Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika), ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 13 d. veika), ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į G. K. paskirtą bausmę įskaitas laikas, praleistas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 30 d. 11.25 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 11.30 val.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš G. K. civilinės ieškovės S. P. naudai priteista 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. K. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 14.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pavėsinėje prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad D. U. ir E. B. yra nepilnamečiai, inicijavo – pasiūlė ir davė gerti jų turimus svaiginamuosius alkoholinius gėrimus – degtinę, alų, dėl ko nepilnamečiai: D. U. ir E. B. nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo ir tokiais veiksmais juos nugirdė, t. y. nugirdė vaikus.

2. Be to, G. K. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 15.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pavėsinėje prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad D. U. ir E. B. yra nepilnamečiai, inicijavo – pasiūlė ir davė gerti jų turimus svaiginamuosius alkoholinius gėrimus – degtinę, alų, dėl ko nepilnamečiai: D. U. (nustatytas 0,88 promilių girtumas) ir E. B. (nustatytas 0,95 promilių girtumas) nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo ir tokiais veiksmais juos nugirdė, t. y. nugirdė vaikus.

3. Be to, G. K. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: 2021 m. gruodžio 7 d., apie 13.50 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia, susitikęs ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiuoju pripažintą nepilnametį E. B., siekdamas, kad jis duotų melagingus parodymus, (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjo numatytoje 2021 m. gruodžio 8 d., (duomenys neskelbtini) komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. apklausą, pats būdamas įtariamuoju, kai jam 2021 m. lapkričio 11 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje, siekė paveikti nukentėjusįjį E. B., jį įkalbinėdamas ir baugindamas bei nurodydamas, kad apklausos metu sakytų, jog alkoholinius gėrimus jis rado ir prisigėrė pats, t. y., kad duotų melagingus, G. K. teisinei padėčiai naudingus, parodymus, o jis, šių melagingų parodymų pagrindu, galėtų išvengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

4. Be to, G. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 30 d., apie 01.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto, dėl asmeninių priežasčių, metu, tyčia rankomis sudavė ne mažiau penkis kartus į nugaros sritį, suėmęs rankomis už veido skruostų juos spaudė, koja įspyrė į dešinės kojos blauzdą bei ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė į rankos žastą savo sugyventinei S. P., iš viso suduodamas ne mažiau kaip vienuolika smūgių, tuo S. P. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame žande, dešinėje blauzdoje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimą nosyje, plaštakose, t. y. nukentėjusiajai S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis G. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) ir BK 233 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, taip pat bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirti arešto bausmę bei sumažinti priteisto 700 Eur civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį.

1.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) ir BK 233 straipsnio 1 dalį bei paskyrė per griežtą bausmę. Pasak apelianto, teismo išvados yra nepagrįstos visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu, bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas vertindamas įrodymus buvo šališkas, nes įrodymus vertino selektyviai akcentuodamas tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus bei spręsdamas civilinio ieškinio klausimą nukentėjusiajai priteisė ženkliai per didelę neturtinės žalos sumą.

1.2. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugsėjo 7 d. veika), nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, nes jie yra nekonkretūs, bei prieštaringi. 2021 m. gruodžio 8 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. B. nurodė, kad davė parodymus apie alkoholio vartojimą, kuris buvo antras kartas, o apie pirmą kartą, kaip galima suprasti iš kaltinimo – 2021 m. rugsėjo 7 d. epizodą, parodė, kad pirmojo karto neprisimena. Nurodė, kad visi gėrė savo noru, jokio spaudimo nebuvo, teigė, kad gerti pasiūlė D.. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 8 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis D. U. parodė, kad pirmojo karto neprisimena, teigė, kad „bomžiukai“ nupirko alaus, pinigus davė E. ir benamis nupirko degtinės ir alaus, teigė, kad gėrė visi trys savo noru. Pasak nuteistojo, vertinant šiuos parodymus negalima daryti išvados, kad šie veiksmai buvo atliekami 2021 m. rugsėjo 7 d.

1.3. Nuteistasis, skunde cituodamas liudytojos R. S. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus teigia, kad liudytoja teisme patvirtino aplinkybę, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. nuo D. U. jautė rūkalų kvapą, o nuo jo striukės jautė alaus kvapą, tačiau įtarimo, kad D. U. būtų neblaivus, jai nekilo. Anot apelianto, liudytoja patvirtino, kad D. U. apsvaigimo požymių nebuvo, todėl nebuvo kviečiami policijos pareigūnai ir nustatinėjamas galimas D. U. apsvaigimas. Taip pat nuteistasis cituodamas R. M. apylinkės teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teigia, kad globos namų darbuotojas, pastebėjęs, jog globotinis grįžo namo apsvaigęs, privalo kviesti policijos pareigūnus ir apie įvykį surašyti tarnybinį pranešimą, tačiau šiuo atveju R. S. tik surašė tarnybinį pranešimą, tačiau policijos pareigūnų nekvietė. Apelianto nuomone, globos įstaigos darbuotojams 2021 m. rugsėjo 7 d. nekilo įtarimų dėl galimo D. U. apsvaigimo, todėl pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) jis buvo nuteistas nepagrįstai.

1.4. Apeliantas, nesutikdamas dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, jog liudytojui S. B. buvo aišku, kad E. B. yra daromas poveikis, tačiau teisme apklausiamas liudytojas negalėjo įvardinti, kokie veiksmai ir kokie žodžiai nukentėjusiajam darė spaudimą. Anot apelianto, vertinant 2021 m. gruodžio 8 d. nukentėjusiojo E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotus parodymus, jis pokalbio su apeliantu nevertino kaip spaudimo darymu bei nurodė, kad duos tokius parodymus, kokius norės. Be to, nukentėjusiojo E. B. duoti parodymai tyrėjai bei ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės nepakito.

1.5. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad jis neišsakė savo pozicijos dėl jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos. Pasak apelianto, savo pozicijos dėl šios nusikalstamos veikos jis išsakyti ir negalėjo, nes tuo metu kalbą sakė prokuroras, kuris iš karto nurodė, kad nuteistasis savo kaltės dėl šios veikos nepripažįsta, tuo tarpu jam norint pasisakyti, teisėja paaiškino, kad jis kalbėti negali, nes kalbą sako prokuroras, be to, sakant paskutinį žodį taip pat negalėjo pateikti savo pozicijos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo nurodytų aplinkybių, o atsižvelgė tik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino bausmės vienu trečdaliu.

1.6. Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais argumentais, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės neturėjo teigiamos įtakos. Apelianto teigimu, laisvės apribojimo bausmes jis atliko pilnai, jų atlikimo metu laikėsi visų jam teismo paskirtų įpareigojimų ir nebuvo padaręs probacijos sąlygų pažeidimų. Be to, pasak apelianto, nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, buvo padarytos besiginant. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, gyvena vienas, turi augintinį – šunį, kurį, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti. Taip pat apeliantas nurodo, kad nors oficialiai nedirba, tačiau vasaros metu miške renka uogas, grybus, senyvo amžiaus kaimynei padeda atlikti ūkio darbus, dirba ūkio darbus pas kitus žmones, ieško darbo savarankiškai ir Užimtumo tarnybos pagalba. Nuteistojo teigimu, jis atlygina civilinius ieškinius, moka baudas, ko negalės daryti būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Apelianto nuomone, atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nebus pasiektas jo elgesio pasitaisymas, nes jis nepalaiko nuteistųjų subkultūros, dėl ko tarp jo ir kitų nuteistųjų kyla konfliktai, laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis yra nuolat mušamas, reketuojamas, jo atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, todėl prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistojo teigimu, jo padarytos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, o tai, kad jos padarytos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, nesuponuoja pagrindo skirti pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 233 straipsnio 1 dalies bei 140 straipsnio 2 dalies sankcijose yra numatytos ir laisvės apribojimo bei arešto bausmės, o BK taip pat numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padėtų pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teigimu, BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas galutinę bausmę gali jas subendrinti jas apimant arba visiškai ar iš dalies sudedant, tuo tarpu šiuo atveju teismas, neatsižvelgdamas į veikų pavojingumą, kilusias pasekmes, pasirinko visišką bausmių sudėjimo būdą.

1.7. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusioji nurodė, jog civilinio ieškinio dydį jai padėjo nustatyti tyrėja, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnei tokia darbo funkcija nėra nustatyta, todėl buvo padarytas pažeidimas. Be to, anot apelianto, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo iškviesta liudyti ne ta ikiteisminio tyrimo pareigūnė, t .y. vietoje tyrėjos J. A. turėjo būti iškviesta R. Ž., nes būtent ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir jis šiai tyrėjai norėjo užduoti klausimų dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio. Pasak apelianto, liudytojas T. U. paaiškino, kad pati nukentėjusioji provokavo nuteistąjį ir tą darydavo nuolat, tuo tarpu nukentėjusiojo provokuojantis elgesys yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios nepagrįstai nepripažino pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo įsitikinimu, priteisto civilinio ieškinio suma yra ženkliai per didelė, nes jis yra nedirbantis, negauna pajamų, o nukentėjusioji nesikreipė į gydymo įstaigą, jai nebuvo paskirtas gydymas bei ji nebuvo nedarbinga.

1.8. Apelianto nuomone, teismui pateiktuose E. B. garso įrašuose užfiksuota, kad pats E. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis mušė D. U., dėl ko jam galvoje atsirado sužalojimas. Nuteistojo manymu, dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, tuo tarpu prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. P. civilinio ieškinio išsprendimu. Apelianto teigimu, apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, vadovavosi tik nuteistąjį kaltinančias duomenimis, nepagrįstai rėmėsi prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais. Taip pat nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas jam paskirtas bausmes netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundo turiniu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas plačiausiu aspektu, t. y. nuteistasis nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, prieštaraudamas nuosprendyje padarytoms teisinėms išvadoms, taip pat nesutinka ir su paskirta bausme bei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistu civiliniu ieškiniu.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutikdama su apelianto pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą G. K. pripažinti kaltu, be kita ko, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) bei BK 233 straipsnio 1 dalyje. Taip pat aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė bausmę tinkamai vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis ir nors bendrindamas bausmes parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą, tačiau įvertinus tai, kas šis bendrinimo būdas yra palankesnis nuteistajam, tuo tarpu byloje nėra gauta kitų proceso dalyvių skundų, bausmių subendrinimas apėmimo būdu yra paliktinas nepakeistas. Taip pat apylinkės teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. nustatė proporcingą ir teisingą priteistinos neturtinės žalos dydį. Apygardos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl G. K. skundas atmestinas.

11. Visgi, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas ir nepagrįstai pripažino dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų padarymas byloje yra išimtinai teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, kompetencija. Įrodymų vertinimo metu teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais ir priimti sprendimą, ar surinktais įrodymais galima grįsti teismo išvadas. Įrodymų vertinimo metu turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę visumą, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023).

14. Apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika), yra įrodyta. Apylinkės teismas, nuteistąjį pripažindamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos patikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apygardos teismas nenustatė.

15. BK 161 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nugirdė vaiką. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta, ir gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi suprasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-719/2021).

16. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais, nes jie yra prieštaringi, tuo tarpu 2021 m. rugsėjo 7 d. globos įstaigos darbuotojams nekilo įtarimų dėl galimo nukentėjusiojo D. U. apsvaigimo, todėl nebuvo kviesti ir policijos pareigūnai, tačiau apygardos teismas su šiais apelianto argumentais sutikti negali.

17. Visų pirma pažymėtina, kad dar pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. U. nurodė, kad pažįsta G. K., kuriam yra 32 metai, pamena atvejį kai namo grįžo girtas, tuo metu gėrė jis, G. K. ir E. B.. E. B. davė pinigų G. K. ir jis alkoholinius gėrimus – butelį degtinės ir du butelius alaus, nupirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58–60). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis D. U. nurodė, kad nelabai pamena įvykių aplinkybių, teigė, kad alkoholį – degtinę ir alų paprašė nupirkti benamių, pinigų tam davė E. B., tačiau alkoholį vartojo visi – jis, E. B. ir G. K., teigė, kad alkoholį vartojo savo noru. G. K. žinojo, kad jis yra nepilnametis (1 t., b. l. 101–102). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis E. B. paaiškindamas, kad įvykio dieną autobusu atvyko į mokyklą, tačiau jam būnant netoli parduotuvės paskambino G. K. ir pasiūlė eiti išgerti. Tuomet jis nuėjo pas G. K. į kiemą, jei kalbėjo apie gėrimą ir G. K. atsinešė vieną keistą maišytą gėrimą. Po to jie nuėjo į parduotuvę, tiek jis, tiek G. K. davė pinigų ir G. K. nupirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ degtinės ir parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ alaus bei šiuos alkoholinius gėrimus vartojo (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo ir D. U.. Nukentėjusysis patvirtino, kad tiek jis, tiek D. U. alkoholį vartojo per prievartą, dėl G. K. žodžių. E. B. teigimu, jis žinojo, kad G. K. yra dvidešimt du metai arba daugiau, tuo tarpu G. K. žinojo, kad jis yra moksleivis (1 t., b. l. 80–82). Nors iš tiesų pirminės nukentėjusiųjų apklausos metu nurodytos įvykio aplinkybės kiek skiriasi nuo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodytų aplinkybių, tačiau tikėtina, kad dėl mažo laiko tarpo tarp 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. įvykių bei įvykių metu būnant neblaiviems, nukentėjusieji E. B. ir D. U. galėjo sumaišyti tam tikras įvykio aplinkybes, t. y. kokius alkoholinius gėrimus kurį kartą vartojo bei jų įsigijimo aplinkybes. Be to, E. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad prieš šią apklausą buvo susitikęs su G. K., kuris jo klausė, kokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu, pasak E. B., nuteistasis teigė, kad dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų gali nukentėti. Dar daugiau, iš byloje esančio 2022 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo turinio matyti, kad įrašyto pokalbio tarp E. B., S. B. ir G. K. metu, nuteistasis užsiminė, kad apie ikiteisminio tyrimo metu duodamus parodymus kalbėjo ir su D. U., teiravosi jo pozicijos šio atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusysis D. U. neminėjo apie ikiteisminio tyrimo metu tarp jo ir G. K. vykusį pokalbį, tačiau įvertinus tai, kad jis įvykių metu buvo mažametis, o nuteistasis už jį buvo gerokai vyresnis, tikėtina, kad nukentėjusysis bijodamas G. K. apie šio pokalbio egzistavimą neužsiminė bijodamas už save vyresnio asmens. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumui galėjo turėti įtakos ir šis G. K. pokalbis, kuris detaliau bus analizuojamas sprendžiant jo kaltės įrodytumo klausimą dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Visgi, apygardos teismo vertinimu, pirminės nukentėjusiųjų apklausos metu duoti parodymai šiuo nagrinėjamu atveju yra objektyviausi ir patikimiausi, atspindintys tikrąsias įvykių aplinkybes, be to šiuos jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

18. Nukentėjusiojo E. B. teiginius, kad įvykio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d. jis telefonu kalbėjo su G. K. patvirtina ir byloje esantis 2021 m. gruodžio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl G. K. telefono išklotinės analizės, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. 12.21.22 val., 13.01.53 val. į G. K. priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. B. (1 t., b. l. 124). Taip pat iš 2021 m. rugsėjo 7 d. socialinės darbuotojos R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusysis D. U. iš mokyklos laiku negrįžo namo, todėl buvo pradėta jo ieškoti. Radus vaiką, nuo jo sklido vos jaučiamas alaus kvapas, vaiko galvoje buvo matoma žaizdelė. Paklausus kiek ir kokio alkoholio vartojo bei kas nupirko, vaikas nurodė, kad vieną degtinės ir keturis alaus, paaiškino, jog alkoholinius gėrimus nupirko suaugęs asmuo – G. K., su juo ir vartojo alkoholį (1 t., b. l. 21). Šiuo atveju nuteistojo skundo argumentai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. globos įstaigos darbuotojams nekilo įtarimų dėl galimo nukentėjusiojo D. U. apsvaigimo yra neteisingi ir paneigti byloje esančiais duomenimis, nes kaip paminėta aukščiau, socialinė darbuotoja R. S. 2021 m. rugsėjo 7 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame ir buvo užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. D. U. į namus buvo parvestas neblaivus, nuo jo sklido alkoholio – alaus kvapas, pats vaikas teigė vartojęs alkoholį kartu su G. K., kuris anot vaiko ir nupirko alkoholinius gėrimus. Apygardos teismas atmesdamas nuteistojo skundo argumentus atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, jog apie G. K. sužinojo 2021 m. rugsėjo 7 d. iš nukentėjusiojo D. U., kuomet vaikas negrįžo namo, o vėliau buvo surastas ir parvestas kitų vaikų. Nors liudytoja teigė, kad D. U. neatrodė girtas, tačiau nurodė ir tai, kad pats nukentėjusysis jai paaiškino, jog kartu su kitu asmeniu – G. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų, gėrimus nupirko G. K., nukentėjusiojo striukė buvo nešvari, nuo jos sklido rūkalų ir alaus kvapas. Nors šiuo atveju nukentėjusiųjų neblaivumas nebuvo užfiksuotas oficialiame dokumente, tačiau jie patys pripažino, kad 2021 m. rugsėjo7 d. įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, o D. U. grįžus į globos įstaigą nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tai, kad šiuo atveju globos įstaigos darbuotoja nesilaikydama nustatytos tvarkos nesikreipė į policijos įstaigą dėl įvykio užfiksavimo nepaneigia aplinkybės, kad nepilnamečiai iš tiesų įvykio metu buvo neblaivūs, be to, jai žinomas šio įvykio aplinkybes ji užfiksavo savo tarnybiniame pranešime.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačio nuteistojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Dar pirmosios 2021 m. lapkričio 11 d. jo ikiteisminio tyrimo apklausos metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, nurodė neprisimenąs ką veikė tiek 2021 m. rugsėjo 7 d., tiek 2021 m. rugsėjo 13 d., teigė, kad jam pareikšti kaltinimai yra išgalvoti, jis niekada su D. U. ir E. B. nevartojo alkoholinių gėrimų, jiems alkoholio nepirko, neinicijavo ir nesiūlė gerti alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 152–154). Visgi, nepraėjus vienam mėnesiui nuo pirmosios jo apklausos, sekančią dieną po nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios vyko 2021 m. gruodžio 8 d., nuteistasis 2021 m. gruodžio 9 d. papildomos įtariamojo apklausos metu nurodė, kad keičia savo parodymus ir prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Nuteistasis nurodė 2021 m. rugsėjo 13 d. įvykio aplinkybes bei teigė, kad buvo dar vienas kartas kai su tais pačiais E. B. ir D. U. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau alkoholio jis nepirko, alų atsinešė E. B.. Gerti alkoholinius gėrimus nė vieno nevertė, jie gėrė savo noru. Nežinojo, kad E. B. ir D. U. yra nepilnamečiai, tačiau numanė, nes jie mokėsi mokykloje, matėsi, kad jauni (1 t., b. l. 175–177). Vėlgi skirtingą įvykių versiją nuteistasis pateikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas 2022 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. jis matė, kad nukentėjusieji buvo (duomenys neskelbtini) pavėsinėje ir turėjo alkoholio bei teigė, kad su jais pabuvo apie 10-15 minučių, kartu atsigėrė kelis gurkšnius alkoholinių gėrimų ir išėjo. Nurodė, kad bendravimą su nukentėjusiaisiais nutraukė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, bei iš matymo jam atrodė, kad nukentėjusieji yra nepilnamečiai (3 t., b. l. 71). Nors įtariamuoju ar kaltinamuoju apklausiamas asmuo nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bandė išsiaiškinti, kokius parodymus davė apklausti nukentėjusieji E. B. ir D. U., ką patvirtina šioje baudžiamojoje byloje 2022 m. kovo 17 d. apžiūros protokolu ištirtas garso įrašas, kurio metu buvo užfiksuotas nukentėjusiojo E. B. ir nuteistojo G. K. pokalbis. Kaip jau minėta, nepilnamečiai nukentėjusieji pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausti 2021 m. gruodžio 8 d., tuo tarpu įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo poziciją dėl kaltės pripažinimo pakeitė sekančią dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 9 d. Apygardos teismo įsitikinimu, nuteistasis duodamas parodymus bei pateikdamas paaiškinimus pateikė tik subjektyvią, gynybinę savo įvykių versiją, kiekvieną kartą ją keisdamas priklausomai nuo nukentėjusiųjų parodymų, todėl jais vadovautis nėra pagrindo.

20. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, tinkamai juos išanalizavo bei sujungė juos į vientisą loginę įvykių eigos grandinę, todėl teisingai nustatė, jog G. K. veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria G. K. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį dėl veikos, įvykdytos 2021 m. rugsėjo 7 d.

Dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

21. Be kita ko, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog liudytojui S. B. buvo aišku, kad E. B. daromas poveikis, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas negalėjo įvardinti, kokie veiksmai ar žodžiai darė nukentėjusiajam poveikį, tuo tarpu pats nukentėjusysis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pokalbio su nuteistuoju nevertino kaip spaudimo bei nurodė, kad duos tokius parodymus, kokius norės. Apygardos teismas negali sutikti ir su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais.

22. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad pagal BK 233 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė be kita ko, kyla tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu arba teisme duotų melagingus parodymus. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusieji duoti melagingus parodymus gali būti veikiami įvairiais būdais – prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį nukentėjusiajam, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, ir taip neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-2013, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-481/2013, Nr. 2K-348-303/2015, 2K-64-1073/2022, 2K-11-697/2023).

23. Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog E. B. savanoriškai pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. darytą garso įrašą, kuriame užfiksuotas E. B. ir G. K. pokalbis (1 t., b. l. 131–133). Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis E. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, jog prieš apklausą kalbėjo su G. K., pastarasis jo klausė ką jis kalbėjo apklausos metu, teigė, kad paims ir sudaužys E. B. telefoną bei nurodė, kad gali nukentėti (1 t., b. l. 104–105). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo E. B. pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas jo ir G. K. pokalbis, kuriame dalyvavo ir S. B.. Iš pokalbio turinio akivaizdu, kad G. K. siekė išsiaiškinti kokias aplinkybes nukentėjusysis E. B. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes nuteistasis nukentėjusiojo klausė: „ką ten prišnekėjai mentam (past. policijos pareigūnams)?“, „ką ten šnekėjai, ką ten davęs?“, „sakyk ką ten sakyt, man reikia žinot“, „<...> jeigu tu kažką davęs, tai tu sakyk, aš žinosiu kaip vartytis, supranti, kaip ką sakyt“ ir kt. (1 t., b. l. 135–141). Negana to, nuteistasis nukentėjusįjį E. B. įkalbinėjo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti jam palankius parodymus ne tik teigdamas, kad dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų nuteistajam pačiam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės (G. K. pokalbio metu teigia, kad: „jeigu mane įrodo, mane sodina, viskas“, „<...> nes dabar gaunasi mane už lempą (past. be priežasties) pasodys, supranti, jeigu pasodys, jeigu įrodys, nes aš nesaznankę (necenzūrinis žodis)“ ir kt.), tačiau ir grasindamas bei gąsdindamas nukentėjusįjį E. B. pokalbio metu sakydamas, kad: „<...> aš, žinok, vis tiek matysiu. Aš žinok matysiu ką ir jisai sakė. Jeigu jis čia (necenzūrinis žodis) protą, tai pačiam (necenzūrinis žodis) per tą stogą“, „<...> bet tu nepamiršk, kuom gali pasibaigt, dėl ko (necenzūrinis žodis), užverčia, (necenzūrinis žodis), kiek prisižiūri – už tokius va ir užverčia <...>“, „<...> bus ir tau žinok, tai aš irgi galiu tave (necenzūrinis žodis), kad tu jį daužei“, „viskas bylą turi, nu. Ir važiuosi tenais. O tenais patikėk, vyruk“, „<...> Nes man tada reik žinot, ar tave irgi kišt po plaktukais irgi, ar nekišt, nu“, „<...> jeigu tu nevažiuosi tai maks lygtinumą gausi, o ant lygtinumo tu ilgai irgi neišbūsi. Nu va. Tai galvok, galvok E.. Galvok, sakau, kaip tau geriau pačiam, pamąstyk, nes aš irgi, jeigu tu mane kiši po plaktukais, aš irgi nebūsiu debilas, durnas, ir netylėsiu irgi <...>“. Taigi, iš šio pokalbio turinio akivaizdu, kad G. K. po jam pareikštų įtarimų inkriminuojant nusikalstamų veikų padarymą, žinodamas, kad 2021 m. gruodžio 8 d. nukentėjusysis E. B. bus apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, įkalbinėjo jį duoti melagingus parodymus ir tokiu būdu baugindamas siekė jį paveikti, kad nukentėjusysis apklausos metu nurodytų, jog alkoholinius gėrimus rado ir išgėrė pats.

24. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas S. B. nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį nukentėjusysis E. B. jo paprašė pabūti kartu su juo, nes nukentėjusįjį kvietė pakalbėti G. K.. Susitikus G. K. klausė E. B. ką jis yra prikalbėjęs policijos pareigūnams, teigė, kad jam reikia žinoti ką pasakyti, kad galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas teigė supratęs, kad G. K. nukentėjusiajam E. B. daro spaudimą, jog apklausos metu nukentėjusysis pasakytų, jog nuteistasis yra nekaltas. Jis pats buvo šalia E. B., nes pastarasis bijojo, kad gali būti sumuštas G. K.. Liudytojui G. K. pasirodė pavojingas žmogus (1 t., b. l. 144–146). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas savo parodymus išdėstė glausčiau, tačiau iš esmės patvirtino, kad E. B. jį pasikvietė kartu eiti į lauką pakalbėti su G. K., jie kalbėjo apie tai ką sakyti teisme, turėjo būti grasinimų, G. K. klausinėjo E. B. ką jam sakyti teisme, gali būti, kad E. B. buvo daromas spaudimas (3 t., b. l. 89).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie aukščiau aptarti esminiai įrodymai, vertinant juos kitų, apylinkės teismo nuosprendyje aprašytų ir įvertintų įrodymų kontekste, neabejotinai paneigia nuteistojo skundo argumentus, jog jo veiksmuose nėra BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis siekdamas sau palankesnės pozicijos baudžiamojo proceso metu, darė poveikį nukentėjusiajam ir įtikinėjo jį duoti jam palankius parodymus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir šioje dalyje.

Dėl nuteistajam G. K. paskirtos bausmės

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika) padarymą paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, už BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 13 d. veika) –35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė, už BK 233 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 straipsnio 2 dalyje – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje bei BK 233 straipsnio 1 dalyje subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

28. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

29. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme visų pirma teigdamas, kad teismas nesudarė galimybės išsakyti savo pozicijos dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vertino tik jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis bei nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Taip pat G. K. skunde prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes nuteistojo įsitikinimu, bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus ir švelnesnę jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmę.

30. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jam nebuvo sudaryta galimybė išakyti savo pozicijos dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad iš apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog G. K. buvo apklausiamas ir dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 72). Šie nuteistojo parodymai buvo išsamiai aprašyti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, todėl aukštesnės instancijos teismas šiame nuosprendyje jų iš naujo nekartoja. Atmetant nuteistojo skundo argumentą kaip nepagrįstą, kad dėl šios nusikalstamos veikos jam turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, pažymėtina, jog visų pirma ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei nebuvo baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, joje nebuvo atliktas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis), tačiau priešingai, pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai tiriamos keturių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Be kita ko, nuteistasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, neigė suduotų smūgių nukentėjusiajai skaičių, teigė, jog S. P. savo elgesiu jį provokavo, savo veiksmais panaudodama nuteistojo rankas pati save susižalojo. Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nuteistajam nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

31. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. K. padarė du baudžiamuosius nusižengimus bei du nesunkius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tuo tarpu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje, sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nuteistasis šias nusikalstamas veikas įvykdė mažamečio atžvilgiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Nesutikdamas su dalimi apylinkės teismo pripažintų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apygardos teismas akcentuoja, kad nusikaltimų recidyvas yra nustatomas tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs, ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad BK 161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, gali būti pripažinta tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 233 straipsnio 1 dalyje bei BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus tai, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintina aplinkybė, kad nuteistojo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje, padarymo, sunkina tai, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu.

32. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog vaikas yra asmuo nesulaukęs 18 metų amžiaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-788/2016, 2K-232-942/2018, 2K-174-719/2021). Taigi, apygardos teismo vertinimu, vaiko sąvoka apima tiek mažametį asmenį, nesulaukusį 14 metų amžiaus, tiek nepilnametį asmenį, nesulaukusį 18 metų amžiaus (tam tikrais išimtinais atvejais – 21 metų amžiaus). Kadangi BK 161 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinta nusikalstama veika – nugirdymas, pasireiškia tik prieš specialųjį subjektą – vaiką, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta mažamečiui, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje, yra perteklinė, todėl taip pat šalintina.

33. Nors nuteistasis prašydamas paskirti jam kitą, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui, nurodydamas, kad šias ankstesnes bausmes jis yra atlikęs bei jų atlikimo metu laikėsi visų jam teismo paskirtų įpareigojimų bei nepadarė probacijos sąlygų pažeidimų, tačiau aukštesnės instancijos teismas visgi sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais. Visų pirma apylinkės teismas įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nors apygardos teismas sprendžia, kad kai kurios nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šalintinos, tačiau šiuo atveju tai nešvelnina nuteistojo atsakomybės teik, kad jam turėtų būti paskirta kita bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistasis praeityje teistas trylika kartų, už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nukreiptas tiek į svetimą nuosavybę, turtines teises bei interesus, tiek už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei nusikalstamas veikas viešajai tvarkai (2 t., b. l. 110–125). Taip pat G. K. ne kartą baustas administracine tvarka, nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų (2 t., b. l. 138–144). Nors nuteistasis teigia, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtas laisvės apribojimo bausmes yra atlikęs, o jų atlikimo metu laikėsi teismo įpareigojimų ir probacijos sąlygų, tačiau kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, visas nusikalstamas veikas jis įvykdė laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, ką patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys, kuriuose užfiksuota, kad nuteistasis į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą buvo įtrauktas nuo 2020 m. birželio 1 d., išregistruotas 2021 m. gegužės 18 d., bei pakartotinai įtrauktas 2021 m. gegužės 18 d. (2 t., b. l. 122–123). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu, kad nuteistasis iš savo ankstesnio neigiamai orientuoto elgesio nepasimokė, o teismų procesiniais sprendimais jam paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir jis nusikalto pakartotinai. Tai būtent patvirtina, kad G. K. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o priešingai, jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė.

34. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad vienas iš švelnesnės bausmės skyrimo motyvų galėtų būti tai, jog jis turi gyvenamąją vietą, gyvena vienas, turi augintinį – šunį, kurį, nebus kam prižiūrėti, bei teigia, kad nors oficialiai nedirba, tačiau vasaros metu renka miško gėrybes, kaimynams padeda atlikti ūkio darbus, ieško darbo vietos savarankiškai bei padedamas Užimtumo tarnybos. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš esmės visos šios nuteistojo nurodytos aplinkybės egzistavo ir G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau vis tik nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl šiuo atveju teigti, kad jos kokiu nors būdu gali paskatinti G. K. laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei remiantis šiais argumentais skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis teigia, kad atlygina civilinius ieškinius, moka baudas, ko negalės daryti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau vien šiame apeliaciniame skunde jis nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, tuo tarpu byloje esantys duomenys iš Administracinių nusižengimų registro tik patvirtina, kad nutiestasis jam paskirtų baudų nėra linkęs mokėti. Be kita ko, kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis nepateikė šiuos savo teiginius pagrindžiančių duomenų. Nuteistojo skunde išsakomos baimės dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio jo atžvilgiu, dėl jo teigimu, nepalaikomų nuteistųjų subkultūros nuostatų šiuo atveju yra paties nuteistojo teisei priešingo elgesio pasekmė vertinat vien tai, kad ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę nuteistasis visgi pakartotinai rinkosi teisei priešingo elgesio modelį, žinodamas kokias teisines pasekmes tai gali sukelti.

35. Be kita ko, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl to, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, ar juolab skirti kitą, švelnesnę nuteistajam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmę, nekartodamas apylinkės teismo argumentų papildomai pažymi, jog nuteistajam ne kartą buvo taikytas ne tik bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taigi G. K. atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės ir iš struktūrizuotos aplinkos paleistas lygtinai vis tik negebėdavo koreguoti savo elgesio teigiama linkme, laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Ši aplinkybė, visų aukščiau aptartų duomenų kontekste tik patvirtina, kad siekiant bausmės tikslų, iš kurių vienas – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

36. Taip pat nuteistasis savo apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu atlikto bausmių subendrinimo taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Šiame kontekste visų pirma paminėtina, kad apylinkės teismas subendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 7 d. veika), 161 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugsėjo 13 d. veika), bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ir du baudžiamuosius nusižengimus bei vieną nesunkų nusikaltimą subendrino bausmių apėmimo būdu. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal nusikalstamų veikų rūšis. Iš tiesų matyti, kad pagal BK 10 straipsnį nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, tačiau teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, šių veikų pavojingumą kiekvienu atveju įvertina teismai, t. y. turi būti palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan., nes bausmės bendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, tik tuomet, kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms bent per vieną ar kelias (pavyzdžiui nesunkus ir sunkus nusikaltimas, arba viena veika – baudžiamasis nusižengimas, tuo tarpu kita veika – apysunkis nusikaltimas). Matyti, kad šiuo atveju apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisykles taikė neteisingai, vietoje dalinio bausmių sudėjimo bausmes subendrindamas apėmimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje yra gautas tik nuteistojo apeliacinis skundas ir siekdamas neišeiti iš apeliacinio skundo ribų bei nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, bausmių bendrinimą apėmimo būdu šioje dalyje palieka nepakeistą. Nagrinėjamu atveju tolimesnį bausmių bendrinimą, taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 3 dalis) apylinkės teismas atliko tinkamai, todėl įvertinus tai, kad nuteistojo teisinė padėtis šiuo atveju tapo švelnesnė, apygardos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 4 dalis nuostatas ir paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. civilinio ieškinio

37. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

38. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir S. P. iš G. K. priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteisto civilinio ieškinio suma yra ženkliai per didelė, nes jis yra nedirbantis, negauna pajamų, o nukentėjusioji nesikreipė į gydymo įstaigą, jai nebuvo paskirtas gydymas bei ji nebuvo nedarbinga.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl jį mažinti labiau, nei sumažino apylinkės teismas, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

40. CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.

41. Svarbu paminėti ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

42. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp G. K. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiosios S. P. patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti, turėjo gydytis, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl sprendė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti tenkintas iš dalies, sumažinant jį nuo 1 000 Eur iki 700 Eur.

43. Nagrinėjamu atveju, siekiant patikrinti ar pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai atitinka teismų praktikoje formuojamą poziciją, teisėjų kolegija susipažino su aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais 2021 – 2023 metų laikotarpiu baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 – 2 dalis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. Viena vertus, teismų praktika dėl nukentėjusiesiems asmenims priteistino neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose yra vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, tačiau kita vertus, nereikėtų ignoruoti aplinkybės, jog kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtus psichologinius bei fizinius išgyvenimus bei faktus, kuriais šie išgyvenimai yra grindžiami.

44. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje motyvuodama savo patirtos neturtinės žalos dydį nurodė, kad dėl G. K. veiksmų patyrė didelių neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, turėjo gydytis, pirkti vaistus, tuo tarpu G. K. dėl savo veiksmų jos neatsiprašė, žalos neatlygino bei jos sveikata nesirūpino (2 t., b. l. 94). Šiuo atveju nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina byloje esanti Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai yra padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žande, dešinėje blauzdoje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimas nosyje, plaštakose, kas laikytina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio patyrė išgyvenimus, stresą, dėl mėlynių gausos negalėjo niekur išeiti, pirko tepalus, tačiau kvitų nėra išsaugojusi, jai buvo sužalotas veidas, todėl jį skaudėjo daugiausiai, negalėjo nei valgyti nei gerti ir dėl to patyrė nepatogumus (3 t., b. l. 73). Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo smurtinių veiksmų iš teisų galėjo patirti baimės, nesaugumo jausmą, išgyvenimus, jautė fizinį skausmą bei po įvykio ant jos kūno buvo matyti sužalojimai – mėlynės, ką patvirtina byloje esantis 2022m. sausio 30 d. asmens apžiūros protokolas ir prie jo esančios nuotraukos (2 t., b. l. 39–47). Visgi, didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog G. K. turėtų kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nusikalstamo veikos padarymo metu jis buvo nedirbantis, iš nuteistojo skundo turinio galima suprasti, kad darbo vietos jis neturi ir šiuo metu, todėl akivaizdu, kad jo finansinės galimybės yra pakankamai ribotos. Taigi, apylinkės teismas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies ir vietoje 1 000 Eur priteisdamas jai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, tačiau šio neturtinės žalos dydžio dar labiau mažinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

45. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat nekeistinas ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis paliktinas toks, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas.

Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų

46. Be kita ko, G. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje esančiame garso įraše, kuriame užfiksuotas jo ir nukentėjusiojo E. B. pokalbis, yra duomenų leidžiančių manyti, kad pats nukentėjusysis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, panaudodamas fizinį smurtą D. U. atžvilgiu.

47. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauta jokių duomenų patvirtinančių, kad D. U. ar jo teisėtas atstovas dėl tariamo sužalojimo būtų kreipęsis į policijos įstaigą su skundu ar pareiškimu. Taip pat paminėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas ar nagrinėjamas klausimas dėl D. U. sužalojimo, be to, užfiksuotame garso įraše yra girdimi tik G. K. provokuojantys teiginiai skirti E. B..

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo skundo prašymą grąžinti šią baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes šioje baudžiamojoje byloje niekam nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl D. U. sužalojimo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

49. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. K. sudaro 220,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

50. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

51. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, jis nedirbo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl akivaizdu, kad nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie G. K. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, be to, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jo galimybė įsidarbinti ir gauti pajamas yra pakankamai ribota. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba G. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo G. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu.

pašalinti G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje, jis padarė mažamečiui.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš G. K. valstybės naudai 220,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.