Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei G. J., ieškovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovui T. J., atsakovo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. ir atsakovo T. J. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-328-97/2010 pagal G. J. ieškinį atsakovui T. J., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui, išvadą teikiančioms institucijoms: Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei atsakovo T. J. priešieškinį ieškovei G. J., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui, išvadą teikiančioms institucijoms: Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (1 t. b.l. 101-109) prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės G. J. ir atsakovo T. J., įregistruotą 1999-10-08 Kauno m. CMB, įrašo Nr. 2036, dėl T. J. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę J., o atsakovui – J., nustatyti sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. J., priteisti iš atsakovo T. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam į mėnesį iš visų rūšių pajamų kol vaikai sulauks pilnametystės, paskiriant lėšų tvarkytoją ieškovę bei mokant išlaikymą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, pripažinti G. J. asmeninės nuosavybės teises į 2,0625 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendro 65.58 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ant aukščiau minėto žemės sklypo statomą gyvenamąjį namą (2007-06-28 Statybos leidimas Nr. GN-461 išduotas G. J. vardu), kuris šiuo metu teisiškai Valstybės įmonės Registrų centre dar neįregistruotas, padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę ir pripažinti T. J. asmeninės nuosavybės teises į transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), transporto priemonę VW MULTIVAN, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini) 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę ir pripažinti G. J. asmeninės nuosavybės teises į transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę HFB HB-W4.5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą T. J. išmokėti AB DnB NORD bankui visą likusią paskolos dalį pagal 2007-02-07 kredito sutartį Nr. 2510-2007-10263, kas šiai dienai sudaro 24.420 Lt, priteisti iš atsakovo T. J. ieškovės G. J. naudai 16.290 Lt piniginę kompensaciją, išmokant ją ieškovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, spręsdamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, nustatė, kad ieškovės G. J. vardu yra registruotas 2,0625 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai esantys (duomenys neskelbtini) bei 1316/2457 žemės sklypo ir 1/2 dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovas T. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Santuokos metu šalys ant 2,0625 ha žemės sklypo pasistatė gyvenamąjį namą, pagal 2007-06-28 Statybos leidimą Nr.GN-461, išduotą G. J. vardu, kuris teisiškai VĮ Registrų centre dar neįregistruotas. Nors ieškovė prašė 2,0625 ha žemės sklypą, 1938 m. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe, teismas sprendė, kad šis turtas pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintinas šalims po 1/2 dalį, kadangi žemės sklypas buvo pirktas santuokos metu ieškovės vardu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog turtą pirko iš savo asmeninių lėšų, todėl nepaneigė CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 naujai pastatytą 276,52 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. UAB „Architektų pastogė“ projektinė dokumentacija patvirtino, kad 2,0625 ha žemės sklype buvo suprojektuotas 276,52 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas. Šio gyvenamojo namo statybai 2007-06-28 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas. Ieškovė prašė šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nurodydama, jog namas buvo statomos iš jos asmeninių lėšų, t.y. ieškovei pinigus namo statybai davė jos motina A. O. M.. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė fakto, jog visa namo statyba vyko iš jos asmeninių lėšų ir kad atsakovas neprisidėjo prie namo statybos. Šalys pripažino, jog namo stogas buvo uždengtas 2006 m. vasarą, o į namą įsilėkė 2007 metais. Ieškovė pateikė 2007-11-27 sutartį, kuria ieškovės tėvai A. O. M. ir V. M. padovanojo ieškovei 400.000 Lt. Ieškovė nurodė, jog šiuos pinigus panaudojo namo statybai. Ieškovė nurodė, jog namo statybai išleido apie 500.000 Lt, šį faktą pripažino ir atsakovas. Ieškovės mama A. O. M. bei kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino faktą, jog ieškovės motina duodavo pinigų namo statybai, kad ieškovė organizavo daugelį namo statybos darbų bei atsiskaitydavo su darbininkais. Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas atliko namo stogo statybos darbus, kad statybines medžiagas pirko ir ieškovė ir atsakovas. Teismo nuomone, faktą, jog gyvenamasis namas priklauso ieškovės asmenine nuosavybe, ieškovė turėjo įrodyti tik rašytiniais įrodymais, tačiau minėtų aplinkybių neįrodė. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, atsižvelgdamas į dalytino buto pobūdį (namas dviejų aukštų, 276,52 kv.m. bendro ploto, kelių kambarių su garažu) bei vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, kad yra realus poreikis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteisė 2/3 dalis gyvenamojo namo, atsakovui 1/3 dalį gyvenamojo namo. Turtą teismas padalijo natūrą, kadangi ieškovė yra finansiškai nepajėgi sumokėti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Be to priteisus ieškovei namą natūra, o atsakovui atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, ir paaiškėjus, jog ieškovė finansiškai nepajėgi ją sumokėti, atsakovas faktiškai liktų be būsto ir be pinigų, t. y. atsidurtų blogesnėje, negu iki turto padalijimo, padėtyje. Teismas netenkino atsakovo prašymo pripažinti 1/2 dalį 335,46 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi nustatė, jog namo dalį ieškovė nuosavybės teise įgijo 1997-12-15, t.y. iki šalių santuokos. Taip pat teismas nustatė, kad namo dalis 2007 m. buvo pagerinta ieškovės brolio R. V. ir jo sutuoktinės R. V. lėšomis. Atsakovas nepateikė jokių šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad iš jo ir ieškovės bendrų sutuoktinių lėšų buvo iš esmės pagerinta ieškovei nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų, kurių vertė 20.000 Lt, teismas padalino abiems šalims po 1/2 dalį. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog santuokai pasibaigus sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, t.y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, G. J. ir T. J. solidarių prievolių AB DnB NORD bankui pagal 2007-02-07 kreditavimo sutartį nepadalino.

priteisti iš atsakovo T. J. išlaikymą nepilnamečiams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt į mėnesį kiekvienam iš visų rūšių pajamų kol vaikai sulauks pilnametystės, mokant išlaikymą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę G. J.;

pripažinti G. J. asmeninės nuosavybės teises į 2,0625 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendro 65.58 kv. m. ploto pastatą-gyvenamąjį namą su priklausiniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei ant aukščiau minėto žemės sklypo statomą gyvenamąjį namą (2007-06-28 Statybos leidimas Nr. GN-461 išduotas G. J. vardu), kuris šiuo metu teisiškai VĮ Registrų centre dar neįregistruotas;

padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę ir pripažinti T. J. asmeninės nuosavybės teises į transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę VW-MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, pripažinti G. J. asmeninės nuosavybės teises į transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę HFB HB-W4,5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš T. J. 26.000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

Teismas nepagrįstai padalino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas lygiomis dalimis abiem šalims. Šalių santykių pobūdis iš principo patvirtina, jog šalys neturės galimybės kaip akcininkai bendrai valdyti minimą bendrovę, priiminėti sprendimus, kurie nebūtų įtakojami įsisenėjusių asmeninių ambicijų. Todėl pripažintina atsakovui nuosavybės teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Atsakovui priteisiant transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 30.000 Lt vertės, transporto priemonę VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 15.000 Lt vertės, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos vertė 100 Lt, bendra akcijų vertė 20.000 Lt, atsakovui tenka turto už 65.000 Lt. Ieškovei tenka 3.000 Lt vertės automobilis Audi 80, bei transporto priemonė HFB HB-W4,5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10.000 Lt, viso kilnojamojo turto už 13.000 t., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 26.000 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesne turto vertę.

-priteisti ieškovei 3/5 dalis pagal UAB „Architektų pastogė" 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 naujai pastatyto 276,52 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 2/5 dalis šio namo ir 51.045 Lt piniginę kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį;

-nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;

-priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt per mėnesį laikotarpyje nuo sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės iki sūnaus A. J. pilnametystės;

-nustatyti, kad atsakovas dalyvauja auklėjant sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su juo bet kada, nenustatant konkrečių dienų, laiką iš anksto suderinęs su ieškove, o ieškovė privalo užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą vaiko bendravimą su atsakovu Lietuvos Respublikos teritorijoje;

perskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Teismo nustatyta sūnaus M. gyvenamoji vieta su ieškove yra priešinga jo interesams. Teismas formaliai vertino byloje esančias aplinkybes ir neįsigilino į sūnaus M. interesus, todėl pažeidė CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nepilnametis sūnus M. visos bylos nagrinėjimo metu aiškiai išreiškė norą gyventi su atsakovu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. rūpinasi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. UAB „Šilainių šeimos sveikatos centro“ 2010-03-04 raštas patvirtina, kad M. ir A. sveikata rūpinasi abu tėvai, dažniau mama. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2008-05-22 charakteristikoje nurodoma, kad M. mokymosi įstaigos tėvų susirinkimuose dalyvauja mama, tėvas dalyvavo rugsėjo 1-osios bei Kalėdinėje šventėse. Jonučių vidurinės mokyklos 2008-12-15 charakteristikoje teigiama, kad tėvų susirinkimuose dalyvauja abu tėvai. Nustatydamas M. gyvenamąją vietą su ieškove, teismas turėjo atsižvelgti ir į Teismo psichologijos ekspertizės 2009-05-26 aktą. Ekspertizės metu M. nurodė, kad gyvendamas su tėčiu būtų saugesnis, mamos šeima jo nemyli, kaltina mamą iniciavus skyrybas. Ekspertizės metu nustatyta, kad konfliktai bei teisminiai ginčai veikia tiriamojo M. emocinę būklę, tuo tarpu tėvas berniukui yra emociškai reikšmingas asmuo. Teismo posėdžio metu berniukas nurodė, kad mama dažnai išvažiuoja į Vokietiją, todėl jis priverstas likti gyventi su močiute, su kuria santykiai taipogi konfliktiški. Dėl skyrybų nepilnametis M. kaltina mamą ir tai sudaro pagrindo manyti, kad berniukas skaudžiai išgyvenantis tėvų skyrybas gyvendamas su ieškove patiria emocinį diskomfortą, berniuko bendravimas su ieškove yra apsunkintas, tarp jų nėra glaudaus ryšio. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas nesugebėtų sūnumi pasirūpinti. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. O. M., taip pat ieškovė. Atsakovas neigiamai charakterizuojamas tik tuo, kad praeityje yra teistas ir tuo, kad vykstant šalių skyryboms neleido ieškovei sūnaus M. vesti pas psichologą, nors psichologinė pagalba jam buvo reikalinga. Atsakovas nėra baustas dėl vaikų nepriežiūros, jo prieš 12 metų padarytas nusikaltimas nesusijęs su vaikų auklėjimu, be to, teistumas atsakovo atžvilgiu yra išnykęs, todėl laikytina, kad atsakovas pasitaisė, suprato savo klaidas. Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą su atsakovu, išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui A. iki jam sueis pilnametystė iš atsakovo nepriteistinas atsižvelgiant į tai, kad vaikų išlaikymo našta tokiu atveju tarp šalių pasiskirstytų po lygiai, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo turėtų būti panaikinta. Atsižvelgiant į teismo sprendimu padalintą turtą darytina išvada, kad abi šalys vaikams gali užtikrinti vienodai geras materialines gyvenimo sąlygas, be to, gyvenamąjį namą tarp šalių padalinus natūra, sūnaus M. gyvenamoji vieta ją nustačius su atsakovu faktiškai nesikeistų, vaikas liktų gyventi jam įprastoje aplinkoje.

Apelianto nuomone, tikslinga patikslinti atsakovo ir sūnaus A. bendravimo tvarką. Ieškovė nuolat važinėja į Vokietiją, kartais vykdama ten ieškovė išsiveža ir nepilnametį sūnų A. Ieškovė nepilnametį sūnų A. gali išsivežti į Vokietiją visam laikui, o tokiu būdu būtų užkirstas kelias atsakovui ir sūnui A. nuolat tiesiogiai bendrauti, pažeista atsakovo teisė nuolat dalyvauti vaiko auklėjime, todėl teismo nustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi A. būtų apsunkintas. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, privalėjo nurodyti, kad ieškovė privalo užtikrinti sūnaus A. bendravimą su tėvu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsakovas nesutinka su bylinėjosi išlaidų paskirstymu. Teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 7.123 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovės 666,70 Lt žyminio mokesčio. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, nors atsakovas priešieškiniu to prašė. Už ieškinį mokėtinas 1.191 Lt žyminis mokestis (127 Lt santuokos nutraukimas, 937 Lt nuo pusės 62.490 Lt turto, 127 Lt prievolės kreditoriui). Ieškovė sumokėjo 500 Lt, o likusios dalies sumokėjimas ieškovei atidėtas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei turėjo būti priskaičiuota 691 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovei 905 Lt (patenkinta 83 proc. ieškinio reikalavimų) ir iš atsakovo valstybei 470 Lt (2 x 127 Lt vaikų gyvenamoji vieta ir 2 x 144 Lt vaikų išlaikymas). Už priešieškinį mokėtinas 10.319 Lt žyminis mokestis (127 Lt santuokos nutraukimas, 10.065 Lt nuo pusės 1.212.991 Lt turto, 127 Lt prievolės kreditoriui). Atsakovas sumokėjo 500 Lt, o likusios dalies sumokėjimas atsakovui atidėtas. Priešieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei turėjo būti priskaičiuota 9.819 Lt žyminio mokesčio ir 7.299 Lt iš ieškovės atsakovui (patenkinta 70 proc. priešieškinio reikalavimų). Subendrinus priskaičiuotas žyminio mokesčio sumas iš ieškovės valstybei turėjo būti priteista 7.085 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei 3.895 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie jo turėtas 2.000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. atsakovui taip pat turėtų būti atlyginamos proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai, t.y. priteisiant iš ieškovės atsakovui 1.400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovas prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, patenkinti jo apeliacinį skundą , o taip pat nustatyti ir antro nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su juo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Įvertinusi šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus bei pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad neapskųstos tik Kauno rajono apylinkės teismo 2010 11 16 sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškovės ir atsakovo ieškiniuose pareikšti reikalavimai dėl įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankas padalijimo ir atsakovo ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip sutuoktinių bendro turto padalinimo. Likusioje dalyje – dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteisimo, taip pat santuokoje įgyto turto padalinimo – teismo sprendimą skundžia arba abi šalys, arba viena iš jų. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, sprendžia tik dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Nei ieškovė, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose nenurodo, kad teismas santuoką nutraukė nepagrįstai. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigia, jog, priešingai teismo nurodytoms aplinkybėms, buvo visos sąlygos pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo T. J. kaltės. Jos vertinimu, atsakovas T. J. ne tik kad tam tikru laikotarpiu vertėsi nusikalstama veikla, tačiau sugrįžęs iš įkalinimo vietos, savo požiūrio į visuomenines ir šeimos pareigas nepakeitė. Būdamas visiškai normalios sveikatos, jaunas žmogus per visą santuokos laikotarpį nesugebėjo susirasti darbo ir neieškojo jo, iš kurio gautomis pajamomis galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo. Todėl akivaizdu, jog atsakovas savo šeimos nerėmė, nesirūpino ja. Nesirūpinimas savo vaikais, neteikimas jiems netgi teismo priteisto laikino išlaikymo vienareikšmiškai vertintinas kaip nebuvimas lojaliu savo šeimai, nerėmimas jos moraliai ir materialiai. Atsakovas gyveno gyvenimą sau, dėl savęs, nesaistydamas savęs su bendrais šeimos poreikiais. Kadangi atsakovas apskritai nepagrindė, kuo galėjo pasireikšti ieškovės kaltė, kokias pareigas ieškovė vykdė netinkamai, teismas šių aplinkybių ir nenustatinėjo. Atsakovas pažeidinėjo savo, kaip sutuoktinio, pareigas: namuose elgėsi agresyviai, vartojo smurtą prieš ieškovę (ne kartą ieškovę apstumdė, spardė kojomis, bandė prispausti durimis), tą patvirtina teismo medicinos instituto specialisto išvada. Atsakovas visiškai ieškovės negerbia, neatsižvelgia į ieškovės poreikius bei prašymus, negyvena sutuoktiniui tinkamo gyvenimo būdo, nepalaiko ieškovės morališkai, nesirūpina vaikais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, netinkamai taikė materialinės tesės normas ir nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Nei ieškovė ieškinyje (b.l.101-109,t. I), nei atsakovas priešieškinyje (b.l. 31-37, t. II) nenurodė aplinkybių, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, t.y. nesirėmė CK 3.60 straipsnio 3 dalimi. Todėl šalys, nurodžiusios faktines aplinkybes, kad santuoka iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, privalo įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl jo nurodytų priežasčių.

Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindė savo prašymą pripažinti, jog santuoką iširo dėl atsakovės kaltės. Priešieškinyje tik bendrai nurodęs, kad aplinkybes, patvirtinančias jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, įrodinės liudytojų parodymais, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose jis prašė apklausti tik liudytojus, galinčius paaiškinti apie namo statybą, bet ne apie santuokos iširimo priežastis

Ieškovės nurodytos aplinkybės apie santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pilnai įrodytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima pripažinti, jog santuoka dėl atsakovo kaltės iširo dėl atsakovo teistumo, nes jis buvo teistas 1999 metais (b.l. 73-81, t. III), tačiau po bausmės atlikimo nuo 2000 12 05 (b.l. 158, t. I) šalys kartu dar ilgą laiką gyveno. Negalima pripažinti ir kad santuoka iširo dėl to, jog atsakovas vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta pakankamai įrodymų. Vienos liudytojos paaiškinimu, kad atsakovas vartoja narkotikus, teisėjų kolegija negali pripažinti tokio fakto. O tai, kad ieškovė kreipėsi į policiją dėl prieš ją naudoto fizinio smurto dar nereiškia, kad tokio smurto naudojimo faktai yra neginčijamai įrodyti.

Tačiau iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos A. O. M. parodymų teismo posėdyje ( b.l.31-33, t. V), byloje pateiktų įrodymų apie atsakovo darbinę veiklą (b.l. 24, t. II) matyti, jog atsakovas ne nuolat dirbo, tenkinosi nedidelėmis darbinėmis pajamomis, nesistengė susirasti gerai apmokamo darbo. Todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės aiškinimu, jog atsakovas jos nerėmė materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nesirūpino šeimos gerove, o tai vertintina kaip CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinio pareigų nevykdymas. Taip vertindama teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais priešingų teisei atsakovo teiginių, kad jis daug uždirbdavo dirbdamas nelegaliai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamąją vietą su juo. Skunde atsakovas nurodė, kad teismas formaliai vertino byloje esančias aplinkybes ir neįsigilino į sūnaus M. interesus, todėl pažeidė CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nepilnametis sūnus M. visos bylos nagrinėjimo metu aiškiai išreiškė norą gyventi su atsakovu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. rūpinasi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, t.y. vaikų tėvu.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir jį keisti atsakovo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kad nepilnamečiai vaikai gyvens su motina, jame (sprendime) aiškiai nurodė, kad šalių mažamečio sūnaus M. išreikštas noras gyventi kartu su tėvu prieštarauja jo interesams. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes teismas įvertino tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, brolių glaudų ryšį ir galimą emocinę žalą juos išskyrus. Atsakovo ilgalaikis vengimas dirbti, priešingas vaiko interesams draudimas sūnui M. lankytis pas psichologą, kur vaikas buvo siunčiamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, negalės užtikrinti gerų, harmoningų vaikų vystymuisi reikalingų sąlygų. Be to ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, bendravę su nepilnamečiu M. J. yra pastebėję, kad šiam vaikui yra sunku adekvačiai nuspręsti, su kuo jis nori gyventi (b.l.105-106, t. III).

Nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, netenkintini atsakovo apeliaciniame skunde pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. nuo sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir dėl atsakovo bendravimo su sūnumi A.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo T. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 300 Lt kiekvienam į mėnesį.

Ieškovė apeliaciniame skunde motyvavo, kodėl, atsižvelgiant į vaikų poreikius, išlaikymui reikalinga skirti po 800 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą neteigia, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti, jog vaikų išlaikymui reikalinga kitokia pinigų suma. Jis tik nurodo, kad teismas išlaikymo negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Atsakovas, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ilgą laiką nesistengė įsidarbinti, tik 2010 10 26 sudarė darbo sutartį nepilnai darbo dienai ir nepilnai darbo savaitei. Tačiau jis yra sveikas, darbingas. Todėl, esant pagrindui pripažinti, kad atsakovas nesistengia gauti pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, išlaikymo dydis nustatytinas 400 Lt vienam vaikui per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, priteisint išlaikymą po 400 Lt per mėnesį vienam vaikui.

Dėl turto padalijimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra be kitų klausimų išaiškinusi, kad bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis), teismas, nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad visos teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį jų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nesivadovavo paminėtais išaiškinimais, nesudarydamas CPK 3.118 straipsnyje nustatyto balanso, nenurodydamas turto vertės, o taip pat neišspręsdamas ieškovės ir atsakovo reikalaujamų piniginių kompensacijų priteisimo klausimo, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo pripažintina nepagrįsta ir naikintina (CPK 327 str. 2 d. ir 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, panaikinusi paminėtą sprendimo dalį, neturi teisės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).

Ieškovė ieškinyje (b.l. 101-109, t. I) dėl turto padalijimo nurodė, kad ji gyvendama su atsakovu santuokoje kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo šį turtą: transporto priemonę AUDI A6, 30.000 Lt vertės, transporto priemonę VW MULTIVAN, 15.000 Lt vertės, transporto priemonę AUDI 80, 3.000 Lt vertės, transporto priemonę HFB HB-W4,5, 10.000 Lt vertės, taip pat 200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė 20.000 Lt. Iš šio turto ji nagrinėjant bylą galutinai prašė jai priteisti tik transporto priemones AUDI 80, 3.000 Lt vertės, ir HFB HB-W4,5, 10.000 Lt vertės, t.y. viso turto už 13.000 Lt, o atsakovui visą kitą turtą už 65.000 Lt. Iš atsakovo ji prašė priteisti 16.290 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė tai pat prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į 2,0625 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10.000 Lt, šiame žemės sklype esančius 65,58 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 13.969 Lt, ir ūkinį pastatą 2I1m, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 4.480 Lt, taip pat tame pačiame žemės sklype pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 statomą gyvenamąjį namą.

Atsakovas priešieškinyje (b.l. 31-37, t. II) nurodė, kad jis gyvendamas santuokoje su ieškove kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo šį turtą: automobilį AUDI A6, 30.000 Lt vertės, automobilį VW MULTIVAN, 15.000 Lt vertės, automobilį AUDI 80, 3.000 Lt vertės, transporto priemonę – vagonėlį HFB HB-W4,5, 10.000 Lt vertės, 200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė 20.000 Lt, taip pat 2,0625 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 227.966 Lt, šiame žemės sklype esančius 65,58 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apdegęs ir kurio vertė yra 1 Lt, ir ūkinį pastatą 2I1m , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 8.545 Lt, taip pat tame pačiame žemės sklype pastatytą pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 naujai pastatytą apie 276,52 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą (teisinis statusas - nebaigtas statyti), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 485,522 Lt. Be to atsakovas prašė pripažinti, kad 1/2 dalį 335,46 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 214,728 Lt, ieškovės G. J. ir atsakovo T. J. bendrąja jungtine nuosavybe.

Šį turtą atsakovas prašė padalinti taip: priteisti ieškovei 1/2 dalį 2,0625 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 227.966 Lt, 1/2 dalį 335,46 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 214.728 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 20.000 Lt, transporto priemonę - vagonėlį HFB HB-W4,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 10.000 Lt, automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3.000 Lt, 1/2 dalį 2,0625 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 227.966 Lt ; priteisti atsakovui ūkinį pastatą 2I1 m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 8.545 Lt, pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 naujai pastatytą apie 276,52 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą (teisinis statusas - nebaigtas statyti), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 485.522 Lt, po gaisro apdegusį 65,58 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 Lt, automobilį Audi A6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė – 30.000 Lt, automobilį VW Multivan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė – 15.000 Lt; priteisti iš atsakovo T. J. ieškovei G. J. 136.803 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę sutuoktinio turto dalį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime vertė 431.000 Lt, ūkinio pastato vertė 8.550 Lt, naujai pastatyto namo vertė 510.450 Lt, automobilio AUDI A6 vertė 18.190 Lt ir automobilio VW MULTIVAN vertė 10.590 Lt, į tai turėtų būti atsižvelgta. Be to 2010-11-20 vykusiame teismo posėdyje jis siūlė kiek kitaip padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti jam 100.138,10 Lt piniginę kompensaciją.

Kaip matyti iš šalių pareikštų nagrinėjant bylą reikalavimų dėl turto padalijimo, jos nevienodai vertina, koks turtas įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, kokia to turto vertė, taip pat nesutaria, kaip turtas turi būti padalintas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad santuokoje šalių kaip bendroji jungtinė nuosavybė yra įgytas šis turtas: 2,0625 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiame sklype esantys 1938 metų statybos 65,58 kv.m. ploto gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas, keturios transporto priemonės ir 200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tame pačiame žemės sklype statomą gyvenamąjį namą, teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės G. J. asmenine nuosavybe. Taip teisėjų kolegija nusprendžia remdamasi tokiais argumentais:

Iš pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 47-58, t. I) matyti, kad ieškovė G. J. 2005-05-02 už 10.000 Lt nupirko iš pardavėjo A.K. J. 2,0625 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris : (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jame esančius pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), priklausinius – kiemo statinius (šulinys, laiko tualetas), kurių unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Ieškovė teigia, kad šį turtą įgijo ne už santuokines lėšas, kurių ji su atsakovu neturėjo, o už jos motinos dovanotus pinigus, todėl šis turtas laikytinas jos asmenine nuosavybe. Atsakovui to nepripažįstant, laikytina, kad paminėtas turtas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nes labai tikėtina, kad 10.000 Lt sumą tokiam turtui įgyti šalys galėjo turėti. Be to ir pirkimo – pardavimo sutartyje, jos 4.3 punkte nurodyta, jog pirkėjai paaiškinta, kad vadovaujantis CK 3.87 str. 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, jei šį turtą ieškovė būtų siekusi įgyti kaip asmeninę nuosavybę, ji būtų galėjusi tą padaryti kitokiu būdu.

Nutraukiant santuoką, šis šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas tarp jų. Todėl yra reikšminga nustatyti šio turto vertę. Ieškovė ir atsakovas nurodo skirtingas turto vertes. Teisėjų kolegija privalo atsižvelgti į CK 3.119 straipsnio nuostatą, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nors atsakovas nurodo, kad byloje pateikti 2009-03-03 antstolio surašytame Turto apraše (b.l. 110, t. III) įrašyti duomenys apie turto vertę yra naujausi, šiems duomenims nei viena šalis neprieštaravo, teisėjų kolegija jais nesivadovauja. Šių duomenų tikrumo nepatvirtino parašu Turto apraše ieškovė, ji net nedalyvavo surašant tokį aktą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tikslinga vadovautis oficialiais VĮ Registrų centras Žemės ir statinių vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, kurie randami visuotinai prieinamoje internetinėje Verčių paieškoje pagal unikalų numerį paieškos sistemoje , t.y. įrodymais, kuriais rėmėsi atsakovas atsiliepime į ieškinį (140-148, t. I), tik ne atsiliepimo rengimo dienai, o šio sprendimo priėmimo momentui. Pagal šiuos duomenis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vertė 82.100 Lt, jame esančio pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vertė 24.500 Lt, pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vertė 1.620 Lt, priklausinių – kiemo statinių, kurių unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vertė nepateikiama. Taigi viso šio turto vertė 108.220 Lt.

Šis turtas padalintinas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Taip padalinti šį turtą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė atsakovas, o ieškovė nepagrįstai teigė, kad visas šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą , netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti, kad pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, yra jos, ieškovės G. J., nuosavybė, pripažino, kad šis namas yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, šį turtą tarp jų padalino. Teismas vertino, kad teisė į šį gyvenamąjį namą statybos būdu įgyta ieškovės vardu, o tai, kas įgyta po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė nurodo, jog byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina išvadą, kad santuokos metu įgytam turtui buvo panaudotos ne šalių santuokinės, bet išimtinai G. J. dovanotos jos tėvų lėšos, kurių kilmės šaltinis visiškai ir nuosekliai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių pajamos santuokiniu laikotarpiu buvo minimalios, o T. J. ilgą santuokos laikotarpį apskritai nedirbo, o dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tik apie 300 Lt. Todėl akivaizdu ir tikėtina, kad sukurti tokios vertės turtą šalys neturėjo jokios realios galimybės. Atsakovas T. J. jokiais įrodymais negalėjo paaiškinti savo ar šeimos galimybės sukaupti minimą turtą.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi įstatymo nustatyta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti nuginčyta. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendžiant šalių ginčą dėl teisių į santuokos metu įgytą turtą privalu pagal CK 3.88 ir CK 3.89 straipsnių nuostatas įvertinti visus duomenis, reikšmingus šiam ginčui išspręsti, patvirtinančius lėšų statomam namui įsigijimo šaltinius, tų lėšų priklausymą sutuoktiniams asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Ieškovė teigia, kad ji su atsakovu pradėdami statyti gyvenamąjį namą neturėjo namo statybai reikalingų lėšų, todėl namą statė už jos tėvų jai namo statybai perduotus ir vėliau dovanotus pinigus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais.

Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės ir atsakovo pajamas 2005-2007 metais, t.y. kai buvo statomas gyvenamasi namas dėl kurio sprendžiamas ginčas, matyti, kad ieškovės pajamos buvo nedidelės, 2005-2010 metais maždaug apie 500 Lt per mėnesį (b.l. 1-2, t. VI), atsakovas dirbo tik nuo 2004 m. pradžios iki 2008 m. rugsėjo, per tą laiką iš viso uždirbo tik arti 20.000 Lt, t.y. maždaug 4.000 Lt per metus (b.l. 24, t.II). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos 2005-2007 metais gautos pajamos taip pat labai nedidelės (b.l.44-170, t. V). Taigi akivaizdu, kad gaudami tokias nedideles pajamas ieškovė su atsakovu iš namo statybos metu gautų darbinių ir įmonės veiklos pajamų negalėjo pasistatyti namo, kurio statybai išleido ne mažiau 400.000 Lt.

Kaip matyti iš pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 3-6, t.V), ieškovės tėvai 2005-10-13 už 150.000 Lt pardavė jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau 2007 metų pradžioje, vasario mėnesį, ieškovės motina A. O. M. pardavė pagal 7 sutartis eilę žemės sklypų, gaudama iš šių sandorių virš 600.000 Lt (b.l.7-48, t.VI). Ieškovės tėvai duodavo pinigus namo statybai ir įrengimui, o 2007-11-27 (b.l. 29-30, t. I) ieškovės tėvai padovanojo ieškovei 400.000 Lt.

Kad atsakovas negalėjo pinigais prisidėti prie namo statybos, teisėjų kolegija vertina atsižvelgdama į byloje sutrinktus įrodymus apie jo gautas pajamas. Atsakovo paaiškinimais, kad pakankamai pajamų gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, prekybos automobiliais, tikėti negalima. Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir gaunamas pajamas tokių aplinkybių nepatvirtina. Kad šios įmonės veikloje buvo gaunamos nelegalios pajamos, teismas negali pripažinti. Apie iš automobilių prekybos gautas pajamas, atsakovas įrodymų taip pat nepateikė, o be to jis pats paaiškino (b.l. 21, t. V) , kad iš šios veiklos pajamas gavo tik 2007 metais , t.y. kai namas buvo baigtas įrengti. Be to, nagrinėjant bylą 2010-10-18 teismo posėdyje, atsakovas atsakydamas į jam užduotą klausimą pareiškė, kad nenori atsakyti, kuo jis verčiasi (b.l.67, t. VI). Toks atsisakymas teismui į posėdžio metu užduotą klausimą nurodyti gaunamų pajamų šaltinius, vienareikšmiškai vertintinas kaip atsakovo nepateikimas įrodymų apie jo pajamas.

Atsakovo byloje teikti įrodymai apie tai, kad būtent jis mokėjo už trinkelių klojimą, gerbūvio darbus, nuotekų sistemos montavimą (b.l. 71 ir 77, t. II), nepriskirtini prie išlaidas namo statybai ir įrengimui patvirtinančių įrodymų. Trinkelių klojimas, teritorijos gerbūvio darbai, nuotekų sistemos sumontavimas laikytini teritorijos, t.y. žemės sklypo, tvarkymo darbais, o žemės sklypas, kaip vertina teisėjų kolegija yra bendras ieškovės ir atsakovės turtas. Todėl, net jei atsakovas ir būtų įrodęs, kad už šiuos darbus atsakovas sumokėjo iš šeimos lėšų ar savo asmeninių lėšų, nebūtų pagrindo pripažinti, kad atsakovas piniginėmis lėšomis prisidėjo būtent prie namo statybos.

Teisėjų kolegija be to vertina, kad statomo namo kaip turto pati prigimtis ir pobūdis, t.y. kad namas pastatytas žemės sklype, įgytame už tikrai nedidelę kainą iš ieškovės dėdės invalido, pastatytas už ieškovės tėvų pinigus, gautus šiems pardavus savo butą ir ieškovės motinai grąžintus žemės sklypus, pastatytas tam, kad name gyventų ir žemę pardavęs dėdė, ir ieškovės tėvai, kas faktiškai ir įvyko, leidžia pripažinti, jog namas yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių ieškovės ir atsakovo nuosavybė, o asmens, kurio vardu sudarė galimybes ir sąlygas pastatyti gyvenamąjį namą artimi ieškovės giminaičiai tam, kad patenkintų ir ieškovės ir savo poreikius būstui.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad statomas pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio vertė, kaip nurodo ieškovė yra 400.000 Lt, yra ieškovės G. J. asmeninė nuosavybė.

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, kad gyvendami santuokoje įsigijo keturias transporto priemones.

Ieškovė ir atsakovas skirtingai nurodo dviejų transporto priemonių vertes. Ieškovė nurodo, kad automobilio AUDI A6 vertė 30.000 Lt, o automobilio VW MULTIVAN 15.000 Lt. Atsakovas, pradžioje sutikęs su tokiu turto vertinimu, bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad automobilio AUDI A6 vertė 18.190 Lt ir automobilio VW MULTIVAN vertė 10.590 Lt (b.l. 111, t. III). Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktais duomenis apie šių dviejų automobilių mažesnę nei nurodė ieškovė rinkos vertę, todėl, padalindama turtą, vadovaujasi šiais duomenimis. Nei viena šalių neteikė įrodymų, kad kitų dviejų transporto priemonių vertė yra kitokia, nei nurodė ieškovė. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintinos šios transporto priemonės: automobilis AUDI A6, kurio vertė 18.190 Lt, automobilis VW MULTIVAN, kurio vertė 10.590 Lt, automobilis AUDI 80, kurio vertė 3.000 Lt ir transporto priemonė - vagonėlis HFB HB, kurio vertė 10.000 Lt. Viso šio dalintino turto vertė yra 41.780 Lt.

Ieškovė ir atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų paskirta transporto priemonė – vagonėlis ir automobilis AUDI 80, o ieškovui automobiliai AUDI A6 ir VW MULTIVAN.

Ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad yra įgiję 200 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Abu pripažįsta, kad šių akcijų vertė yra 20.000 Lt. Todėl teismas vertina, kad akcijų vertė yra 20.000 Lt.

Kadangi nei vienas jų nepageidauja tapti visų šių akcijų savininku, o abu nori, jog, dalijant turtą, akcijos būtų priteistos kitai šaliai, priteisiant jai iš tos šalies piniginę kompensaciją, teisėjų kolegija pripažįsta, jog yra tikslinga akcijas padalinti lygiomis dalimis. Taip padalijus šį turtą, nei viena šalių neprivalės sumokėti kitai šaliai piniginės kompensacijos, o jei nenorės dalyvauti įmonės veikloje, turimas akcijas turės galimybę perleisti kitiems asmenims sau naudingomis sąlygomis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija, kaip to reikalauja CK 6.118 straipsnis, konstatuoja, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro: 82.100 Lt vertės (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 24.500 Lt vertės nurodytame sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 1.620 Lt vertės tame pačiame sklype esantis pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), neįvertinti šių pastatų priklausiniai, 18.190 Lt vertės automobilis AUDI A6, 10.590 Lt vertės automobilis VW MULTIVAN, 3.000 Lt vertės automobilis AUDI 80, 10.000 Lt vertės transporto priemonė - vagonėlis HFB HB ir 20.000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, t.y. viso turto už 170.000 Lt.

Asmeninių skolų šalys neturi, todėl santuokoje įgytas turtas tarp ieškovės ir atsakovo padalintinas, kaip kad jie ir prašo, lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam priteisiant po ½ dalį žemės sklypo su jame esančiais 2005-05-02 įgytais statiniais (turto vertė – 54.110 Lt), po 100 vnt. kiekvienam paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (vertė – 10.000 Lt), ir pagal šalių pageidavimą po dvi transporto priemones – ieškovei automobilis AUDI 80 ir transporto priemonė – vagonėlis HFB HB (vertė – 13.000 Lt), atsakovui automobilis AUDI A6 ir automobilis VW MULTIVAN (vertė 28.780 Lt). Taip padalijus turtą, atsakovui jo tenka už 92.890 Lt, o ieškovei už 77.110 Lt. Kadangi atsakovui vertine išraiška turto tenka 15.780 Lt daugiau nei ieškovei, jai iš atsakovo priteistina 7.890 Lt. piniginė kompensacija.

Statomas pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio unikalus numeris:(duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio vertė 400.000 Lt pripažintinas ieškovės G. J. asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus, pareikštus ryšium su dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui turėtomis išlaidomis. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo nei ieškovė, nei atsakovas apeliaciniuose skunduose nepasisakė, todėl teisėjų kolegija, nors dėl turto padalijimo ir priima naują sprendimą, Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo 2010-11-16 dalies, kuria atmesti paminėti ieškovo reikalavimai, nekeičia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, priteisė iš ieškovės 666,70 Lt žyminio mokesčio ir 80,48 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, o iš atsakovo 7.123,00 Lt žyminio mokesčio ir 57,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į biudžetą. Sprendime teismas nenurodė tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo motyvų, nenurodė, kodėl būtent tokias bylinėjimosi išlaidas priteisia. Taip pat teismas nenurodė, kodėl, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priešieškinį, nepriteisia vienos ir kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų iš vienos šalies kitai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teismas iš esmės pagal CPK normas neišsprendė.

Teisėjų kolegija, keisdama ir iš dalies naikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimdama dalyje naują sprendimą, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, išspręsdama šį klausimą pagal CPK VIII skyriuje (CPK 79-99 straipsniai) nustatytas taisykles.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ieškinio suma yra 38.890 Lt. Ji sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (b.l. 9, t. I), prašė atidėti nesumokėtos 379 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kauno rajono apylinkės teismas 2008-05-09 nutartimi (b.l. 121, t. I), pripažinęs, kad ieškovė privalo sumokėti 1.166,70 Lt žyminį mokestį, atidėjo jai iki teismo sprendimo priėmimo 666,70 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatė byloje ginčijamą sumą, mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Ieškovė, 2008-03-21 ieškiniu reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus, privalėjo sumokėti 118 Lt žyminį mokestį. Ieškovė taip pat pareiškė ir turtinio pobūdžio reikalavimą padalinti lygiomis dalimis gyvenant su atsakovu santuokoje įgytą turtą. Kaip tokį turtą ji nurodė 4 transporto priemones ir įmonės akcijas, kurių bendra vertė 78.000 Lt, priteisiant jai turto ir piniginę kompensaciją 39.000 Lt sumai. Ji, t.y. ieškovė, taip pat ieškinyje pareiškė ir kitus turtinio pobūdžio reikalavimus: pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 10.000 Lt vertės žemės sklypą, šiame sklype esančius 65,58 kv.m. ploto 13.969 Lt vertės gyvenamąjį namą, 4.480 Lt vertės ūkinį pastatą, taip pat nebaigtą statyti 400.000 Lt vertės gyvenamąjį namą. Kadangi šis turtas ieškovės įgytas gyvenant santuokoje su atsakovu, ji prašė pripažinti nuosavybės teises ir į šio turto ½ dalį, kuri pagal įstatyminę prezumpciją priklauso atsakovui, vertintina, kad ginčijama, t.y. ieškinio suma šioje dalyje yra 214.224,50 Lt. Sudėjus ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimų sumas 214.224,50 Lt ir 39.000 Lt, gauname 253.224,50 Lt sumą, kuri ir laikytina ieškinio suma, nuo kurios turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Nuo turtinio pobūdžio reikalavimų ieškovė privalėjo sumokėti 6.064 Lt žyminį mokestį. Taigi iš viso ieškovė privalėjo sumokėti 6.192 Lt, o ne 1.166,70 Lt, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas, žyminį mokestį. Kadangi teismas ieškovei atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą, tai nelaikytina, kad teismas bylą išnagrinėjo ieškovei privalomo žyminio mokesčio nesumokėjus.

2010-11-16 byloje priimtu sprendimu (b.l. 108-121, t. VI) Kauno rajono apylinkės teismas priteisė 666,70 Lt žyminį mokestį iš ieškovės į valstybės biudžetą, tokio sprendimo visiškai nemotyvuodamas.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jo priešieškinio suma yra 544.709 Lt (b.l 31-37, t. II). Jis sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (b.l 38, t. II), likusios mokėtinos 9074 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą jis prašė atidėt iki teismo sprendimo priėmimo.

Kauno rajono apylinkės teismas 2009-01-19 nutartimi atsakovui atidėjo 9.074 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė byloje atsakovo pateikto priešieškinio sumą ir mokėtino žyminio mokesčio dydį.

2010-11-16 byloje priimtu sprendimu (b.l. 108-121, t. VI) Kauno rajono apylinkės teismas priteisė 7.123 Lt žyminį mokestį iš atsakovo į valstybės biudžetą, tokio sprendimo visiškai nemotyvuodamas.

Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turto padalijimo dalyje, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, išsprendė ne visus reikalavimus, panaikinusi šioje dalyje teismo sprendimą ir priimdama naują sprendimą, pripažįsta, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis, yra patenkintini dalinai, todėl proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai paskirsto ir bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas (CPK 93 str.). Paskirstydama šias išlaidas, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. šio sprendimo priėmimo metu, nustatytą turto vertę. Todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistas 6.055 Lt žyminis mokestis (128 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus, 5.000 Lt nuo 200.000 Lt vertės namo dalies pripažinimo asmenine nuosavybe ir 927 Lt nuo 30.890 Lt vertės santuokoje įgyto kito turto priteisimo). Atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistas 2550 Lt žyminis mokestis (1.623 Lt nuo patenkinto reikalavimo priteisti 54.110 Lt vertės turtą - ½ dalį žemės sklypo su 1938 m. statybos namu, ūkiniu pastatu, ir 927 Lt nuo 30.890 Lt vertės santuokoje įgyto kito turto priteisimo). Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 288 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir 1384 Lt žyminis mokestis nuo reikalautos 46.128 Lt kompensacijos už namo (duomenys neskelbtini)pagerinimą.

Paduodami ieškinį ir priešieškinį ieškovė ir atsakovas sumokėjo po 500 Lt dydžio žyminį mokestį. Šias vienarūšes šalims vienai iš kitos priteistinas sumas teisėjų kolegija įskaito kaip tarpusavio priešpriešinius reikalavimus ir jų nepriteisia. Ta žyminio mokesčio dalis, kurią šalys privalėtų sumokėti viena kitai, tačiau kurios sumokėjimą pirmosios instancijos teismas abiem šalims buvo atidėjęs, priteistina iš kitos šalies į valstybės biudžetą, t.y. iš ieškovės priteistinas 2.050 Lt žyminis mokestis (2.550-500=2.050), o iš atsakovo 5.555 Lt (6.050-500=5.555). Ši iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma dar padidintina 288 Lt suma, kuri yra, kaip jau minėta, už išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams, o taip pat 1.384 Lt suma, kuri turėjo būti sumokėta už teismo atmestą reikalavimą priteisti 46.128 Lt piniginę kompensaciją už dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimui panaudotas išlaidas. Taigi iš viso iš atsakovo priteistinas į valstybės biudžetą 7.227 Lt žyminis mokestis.

Kadangi atsakovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimų 331128 Lt sumai, o teismo sprendimu patenkinti jo reikalavimai 85.000 Lt sumai, vertintina, kad jo reikalavimai patenkinti 25 procentais. Todėl iš ieškovės priteistini 25 procentai atsakovo turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato teisine pagalbą, t.y. 500 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias turėjo pirmosios instancijos teismas, t.y. 138 Lt priteistinos į valstybės biudžetą iš abiejų šalių, taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 25 procentai iš ieškovės – 34,50 Lt, ir 75 procentai iš atsakovo – 103,50 Lt.

Nuspręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija priteisia iš atsakovo į valstybės biudžetą 6282 Lt žyminį mokestį.

Ieškovė paduodama apeliacinį skundą privalėjo sumokėti žyminį mokestį: 133 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus, 5.000 Lt nuo 200.000 Lt vertės namo dalies pripažinimo asmenine nuosavybe ir 1.623 Lt nuo reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe 54.110 Lt vertės turtą - ½ dalį žemės sklypo su 1938 m. statybos namu, ūkiniu pastatu, t.y. iš viso 6.756 Lt. Ji sumokėjo 700 Lt žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Kauno rajono apylinkės teismas ją atleido (b.l. 150, t.VI). Apeliacinės instancijos teismas nepatenkino ieškovės reikalavimo dėl 54.110 Lt vertės turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, todėl už šį reikalavimą nesumokėta 923 Lt dalis (1.623-700=923) žyminio mokesčio, nuo kurios sumokėjimo ieškovė atleista, iš jos neišieškotina. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimus ir reikalavimą dėl statomo gyvenamojo namo pripažinimo asmenine nuosavybe. Todėl už šiuos reikalavimus mokėtinas 5.133 Lt žyminis mokestis, priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą privalėjo sumokėti žyminį mokestį: 133 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus, 216 Lt už išlaikymo priteisimą ir 800 Lt už ginčijamą statomo namo dalį, t.y. iš viso 1.149 Lt. Kauno rajono apylinkės teismas atsakovui viso žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo (b.l. 158, t. VI). Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovo apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų, todėl 1.149 Lt žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti santuoką, sudarytą 1999-10-08 Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 2036) tarp G. J. ir T. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti ir pripažinti, kad ši santuoka nutraukta dėl atsakovo T. J. kaltės.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo T. J. išlaikymą nepilnamečiams A. J. ir M. J. kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-16 iki jų pilnametystės, pakeisti ir iš atsakovo T. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. J. ir A. J. kas mėnesį nuo 2010 11 16 mokamą sumą padidinti nuo 300 Lt iki 400 Lt.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti šalių reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ar pripažinimo asmenine nuosavybe, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują spendimą :

„Pripažinti, kad pagal UAB „Architektų pastogė“ 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 Statybos leidimą Nr. GN-461 (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio unikalus numeris:(duomenys neskelbtini), statomas gyvenamasis namas, kurio vertė 400.000 Lt, yra ieškovės G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Ieškovės G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytą ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti lygiomis dalimis taip:

ieškovei G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ (vieną antrąją) dalį 2,0625 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 82.100 Lt; ½ (vieną antrąją) dalį 65,58 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 24.500 Lt; ½ (vieną antrąją) dalį ūkinio pastato 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1,620 Lt; ½ dalį priklausinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3.000 Lt; transporto priemonę - vagonėlį HFB HB-W4,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 10.000 Lt, ir 100 (vieną šimtą) vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 10.000 Lt, iš viso turto už 77.100 Lt.atsakovui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ (vieną antrąją) dalį 2,0625 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė - 82100 Lt; ½ (vieną antrąją) dalį 65,58 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 24.500 Lt; ½ (vieną antrąją) dalį ūkinio pastato 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1620 Lt; ½ dalį priklausinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 18.190 Lt, automobilį VW Multivan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė – 10.590 Lt, ir 100 (vieną šimtą) vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 10.000 Lt, iš viso turto už 92.890 Lt.priteisti ieškovei G. J., a.k.(duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 7.890 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt litų) piniginę kompensaciją už jam tekusį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą.“

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 7.330,50 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt litų ir 50 centų ) bylinėjimosi išlaidų (7.227 Lt žyminį mokestį ir 103,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės G. J. , a.k. (duomenys neskelbtini), 2.084,50 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų (2.050 Lt žyminį mokestį ir 34,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų, sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.“

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta šalims po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, nustatyta atsakovo T. J. bendravimo su vaikais tvarka, nepadalintos ieškovės ir atsakovo solidarios prievolės bankui AB DnB NORD bankas, atmestas atsakovo reikalavimas priteisti jam piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6.282 Lt (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) apeliacinės instancijos teisme. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.