sprendime nurodyta, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projekte, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo 2002 12 16 akte, taip pat žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiškėjos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 10 12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrodyta, kad minėtuose dokumentuose pasirašė ne pareiškėjos. Konstatuojama, kad ši aplinkybė yra reikšminga vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pirmosios instancijos teismas privalėjo ją ištirti. Atsakovas 2003-04-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurdamas nuosavybės teises į žemę iš esmės pažeidė pareiškėjų teises į nuosavybės teisių atkūrimą, nes rėmėsi nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dokumentais, kuriuose pareiškėjos savo valios neišreiškė ir tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovo sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtas pažeidimas. Todėl tai yra pagrindas panaikinti atsakovo sprendimą, nes tuo buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (adm. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 140-147).

2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1087142/2012, patenkino pareiškėjų I. K. ir J. N. skundą ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“; 2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodyta, kad nustatyta, kad su ginčo sprendimais susiję žemės sklypai (jų dalys) pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėjo J. K. ir pagal mainų sutartį perėjo R. K.-A. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, b. l. 26-30); šiuo sprendimu asmeninės nuosavybės teisė, įgyta pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir mainų sutartį, nėra keičiama. Kol nurodyti sandoriai nėra nuginčyti, šis teismo sprendimas nekeičia minėtų nuosavybės teisinių santykių ir asmeninės nuosavybės teise nurodytiems asmenims priklausantys žemės sklypai negali pereiti į laisvos žemės fondą kaip aiškina atsakovė savo atsiliepime“; LVAT 2012-09-26 nutartimi 2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas (adm. byla Nr. I-1087, b. l. 10-15, 71-77, t.2).

Teisė kreiptis į teismą turi procesinę teisinę formą ir materialinį teisinį turinį. Procesiniu teisiniu aspektu teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o ši suinteresuoto asmens teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį. Ieškinio turinį apibūdina jo dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas (dalykas). Ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), kad jo materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog teismams panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu ieškovėms ir J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (mišką), o po minėtų administracinių aktų priėmimo, buvo sudaryti žemės ginčo sandoriai, kurių pagrindu žemės sklypai perleisti kitiems asmenims, ieškovės ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savo teisių pažeidimo pašalinimo, t.y. dėl dalies paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo bei mainų sutarties pripažinimo negaliojančiais. Todėl atmestini atsakovių atstovų nurodyti argumentais, jog ieškovai yra netinkami.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; kt.). Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; kt.). Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

CK 4.96 str.3d. numato, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Tai taikoma ir kilnojamiems, ir nekilnojamiems daiktams. Kaip nustatyta byloje, atsakovė J. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) paveldėjo, tame tarpe, pastarajam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 6000/17600 dalis žemės sklypo, kurio plotas 1.7600 ha, miško plotas 1.7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio plotas 4.0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)); 0.5700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kadangi LVAT 2011 04 07 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“ ir 2012-04-12 Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“, nes, kaip konstatavo teismai, buvo pažeistos pagrindinės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, todėl, teismo nuomone, šie žemės sklypai (jų dalys) negalėjo būti pripažinti kaip priklausę J. K. ir galintys būti tinkamu paveldėjimo dalyku (Civilinio kodekso 5.2str.). Kadangi atsakovė J. K. paveldėjo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, jų dalis, kuriuos palikėjas - jos sutuoktinis įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos, toliau – Atkūrimo tvarkos (patv. 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 103, 107 p. p., Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (patv. 1998-04-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), toliau – Metodikos 111, 112 p. p. reikalavimus, todėl aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (jų dalys), negalėjo būti paveldėjimo dalyku ir paveldimas, todėl ginčijamas dalyje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu, kaip sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.1d.). Todėl, tenkintinas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriuo J. K., mirusio 2004-01-04, nekilnojamąjį turtą – 6000/17600 dalis žemės sklypo, kurio plotas 1.7600 ha, miško plotas 1.7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)); 32500/40900 dalis žemės sklypo, kurio plotas 4.0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)); 0.5700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas 2003-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini)) – paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė J. K.. Pripažinus ieškovo prašomus žemės sklypo perleidimo sandorius negaliojančiais, teismas savo iniciatyva ( ex officio) turi taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnis), tai yra grąžinti šalis į buvusią iki sudarytų sandorių padėtį. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagal įstatymą yra neatlygintinis sandoris, todėl CK 4.96 str. 3 d. prasme, pripažinus negaliojančiu dalyje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paminėti žemės sklypai (jų dalys) turi būti išreikalaujami iš atsakovės J. K. valstybei.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2006-02-20 J. K. ir R. K. – A. sudarė mainų sutartį (toliau – mainų sutartis), pagal kurią J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančią 10000/40900 dalį žemės sklypo, 4.0900 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), perdavė R. K. – A. mainais už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) mainų sutartyje nurodyta, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 27194 Lt, pagrindas – valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2006-02-15, Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad sutarties šalys mainomą dalį žemės sklypo įvertina 34000 Lt, o mainomą automobilį įvertina 14000 Lt; kadangi mainomi daiktai yra nelygiaverčiai, R. K. – A. grynais pinigais sumokėjo J. K. 20000 Lt priemoką prieš pasirašant ir patvirtinant minėtą sutartį; mainų sutartyje nurodyta, kad 10000/40900 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso J. K. pagal 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovė J. K. nuosavybės teise, 2004-04-23 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo 32500/40900 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4.0900 ha bendro ploto, esančio, (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tai ji negalėjo perduoti 10000/40900 dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4.0900 ha bendro ploto, esančio, (duomenys neskelbtini) sav., kito asmens – atsakovės R. K. – A. nuosavybėn 2006-02-20 tarp atsakovių J. K. ir R. K. – A. sudarytos mainų sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, todėl 2006-02-20 tarp atsakovių J. K. ir R. K. – A. sudaryta mainų sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina neteisėta. Todėl atsakovė R. K.-A. įpareigotina grąžinti 10000/40900 dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4.0900 ha bendro ploto, esančio, (duomenys neskelbtini), valstybei, o atsakovė J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigotina grąžinti R. K.-A., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) priemoką.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė J. K. žemės sklypus (jų dalis) įgijo neatlygintinai ginčijamo dalyje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, todėl ji negali ginti savo teisių remdamąsi sąžiningo įgijėjo instituto normomis. Jokių įrodymų, kad dėl restitucijos taikymo atsakovės R. K.-A. atžvilgiu jos padėtis pablogėtų į bylą nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja, tai nustatyta CK 1.80 str. 2 d. Šioje normoje nenurodyta, jog restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. Pagal CK 1.80 str. 3d., restitucija taikoma pagal CK VI knygos normas. CK 6.145 str. 2 d., nustatyta, kag ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šiose normose nėra nuostatos, kad niekinio sandorio atveju restitucija netaikoma sąžiningam įgijėjui. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini atsakovių atstovų nurodyti argumentai, jog atsakovės laikytinos sąžiningomis įgijėjomis.

Atsakovės J. K. atstovo argumentai, apie J. K. suformuotą namų valdą ginčo žemės sklype, atliekamą gyvenamojo rekonstrukciją po nuosavybės teisių atkūrimo yra nesusiję su nagrinėjama byla ir neturi teisinės reikšmės, nes, kaip jau paminėta, administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo atkurtos ieškovėms ir J. K. nuosavybės teisės į žemės sklypus yra panaikinti teismų sprendimais.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovėms priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: 144 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,75 Lt už dokumentų kopijas, viso – 2144,75 Lt bei valstybei – 1020 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovės buvo atleistos ir 69,65 Lt pašto išlaidų, viso – 1089,65 Lt (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260 -270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis 2004-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės V. P., dalis, pagal kurias J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 6000/17600 dalis žemės sklypo, kurio plotas 1.7600 ha, miško plotas 1.7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 32500/40900 dalis žemės sklypo, kurio plotas 4.0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio plotas 0.5700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją:

įpareigoti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei 6000/17600 dalis žemės sklypo, kurio plotas 1.7600 ha, miško plotas 1.7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 32500/40900 dalis žemės sklypo, kurio plotas 4.0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio plotas 0.5700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006-02-20 Mainų sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ojo notarų biuro notarės V. P., kuria J. K. išmainė 10000/40900 dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4.0900 ha bendro ploto, esančio, (duomenys neskelbtini), į automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K..

Taikyti restituciją natūra:

įpareigoti R. K.-A., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei 10000/40900 dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4.0900 ha bendro ploto, esančio, (duomenys neskelbtini);

įpareigoti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. K.-A., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) priemoką.

Priteisti iš atsakovių J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K.-A., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovėms J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2144,75 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 75 ct.) bylinėjimos išlaidų, t.y. iš kiekvienos atsakovių po 1072,37 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt du litus 37 ct.).

Priteisti iš atsakovių J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K.-A., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 1020 Lt žyminio mokesčio ir 69,65 Lt pašto išlaidų, viso – 1089,65 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus 65 ct.) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvienos iš atsakovių po 544,82 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus 82 ct.).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė