- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- AN2-376-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00120-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- D. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarimo D. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. 2018 m. gegužės 3 d. surašytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 27 d., 2.02 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)km., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas motociklą tamsiu paros metu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal kelio matomumą ir turėdamas objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiuojančią dviratininkę, laiku nemažino greičio, dėl ko kliudė dviratininkę, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio metu apgadintas motociklas ir dviratis, sužalota dviračio vairuotoja. Šiais savo veiksmais nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir127 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje.Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutarime nurodė, jog šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog D. T. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą.Apeliaciniame skunde D. T. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodė, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis administracinio nusižengimo nepadarė. Jo įsitikinimu eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad G. B., būdama neblaivi (1,31 promilės girtumas), tamsiu paros metu vairavo dviratį be įtaisyto raudonos šviesos žibinto ir nutolusi nuo kelio važiuojamosios dešinės pusės 1,9 m., taip keliant grėsmę eismo saugumui bei sudariusi sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos važiavusiam motociklui. Buvo atlikta ekspertizė ir jos akte užfiksuoti rezultatai neleido daryti kategoriškos išvados, kad minimas eismo įvykis kilo ir dėl apelianto kaltės. Nurodyti argumentai dėl kelio matomumo ir teismo apklaustų liudytojų paaiškinimų kaip eismo įvykio vietoje buvo matuojamas šis aspektas bei kokiomis priemonėmis, esant nustatytoms abejonėms ir nesant tikslaus matomumo išmatavimo, apelianto nuomone, teismas rėmėsi ne neabejotinai nustatytomis aplinkybėmis, bet tikimybe, kad galėjo taip būti, t. y. rėmėsi tik prielaida. Taip pat nurodė, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas 15 metrų matomumas buvo ypač reikšmingas dydis, kuriuo remdamasis ekspertas atliko skaičiavimus, kuriais vėliau pasirėmė teismas konstatuodamas D. T. kaltę administracinio nusižengimo padarymu, tačiau jau buvo minėta, ką akcentavo ir skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, taip ir liko neaišku kokios priemonėmis jis buvo išmatuotas ir kas jį išmatavo. Kadangi kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b. 1.15-18) ši informacija nėra nurodyta, tikėtina, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, matomumas apskritai nebuvo matuojamas jokiomis matavimo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktinis matomumas eismo įvykio 2017 m. rugsėjo 27 d., 2.02 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) k. galėjo būti tiek didesnis, tiek mažesnis nei 15 metrų. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės leidžia abejoti ir visų kitų eismo įvykio vietos schemoje nurodytų matavimų patikimumu. Neaišku, kas juos atliko, kokia matavimo priemonė buvo naudojama ir ar ji buvo metrologiškai patikrinta. Akivaizdu ir tai, kad dabartiniu metu pašalinti nurodytus neaiškumas ir tiksliai nustatyti eismo įvykio vietos metu buvusio matomumo bei patikrinti kitų eismo įvykio vietos schemoje nurodytų matavimų teisingumą tiesiog nėra jokios galimybės. Skunde pareiškėjas dėsto ANK 563, 566, 567, 569 bei 591 normų dispozicijas bei tai, kad pagal teismų praktiką asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kad būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatyme apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatyme numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Nurodė ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Akcentuotinas ir įrodymų vertinimo procesas bei teismo sprendimo motyvai.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, su apeliacinio skundo argumentais nesutiko, administracinė byla išnagrinėta pilnai ir priimtas D. T. atžvilgiu teisingas ir teisėtas nutarimas, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir nekeliantis abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T., kuris ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.D. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, vairuodamas motociklą tamsiu paros metu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal kelio matomumą ir turėdamas objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiuojančią dviratininkę, laiku nemažino greičio, dėl ko kliudė dviratininkę, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, kurio metu apgadintas motociklas ir dviratis, sužalota dviračio vairuotoja. Remiantis ANK 423 straipsnio 2 dalimi (2017 m. liepos 1 d. redakcija), administracinė atsakomybė asmeniui kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ANK numatytus padarinius sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimai, numatyti 9 ir 127 punktuose. Pagal KET 9 punktą (2016 m. lapkričio 2 d. redakcija) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 127 punktą (2016 m. lapkričio 2 d. redakcija) vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir Kelių eismo taisykles eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Kelių eismo taisyklių 4 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiesiogiai tyrė byloje surinktus įrodymus užtikrindamas betarpiškumo principą, analizavo ir vertino ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, bet ir liudytojų M. N., A. K. parodymus, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės O. R. paaiškinimus, įvykyje dalyvavusios G. B. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-395-876/2017, šios administracinio nusižengimo bylos (Nr. AN15.-395-876/2017) medžiagą, susijusią su padaryto eismo įvykio vietos aplinkybėmis, joje esančius medicinos dokumentų išrašus dėl G. B. ir D. T. sužalojimų masto, kitą rašytinę medžiagą (eismo įvykio schemą, foto lenteles), ekspertizės aktą Nr. 11108(18), darė jo analizę. Visa įvertinusi visumoje bylą nagrinėjusi teisėja konstatavo administracinio nusižengimo įrodytinumą D. T. atžvilgiu.Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl D. T. kaltės, kuri apelianto vertinimu, abejotina dėl kelio kliūties (dviratininkės) matomumo požymio tinkamo nustatymo. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas patikrinęs teismo nurodytus motyvus ir byloje esančius įrodymus dėl padaryto nusižengimo požymių visumos, taip pat teismo vertintą ir administracinio nusižengimo bylos Nr. AN15.-395-876/2017 medžiagą, nustatė, kad apylinkės teismas analizavo ir, gretindamas su kitais bylos įrodymais, vertino ekspertizės išvadą bei joje nurodytas eksperto padarytas išvadas, nesant abejonių dėl šio įrodymo byloje objektyvumo, pagrįstai nurodė, kad ekspertizės akte nustatytas D. T. važiuotas 73 km/h greitis, paskaičiuotas pagal nustatytus motociklo paliktus įbrėžimus asfalte, jų ilgį. Ekspertizės akte paskaičiuota, kad esant 15 metrų kelio matomumui, saugus greitis turėtų būti 54 km/h. Teismas nurodė, jog logiška išvada, kad atitinkamai esant mažesniam matomumui, turėtų mažėti ir saugus greitis. Todėl teismo motyvai, kad esant pačio D. T. nurodytam 5 metrų matomumui, jo važiuotas 73 km/h greitis buvo visiškai nesaugus ir būtent dėl nesaugaus greičio pasirinkimo pagal tuo metu buvusias oro sąlygas, jis neturėjo galimybės sustabdyti transporto priemonę iki atsiradusios kliūties (dviratininkės). Argumentuojant pateiktą skundą dėl teismo motyvų, susijusių su kelio tikslaus matomumo nustatymo teigtina, kad teismas nesirėmė objektyviais ir patikimais bylos duomenis, o nurodė tik tikimybę, kad galėjo taip būti. Apeliantas teisus, jog ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, vadovavosi pateiktos 2017 m. rugpjūčio 27 d. eismo įvykio vietos schemos duomenimis, ir pasirinko joje nurodytą 15 metų matomumo atstumą, nors kaip ir teismas nurodė, kilo abejonių dėl šio matomumo nustatymo, nes kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nėra nurodyta, kokie asmenys dalyvavo atliekant šį veiksmą bei kokiomis priemonėmis atstumas buvo pamatuotas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo A. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuriais nurodyta, jog jis atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, kelią matavo su liniuote šviečiant automobilio šviesomis, nes nebuvo galimybės nustatyti matomumo su motociklo šviesomis. Liudytojas manė, kad motociklo ir automobilio lempų šviesų matomumas turėtų būti tolygus. Atliekant apžiūrą ir matuojant kelio matomumą pareigūnas, kuris buvo kelyje ir matavo su liniuote, buvo apsirengęs policijos uniformą su šviesą atspindinčiais atšvaitais. Apžiūroje dalyvavo trys žmonės, jis rašė, o kiti du matavo. Šie pareigūno duoti paaiškinimai teisme laikytini objektyviais ir reikšmingais byloje duomenimis, vertinami kartu su kitais bylos įrodymais, patikimumo prasme nekeliantys abejonių aukštesniajam teismui, kadangi iš bylos aplinkybių visumos jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ar pačiu D. T. pareigūnas nėra susijęs, jo šališkas suinteresuotumas nenustatytas. Taigi, nors ir rašytiniame bylai reikšmingame įrodyme – eismo įvykio vietos apžiūros protokole – nebuvo pažymėta kas ir kokiomis priemonėmis buvo nustatinėjamas kelio matomumas, tačiau po šią apžiūrą atlikusio ir nustatytus duomenis užfiksavusio pareigūno apklausos teisme, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai remdamasi minėtais bylos įrodymais bei ekspertizės akto išvadomis, gretindamas su bylos faktinėmis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad kelio matomumas nebuvo didesnis nei 15 metrų, o jei ir vertinant paties D. T. parodymus, jog jis kelią matė 5 metrų atstumu, tai eksperto paskaičiavimais nustatytas tuo metu važiuotas motociklu greitis – 73 km/h buvo nesaugus net ir teismui vertinant jo naudai didesnį matomumo atstumą, t. y. 15 metrų. Pareiškėjas nesilaikė KET 127 punkto reikalavimų, esant blogam matomumui, kaip šiuo atveju visi bylos dalyviai ir nurodė, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus net sustoti. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo teismo nutarime nurodytais motyvais, jog ekspertui nustačius, kad esant 15 metrų kelio matomumui, saugus greitis turėtų būti 54 km/h, todėl atitinkamai esant mažesniam matomumui, turėtų mažėti ir saugus greitis. Pažymėtina, jog ekspertizės aktas nėra privalomas ir prioriteto prieš kitus byloje esančius įrodymus neturintis įrodymas, jis vertinamas kartu su kitais įrodymais tiek atskirai, tiek jį siejant į vieną visumą, kur nustatomas atitinkamo fakto buvimas, šiuo atveju ekspertas tik atliko padaryto eismo įvykio techninį vertinimą, tačiau teisinių išvadų formavimas ir įstatymo taikymas yra teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus dėl apeliaciniame skunde pateiktos kritikos vertinant kelio matomumo atstumą 2017 m. rugpjūčio 27 d., o ne rugsėjo 27 d. (taip nurodyta apeliaciniame skunde) teismas šiuos netikslumus, kurie kėlė abejones dėl eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų išmatavimų, kas juos atliko, kiek žmonių dalyvavo ir kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, apklausus liudytoją A. K., patikslino, todėl teismo išvadų pagrįstumas apygardos teismui nekelia abejonių šiuo požymio aspektu. Taip pat pateikiant skundą aukštesniajam teismui skunde D. T. nurodė, jog ne dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kadangi G. B., važiavusi dviračiu, buvo neblaivi, o dviratis buvo be įtaisyto raudonos spalvos žibinto, ji važiavo nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės 1,9 metro. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. B. yra nubausta administracine nuobauda už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 5 ir 6 dalyse, padarymą, tačiau iš bylos aplinkybių ir teismo atlikto teisinio vertinimo matyti, kad ne tik jos veiksmai buvo priežastis kilti šiam eismo įvykiui. Paties D. T. veiksmai irgi buvo eismo įvykio kilimo priežastis, nes jis nesilaikė KET 9 ir 127 punktų reikalavimų, kas ir nulėmė administracinės atsakomybės atsiradimą. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Toks subjektyvus, D. T. nepalankaus sprendimo vertinimas, nepagrįstas bandymas dar kartą paneigti nepalankaus teismo sprendimo teisėtumą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. T. veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus, apdairaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 ir 5 dalys, tiek Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktai, dėl to ir įvyko eismo įvykis, sukėlęs ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius ne tik jam pačiam, bet ir kitam eismo dalyviui.Įvertinus visa kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai išanalizavo ir įvertino byloje nustatytus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą ir D. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.