Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams O. R. ir Č. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2017 m. rugsėjo 27 d., 02 val. 02 min., kelyje Šakiai-Plokščiai, 5,38 km., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą tamsiu paros metu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal kelio matomumą ir turėdamas objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiuojančią dviratininkę, laiku nemažino greičio, dėl ko kliudė dviratininkę,- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio metu apgadintas motociklas ir dviratis, sužalota dviračio vairuotoja.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-395-876/2017 užfiksuota, kad atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. naktį važiavo su motociklu nuo Griškabūdžio link Šakių. Nurodė, kad tuo metu buvo labai blogos oro sąlygos, buvo didelis rūkas ir blogas matomumas, todėl jis pasirinko saugų važiavimo greitį. Nurodė, kad važiavo 65-75 km/val. greičiu. Pažymėjo, kad važiuodamas matė kelio linijas ir skiriamuosius ženklus, tačiau staiga jo kelyje pasirodė dviratininkė ir nespėjęs sustabdyti į ją atsitrenkė. Po susidūrimo jo motociklas nuskriejo keletą metrų. Po to jis atsistojo ir nuėjo prie dviratininkės, kuri jam pasakė, kad viskas gerai. Tačiau vėliau iš įvykio vietos mergina pasišalino. Nurodė, kad ją surado ir parvežė atgal į įvykio vietą jos motina. Pažymėjo, kad jis po įvykio iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Patvirtino, kad vairavo blaivus. Nurodė, kad dėl šio įvykio buvo sužalotas, kreipėsi į medikus, tačiau pas ekspertą nesikreipė. Dėl minėto įvykio kaltu neprisipažįsta. Nurodė, kad dėl eismo įvykio galimai kalta yra dviratininkė, kuri važiavo viduriu keliu ir buvo neblaivi (2017 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-395-876/2017: 4 min. 49 sek. – 12 min. 33 sek.).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė O. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis ekspertizės aktu nekyla abejonių dėl nusižengimo pažeidimo, kad yra kaltas tiek D. T., tiek G. B., kadangi vairavo dviratį neblaivi ir ant dviračio nebuvo atšvaitų. Negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo išspręstas 2018 m. gegužės 3 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato prašymas byloje (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 48 sek. – 6 min. 33 sek.).

Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato prašymas nebuvo išspręstas byloje, nes buvo įdėtas į bylą ir išsiųstas į teismą, kadangi manė, jog prašymas išspręstas ekspertizės akte. Nurodė, kad pagal ekspertizės aktą nustatė, kad asmuo nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nes kelio matomumas buvo 15 metrų. Nurodė, kad G. B. buvo perrašytas protokolas, tai yra anuliuotas anksčiau surašytas protokolas ir priimtas nutarimas pagal naujai surašytą protokolą, kad ji savo veiksmais sukėlė avaringą situaciją. Nurodė, kad apie tai neinformavo D. T., nes jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Patvirtino, kad klausimas dėl išlaidų atlyginimo nuo G. B. veiksmų nukentėjusiajam asmeniui neišspręstas. Pažymėjo, kad nustatant D. T. kaltę dėl eismo įvykio, vadovavosi kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kur apžiūrą atliko kitas tyrėjas. Šio pareigūno papildomai neapklausinėjo, vadovavosi jo surinktais duomenimis, kad kelio matomumas buvo 15 metrų. Kaip jis atliko šią apžiūrą ir nustatė kelio matomumą, nežino. Nurodė, kad jis tik gavo užduotį surašyti protokolą vadovaujantis surinkta bylos medžiaga, o asmens prašymą pridėti prie bylos (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 35 sek. – 22 min. 46 sek.).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvyko auto įvykis, kurio metu motociklininkas atsitrenkė į dviratininkę. Patvirtino, kad jis atliko eismo įvykio vietos apžiūrą. Atvykę į įvykio vietą matė dviratį ir motociklą gulinčius ant kelio. Prie motociklo buvo jo vairuotojas. Prisimena, kad buvo naktis, didžiulis rūkas. Nurodė, kad kelią matavo su liniuote. Matomumą matavo pagal tai, kokiu atstumu mato iš vairuotojo vietos kelyje esantį žmogų. Šį atstumą matavo su liniuote šviečiant su automobilio šviesomis, kadangi nebuvo galimybės nustatyti matomumo su motociklo šviesomis. Mano, kad automobilio ir motociklo lempų šviesų matomumas turėtų būti tolygus, nes turi atitikti tuos pačius kelių eismo taisyklių reikalavimus. Patikslino, kad atliekant apžiūrą ir matuojant kelio matomumą pareigūnas, kuris buvo kelyje ir matavo su liniuote buvo apsirengęs policijos uniformą su šviesą atspindinčiais atšvaitais. Nurodė, kad dviračio vairuotoja įvykio metu buvo taip pat su šviesą atspindinčia liemene. Patvirtino, kad kiek nustatė aplinkybių, tiek užfiksavo apžiūros protokole. Nurodė, kad atliekant apžiūrą dalyvavo trys žmonės: jis rašė, o du matavo. Negalėjo paaiškinti, kodėl į protokolą neįtraukė tai, kad kelio matomumas buvo fiksuojamas naudojant matavimo prietaisą – ruletę. Taip pat negalėjo atsakyti, kad kokie asmenys dalyvavo atliekant apžiūrą, protokole tai neužfiksavo. Nežino, koks tame kelio ruože turi būti atstumas tarp pakelės stulpelių ir tarp punktyrinių linijų (2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 53 sek. – 14 min. 55 sek.).

Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.395-876/2017 apklausta G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. naktį važiavo su dviračiu nuo Šakių link Briedžių namo ir į ją atsitrenkė motociklas. Patvirtino, kad vairavo neblaivi, tačiau nurodė, kad girta nesijautė. Parodė, kad tuo metu buvo didelis rūkas, todėl buvo prastas matomumas. Pažymėjo, kad ji vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę ir rankose turėjo telefoną, su kuriuo kartais pasišviesdavo kelią, tačiau šviesos žibintų ant dviračio nebuvo. Pažymėjo, kad važiavo dešinės pusės kelio asfaltu prie pat kelkraščio ir važiuodama matė kelio linijas, skiriamuosius ženklus (2017 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-395-876/2017: 13 min. 24 sek. – 23 min. 59 sek.).

Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-395-876/2017 esanti medžiaga:

medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad G. B. padarytas abiejų plaštakų sumušimas, burnos sumušimas (administracinio nusižengimo byla Nr. AN15-395-876/2017 b. l. 10);

medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad D. T. padarytas dešinio kelio ir alkūnės sumušimai, nugaros sumušimas (administracinio nusižengimo byla Nr. AN15-395-876/2017 b. l. 11);

eismo įvykio schema, foto lentelės, kuriose aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vietoje buvusios transporto priemonės (administracinio nusižengimo byla Nr. AN15-395-876/2017 b. l. 15-22);

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11108(18), kuriame nurodoma, kad:

jeigu byloje nurodytas 15 m matomumas yra kelio eismo situacijoje kelio ir kelio elementų matomumas, tuomet motociklo „Yamaha YZF – R 125 CCM“ vairuotojas D. T., važiuodamas neviršydamas pagal kelio matomumą saugaus 54 km/h greičio ir turėdamas galimybę priekyje ta pačia kryptimi pamatyti kliūtį – dviratininkę didesniu nei 24,5 m atstumu, stabdymas būtų turėjęs techninę galimybę sumažinti savo važiavimo greitį iki priekyje važiavusios dviratininkės greičio ir nekliudyti dviratininkės.

Jeigu byloje nurodytas 15 m matomumas yra kliūties – dviratininkės G. B. matomumas, tuomet motociklo vairuotojas, važiuodamas apskaičiuotu apie 73 km/h greičiu ir stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio.

motociklo vairuotojas, esant blogam matomumui, turėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį pagal kelio matomumą, taip pat pamatęs priekyje kelio važiuojamąja dalimi važiuojantį dviratininką, turėjo nedelsiant mažinti važiavimo greitį;buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininkės G. B. veiksmai, važiuodama kelio važiuojamosios dalies dešine puse ne arčiau dešiniojo jos krašto, o nuo jo nutolus apie 1,9 m, be dviračio priekyje ir gale degančių žibintų, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos važiuojančiam motociklui, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jeigu byloje nurodytas 15 m matomumas yra kelio eismo situacijoje kelio ir kelio elementų matomumas, o motociklo vairuotojas, važiuodamas neviršydamas pagal kelio matomumą saugaus 54 km/h greičio, turėjo objektyvią galimybę priekyje ta pačia kryptimi pamatyti kliūtį – dviratininkę didesniu nei 24,5 m atstumu, tuomet motociklo vairuotojo veiksmai, - nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal kelio matomumą ir, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiuojančią dviratininkę, laiku nemažino greičio, dėl to kliudė dviratininkę, - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 7-11);

kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo kopija, kuriame aprašyta eismo įvykio vieta (b. l. 15-18);

nutarimas administracinio nusižengimo byloje, iš kurio matyti, kad G. B. buvo patraukta atsakomybėn pagal ANK 482 straipsnio 5 dalį, 428 straipsnio 6 dalį (b. l. 19-20);

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato raštas, kuriame nurodoma, kad esant šiam metų laikui atkartoti tyrimui būtinų sąlygų nėra galimybės. (b. l. 32).

D. T. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis vairuodamas motociklą tamsiu paros metu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio pagal kelio matomumą ir turėdamas objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiuojančią dviratininkę, laiku nemažino greičio, dėl to kliudė dviratininkę.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, byloje iškilo esminiai prieštaravimai tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų, dėl ko buvo pavesta atlikti byloje ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktą byloje, kuriame konstatavo, jog motociklo vairuotojas, esant blogam matomumui, turėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį pagal kelio matomumą, taip pat pamatęs priekyje kelio važiuojamąja dalimi važiuojantį dviratininką, turėjo nedelsiant mažinti važiavimo greitį. Ekspertizės akte nurodoma (pagal D. T. duotus parodymus), jog motociklo vairuotojas važiavo 65-75 km/h greičiu, jo teigimu matomumas buvo apie 5 m. Ekspertas atsižvelgdamas į motociklo paliktus įbrėžimus asfalte, jų ilgį apskaičiavo, jog motociklininkas važiavo 73 km/h greičiu. Ekspertas remdamasis jam pateiktu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15-18), konstatavo, jog matomumas buvo 15 m. Atitinkamai apskaičiavo, kad esant nurodytam matomumui saugus motociklininko greitis turėjo būti 54 km/h greičiu bei nurodė, kad važiuodamas apskaičiuotu saugiu greičiu, jis būtų turėjęs galimybę nekliudyti dviratininkės.

Bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama nustatyti buvusį matomumą, tai yra ar užfiksuotas 15 m matomumas buvo kelio ir kelio elementų matomumas, ar dviratininkės (kliūties) matomumas. Posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad matomumą matavo įjungę tarnybinio lengvojo automobilio šviesas, matavo su metru, atstumas buvo matuojamas sustojus kitam pareigūnui, kol šis buvo matomas. Tai yra galima manyti, kad nustatytas matomumas yra kelio ir kelio elementų matomumas. Tačiau kilo pagrįstų abejonių ir dėl pačio nustatyto matomumo tikslumo, nes kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nėra nurodyta, kokie asmenys dalyvavo atliekant šį veiksmą bei kokiomis priemonėmis atstumas buvo išmatuotas. Teismas sutinka su nurodytomis abejonėmis, jog atstumas galėjo būti ne visiškai tiksliai išmatuotas, tačiau tiek nagrinėjant bylą, tiek pagal bylos medžiagą nėra pagrindo konstatuoti, jog matomumas galėjo būti didesnis negu 15 m. Tai yra visi byloje apklausti asmenys nurodė, jog buvo labai blogos sąlygos – labai stiprus rūkas, pats D. T. nurodė, jog matomumas buvo tik apie 5 m. Akivaizdu, kad motociklininko matomumas, važiuojant motociklu, kuris kelią apšviečia viena lempa, gali būti mažesnis, negu automobilio šviesomis apšviečiamas kelias. Tad darytina išvada, jog kelio matomumas galėjo būti arba 15 m, arba mažesnis. Tuo tarpu ekspertizės akte apskaičiuota, kad esant 15 m kelio matomumui, saugus greitis turėtų būti 54 km/h, logiška išvada, jog atitinkamai esant mažesniam matomumui, turėtų mažėti ir saugus greitis. Tuo tarpu taip pat ekspertizės akte nurodoma, kad D. T. važiavo 73 km/h greičiu, tai yra jo greitis buvo nesaugus net ir esant 15 m kelio matomumui. Akivaizdu, kad esant pačio D. T. nurodytam 5 m matomumui, jo 73 km/h greitis buvo visiškai nesaugus ir būtent dėl nesaugaus greičio pasirinkimo pagal esamas oro sąlygas, jis neturėjo galimybės sustabdyti transporto priemonę iki atsiradusios kliūties (dviratininkės).

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. T. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas nusižengimas laikytinas pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra pripažinta kaltė ir kito eismo dalyvio, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda be papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bauda.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 17072823697. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.