Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės direktoriui V. Ž., ieškovės atstovei advokatei Laimai Razvickienei, atsakovės atstovui V. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Vinbarta“ (toliau – UAB „Vinbarta“) patikslintą ieškinį atsakovei Č. I. dėl skolos už rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje surinkta medžiaga bei dalyvaujančiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė Č. I. kartu su sutuoktiniu V. I. nuosavybės teisėmis iki V. I. mirties valdė po 13/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/19548 duomenimis (1 t., b. l. 55) nustatyta, kad 2013 m. mirus V. I., jo dukrai A. P. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui priklausiusias 13/50 dalių minėto pastato. Atsakovės dukters (atstovės) A. P. ir sūnaus (liudytojo) A. I. paaiškinimais nustatyta, kad gyvenamojo namo instaliacija buvo pasenusi ir nesaugi, todėl buvo nuspręsta ją pakeisti gyvenamojo namo dalies viduje, o apskaitos skaitiklį iškelti iš vidaus į namo išorę. Atsakovės sūnus A. I. 2015 m. vasarą kreipėsi į ESO darbuotoją (liudytoją) V. G. tikslu išsiaiškinti, ar yra galimybė iškelti elektros skaitiklį į namo išorę, o šis atsakė, kad tam jokių kliūčių nėra. Ieškovės direktoriaus V. Ž. paaiškinimu bei liudytojo A. I. parodymais nustatyta, kad A. I. kreipėsi į ieškovės direktorių V. Ž. su prašymu atlikti atsakovės namuose elektros darbus (iškelti apskaitos skaitiklį ir namo viduje koridoriuje ir virtuvėje atlikti elektros instaliacijos darbus: pastatyti apšvietimo skydelį, sumontuoti naujus apšvietimo kabelius, išgręžti skyles rozetėms ir išjungėjams, sumontuoti rozetes ir išjungėjus, priduoti apskaitą ESO). Susitarimo momentą šalys nurodo skirtingą, V. Ž. nurodo, kad žodinė sutartis buvo sudaryta 2015 m. sausio mėn., o A. I. – kad birželio mėn. V. Ž. paaiškinimu jis dėl sutarties esminių sąlygų (darbų apimties ir kainos) tarėsi su A. I., tačiau šalia dalyvavo ir atsakovė, o A. I. parodė, kad susitarimo momentu jis namie buvo vienas, o jo mama (atsakovė) V. Ž. nematė, nes tuo metu jai klinikose buvo daroma akių operacija. Tą aplinkybę, kad 2015 m. vasaros metu Č. I. buvo gydoma klinikose patvirtino pati atsakovė bei jos vaikai A. P. ir A. I..

Byloje pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, vienareikšmiškai patvirtina, kad senas elektros skaitiklis 2015 m. vasaros-rudens laikotarpiu buvo perkeltas iš namo vidaus į namo išorę ir šiuos darbus atliko ieškovės darbuotojai. 2016 m. spalio 10 d. ESO pranešimu (1 t., b. l. 18) nustatyta, kad elektros skaitiklis po rekonstrukcijos ESO plombomis buvo plombuotas 2015 m. spalio 30 d., t. y. darytina išvada, kad minėti darbai buvo atlikti iki 2015 m. spalio 30 d.

Atsakovės atstovės A. P. paaiškinimu nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo mėn. ji atvykusi į namus rado netvarkingai atliktus elektros instaliacijos darbus viduje: laidai kabėjo netvarkingai sujungti, prisilietus – krėtė elektra, įjungus elektrą – išmušdavo automatuką ir kt. Todėl ji 2015-09-26 per ESO iškvietė elektriką į namus, atvyko UAB „Mano būstas LT“ darbuotojas T. T., kuris pradžioje nenorėjo taisyti padarytų darbų trūkumų (nebuvo nei projekto, nei plano), tačiau, kadangi užsakymas buvo registruotas, jis pastato viduje ištaisė ir atliko vidaus instaliacijos darbus. Liudytojo T. T. parodymais nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. atvyko į objektą, kuriame keitė pagrindinį įvadą nuo plombuotos dėžutės iki paskirstymo dėžutės name, nes perkeliant elektros skaitiklį, šis senas aliuminis laidas nebuvo pakeistas. Liudytojo T. T. paaiškinimu, tuo metu name buvo pravesti laidai, tačiau dalis jų buvo pravesti netvarkingai, todėl turėjo trūkumus taisyti. Pastatytą apšvietimo skydelį teko pakeisti, nes jis buvo netvarkingas ir netalpus (sename buvo keturi automatukai, o jis pastatė dešimt). Laidai į šį skydelį buvo suvesti netvarkingai, todėl jis iš naudo juos pajungė. Jis sudėjo į išgręžtas skyles dėžutes, rozetes ir jungiklius. Darbai buvo baigti 2015 m. spalio 1 d. Atstovė A. P. apie darbų užbaigimą telefonu 2015-10-06 pranešė ESO ir paprašė atvykti į objektą ir uždėti apskaitos prietaiso plombas. Kaip jau minėta, reaguojant į šį pranešimą, plombos buvo uždėtos 2015-10-30. Visas šias atsakovės atstovės ir liudytojo T. T. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2015-10-01 užsakymas atlikti darbus. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. V15-350523, ESO 2017-06-23 raštas Nr. 3011-SK-289 (2 t., b. l. 11-16). Už atliktus darbus atsakovės atstovė sumokėjo UAB „Mano būstas LT“ pagal 2015-10-07 pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MBLT15-12053 457,66 Eur (1 t., b. l. 22, 23).

Ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atliktų darbų aktą surašė 2016 m. vasario 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po darbų pabaigos, o išsiuntė atsakovei paštu šį aktą kartu su raginimu sumokėti tik 2016 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po darbų pabaigos (1 t. b. l. 5-7). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktų darbų aktas ir prašymas priimti darbus buvo pateikti atsakovei įstatymo nustatyta tvarka iš karto po darbų atlikimo, kad ji turėtų galimybę priimti darbus, ir nenustačius jų trūkumų, už juos sumokėti. Nei atsakovei, nei jos sūnui A. I. nebuvo pateikta ir lokalinė sąmata (1 t., b. l. 43), kuri buvo atspausdinta tik 2016-11-21 ir pateikta tik teismui kartu su patikslintu ieškiniu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.). Šioje byloje yra vertinama, ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės visiško atsiskaitymo už atliktus darbus pagal žodinę vartojimo rangos sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šioje normoje nustatyta, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė atsakovės ir jos atstovės A. P. namuose atliko statybos rangos darbus (elektros skaitiklio iškėlimo, montavimo, bei tam tikrus vidaus instaliacijos darbus), tai patvirtino ir liudytojai A. I., M. G., D. Ž. bei V. G.. Elektros skaitiklio iškėlimo faktą pripažino ir atsakovė Č. I. bei jos atstovė A. P.. Darbai buvo atlikti namo savininkų atsakovės ir jos atstovės naudai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl esminių sutarties sąlygų ieškovė tarėsi būtent su atsakove Č. I., kad jai buvo perduotas atliktų darbų rezultatas ir visi dokumentai, susiję su atliktais darbais (darbų sąmata, atliktų darbų aktas, sąskaita faktūra, dokumentai, patvirtinantys darbų pridavimą ESO ir kt.) ir kad atsakovė priėmė darbus, arba atsisakė juos priimti dėl atliktų darbų trūkumų.

Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga .

Atsižvelgiant į žodinį sutartinių santykių pobūdį, šioje byloje nėra nustatyta, kad šio sandorio šalys yra UAB „Vinbarta“ ir atsakovė Č. I., nors sutarties dalykas – elektros instaliavimo darbai, buvo atlikti atsakovės naudai. Pati atsakovė neigia sutarties su ja sudarymo faktą, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas A. I., kuris parodė, jog ieškovė dėl elektros darbų apimties tarėsi ne su atsakove, o su juo, be to ieškovės direktorius V. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad dėl sutarties sąlygų jis tarėsi ne su atsakove, o su jos sūnumi A. I., todėl darytina išvada, kad atsakovė nebuvo sutarties šalis ir sudaryta žodinė sutartis jai nesukūrė pareigų. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovės direktorius V. Ž. nurodė, kad sąskaitos neišrašė, nes nežinojo, kam ją išrašyti, t. y. ieškovė pati nebuvo įsitikinusi su kuo ji yra sudariusi sutartį. Šiuo konkrečiu atveju taikytina sutarties uždarumo principo išimtis - sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), kai iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, šiuo atveju – atsakovei. Taigi teismo aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagal ieškovės ir liudytojo A. I. sudarytą žodinę sutartį atsakovė Č. I. įgijo reikalavimo teisę dėl ieškovės prievolės vykdymo, tačiau įstatymas nenumato, kad trečiasis asmuo, kurio naudai buvo sudaryta sutartis, turėjo pareigą šią sutartį įvykdyti. Atsakovei šiuo atveju buvo nežinomos esminės sutarties sąlygos, susijusios su darbų apimtimi ir kaina, ji už atliktus darbus neketino mokėti, nes elektros darbus (kaip nurodė A. I. ir A. P.) iš savo asmeninių lėšų finansavo A. P.. Be to ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl atliktų darbų priėmimo, nepateikė jai numatomų atlikti darbų ir medžiagų sąmatos, nesiūlė pasirašyti atliktų darbų priėmimo akto (kuris atsakovei buvo išsiųstas paštu tik 2016-05-16), nepateikė jai PVM sąskaitos faktūros, neperdavė darbų rezultato ir dokumentacijos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jog ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš žodinės vartojimo rangos sutarties, todėl ieškovės reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Konstatavus anksčiau nurodytą aplinkybę, tampa neaktualūs šalių argumentai dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, tačiau teismas trumpai pasisako dėl kai kurių statybos rangos sutarties sąlygų būtinumo ir jų vykdymo.

Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje neįrodė sutarties sudarymo momento ir darbų įvykdymo terminų. Tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje bei teismo posėdyje ieškovės direktorius negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti sutarties sudarymo datos: pradiniame ieškinyje nurodo, kad sutartis sudaryta 2016 m. sausio mėn., patikslintame ieškinyje – 2015 m. sausio mėn., o teismo posėdžio metu V. Ž. patikslino, kad galutinis susitarimas buvo 2015 m. liepos mėn. Ieškovė taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada darbai faktiškai buvo atlikti; pradiniame ieškinyje nurodo, kad – 2016-02-10, patikslintame – kad darbai buvo pradėti 2015 m. liepos mėn. ir vyko rugpjūčio-rugsėjo mėn., o teismo posėdžio metu įmonės direktorius paaiškino, kad darbus pradėjo rugsėjo mėn., po to patikslino, kad liepos pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradiniame ieškinyje nurodyta sutarties sudarymo data (2016 m. sausio mėn.) ir darbų atlikimo terminas (2016-02-10) buvo patikslinti tik po atsakovės atsiliepimo su rašytiniais įrodymais pateikimo, kuriais buvo paneigtos ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybes.

Antra, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė įsipareigojo pasirašyti atliktų darbų aktą ir sumokėti už atliktus darbus. Kaip jau minėta, ieškovė nei atsakovei, nei A. I. po darbų (kurie nebuvo užbaigti) atlikimo nepateikė atliktų darbų akto (aktas buvo išsiųstas paštu 2016-05-16), prieš tai nebuvo suderinta nei su atsakove, nei su kita sutarties šalimi numatomų atlikti darbų ir medžiagų kaina, sąmata kitai sutarties šaliai pateikta nebuvo. Tai posėdžio metu patvirtino ir ieškovės direktorius V. Ž.. CK 6.676 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Konkrečiu atveju byloje nėra jokių įrodymų, pavirtinančių, kad ieškovė perdavė darbus kitai sutarties šaliai, be to pažymėtina, kad darbai nebuvo užbaigti (neįrengti jungikliai su rozetėmis), todėl neaišku, nuo kurio momento kitai sutarties šaliai (užsakovui) atsirado pareiga sumokėti už nebaigtus darbus. Pažymėtina, kad ieškovei nepateikus užsakovui tinkamai parengtos dokumentacijos (atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą, dokumentus, patvirtinančius, kad darbai priduoti ESO ir kt.), šis atitinkamai negalėjo pareikšti ir pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, bei nustatyti terminą jiems ištaisyti. Tai, kad dalis darbų buvo atlikti netinkamai, patvirtina ta aplinkybė, jog pastato savininkai 2015 m. rugsėjo mėn. užregistravo ESO elektriko iškvietimą į namus, kuris ištaisė ieškovės padarytų darbų trūkumus, kas sąlygojo užsakovų papildomas išlaidas – nuostolius.

Trečia, ieškovė yra juridinis asmuo, kurio finansinę ir ūkinę veiklą reglamentuoja įstatymai. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas turi būti įforminamas PVM sąskaita faktūra. Asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, turi pareigą registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo, o PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Konkrečiu atveju ieškovė, kaip ūkinę veiklą vykdantis subjektas, privalėjo kartu su atliktų darbų aktu nedelsiant pateikti užsakovui ir įstatymo nustatyta tvarka išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau tokia sąskaita nei su aktu, nei apskritai nebuvo pateikta, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar ieškovės atliktos paslaugos ir turėtos sąnaudos buvo tinkamai įtrauktos į įmonės apskaitą, nes teismui nepateikti jokie su užsakovu suderinti apskaitos dokumentai. Kaip jau minėta, ieškovė ir pati pripažino sąskaitos nepateikimo kitai sutarties šaliai faktą.

Ketvirta, ieškovė, žinodama, kad darbai iki galo neužbaigti, visiškai nepagrįstai į lokalinę sąmatą (kuri parengta tik 2016-11-21), įtraukė neatliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas (sąmatos 15-18 p.). Taip pat į sąmatą buvo įtraukta apskaitos pridavimo ESO paslaugos kaina (60 Eur), nors jokie dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovės šiuos darbus pridavė ESO, nei užsakovui, nei teismui nebuvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ESO 2017-06-23 raštu Nr. 3011-SK-289 (2 t., b. l. 11) pateikdama informaciją atsakovės atstovei, kartu su raštu pateikė jos žinioje esantį elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 42320-12-1550A kopiją, iš kurios matyti, kad nuo 2012-08-27 elektros įrenginių schema nepasikeitė, nors pakeitus elektros apskaitos įrengimo vietą, šie duomenys atitinkamai turėjo būti patikslinti. ESO kartu su minėtu raštu pateikė ir jiems perduotą užsakymo ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. V15-350523 kopijas, kurios buvo perduotos UAB „Mano būstas LT“ darbuotojui atlikus elektros instaliacijos darbus. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovė derino su ESO numatomus atlikti elektros darbus ginčo objekte, kad šiuos darbus (apskaitą) pridavė (kaip tai nurodė savo sąmatoje), nei šioje byloje, nei ESO turimoje dokumentacijoje nėra. Tokius paslaugų kainos neatitikimus ir prieštaravimus sąlygojo tai, kad detaliai ir tinkamai šie darbai nebuvo suderinti su užsakovu, nebuvo jam laiku pateikti, todėl kelia abejonę paties reikalavimo dydžio pagrįstumas.

Atmetus ieškinio reikalavimus visa apimtimi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės priteistina atsakovei 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje (1 t., b. l. 127-129, 2 t., b. l. 60), o valstybei – 27,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 283 ir 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Vinbarta“, juridinio asmens kodas: 257016360, buveinė: Jonava, Panerių g. 16, atsakovės Č. I. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Vinbarta“, juridinio asmens kodas: 257016360, buveinė: Jonava, Panerių g. 16, 27,34 Eur (dvidešimt septynis eurus 34 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.