Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams A. Š. ir A. D. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju, šalių sudaryta lizingo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ginčo dėl to nėra. Nors atsakovas ginčijo nesumokėtą finansavimo sumą, tačiau reikalavimo pripažinti lizingo sutartį prieštaraujančia sąžiningumo kriterijams nepareiškė, taip pat neginčijo atskirų sutarties sąlygų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo sutarties šalys tiek vykdydamos sutartį, tiek ją nutraukus yra saistomos bendrųjų sąžiningumo (CK 6.158 straipsnis) ir sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnis) imperatyvų. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. (LAT 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

Atsakovas nurodė, kad Automobilį pristatęs į pradinio kreditoriaus nurodytą vietą, jis buvo važiuojantis, jokių gedimų, trukdančių jį eksploatuoti, neturėjo. Atsakovas žinojo, kad Automobilis bus realizuotas (jam buvo žinoma pradinė Automobilio pardavinėjimo kaina- 5950 Eur), tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, t. y. surasti transporto priemonės įsigijimui pirkėjų už siūlomą kainą (kuri atitiktų jo lūkesčius). Automobilis teismo vertinimu buvo parduotas per optimalų terminą, jo ilgesnis pardavinėjimas būtų sudaręs prielaidas dar mažesnės kainos gavimui ir tuo pačių atsakovo nuostolių padidėjimui. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pradinio kreditoriaus, lizingo davėjo elgesys, po lizingo sutarties nutraukimo, buvo sąžiningas, tuo tarpu Atsakovo elgesys, nutraukus Sutartį, pasireiškė pasyvumu, nesidomėjimu, nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti nuostolius, todėl šalys turi atlyginti nuostolius, susijusius su lizingo sutarties nutraukimu.

Papildomas išlaidas, kaip nurodoma 2017 m. spalio 26 d. ieškovės prašyme (e. b. l. 45- 47) sudaro 194,91 Eur Automobilio paieškos išlaidos, 147,68 Eur Automobilio tralavimo išlaidos, 235,00 Eur Automobilio remonto išlaidos (sąskaitos pridedamos), 174,24 Eur Automobilio pardavimo išlaidos, 171,82 Eur Automobilio saugojimo išlaidos, ir 302,72 Eur delspinigiai po Sutarties nutraukimo iki Automobilio pardavimo (0,05% per dieną). Perskaičiavus šias išlaidas nustatyta, kad bendra jų suma yra 1226,37 Eur, o ne ieškovės nurodoma 1176,93 Eur.

194,91 Eur Automobilio paieškos išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2015 m. sausio 1 d. transporto priemonių išieškojimo sąnaudų nustatymo tvarką (e. b. l. 48), kurių 5 p. nurodyta, kad šios išlaidos vidutiniškai sudaro 194,91 Eur. Tačiau ieškovė šių išlaidų neįrodė, nes byloje nėra pateikta jokių realių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Nors pradinis kreditorius ir siuntė atsakovams pranešimus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokios realios išlaidos dėl to buvo patirtos, ieškovė jų nepateikė (CPK 178 str.). Vertindamas kitas išlaidų išklotinėje nurodytas išlaidas, t. y. darbuotojo darbo vietos kainą (atlyginimas, ryšys, kuras, komandiruotės ir pan. ) teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, kadangi normaliai įmonės veiklai užtikrinti, kaip ir bet kuriai kitai veiklai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei- komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su pradinio kreditoriaus veikla atsakovų atžvilgiu. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovai privalo finansuoti Ieškovės tiesioginę veiklą (darbuotojų atlyginimą, darbo priemones ir pan.). Todėl reikalavimas dalyje dėl 194,91 Eur Automobilio paieškos išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

174,24 Eur Automobilio pardavimo išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, 174,24 Eur sumai (e. b. l. 49). Nors Sutarties 6.6 punkte nurodoma, kad lizingo gavėjas privalo sumokėti Mogo išlaidas, susijusias su atliktais skolos išieškojimo veiksmais, tačiau tai nepaneigia, kad ieškovas gali nepateikti jokių rašytinių įrodymų, nurodančių, kokios tai konkrečiai išlaidos, kaip jos susidarė, taip pat nepateikti įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė tokias išlaidas realiai būtų patyrusi (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai prašymas dėl šių išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

147,68 Eur Automobilio tralavimo išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras, 20,00 Eur, 21,78 Eur ir 85,90 Eur sumai (e. b. l 52, 54, 57). Sutarties 9.11 p. numatyta, kad lizingo gavėjas privalo perduoti transporto priemonę, pristatydamas ją į UAB „mogo LT“ nurodytą vietą. Bylos duomenimis Automobilis UAB „mogo LT“ buvo pristatytas į Kauno mieste esančią Automobilio stovėjimo aikštelę. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „mogo LT“ būtų reikalavusi pristatyti Automobilį į Vilniaus miestą. Teismo vertinimu, atsakovą tinkamai informavus apie tokio dydžio Automobilio tralavimo išlaidas, pastarasis būdamas bent minimaliai rūpestingas ir atidus, neabejotinai būtų pasirinkęs Automobilį pristatyti į Vilnių (atstumas nuo Kėdainių iki Vilniaus apie 130 km., iki Kauno apie 50 km.). Taigi ieškovė neįrodė, kad UAB „mogo LT“ reikalavo atsakovo pristatyti Automobilį į Vilnių, o atsakovui pastarąjį pristačius į Kaune esančią UAB „mogo LT“ aikštelę, toks Automobilio pristatymas laikytinas tinkamu. Pažymėtina, kad ir pati Sutartis taip pat buvo sudaryta Kauno mieste, UAB „mogo LT“ Kauno skyriuje (e. b. l. 19, 33, 38). Teismas pažymi, kad sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgus į išdėstytą reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas ir atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Atitinkamai netenkintinas ir prašymas priteisti 235,00 Eur Automobilio remonto išlaidas. Nors ieškovas pridėjo sąskaitą faktūrą, dėl 55,00 Eur už signalizacijos atjungimą, tačiau pastaroji net nei vienos iš šalių nepasirašyta (e. b. l. 51), be to apie šią sumą nebuvo užsiminta atsakovo ir UAB „mogo LT“ susirašinėjime (e. b. l. 150), vykusiame po Automobilio pardavimo. Atitinkamai nepasirašyta ir kita ieškovės pateikta sąskaita, 180 Eur sumai (e. b l. 59). Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad Automobilio signalizacija buvo veikianti, o pats Automobilis jokių trūkumų, trukdančių jį eksploatuoti, neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui palikus Automobilį Kaune esančioje aikštelėje, su atsakovu būtų buvę susisiekta ir jam pranešta apie Automobilio defektus, dėl kurių jis būtų turėjęs bent galimybę pareikšti prieštaravimus. Todėl toks UAB „mogo LT“ elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis CK 6.200 str., reikalavimus, dėl ko visa dėl to kylančią neigiamų pasekmių atsiradimo riziką turi prisiimti UAB „mogo LT“, arba jo reikalavimo teisių perėmėjas- ieškovė. Atsižvelgus į tai ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas. Be to pastebėtina, kad viena iš PVM sąskaitų faktūrų datų, išrašytų dėl Automobilio pervežimo Vilniaus mieste, neatitinka PVM sąskaitų faktūrų datų dėl Automobilio remonto darbų Vilniaus mieste (Automobilio remontas birželio 1 d., liepos 1 d. (e. b. l. 51, 59), o Automobilio pervežimas gegužės 25 d., birželio 1 d (e. b. l. 52, 54).

Ieškovė prašyme (e. b. l. 45- 47) nurodė, kad atsakovui, vadovaujantis Sutarties 13.6 p. paskaičiuoti 302,72 Eur delspinigiai po Sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo, po 0,05% per dieną. Tuo tarpu minimas Sutarties 13.6 p. numato tik tai, kad lizingo gavėjui vėluojant perduoti 9.11 p. nurodytos būklės ir kompektiškumo Automobilį, mokamos 0,05 proc. netesybos nuo transporto priemonės pirkimo kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kada Automobilis perduotas pradiniam kreiditoriui (PVM sąskaita faktūra, susijusi su Automobilio pervežimu iš Kauno į Vilnių, išrašyta 2017 gegužės 2 d.), t. y. 19 dienų po Sutarties nutraukimo, už kurias ieškovė galėtų paskaičiuoti 0,05 proc. delspinigius. Pažymėtina, kad atsakovas privalėjo grąžinti Automobilį per 2 dienas nuo Sutarties nutraukimo (e b. l. 12), tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kada šį pranešimą atsakovas realiai gavo. Atsižvelgus į tai prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas pažymi, kad ieškovės nurodoma 3173,52 Eur suma susideda iš nesumokėtos finansavimo sumos ir papildomų 1176,93 Eur išlaidų, patirtų po transporto priemonės pardavimo (e. b. l. 17, 45- 47), kurias teismas atmetė. Atsižvelgus į tai laikytina, kad nesumokėta finansavimo suma yra 1996,59 Eur (3173,52 Eur (e. b. l. 17) – 1176,93 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą, tai, kad atsakovas laiku nemokėjo įmokų, Sutartis nutraukta, vadovaujantis lizingo sutarties 7.1., 13.2 punktų nuostatomis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 1996,59 Eur suteikto ir nepadengto finansavimo sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.574 straipsnis, 6.567 straipsnis).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarties 7.1. punktas numato, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 40,2 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos. Ieškovė prašo priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 13 dienos iki 2017 m. spalio 10 d. Kadangi Automobilis 2017 m. liepos 5 d. buvo parduotas, o už jį gauta suma turėjo būti įskaityta pagal Sutarties 6.11. p. nuostatas, pagal kurią gauta suma turėjo būti paskirstyta pirma eile dengiant išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti lizingo gavėjo prievolę pareiškimu ir vykdymu, antroje palūkanas, trečioje netesybas ir tik ketvirtoje pagrindinę prievolę, todėl nesumokėta palūkanų dalis iki 2017 m. liepos 5 d. (Automobilio pardavimo), atsižvelgus į pranešime nurodomą įsiskolinimą (e. b. l. 17), turėjo būti sudengta visiškai. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovų ieškovei priteisiamos 213,30 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos jas skaičiuojant nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos nuo Automobilio pardavimo iki ieškinio surašymo dienos (3173,52 Eur- 1176,93 Eur) x 40,2 proc. x 97 d. (nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. spalio 10 d.), bei 40,2 proc. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 1996,59 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2017 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo- CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.567 straipsnio 1 dalis, 6.574 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 13.2. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgus į išdėstytą iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 96,79 Eur delspinigių ((3172,52 Eur – 1176,93 Eur) x 0,05 proc. x 97 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).

Nors Atsakovas A. Š. 2018 m. sausio 23 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. l. 129), tačiau šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Iš atsakovų priteista 2306,68 Eur suma, reikalavimai buvo keliami dėl 4237,13 Eur sumos priteisimo, t. y. patenkinta 54,44 proc. reikalavimų, nuo kurių buvo sumokėtas žyminis mokestis. Todėl ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies, iš atsakovų, lygiomis dalimis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei sumokėjus 95 Eur žyminį mokestį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 25,86 Eur.

Atsakovas A. Š. nuo pašto išlaidų priteisimo, atleistas (e. b. l. 129).

Iš atsakovės A. D., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos pašto išlaidos- 6,05 Eur suma- CPK 92, 96 straipsniai.

Iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos pašto išlaidos- 5,07 Eur suma, ir 99,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos (2018 m. kovo 15 d. pateikta pažyma) (182,00 Eur * 54,44 proc.)- CPK 92, 96 straipsniai,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 – 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1996,59 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 59 centų) skolą, 213,30 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 30 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 96,79 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 79 ct) delspinigius, 40,2 proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 1996,59 Eur sumos nuo 2017 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. ir atsakovės A. D., iš kiekvieno atskirai, po 25,86 Eur (dvidešimt penkis eurus 86 ct) žyminio mokesčio ieškovei „PlusPlus Capital“ AS.

Priteisti iš atsakovės A. D., 6,05 Eur (šešis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo „PlusPlus Capital“ 5,07 Eur (penkis eurus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis– bylinėjimosi išlaidos) ir 99,08 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 08 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis– įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.