Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
1-161-870/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00616-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-161-870/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00616-2008-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Rūtai Pukinskienei, Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorėms A. S., L. M.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), viduriniojo išsilavinimo, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. N. vengė išlaikyti vaiką, o būtent:

jis, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2001-02-22 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo privalėdamas mokėti išmokas M. N. (M. G.) naudai sūnaus S. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2001-02-06 iki sūnaus Silvestro pilnametystės, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-03-19 sprendimu įsipareigodamas geranoriškai vykdyti 2001-02-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą dėl priteistų alimentų - ¼ iš priklausančio jam darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio iki sūnaus Silvestro pilnametystės, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-19 sprendimu mokėti išmokas išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2008-08-18 iki sūnaus pilnametystės, laikotarpiu nuo 2001-02-22 iki 2006-02-01, nuo 2006-03-01 iki 2007-11-01, 2007 m. gruodžio mėnesį, 2008 m. kovo mėnesį, nuo 2008-05-01 iki 2010-06-17, nuo 2010-09-30 iki 2011-02-01, nuo 2011-04-01 iki 2012-07-01, nuo 2012-09-01 iki 2013-01-06 šios pareigos vengė ir išlaikymo išmokų nemokėjo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, dėl ko 2013 m. vasario mėnesiui susidarė išlaikymo išmokų įsiskolinimas 22 223,72 Lt,

Kaltinamasis V. N. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog supranta, kad turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Jo pajamos mažos, mokėti negalėjo (2 t., b.l. 89).

Taip pat kaltinamasis V. N. ikiteisminio tyrimo metu, 2014-03-05, apklausus įtariamuoju, savo kaltę prisipažino pilnai ir paaiškino, kad su M. G. turi sūnų S. N., gim. (duomenys neskelbtini). Po skyrybų su Mira teisme įsipareigojo išlaikyti sūnų Silvestrą ir jo išlaikymui mokėti po ¼ priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio. Tokį išlaikymą įsipareigojo skirti sūnui iki jo pilnametystės. Kada buvo priimtas šis teismo sprendimas, nepamena. Ar buvo informuotas apie tai, kad 2009 metais išlaikymas buvo padidintas, o būtent, kad 2009-03-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą ir priteisė sūnaus S. N. išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nepamena, nes tuo metu nesuteikė tam didelės reikšmės. Su antstoliu dėl išlaikymo skolos niekada nebendravo, todėl koks susidarė išlaikymo įsiskolinimas, nežino. Savo pareigą sūnų išlaikyti visada suvokė ir suvokia, tačiau kodėl neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, paaiškinti negali. Tam tikru laikotarpiu, iki 2003-2004 metų, tikslaus laiko nepamena, Mirai duodavo į rankas po 150-200 Lt sūnaus išlaikymui, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šį faktą, neturi. Kai ji paprašė išlaikymui skirti daugiau pinigų, atsakė, kad daugiau neturi, o vėliau ir visai liovėsi mokėti išlaikymą. Kelis kartus išlaikymas buvo išskaičiuotas iš jo darboviečių. Pats išlaikymo sūnui nemokėjo nuo apie 2004 metų. Nuo 2001 metų dirbo daug kur, tačiau jo atlyginimas buvo mažas. Pinigų užtekdavo tik pragyvenimui. Nuo 2001 metų gyvena su motina, jai priklausančiame bute. Motina jį išlaiko. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio niekur nedirba, negali surasti darbo. Nuo 2013 m. darbo biržoje nesiregistruoja. Neįgalumo neturi. Šiai dienai jį išlaiko jo motina, nes jis jokių pajamų neturi. Teismo posėdyje dėl alimentų sūnaus Silvestro išlaikymui priteisimo pirmą kartą dalyvavo 2003 metais. Apie prieš tai priimtus teismo sprendimus informuotas nebuvo. Nuo 2014-03-05 išlaikymo įsiskolinimo nedengė dėl sunkios finansinės padėties. Jis niekur nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja. Jokių pajamų neturi. Kodėl nedirba, paaiškinti negali (2 t., b.l. 17, 20).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu, 2013-10-18, paaiškino, kad 1993-07-17 ištekėjo už V. N., gim. 1968 m. santuokoje gimė sūnus S. N., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo pavardė Grunt. 2001 m. ji kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą dėl alimentų iš sutuoktinio V. N. priteisimo. Teismas 2001-02-22 priteisė alimentus po 1/4 iš priklausančio jam darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos, bet ne mažiau 1 MGL iki vaiko pilnametystės.

2003-03-19 Vilniaus m. apylinkės teismas jų santuoką nutraukė ir tuo pačiu sprendimu, civilinėje byloje Nr. N-2-2309-33/2003 m. įpareigojo V. N. prisidėti prie sūnaus S. N. išlaikymo ir geranoriškai vykdyti 2001-02-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimą dėl priteistų alimentų - 1/4 iš priklausančio jam darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos, bet ne mažiau 1 MGL iki vaiko pilnametystės.

2009-03-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-62-430/2009 dalyje pakeitė 2001-02-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimą ir priteisė iš atsakovo V. N., nepilnamečio sūnaus S. N. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2009-08-18 iki Silvestro pilnametystės. 2009-04-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. N2-62-430/2009 buvo ištaisyta ieškinio padavimo diena, t.y. ne nuo 2009-08-18, o nuo 2008-08-18. Būtent nuo tos dienos V. N. turėjo mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt.

Kadangi V. N. geranoriškai nevykdė teismo sprendimų dėl išlaikymo, ji kreipėsi į antstolio G. P. ir A. P. kontorą dėl priverstinių alimentų išieškojimo. 2007-11-13 - 75 Lt, 2008-01-16 - 80 Lt, 2008-02-15 – 60 Lt ir 2008-04-21 – 119 Lt iš V. N. darbovietės UAB „Romerta“ buvo pervesti į jos sąskaitą alimentai. Paskutinis alimentų mokėjimas buvo 2008-04-21. Nuo to laiko dar kelis kartus antstolis buvo pervedęs jai alimentus, tačiau kada tai buvo ir kokio dydžio, tiksliai pasakyti negali.

2008 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų S. N.. Nuo 2008-01-06 Fondas jai mokėjo išmokas vaikui išlaikyti po 195 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, t.y. iki 2013-01-06 (t. 1, b. l. 18).

Nukentėjusysis S. N. ikiteisminio tyrimo metu, 2014-03-27, paaiškino, kad apie tai, kad tėvas teismo sprendimu buvo įpareigotas jo išlaikymui motinai mokėti išmokas, žinojo. Iš mamos M. G. žino, kad tėvas išlaikymo nemokėjo. Kai su tėvu ryšį palaikydavo, jis jam kartais duodavo kišenpinigių, bet tai buvo mažos sumos, pavyzdžiui, po 5-10 litų. Tėvas dovanų niekada nedovanojo, buitinių daiktų, mokyklinių priemonių nepirkdavo, į keliones neveždavo, už būrelius nemokėdavo (1 t., b.l. 19).

Iš 2001-02-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams matyti, kad teismas nutarė išieškoti iš V. N. alimentus M. N. naudai sūnaus S. N. (Grunt), gim. 1995-01-06, išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2001-02-06 iki sūnaus pilnametystės (1 t., 25).

Iš 2003-03-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas patvirtino pareiškėjų M. N. ir V. N. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje V. N. įsipareigojo geranoriškai vykdyti 2001-02-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą dėl priteistų alimentų - ¼ iš priklausančio jam darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio iki sūnaus pilnametystės (1 t., b.l. 27).

Iš 2009-03-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas nusprendė pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2001-02-22 nutarimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui S. N. (Grunt) priteisimo ir priteisė iš V. N. nepilnamečio sūnaus S. N. (Grunt) išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2008-08-18 iki S. N. (Grunt) pilnametystės (1 t., b.l. 73-75).

Iš 2013-10-23 antstolio G. P. pranešimo matyti, kad antstolis G. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0019/06/00256 pagal 2006-04-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. AE-1744-19/2001 ir vykdomąją bylą Nr. 0019/09/00434, pagal 2009-05-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-62-430/2009 (1 t., b.l. 81).

Iš antstolio G. P. rašto Nr. 19-S-8008 matyti, kad skolininko V. N. išlaikymo įsiskolinimas 2013-10-21 sudarė 22 223,72 Lt (1 t., b.l. 81).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-24 pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. (4.2) D2-28043 nurodyta, kad skolininko V. N. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro S. N. (Grunt) išmokėtos išmokos – 10 919,10 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų. Išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo S. N. buvo mokamos nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2013 m. sausio mėn (1 t., b.l. 167-169).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-10-31 pranešime Nr. (14.1.1) I – 7215 nurodyta, kad V. N. nuo 2001-09-28 iki 2001-11-22 UAB „Autovisatos taksi“ buvo priskaičiuota 326,80 Lt draudžiamųjų pajamų. Laikotarpiu nuo 2002-09-13 iki 2003-10-08 UAB „Taksvija“ priskaičiuota 2981,35 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2003-10-22 iki 2004-01-13 UAB „Lostika“ priskaičiuota 950,07 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2005-10-13 iki 2006-06-13 UAB „Taksvija“ priskaičiuota 1237,5 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2006-11-09 iki 2008-02-26 UAB „Romerta“ priskaičiuota 3822,59 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2008-07-01 iki 2008-09-15 UAB „Translota“ priskaičiuota 1129,25 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2008-12-15 iki 2009-04-14 UAB „Taksvija“ priskaičiuota 865,71 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2009-07-29 iki 2010-05-14 priskaičiuota 2306,93 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2010-12-15 iki 2011-03-18 UAB „Translota“ priskaičiuota 159,16 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2011-07-22 iki 2011-09-12 UAB „Taxi 1“ priskaičiuota 127,55 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2011-10-21 iki 2011-11-03 UAB „Sidabrinis ratas“ priskaičiuota 4,76 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2011-10-24 iki 2012-04-18 UAB „SDKE“ priskaičiuota 2440,94 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2013-03-07 iki 2013-07-11 UAB „Avenlita“ priskaičiuota 1095,88 Lt draudžiamųjų pajamų (1 t., b.l. 171-186).

Iš Lietuvos darbo biržos 2014-03-14 pranešimo Nr. S/1-1492-(7.9) matyti, kad V. N. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2001-03-19 iki 2001-04-27, nuo 2010-06-17 iki 2010-12-14 (už minėtą laikotarpį jam išmokėta nedarbo draudimo išmoka - 1191,65 Lt), nuo 2012-04-10 iki 2012-04-29 ir nuo 2012-04-30 iki 2012-06-14 (už minėtą laikotarpį jam išmokėta nedarbo draudimo išmoka - 519,87 Lt ) (1 t., b.l. 192, 193).

Iš S. N. (Grunt) gimimo liudijimo kopijos matyti, kad V. N. yra S. N. (Grunt) tėvas (1 t., b.l. 33).

Nekilnojamojo turto registro 2014-04-30 duomenimis, V. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (1 t., b.l. 197)

VĮ REGITRA 2014-04-29 duomenimis, V. N. vardu yra registruotos dvi keleivinės transporto priemonės – „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 195, 196).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014).

Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių - nedarbo, ilgalaikės nelaimės, ligos ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti lėšas vaiko (-ų) išlaikymui, jis atsako už vengimą pagal BK 164 str.

Pagal įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. N. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-02-22 nutartimi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-03-19, 2008-08-18 sprendimais iš V. N. priteistas sūnaus S. N. (Grunt), gim. 1995-01-06, išlaikymas. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad vaikų išlaikyti negalėjo, nes jo gaunamų pajamų nepakako mokėti išlaikymui. Iš SoDros pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis trunkamo nusikaltimo vykdymo laikotarpiu dirbdavo tam tikrais SoDros pranešime Nr. (14.1.1) I – 7215 nurodytais laiko tarpais ir gaudavo pajamų. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, kad tėvai (tėvas ir motina) privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo vaikų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad V. N. žinodamas apie savo pablogėjusią finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl alimentų sumažinimo. CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus teismo sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nukentėjusiosios M. G. paaiškinimas ir byloje esantis antstolio raštas patvirtina, kad V. N., žinodamas apie pareigą mokėti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikams, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų net ir gaudamas pajamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. N. turėjo ir kito turto, t.y. VĮ REGITRA 2014-04-29 duomenimis, 2005 ir 2006 metais V. N. vardu yra registruotos dvi keleivinės transporto priemonės – „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. N., S. N. (Grunt), M. G. patvirtino, kad kaltinamasis kelis pastaruosius metus net nesidomi savo vaiku ir su jais bei jo motina iš viso nebendrauja. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nuo 2008-04-24 gavo išmokas (195 litus) iš Vaikų išlaikymo fondo, kaltinamojo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nepašalina.

Baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. N. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visi surinkti įrodymai tarpusavyje nuosekliai sutampa, sudaro vientisą grandinę, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 164 str., kaip vengimas išlaikyti vaiką, nes kaltinamasis, būdamas darbingas, žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusius teismo sprendimus išlaikyti vaiką, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė. Remiantis paties kaltinamojo paaiškinimu, akivaizdu, kad jis būdamas darbingas niekuomet nesistengė dirbti, gauti pajamas, padėti išlaikyti savo vaiką.

Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįstą padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas daugiau nei prieš metus 2012-07-27, bauda sumokėta (2 t., b.l. 3-5)), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 11,), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b.l. 12, 13) negydytas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes - kaltinamojo V. N. nusikalstama veika truko pakankamai ilgą laiką, realių priemonių išlaikyti savo vaiką kaltinamasis nesiėmė beveik dvylika metų, nors dirbo, tačiau išlaikymo nemokėjo, kadangi V. N. geranoriškai nevykdė teismo sprendimų dėl išlaikymo, buvo vykdomas priverstinis išlaikymo išieškojimas, V. N. į teismo posėdžius neatvykdavo (2 t., b.l. 57, 73), į 2014-11-03 vykusį teismo posėdį buvo atvesdintas (2 t., b.l. 83, 88). Savo veika jis darė žalą ne tik valstybei bet ir savo vaikui. Teismo vertinimu, jam skirti laisvės apribojimo bausmę netikslinga, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos (nurodė, kad jį motina dėl girtavimo išvarė iš namų, šiuo metu gyvena pas dėdę Šalčininkų rajone). Jis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viešųjų darbų bausmės atlikti negalėtų, nes neturi sveikatos, o laisvės atėmimo bausmė jam tiktų, motyvavo tuo, kad tam nereikia sveikatos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, jos terminą nustatant atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d. nustatytą arešto bausmės atlikimo termino vidurkį.

V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 21, 22).

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. N. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 49 str., BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. N. skirti galutinę bausmę - areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė