Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

4. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

5. Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

6. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), įstatyminė įpėdinė ir pirmos eilės paveldėtoja yra jos dukra pareiškėja E. J.. Palikėja mirė būdama našlė. Paskutinė pareiškėjos motinos deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais patvirtinta, jog mirusiosios B. S. vardu Panevėžio kredito unijoje einamojoje ir grąžintino pajaus sąskaitose yra piniginės lėšos. Testamentų registro ir Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro duomenimis po B. S. mirties dėl palikimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

7. Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausantį turtą, pareiškėja įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, kad motina gyveno pas ją iki pat jos mirties ir pareiškėja ja rūpinosi, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie jos asmeniniai daiktai, baldai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos paaiškinimus dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį žinomą ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį žinomą turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Teisme apklausta liudytoja I. V. nurodė, kad pareiškėja gyveno kartu su savo motina B. S., šiai mirus disponuoja jai priklausiusiais daiktais, baldais. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti (CPK 185 straipsnis). Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštaravo.

8. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.), tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjos motina neturėjo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, iki mirties gyveno pareiškėjos namuose. Po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie jos asmeniniai daiktai, duomenų apie tai, kad palikėja su Panevėžio kredito unija buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį, pareiškėja neturėjo. Pareiškėja po motinos mirties likusius jos asmeninius daiktus, kai kuriuos baldus užvaldė, jais naudojosi. Teismo vertinimu, tokio po motinos mirties likusio turto paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (palikėja jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, patvirtina, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir aktyviais veiksmais tą teisę įgyvendino. Ta aplinkybė, kad pareiškėja palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtą, nesudaro pagrindo jos laikyti nepriėmusia palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 1dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjai pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas.

10. Atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos parodymus, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą laiko įrodytu ir pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

11. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų. Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.